Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-31

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-01-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Valdančiųjų planai mažinti SND akcizą ūkininkų netenkina: reikia pažiūrėti, kas vyksta kaimyninėse šalyse

Seimas vasario viduryje šaukia neeilinę sesiją, kurioje bandys spręsti ūkininkų iškeltus klausimus – smarkiai sumažinti suskystintųjų naftos dujų (SND) akcizą bei koreguoti žaliojo dyzelino naudojimo tvarką. Ūkininkų atstovas, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas dėl tokių valdžios planų džiaugiasi. Visgi valdančiųjų siūlomas SND akcizas jo netenkina.

„Mes [tai] vertiname labai teigiamai, kaip teigiamą postūmį link spartesnio problemų sprendimo. Tai džiugina mus“, – LRT RADIJUI apie valdžios planus neeilinės sesijos metu spręsti ūkininkus kamuojančias problemas teigia I. Hofmanas.

Kalbėdamas apie SND akcizo mažinimą, ūkininkų atstovas I. Hofmanas pabrėžia, kad optimalus tarifas, jo nuomone, būtų apie 20 eurų už toną. Šiuo metu valdančiųjų registruotame projekte vietoje dabartinio 368 eurų akcizo siūlomas 41 euras.

„Turėtų būti vidurkis tarp Latvijos ir Lenkijos. Galėtų būti, sakykime, pusė šito dabar siūlomo [akcizo] – 20 eurų. Tokį skaičių sakau, atsižvelgdamas į kaimynus mūsų artimiausius“, – teigia Žemės ūkio tarybos pirmininkas.

LRT RADIJO kalbintas Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika savo ruožtu teigia nesuprantantis, kodėl valdantieji pasirinko būtent tokį tarifą – 41 eurą.

„Yra registruotas naujas projektas ir neaišku, iš kur yra tas 41 euras. Pasakymas, kad 7 kartus bus sumažintas nuo buvusio, manau, tikrai nėra argumentas“, – tikina K. Mažeika.

Jis primena, kad jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ praėjusių metų gruodį Vyriausybei pateikė projektą, kur siūlomas 13,94 euro už toną dujų akcizas. Visgi, anot parlamentaro, Vyriausybė šiam projektui išvados nepateikė. O toks tarifas, K. Mažeikos teigimu, būtų optimalus įvertinus padėtį kaimyninėse šalyse.

„Vertinant tai, koks akcizas yra Lenkijoje ir Latvijoje, tai yra turbūt aukso viduriukas, kurį mes ir siūlome. Nes mes ir su 41 euru šiame regione išsiskirtume. (…)

Jeigu mes vis tiek būsime su kelis kartus – du, tris ar keturis kartus kai kuriais atvejais – didesniu akcizu, ką jau ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija signalizuoja – investuotojai nenori ateiti į mūsų regioną, į mūsų konkrečiai valstybę“, – tvirtina Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.

Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia pritariantis dabar siūlomam 41 euro už toną akcizui.

Anot pašnekovo, apie akcizo šiam kurui didinimą būtų galima kalbėti tik tuomet, kai jam atsirastų alternatyvų. Politiko teigimu, dėl išaugusių kaštų ypač kenčia suskystintomis naftos dujomis besišildančios savivaldybės.

„Aš matyčiau logiška (nustatyti – LRT.lt) pereinamuosius laikotarpius. (…) Jeigu eigoje atsiranda alternatyvos, tada [akcizas] galėtų didėti. Bet jeigu alternatyvų nebus, tai tada, suprantama, mes negalime palikti regionų (…) su žymiai brangesniu kuru ir šildant, ir buity naudojant“, – tvirtina K. Starkevičius.

„Ateityje reikia galvoti apie šito kuro pakeitimą į kitas rūšis“, – priduria jis.

Dabartinę tvarką vadina absurdu

Kalbėdamas apie dabartinę žaliojo dyzelino naudojimo tvarką, Žemės ūkio tarybos pirmininkas pabrėžia, jog ūkininkai kažko papildomai neprašys – tik kad būtų grąžinta senoji tvarka.

Tai reiškia, jog žymėtą dyzeliną ir vėl būtų galima pilti ir į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkio produktų gamybai (pvz. lengvuosius ir krovininius automobilius). Tokia tvarka galiojo iki 2024 m.

„Mes tikrai neprašysime kažko daugiau, nei buvo senoje tvarkoje. (…) Dabartinė tvarka, nesuprantama, kodėl padaryta. Kalbant apie kuro sunaudojimą, ji nei didina, nei mažina [sunaudojimą], limitai lieka tie patys, bet įneša daugiau neaiškumo ir daugiau nepatogumo patiems ūkininkams.

(…) Tas dyzelinas bet kokiu atveju, kad ir naudojamas automobiliuose ar sunkvežimiuose, vis tiek yra tiesiogiai susijęs su žemės ūkio gamyba“, – tvirtina I. Hofmanas.

LRT RADIJO kalbintas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, vertindamas dabartinę žaliojo dyzelino naudojimo tvarką, šiai negaili kritikos. Parlamentaras tikina, jog tokias klaidas būtina ištaisyti.

„Ši tvarka buvo nustatyta ir nesikeitė nuo to, kai aš dirbau žemės ūkio ministru. Tikiuosi, ji dabar bus sugrąžinta, parlamentarai už tai balsuos, ir tada nekils neaiškumų. Dabar visiškas absurdas: jeigu traktorius dirba lauke, viskas gerai, išvažiavo ant kelio – jis jau negali keliu važiuoti su tuo žaliu dyzelinu.

Tokias klaidas, kurias inicijavo Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, paprasčiausiai pro pirštus praleido, reikia ištaisyti. (…) Tie valdininkai ministerijose, kurie ruošė šį projektą, ir patyliukais tikėjosi, kad jis įsigalios ir toliau veiks, turėtų pagalvoti apie savo atsakomybę ir galbūt atsistatydinimą“, – tvirtina K. Starkevičius.

Šaltinis: lrt.lt, Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, Aistė TurčinavičiūtėLRT.lt, 2024-01-31

Daugiametės pievos tampa galvos skausmu: kaip rasti aukso vidurį tarp ūkininkų reikalavimų ir gamtos išsaugojimo?

Į Vilniaus centrą susirinkę žemdirbiai sulaukė konkrečių valdžios pažadų dėl pusės savo iškeltų reikalavimų. Politikai ruošiasi kuo greičiau priimti sprendimus dėl žymėto dyzelino naudojimo ir sumažinti akcizą naftos dujoms, bet vieno iš pažadų – dėl daugiamečių pievų atkūrimo – neįmanoma įgyvendinti be Europos Komisijos žinios.

Pirmadienį nuspręsta stabdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas, kol laukiama Briuselio sprendimo. Ūkininkams reiškiant protestus, aplinkosaugininkai prašo nedaryti kompromisų gamtos sąskaita.

Išspręstos ne visos problemos

Po protesto pasiektus rezultatus Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė vertinantis teigiamai, tačiau, anot jo, išspręstos ne visos problemos.

„Matome poslinkį į problemų sprendimą. Tai yra džiuginantis dalykas, bet tai dar nėra galutinis rezultatas – dėl kai kurių [sprendimų] turi apsispręsti Seimas.

Yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, pieno ūkių problemų. Čia klausimas dar atviras, dar iki galo nėra atsakyta. Sakyčiau, gera pradžia, link pusiaukelės, bet tai vis tik nėra tas rezultatas, kurį galėtume įsidėti į kišenę“, – neslėpė I. Hofmanas.

Kalbėdamas apie daugiamečių pievų atkūrimą, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, jog toks reikalavimas buvo sustabdytas dėl tikimybės, kad bus galima perskaičiuoti jų referencinius dydžius.

„Jei bus galima perskaičiuoti referencinius dydžius, bet kokiu atveju turėsime iš naujo siųsti reikalavimus su kiekvienam ūkininkui patikslintais tikslais“, – dėstė ministras.

Šiuo atveju, anot jo, ne ką mažiau svarbus yra ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo klausimas. Ministro teigimu, Europos Komisijai pateiktas siūlymas, kad pakrančių juostos būtų traktuojamos kaip atkuriamos pievos.

„Jei šios dvi dedamosios susijungs, labai tikimės, kad šis klausimas bus išspręstas be smurto, kaip ūkininkai ir prašė“, – pabrėžė K. Navickas.

Deklaruojant padaryta klaidų?

Iki 2014 metų Lietuvoje buvo apie 400 tūkst. hektarų daugiamečių pievų. Atėjus naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, pakeitus deklaravimo tvarką, 2018 metais tokių pievų jau buvo deklaruota per 750 tūkst. hektarų. Nuo 2023 metų šis skaičius ėmė mažėti ir šiuo metu siekia per 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų.

Kadangi keičiasi ūkininkavimo praktikos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės aiškinimu, kinta ir skaičiai. Vis dėlto, anot jos, vertėtų pasižiūrėti, ar ūkininkams deklaruojant pievas nebuvo padaryta klaidų.

„Europos Komisijai dabar kaip tik pateikta informacija, todėl, ko gero, ši problema gali būti lengviau išsprendžiama“, – svarstė A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė sakė, kad, jos žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra per 35 tūkst. hektarų apleistų žemės ūkio paskirties žemių.

„Čia irgi yra rezervas, kurį būtų galima naudoti deklaruojant vienokia ar kitokia forma. Ir kitos paskirties žemių, matyt, yra nedeklaruotų. Imant konkrečiai šią problemą ir kelias priemones, ją tikrai galima išspręsti“, – teigė A. Miceikienė.

Nuo 400 iki 750 tūkst. hektarų padidėjęs daugiamečių pievų plotas, I. Hofmano aiškinimu, išaugo kultūrinių pievų sąskaita. Šios pievos, pasak jo, buvo sėjomainos dalis, tad galėjo būti persėjamos, pavyzdžiui, kas dvejus metus tam, kad generuotų didesnį pašarų kiekį.

„Rodos, 2012 metais buvo priimtas sprendimas, kad pieva, kuri deklaruota penkerius metus, automatiškai verčiama daugiamete pieva, nors tai galėjo būti sėjomainos dalis ir ji persėjama kas dvejus metus. Tiesiog nebuvo kito kodo, kitaip žemdirbys negalėjo deklaruoti. Sistema automatiškai vertė į daugiametes.

Tų kultūrinių pievų sąskaita mes sukūrėme šį didžiulį pievų plotą, apie kurio sumažinimą dabar kalba ir eina“, – dėstė I. Hofmanas.

K. Navickas akcentavo, kad deklaracijų duomenis pagal konkretų kodą valstybės narės gauna tik pasibaigus deklaravimui, dėl to šį procesą yra sunku suvaldyti. Reaguodamas į I. Hofmano išsakytą repliką, ministras teigė, jog žemes deklaruoti kaip daugiametes pievas ūkininkai rinkosi ir dėl gaunamų išmokų.

„Bet, kaip sakau, iš valstybės pusės šiai problemai valdyti, kad ji nebūtų sukuriama antrą ir trečią kartą, kad galėtų suveikti tam tikri saugikliai, instrumento nėra“, – aiškino K. Navickas.

Perspėja – pievų nuolat mažėja

Laidoje dalyvavusi Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė visų pirma ragino atskirti deklaracijas ir realų pievų plotą.

„Ne visos pievos ir ne visos žemės ūkio paskirties žemės yra deklaruojamos ir patenka į deklaracijas“, – atkreipė dėmesį ji.

Anot L. Paškevičiūtės, po nepriklausomybės atgavimo, kai žemės ūkis buvo gana apleistas, pievų šalyje padaugėjo, tačiau, įstojus į Europos Sąjungą, jų plotas ėmė nuosekliai mažėti. Vien nuo 2021 m. iki 2022 metų, pasak L. Paškevičiūtės, jų sumažėjo 56 tūkst. hektarų.

„Pievos nėra tik gražu ar negražu. Iš principo tai yra mūsų ekologinis karkasas. Miškeliai, pievos išlaiko žemės ūkio, miestelių ir pan. stabilumą. Mes matome, kad tų pievų mažėja“, – kalbėjo ji.

L. Paškevičiūtės tvirtinimu, nuo 2015 metų šalis prarado apie 20 proc. europinės svarbos buveinių.

„Matome, kad arimų iš tiesų ženkliai daugėja. Tai yra blogai ir dėl klimato kaitos, ir dėl biologinės įvairovės. Mes prarandame karkasą, prarandame stabilumą“, – akcentavo ji.

Laidoje kalbėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas neslėpė, kad žemės ūkio sektoriuje daugiausia nueita prie monokultūrų, t. y. javų, rapsų ir kt. Tokia proporcija, anot jo, nenaudinga nei aplinkosaugai, nei žemės ūkio atsparumui.

„Vienam hektarui reikia 200 kg azoto trąšų, taip sukuriama daug emisijų. Tie 200 kg trąšų tolygu 5 tūkst. automobiliu nuvažiuotų kilometrų. Monokultūrose negyvena paukščiai, turime nutekėjimą į paviršinius vandenis“, – dėstė aplinkos ministras.

„Šiandien matome susitraukiančius gyvulininkystės skaičius ir ariamą žemę ten, kur jos nereikėtų arti. Mes tikrai praradome sveiką balansą“, – pridūrė jis.

Vis dėlto A. Miceikienė ragino nekaltinti ūkininkų dėl aplinkosaugos problemų – miestuose žmonės irgi turėtų gyventi kitaip.

„Parama žemės ūkiui neduodama šiaip sau ir ūkininkai tikrai nėra išlaikytiniai. Parama yra teikiama tam, kad kompensuotų arba prarastas pajamas, arba papildomas išlaidas, nes tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai ūkininkams neleidžia visu pajėgumu vystyti savo verslo.

Ūkininkavimas yra verslas, turime tai pripažinti. Jeigu dedami tam tikri apribojimai, turi būti kompensuojama“, – dėstė A. Miceikienė. Ji pabrėžė, kad žemės ūkis yra ekonomikos variklis.

Šaltinis: lrt.lt, Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT forumas“, LRT.lt, 2024-01-30

Parlamentarai išgirdo ūkininkus? Seime registruotos pataisos dėl žymėto dyzelino

Seime registruotos Akcizų įstatymo pataisos dėl žemės ūkio veikloje naudojamo „žaliojo“ dyzelino. Valiaus Ąžuolo ir kitų Seimo narių antradienį registruotame Akcizų įstatymo projekte siūloma išbraukti žodžius, kad žymėtas dyzelinas gali būti naudojamas tik žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose.

LRT.lt primena, kad nuo 2024 m. įsigaliojo nauja tvarka, draudžianti gazolius (žymėtą dyzeliną) pilti į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkio produktų gamybai.

Pavyzdžiui, tarp tokių priemonių – lengvieji ir krovininiai automobiliai. Vadinasi, nuo šių metų ūkininkai negali į turimus vilkikus pilti žymėto dyzelino, kad galėtų vežti priduoti grūdus, nors jei grūdus vežtų su traktoriumi, į jį pilti žymėtą gazolį būtų galima.

Panaikinti su žymėtu dyzelinu susijusius ribojimus buvo vienas iš ūkininkų praėjusią savaitę Vilniuje keltų reikalavimų. Žymėtam dyzelinui taikomas lengvatinis akcizas, jis siekia 60 eurų už 1 000 litrų, o nežymėtam taikomas 410 eurų akcizas.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024 m. balandžio 1 d.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-30

Latvijos žemės ūkio ministras: rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito neuždrausime

Latvija neuždraus rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per savo teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

A. Krauzė pabrėžė, jog importuoti grūdus iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją nebus leidžiama, bet Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus per Latviją.

Kaip jau buvo skelbta, Latvijos valdančioji koalicija sutarė uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į Latviją, o tai įtvirtinantį įstatymą Saeima (šalies parlamentas) turėtų priimti vasarį.

Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvija pernai buvo antra pagal dydį Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja į Europos Sąjungą, po Ispanijos.

Šių planų kritikai Latvijoje kritikai teigia, jog rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimas gali šalies geležinkeliams ir uostams kainuoti maždaug 100 mln. eurų negautų pajamų.

Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2024-01-31

Indrė Makaraitytė. Ir kaimas, ir miestas – prieš visuotinį šaukimą

Vilniaus centrą aną savaitę užstatė protestuojantys ūkininkai. Vienas Seimo politikas iš valdančiosios konservatorių partijos atsainia ranka brūkšteli, kad, taip sakant, atvažiavo vyrai su milijonine technika į Vilnių nuolaidos kurui. Kitas, tik jau ne iš nacionalinės, o Vilniaus valdžios, bet taip pat tos pačios partijos priminė, kad ūkininkams gali tekti apmokėti sąskaitą, jei jų traktoriai apgadintų Gedimino prospekto grindinį.

Dar viena Tėvynės sąjungos politikė, dirbanti Europos Parlamente, leidžia suprasti – kadangi rajonai, suprask, ūkininkai, kai balsuoja, renkasi kitas partijas ir ji nežino, ar tos partijos tinkamai atstovauja ūkininkų interesams Europos Parlamente, ji tik iš žiniasklaidos bando suprasti ūkininkų reikalavimus.

Šios remarkos įsiliejo į bendrą vilniečių ar apskritai miestiečių ypač pirmąją protesto dieną transliuotą nepritarimo tokiam protestui nuotaiką. Ir nebūtinai todėl, kad sudėtinga suprasti, ko ūkininkai nori, kai jų protestui nepritaria ir aplinkosaugininkai. O „čekiukų skandalui“ prasisukus per Lietuvos savivaldybių elitus visi daugmaž mintyse yra apskaičiavę, kad dyzelino su nuolaida nėra taip sunku įpilti ne tik į traktorių, bet ir į šeimos bei giminaičių automobilius.

Tas kaimas, kurio mirtį šiame proteste pranašauja ūkininkai, mirė kiek anksčiau, nei traktoriai sugužėjo į Vilniaus centrą. Jis mirė su paskutiniaisiais miestiečių seneliais, dar gyvenusiais tame tikrame kaime.

Bet kad nėra visai jokio ryšio tarp dabartinio miesto ir dabartinio kaimo, kuriuos šiomis dienomis ir reprezentuoja ūkininkai, tai jau tikrai nebūtų galima pasakyti.

Net jei čia įšoka pagiežingi komentatoriai ir socialinių procesų ekspertai. Štai kad ir toks Vidas Rachlevičius, kaip anądien paskelbta, tapęs į prezidento postą kandidatuojančio advokato Igno Vėgėlės atstovu spaudai ir pareiškęs, kad prieš ūkininkus šiandien esą sukilęs būrelis intelektinio elito, kuris ne tik kad nesukuria jokio realaus produkto, suprask, nepagamina duonutės, bet esą ir nenori tarnauti kariuomenėje.

Bet yra keletas faktų, prieštaraujančių šiems žodžiams.

Anot aną savaitę paviešinto visuomenės nuomonės tyrimo, kurį LRT užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“, net 70 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam šaukimui. Kitaip tariant, rusijai toliau didinant savo karinį potencialą ir jos pradėtam karui Ukrainoje neslopstant, visuotiniam šaukimui nepritaria septyni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų. Ir tik vienas iš keturių sutiktų, kad visuotinis šaukimas Lietuvoje būtų įvestas.

Šaltinis: lrt.lt, Indrė Makaraitytė, apžvalgininkė, 2024-01-29

Ankstesnės žemės ūkio naujienos