Žemės ūkio naujienos: 2024-01-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu besikreipiantiems dėl lengvatinių paskolų
Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra sulaukia daug klausimų dėl pažymų lengvatinėms paskoloms termino pabaigos, todėl, atsižvelgdama į tai, pateikia aktualią informaciją. Fondo valdytojas INVEGA (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) informuoja, jog šiuo metu vyksta finansų tarpininkų, dirbančių su paskolų programomis, atranka. Atrinktų finansų įstaigų sąrašas bus paskelbtas INVEGA interneto svetainėje www.invega.lt, informaciją kviečiame sekti čia.
Papildomai svarbu žinoti, jog pareiškėjai, turintys pažymas gauti paskolą, kurių galiojimas pasibaigė po 2023 m. spalio 14 d., arba kurios netrukus baigs galioti, bus galiojančios ilgesnį laiką, jei po 2023 m. spalio 14 d. nebuvo atrinktas nei vienas finansų tarpininkas. Taigi, kaip nurodyta INVEGA interneto svetainėje, pažymos, kurios paprastai galioja 6 mėnesius, bus laikomos galiojančiomis ilgesnį laiką, jei dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paskolos gavėjo, nebuvo galimybės kreiptis į finansų tarpininką. Tikslesnė informacija apie šią situaciją pateikiama INVEGA interneto svetainėje.
Esant klausimų ar neaiškumų dėl atrankos proceso ar pažymų galiojimo, kviečiame kreiptis į INVEGA klientų aptarnavimo skyrių telefonu 8 5 210 7510. Čia galite gauti išsamų atsakymą ir konsultaciją, susijusią su esama finansų tarpininkų atranka bei pažymų galiojimo sąlygomis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-19
Ūkininkams numatoma daugiau galimybių atkurti daugiametes pievas
Visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti įsakymo „Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašas“ pakeitimai. Tikimasi, kad šios Žemės ūkio ministerijos parengtos pataisos suteiks daugiau galimybių ūkininkams įgyvendinti jiems paskirtą daugiamečių pievų atkūrimo prievolę. Pasiūlymų dėl šių Žemės ūkio ministerijos parengto įsakymo pakeitimų laukiama Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki 2024 m. sausio 29 d. Projektą rasite čia.
Įsakymas papildomas pasėlių klasifikatoriaus kodais, kuriais galima deklaruoti atkuriamas daugiametes pievas. Taip pat patikslinama, kad daugiametes pievas galima atkurti ir tuose plotuose, kurie pastaruosius penkerius metus iš eilės buvo deklaruojami kodu GPŽ (ganyklų plotai).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-22
Ministrė Pirmininkė pateikė atsakymus Žemės ūkio tarybai dėl pateiktų reikalavimų Vyriausybei
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pateikė atsakymus į Lietuvos žemės ūkio tarybos sausio 8 d. susitikime Vyriausybėje iškeltus reikalavimus ir į Tarybos atstovų viešai išsakytus komentarus. Ministrės Pirmininkės atsakyme Lietuvos žemės ūkio tarybai pateikti detalūs komentarai dėl kiekvieno Lietuvos žemės ūkio tarybos pateikto reikalavimo, būsimi sprendimai, suplanuoti darbai bei konkretūs terminai problemų sprendimams rasti. Ministrės Pirmininkės atsakymas Lietuvos žemės ūkio tarybai yra čia.
„Susitikime sutartus sprendimus Vyriausybė įgyvendins jos įgaliojimų ribose ir laikydamasi sutartų terminų. Tikiuosi, kad bendras tikslas yra rasti keliamų problemų sprendimus ir tęsime konstruktyvų dialogą. Keliami klausimai žemės ūkio sektoriuje reikalauja didesnio institucijų ir ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimo, tiek siekiant minimizuoti neigiamą poveikį žemės ūkio sektoriui, tiek siekiant balanso tarp žemės ūkio veiklos ir gamtosaugos reikalavimų. Kad sutarti darbai neliktų pamiršti, kitame susitikime kovo mėnesį apžvelgsime priimtus sprendimus – pažymi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-19
Šią savaitę – kelių dienų trukmės ūkininkų protestas Vilniuje
Šią savaitę prasidės antrasis ūkininkų protestų etapas – sausio pradžioje laužus visoje Lietuvoje deginę žemdirbiai antradienį sava žemės ūkio technika vyksta į sostinę. Vilniuje, greta Vyriausybės ketinama protestuoti keletą dienų. Protesto organizatorių – Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) – atstovo teigimu, sausio 23–26 dienomis vyksiančios akcijos metu tikimasi susitikimų su žemės ūkio politikos formuotojais, tęsti sausio 8 d. inicijuotą dialogą su Vyriausybe.
Piketas pradedamas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui planuojant susitikti su Europos Sąjungos agrarinę politiką kuruojančiu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu. Pareigūnai tarsis, kaip Lietuvos ūkininkams palengvinti prievolę šiemet atkurti suartas daugiametes pievas. Tai – vienas esminių 2024 m. protestais pradėjusių ūkininkų reikalavimų.
Vis tik pats K. Navickas naująjį protestą vadina nekonstruktyviu veiksmu. Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja netikėtai pasikeitusia ūkininkų pozicija.
Protestuos kelias dienas
Pirmąją protesto akciją ŽŪT surengė antrąjį metų pirmadienį – sausio 8 d. ūkininkai visoje Lietuvoje degino laužus, taip reikšdami nepasitenkinimą šalies žemės ūkio politika.
Tądien ŽŪT delegacija susitiko su premjere, K. Navicku, aplinkos viceministrais. Nors po susitikimo tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su I. Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei susitikti darkart kovą – po kelių dienų ŽŪT pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių, prie Vyriausybės.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, dar nėra aišku kiek tiksliai technikos antradienį pajudės Vilniaus kryptimi. Tačiau, teigia jis, „artėjama prie 1 tūkst. vienetų“.
Ūkininkų atstovas patikina, kad piketas veikiausiai truks keletą dienų.
„Kalbama apie tą dalyką, kad tai yra protesto akcija ne vienadienė. Būtent dėl to, kad iki šiol derybos, kalbos ėjo vangiai ir ūkininkams pabodo tai, kad neišsisprendžia problemos.
Dabar buvo ta ambicija atvažiuoti su savo problemomis prie pat Vyriausybės, kad ir matytų, ir girdėtų geriau. Ir būti tol, kol tos problemos bus išspręstos. Tokia yra ambicija“, – Eltai sakė R. Juknevičius.
„Galbūt (protestas vyks – ELTA) iki sausio 26 d. Arba galbūt iki bet kurios kitos dienos, kada bus pasiekti kažkokie susitarimai. Kol, kaip sakoma ledai pradės tirpti“, – kalbėjo LŪS pirmininkas. Jo vadovaujama organizacija yra viena iš 10-ies ŽŪT sudarančių ūkininkų asociacijų.
Taryba kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimo, ūkininkams nepalankios saugomų teritorijų plėtros, akcentuoti, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Be kita ko, pabrėžiama, esą per Lietuvą gabenami rusiškos kilmės grūdai.
„Matome, kad yra požymių, kad tie ledai gali tirpti. Matome, jau yra premjerės oficialus dokumentas. Vadinasi yra šansų, kad tie scenarijai nebus tokie drastiški“, – teigė R. Juknevičius.
„Mūsų siekis yra nekenkti visuomenei, nekenkti Vilniaus gyventojams, minimalizuoti jų nepatogumus. Bet iš kitos pusės norime pasinaudoti ta pilietine teise reikšti savo įsitikinimus“, – protesto motyvus komentavo jis.
Anot LŪS vadovo, piketo organizatoriai žemės ūkį kuruojančius politikus oficialiai pakvietė atvykti į akciją ir kalbėtis su ūkininkais.
„Ateiti, sudalyvauti, kalbėti, pristatyti“, – teigė R. Juknevičius.
„Minia ateina kalbėtis, jie neateina kelti kažkokių vandalizmo aktų. Tai tikrai tikimės, kad į tiek kalbėtis atėjusių žmonių atitinkamai reaguos ministrai, premjerė“, – kalbėjo jis.
Pasikeitusią ŽŪT poziciją ministras vadina nekonstruktyvia
Žemės ūkio ministras K. Navickas, paklaustas apie ŽŪT sprendimą vykdyti protestą nepaisant pozityvių signalų po susitikimo su premjere, tikino, jog nemato priežasčių protestui organizuoti.
„Esminiai dalykai, kurie buvo aptarti pas premjerę, yra vykdomi. Kažkokių dirbtinų priežasčių, kad dabar reiktų protestuoti, nematau“, – Eltai sakė K. Navickas.
„Matau kaip visiškai nekonstruktyvų veiksmą“, – tikino jis.
Tuo metu I. Šimonytė šį penktadienį Vyriausybės kanceliarijos su žurnalistais pasidalintame rašte tarybai apgailestavo staigiai pasikeitusia ūkininkų pozicija.
„Po susitikimo viešai komunikuota apie konstruktyvų susitikimą ir apie tai, kad ūkininkų problemos buvo išgirstos bei sutarta jas spręsti, kaip, mano supratimu ir buvo. O po kurio laiko pozicija pasikeitė – teigta, kad susitikime nebuvo sutarti terminai, pateikti tik pažadai“, – rašte ūkininkams dėstė I. Šimonytė.
„Vėliau socialiniame tinkle buvo pateikti siūlymai žemės ūkio ministrą išvežti į Lenkiją gyvuliams skirtame transporte. Tai nesuderinama su teisės, etikos ir moralės normomis“, – teigė I. Šimonytė.
„Nepaisydama prieštaringos informacijos, tikiuosi, kad ŽŪT tikslas yra rasti keliamų problemų sprendimus“, – rašte į ŽŪT kreipėsi premjerė.
ELTA primena, kad sausio 8 d. kita skėtinė žemdirbių organizacija – Žemės ūkio rūmai – taip pat prisijungė prie ūkininkų protestų. Šios vadovai tuomet parengė ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms įteikė rezoliuciją su savais reikalavimais. Joje taip pat keliamos daugiamečių pievų ir akcizų politikos problemos, dar prašoma taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo tvarką, parengti nacionalinį partijų susitarimą dėl žemės ūkio ir kt.
Tiesa, ŽŪT nuo antrosios skėtinės žemdirbių organizacijos griežtai atsiriboja.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-01-21
„Žalioji savaitė“ Berlyne: žemės ūkio ministro K. Navicko susitikimai su kitų šalių žemės ūkio ministrais
Tradiciškai parodoje „Žalioji savaitė“ vyksta įvairių valstybių delegacijų dvišaliai susitikimai. Šiemet žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su Ukrainos, Moldovos, Kosovo, Armėnijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos žemės ūkio ministrų delegacijomis. Susitikime su Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Mykola Solskyi aptarta padėtis Juodosios jūros uostuose, grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos eksporto koridorių plėtros, pasirengimo narystei Europos Sąjungoje klausimai.
Padės spręsti eksporto iš Ukrainos problemas
„Ukrainos kariuomenei pavyko atlaisvinti Juodosios jūros kanalus. Tai labai padeda tiek pačiai Ukrainai, tiek jos žemės ūkiui, nes grūdų eksportas šiuo metu grąžintas iki prieškarinių apimčių, dabar svarbu, kad tos tendencijos išsilaikytų. Aptarėme ne vien tik grūdų tranzito logistikos perspektyvas, bet daug ir kitų praktinių klausimų, svarbių žemdirbiams“, – sakė ministras K. Navickas. „Didelis ačiū Lietuvai už palaikymą ir paramą“, – pabrėžė Ukrainos ministras bendroje spaudos konferencijoje Lietuvos stende.
Lietuva ir Lenkija turi daugiau bendrumų nei skirtumų
Neišspręstos problemos, susijusios su Ukrainos prekių importu bei tranzitu per ES, buvo viena pagrindinių ministro K. Navicko pokalbio su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Czesław Siekierski temų.
Lenkijos ministras pabrėžė, jog jo šaliai svarbu sumažinti atsiradusį neigiamą ekonominį poveikį dėl paaštrėjusios konkurencijos ES rinkoje padidėjus Ukrainos produkcijos kiekiui. „Bet kokie prekybos reguliavimo mechanizmai neturėtų bloginti situacijos vietos ūkininkams. O reguliavimo nauda turi tekti Ukrainos gamintojams, o ne produkcijos perpardavinėtojams. Mūsų laukia daug bendrų iššūkių, susijusių tiek su pagalba Ukrainai, tiek su jos integracija į ES“, – kalbėjo C. Siekierski.
„Vertiname Lenkijos pagalbą Ukrainai, suprantame, jog ginate savo rinką ir gamintojus, tačiau labai svarbu, kad tai nebūtų daroma pagalbos Ukrainai, kuriai jos besąlygiškai reikia, sąskaita“, – sakė ministras K. Navickas.
Abu ministrai sutarė, kad labai svarbu rasti balansą tarp Ukrainos ir ES prekybos liberalizavimo bei ES paramos ūkininkams, jog nebūtų iškreiptas konkurencingumas.
Vis aktualesnės tampa ir diskusijos dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2027 metų. Susitikime pabrėžta, kad Lietuva ir Lenkija turi daugiau bendrumų nei skirtumų, ypač kai kalba eina apie BŽŪP ateitį. Ministrai sutarė nuo šiol prieš Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimus daugiau laiko skirti diskusijoms dėl bendros pozicijos – ne tik ministrų lygmeniu, bet ir specialistų.
Trišalis Baltijos šalių ministrų susitikimas
Trišaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime tvirtai sutarta ir toliau teikti visokeriopą paramą Ukrainai.
Ministrai taip pat nutarė inicijuoti tarpministerinę platformą, kurioje dalyvautų Baltijos ir Skandinavijos šalių žemės ūkio ministrai. Tokios platformos poreikį lemia bendri šio regiono iššūkiai, kurie skiriasi nuo kitų ES šalių. Nevienodos klimato ir gamtos sąlygos lemia daug įvairių BŽŪP aspektų.
Latvijos ir Estijos ministrai papasakojo ir apie jų šalyse vykdomus inovatyvius maisto perdirbimo pramonės (pieno ir kt.) projektus, kurie didins Baltijos šalių produkcijos paklausą.
Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Moldova
ES priėmė sprendimą pradėti stojimo derybas su Moldova. Tokios derybos reikalauja itin daug žmogiškųjų išteklių ir specifinės patirties, kuri neįgyjama per vieną dieną, tad Moldovai labai svarbus įvairių gebėjimų stiprinimas.
Su Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Vladimir Bolea ministras K. Navickas pasirašė penkerius metus galiosiantį Susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio ir su juo susijusiuose sektoriuose. Memorandume numatytas bendradarbiavimas bei dalijimasis patirtimi žemės ūkio ir kaimo eurointegracijos, žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio produktų kokybės ir saugos, augalų sveikatos ir apsaugos produktų kontrolės, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei kitose srityse.
Susitarimo memorandume numatomas informacijos ir konsultacijų, susijusių su ekologiniu ūkininkavimu, teikimas, taip pat žemės ūkio mokslinių tyrimų bei mokymo institucijų bendradarbiavimas. Lietuva ir Moldova ketina plėtoti žemės ūkio prekybos santykius, skatinti eksportą, dalyvavimą parodose, ieškoti žemės ūkio verslo kontaktų, keistis žiniomis ir geriausia praktika, skatinant novatoriškas technologijas.
Kosovą domina Lietuvos patirtis
ES nare siekia tapti ir Kosovas – viena labiausiai provakarietiškų valstybių Vakarų Balkanų regione, kurios pagrindinis rūpestis yra nepriklausomybės ir šalies saugumo užtikrinimas. „Mes labai vertiname Kosovo poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir visapusiškai remiame jūsų šalies integraciją į ES“, – susitikime su šios šalies žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros ministru Faton Peci sakė ministras K. Navickas.
Šiuo metu Moldovai labai aktuali nacionalinės mokėjimo agentūros akreditacija – ją ypač domina Lietuvos patirtis šioje srityje. Nepaisant to, kad prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apimtys yra labai kuklios, abi šalys mato neišnaudotą potencialą šiam bendradarbiavimui plėsti.
Armėnijai reikalinga pagalba įgyvendinant reformas
Su ministru K. Navicku Armėnijos ekonomikos ministras Vahan Kerobyan aptarė išmokų ūkininkams sistemos tobulinimą. „Subsidijos sudaro labai mažą Armėnijos ūkininkų bendrų pajamų dalį, tad ši tema yra labai aktuali mums. Turime problemų ir dėl fermų apskaitos, nes neturime ūkių registro. Lietuvos patirtis ir konsultacijos, pagalba įgyvendinant reformas žemės ūkio srityje mus ypač domina“, – sakė svečias, akcentuodamas vis didėjantį Armėnijos posūkį į ES.
Abu ministrai taip pat pabrėžė matantys dvišalės prekybos skatinimo galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje. 2022 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Armėniją sudarė 6,8 mln. eurų (5,9 kartų daugiau nei 2021 m. – 1,1 mln. eurų), eksporto struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 66 vietoje iš 152 eksporto partnerių. Importas iš Armėnijos 2022 m. siekė 1,7 mln. eurų (17,9 proc. mažiau nei 2021m. – 2,12 mln. eurų).
