Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-30

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Vieniems svarbiau įdirbti pievas, kitiems – jas atkurti, tačiau akivaizdu – pačiai šaliai reikia apsirūpinti maistu

Vieni protestuojančius ūkininkus palaikė, kiti – išjuokė. Dalis ekonomistų sako, žodinės muštynės vyko ne tik tarp valdžios ir protestuotojų, bet ir tarp žemdirbių ir aplinkosaugininkų. Akademinės bendruomenės atstovai pabrėžia – atėjo krizė. Ar krizė ištiko ūkininkus, ar gamtą – nuomonės išsiskyrė, tačiau sutariama, kad žaliojo kurso ir žemės ūkio vystymo strategijas reikėtų labiau derinti tarpusavyje.

Protestuotojams per keturias sostinėje praleistas dienas buvo atidarytos valdžios durys – gauti pažadai dėl pusės, t. y. trijų, išsakytų reikalavimų. Bet vieno iš neįmanoma įgyvendinti be Briuselio žinios. Galutinis sprendimas dėl kitų dviejų lieka Seimui, o jame – pertrauka.

Nuomonės dėl ūkininkų ir jų reikalavimų išsiskyrė. Vieni sakė, kad žemės ūkio sektorius – strateginis, bazinis. Kiti – kad mažas, o reikalauja daug. Žemės ūkis per metus sukuria apie 2 milijardus eurų, arba apie 3 proc., bendrojo vidaus produkto (BVP). Bet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė teigia, kad be žemės ūkio sektoriaus BVP nekurtų kiti sektoriai.

„Maisto pramonė, gėrimų pramonė, statybos pramonė, baldų pramonė, iš dalies tekstilės pramonė, toliau trąšų, technikos, technologijų prekyba sudaro ganėtinai didelę dalį“, – LRT TELEVIZIJAI sako kanclerė.

„Jeigu mes žiūrėtume, ta pridėtinė vertė būtų didesnė. Bet nereikia pamiršti ir to fakto, kad perdirbimo sektoriui gali būti nesvarbu, ar jis naudoja vietinę produkciją, ar importuoja“, – atkreipia dėmesį SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kol ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės vykdomą politiką, aplinkosaugininkai – prieš ūkininkų reikalavimus, kurie, anot jų, negali būti daromi gamtos sąskaita.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė A. Miceikienė sako, kad kompromisų reikia. Briuselio žaliojo kurso tikslai užsibrėžti anksčiau nei, pavyzdžiui, prasidėjo karas Ukrainoje.

„Dabartinis periodas ir tą pagrindžianti bendroji žemės ūkio politika paruošta jau prieš keletą metų. Paskutiniai 2–3 metai buvo didelių pokyčių metai, nenumatytų pokyčių metai“, – aiškina A. Miceikienė.

„Nesutikčiau, kad COVID-19 ir karas pakeitė, supraskime, tie dalykai nepakeitė klimato kaitos“, – prieštarauja ekonomistas T. Povilauskas.

Vis dėlto ekonomistas sutinka, akivaizdu, apsirūpinti maistu pačiai šaliai reikia: „Karas ir COVID-19 parodė, kad reikia turėti atsargų ir geriau turėti tam tikrą dalį gamybos pas save.“

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai penkeriems metams Europos Sąjunga (ES) skiria apie 4 milijardus eurų. Dar beveik 300 milijonų eurų pridės Lietuva iš savo biudžeto. Žemės ūkio akademijos kanclerė sako, kad ir tiesioginės išmokos, ir tikslinės aplinkosaugos subsidijos yra būtinos. Pastarosios kompensuoja arba papildomas išlaidas reikalavimams įgyvendinti, arba praradimus dėl jų. Tiesioginės išmokos esą irgi ne tam, kad ūkininkai praturtėtų, o tam, kad galėtų gaminti kokybišką maistą. Jeigu ūkininkas negali naudotis žeme, jam turi būti atlyginama.

„COVID-19 laikotarpiu buvo duodamos kompensacijos maitinimo sektoriui, niekas dėl to nesipiktino, nes mes tai priėmėme kaip natūralų dalyką. Tai buvo krizė. Bet krizė ir šiuo atveju yra“, – aiškina A. Miceikienė.

Ūkininkų ir valdžios matymas protesto dieną irgi buvo skirtingas. Nors žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministrai žadėjo dėti pastangas, ūkininkai sakė, kad jų per mažai. Nušvilptas buvo ir vietoje prezidento atėjęs jo patarėjas.

Be kitų dalykų, ūkininkai nori žymėtą, vadinamą žaliąjį, dyzeliną vėl galėti pilti ne tik į žemės ūkio techniką, taip pat jie reikalauja mažesnio naftos dujų akcizo, mažesnių apsauginių zonų prie vandens telkinių ir kad nereikėtų atkurti suartų, dirbama žeme virtusių pievų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino – padaryta klaidų. Jos bus taisomos, žadama pokyčių ir dėl pievų atkūrimo tvarkos, vis dėlto I. Šimonytė pabrėžia, kad tai įvyks tik su Europos Komisijos (EK) žinia, kad vėliau nereikėtų ginčytis.

„Dėl kokio nors ES teisės akto netinkamo įgyvendinimo baudas turėtų mokėti Lietuvos duonos valgytojai“, – tikino premjerė.

Visgi, panašu, kad šis reikalavimas išvys dienos šviesą, mat pirmadienį Žemės ūkio ministerija pranešė laikinai stabdanti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Tuo tarpu akademinės bendruomenės atstovai sako, kad atkurti pievas – svarbiau nei paisyti ūkininkų performansų Vilniuje: nėra pievų, nėra kur lizdus sukti daliai paukščių, jie nyksta.

„Klimato kaita yra pasiekusi krizės lygį. Biologinės įvairovės nykimas yra pasiekęs kritinį lygį. Ir taršos lygis yra pasiekęs kritinį lygį. Tai ne problema, tai krizė“, – teigia Kauno technologijų universiteto (KTU) sociologijos profesorė Audronė Telešienė.

Profesorė sako, galiausiai blogai bus patiems ūkininkams – nelikus ekosistemų, nyks žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė. Apsaugos zonos prie upių, ežerų, anot jos, irgi turi būti kuo didesnės, kad į vandenį nepatektų trąšų.

„Noriu atkreipti dėmesį į platesnį visuomenės interesą, nes tarša neigiamai atsiliepia visuomenės sveikatai. Mums sunku tą šiandieną pajausti ir suprasti, tačiau yra skaičiavimų ir prognozių“, – priduria A. Telešienė.

Politikai žada kaip įmanoma greičiau priimti pataisą dėl žymėto dyzelino naudojimo ir sumažinti akcizą.

„Būtinai turime pavasario sesiją pradėti nuo šitų klausimų“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Žemės ūkio ekspertė sako, gaila, kad ūkininkai nusileido dėl pieno kainos, nes reikalaujama buvo, kad galutinėje sumoje perdirbėjų ir prekybininkų dalys būtų daugmaž vienodos. Pieno žaliavą ūkininkai gali pradėti parduoti kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, kur pastatyta perdirbimo gamykla.

„Vadinasi, pritrūksime žaliavos. Turėsime problemų jau nebe su žemės ūkiu, o su maisto pramone“, – svarsto A. Miceikienė.

Pasak T. Povilausko, gruodį žaliavinio pieno kaina buvo apie 42 centus už kilogramą. Tai yra maždaug 90 proc. ES vidurkio. Profesorė sako, kainos dalys turėtų būti sureguliuotos teisiškai. Ekonomisto teigimu, jeigu tai būtų įmanoma, jau būtų padaryta.

Žaliavų gamyba – žemos pridėtinės vertės kūrimas, perdirbimas – aukštesnės, bet, pasak ekspertų, pavyzdžiui, norint plėtoti pieno perdirbimą, reikia daugiau valgytojų Lietuvoje. Nėra jų, nėra didesnių supirkimo kainų, nėra didesnių pajamų, nėra didesnio BVP.

Ūkininkai renkasi tai, kur darbo mažiau, o uždirbti galima daugiau, todėl Lietuva pasuko į augalininkystę, tačiau be gyvulininkystės, kaip teigia specialistai, nebus pasiekti ir žaliojo kurso tikslai, pavyzdžiui, be karvių mėšlo nebus iš ko gaminti biometano netaršiam ateities transportui.
Ūkininkų protestas Vilniuje

Šaltinis: lrt.lt, Irma Janauskaitė, Kristina Karlonė, Kęstutis Kučinskas, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-01-29

Žemdirbių laukta žinia – ŽŪM laikinai stabdo reikalavimą atkurti daugiametes pievas

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra laikinai stabdo sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą. Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Agentūra jau šią savaitę pareiškėjus, kuriems 2023 metų gruodžio mėnesį buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie jų stabdymą informuos individualiais pranešimais“, – pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-29

Paaiškėjo, kokią žalą ūkininkų protestas padarė Vilniaus miesto infrastruktūrai

Pasibaigus keliadieniam ūkininkų protestui sostinės centre, žalos Gedimino prospekto trinkelėms ir kitai kelio dangai nenustatyta, teigia Vilniaus miesto savivaldybė.„Pasibaigus protestui buvo atlikta dangų inventorizacija, žala nebuvo padaryta“, – pirmadienį Eltą informavo savivaldybės komunikacijos skyrius. Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotas ūkininkų protestas vyko sausio 23–26 dienomis.

Praeitą antradienį protestuotojai su savo žemės ūkio technika pradėjo važiuoti ir rikiuotis Gedimino prospekte, pievelėje šalia Seimo, A. Goštauto gatvėje. Transporto priemonės sostinės centre stovėjo vykstant mitingui prie Vyriausybės, o išvyko penktadienį.Akcijos organizatoriai anksčiau teigė, jog į Vilnių buvo suvažiavę apie 1,3 tūkst. traktorių ir miškovežių. Dėl to centrinėje miesto dalyje buvo ribojamas eismas.

Vilniaus miesto vicemeras praėjusią savaitė teigė, jog jei po renginio bus padaryta žala miesto infrastruktūrai, organizatoriai privalės padengti tvarkymo išlaidas.

„Mačiau sklando nuogąstavimai, kad neatlaikys asfaltas ar Gedimino pr. trinkelės. (…) „Grindos“ barstytuvai ir kita technika sveria ženkliai daugiau už šiandien atvažiavusius traktorius, o jų kiekis mūsų taip pat negąsdina‘, – tuomet feisbuke rašė jis.

Ūkininkai Vilniuje protestavo prieš jų netenkinančią Lietuvos žemės ūkio politiką, nuo naujų metų įsigaliojusią naują žymėto dyzelino naudojimo tvarką, didesnius suskystintųjų naftos dujų akcizus ir kt. Iš viso Vyriausybei pateikti 6 ūkininkų reikalavimai.

Šaltinis: madeinvilnius.lt, Lukas Juozapaitis (ELTA), 2024-01-29

Protestuojantys Prancūzijos ūkininkai apsupo Paryžių traktorių barikadomis

Protestuojantys ūkininkai pirmadienį apsupo Paryžių traktorių barikadomis, lėtino eismą ir naudodami savo sunkiasvores transporto priemones blokavo greitkelius, vedančius į Prancūzijos sostinę, siekdami daryti spaudimą vyriausybei dėl jų pramonės, kurią sukrėtė karo Ukrainoje padariniai, ateities.

Situacija Paryžiuje, kuriame po šešių mėnesių vyks vasaros olimpinės žaidynės, ir kitose Prancūzijos vietose vykstantys protestai, keliantys eismo trikdžius, žada dar vieną sunkią savaitę naujam ministrui pirmininkui Gabrieliui Attaliui, kuris užima savo pareigas tik mažiau nei mėnesį.

Protestuotojai teigė, kad praėjusią savaitę G. Attalio bandymai imtis žemės ūkiui palankių priemonių neatitiko jų reikalavimų, kad maisto gamyba būtų pelningesnė, lengvesnė ir teisingesnė.

Ūkininkai į tai atsakė pasitelkdami šimtus traktorių, priekabų ir net dundančių kombainų, kad užblokuotų ir sulėtintų eismą, kad sukeltų, jų teigimu, „apgultį“, siekdami išsireikalauti daugiau nuolaidų. Kai kurie protestuotojai atvyko su maisto, vandens atsargomis ir palapinėmis, kad galėtų likti barikadose, jei vyriausybė nenusileis.

Protestuotojai yra nepatenkinti ekonominių ir socialinių galimybių skirtumais tarp miesto bei kaimo Prancūzijoje ir sakė, kad jaučiasi ignoruojami vyriausybės ministrų, kuriuos kaltino retai vykstančiais į ūkius, kur galėtų išsipurvinti savo batus.

Vyriausybė paskelbė apie 15 tūkst. policijos pareigūnų dislokavimą, daugiausia Paryžiaus regione, kad užkirstų kelią bet kokioms protestuotojų pastangoms patekti į sostinę. Pareigūnai ir šarvuoti automobiliai taip pat buvo dislokuoti Paryžiaus šviežio maisto tiekimo centre – Renžiso turguje.

Netoli Paryžiaus esančiame Disneilendo pramogų parke Žosinji komunoje protestuotojai užblokavo visas šešias A4 greitkelio eismo juostas ir pastatė savo traktorius taip, kad jie, žvelgiant iš oro, priminė kviečių varpas. Ant kai kurių transporto priemonių buvo plakatai su užrašais „Be ūkininkų nebus maisto“ ir „Mūsų pabaiga reikštų badą jums“.

Į pietus nuo sostinės protestuotojai krautuvais krovė šieno ryšulius, kad užblokuotų A6 greitkelį, rodė transliuotojo BFM-TV vaizdai.

„Mūsų tikslas – ne erzinti prancūzus ar apsunkinti jų gyvenimą, bet daryti spaudimą vyriausybei“, – RTL radijui sakė įtakingos žemės ūkio profsąjungos FNSEA pirmininkas Arnaud Rousseau.

Įvykiai Prancūzijoje yra dar viena pasaulinės maisto krizės, kurią dar labiau paaštrino beveik dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje, kuri yra svarbi maisto gamintoja, apraiška.

Prancūzijos ūkininkai tvirtina, kad jų pajamas sumažino didesnės trąšų, energijos ir kitų pasėlių auginimui ir gyvulių šėrimui reikalingų priemonių kainos.

Protestuotojai taip pat teigia, kad Prancūzijos žemės ūkio sektorius, kuriam skiriamos didžiulės subsidijos, yra per daug reguliuojamas ir jam kenkia maisto produktų importas iš šalių, kuriose žemės ūkio produktų gamintojai patiria mažesnes sąnaudas ir mažiau suvaržymų.

A. Rousseau kaip pavyzdį pasitelkė ukrainiečių cukraus gamintojus, sakydamas, kad jų sparčiai augantis eksportas į Europą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, yra nepakeliamas europiečiams.

Pirmadienį taksi vairuotojai prisijungė prie protestų, o kitose šalies vietose pareigūnai pranešė apie sutrikimus ir rekomendavo eismo dalyviams, jei įmanoma, persėsti į viešąjį transportą.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-29

Šimonytė apie Navicką: nematau pagrindo dabar ministrui reikšti nepasitikėjimą

Lietuvos žemdirbiams praėjusią savaitę surengus protesto akciją prieš Vyriausybės žemės ūkio politiką, premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. „Tikrai nematau pagrindo dabar ministrui reikšti nepasitikėjimą, ministras turi tam tikrų konkrečių darbų, kuriuos per artimiausią laikotarpį turi atlikti tų pačių ūkininkų labui“, – LRT RADIJUI antradienį sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad žemdirbių keliami klausimai nebuvo susiję su išimtine Žemės ūkio ministerijos kompetencija, o su europine žaliojo kurso politika.

„Taip, Akcizų įstatymą su šiokiais tokiais perlenkimais priėmė Seimas, jį pasiūlė vyriausybė, būtų buvę geriau tuos dalykus pastebėti, kai vyko debatai komitetuose, bet dabar juos ištaisysime, tas bus išspręsta, manau, čia pretenziją reikšti žemės ūkio ministrui būtų šiek tiek neteisinga“, – sakė I. Šimonytė.

„Lygiai taip pat ir dėl reikalavimų, kurie susiję su saugomomis teritorijomis, vandens apsaugos juostomis. Čia yra ta pati problema, kurią stebite visoje Europoje, kur žaliojo kurso ir aplinkosaugos reikalavimai priimami su aštria reakcija iš žemės ūkio sektoriaus“, – pridūrė ji. Šimonytė teigia pasitikinti žemės ūkio ministru: pakeitus Navicką konfliktas niekur nedingtų.

Premjerė kalbėjo, kad šiuo metu iš dalies matomos pasekmės to, kad daugybę metų parama ir palaikymas buvo koncentruojamas į augalininkystės sektorių, kuris turi didelį poveikį gamtai.

„Konfliktas tarp aplinkosaugos ir ekstensyvaus žemės ūkio yra sudėtingas ir todėl sprendimus atrasti nėra labai paprasta, ypač kai tai europinės politikos sudėtinė dalis. Nenorėčiau viso šito suversti į vieną ministrą, nes ir ministrą pakeitus tas konfliktas niekur nedings“, – sakė I. Šimonytė.

Protestavę žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekta atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.

Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2024-01-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos