Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-06

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Raginame jaunuosius ir smulkiuosius ūkininkus teikti mokėjimo prašymus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skatina pareiškėjus, įgyvendinančius projektus pagal paramos priemones, skirtas jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams, pateikti mokėjimo prašymus nelaukiant termino pabaigos. Įsipareigojimas NMA pateikti mokėjimo prašymus iki vasario mėnesio pabaigos aktualus smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams, kurie pateikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Mokėjimo prašymus NMA būtina pateikti ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams ir tinkamai įgyvendinus verslo paną. Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentus bei pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas. Pažyma rengiama vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika.

NMA primena, kad paramos gavėjai, kurie prieš teikdami galutinį mokėjimo prašymą numato, jog tam tikro įsipareigojimo negalės pasiekti, gali prašyti NMA pratęsti verslo plano įgyvenimo laikotarpį, t. y. pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, tik svarbu neviršyti įgyvendinimo taisyklėse nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio.

Visais atvejais, kai su paraiška privaloma pateikti verslo planą, iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu jį tinkamai įgyvendinti, kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse: įsigyti ir panaudoti veikloje visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, įgyti įgūdžius ir kompetencijas, reikalingus paramos gavėjui (jaunųjų ūkininkų atveju), pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-06

Protestuojantys Latvijos ūkininkai ragina uždrausti žemės ūkio produktų importą iš Rusijos

Maždaug du tūkstančiai Latvijos ūkininkų, pirmadienį protestavę 16-oje šalies savivaldybių, reikalavo uždrausti grūdų ir kitų maisto produktų importą iš Rusijos. „Į mūsų bendrąją Europos Sąjungos rinką leidžiama importuoti krauju apšlakstytus rusiškus grūdus ir gabenti juos per Europos uostus bei terminalus“, – mitinge Jelgavoje kalbėjo protesto akcijos organizatorius Juris Lazdinis.

„Viena ranka mes padedame ukrainiečiams, o kita ranka leidžiame šaliai agresorei vogti grūdus Ukrainoje, parduoti juos Europoje ir žertis didžiulius pelnus. Reikalaujame atkirsti Rusiją nuo tokių būdų finansuoti savo karą“, – pabrėžė jis.

Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalis pernai pagal Rusijos grūdų ir kitų maisto produktų importo apimtis ES nusileido tik Ispanijai.

Į protestus traktoriais ar kitokia žemės ūkio technika atvykę ūkininkai kėlė ir kitokių reikalavimų, įskaitant biurokratijos mažinimą ir pridėtinės vertės mokesčio tarifo Latvijoje užaugintiems vaisiams ir uogoms apkarpymą.

„Mes dirbame dėl šių reikalavimų… Pats esu ūkininkas, juos suprantu“, – visuomeninės televizijos eteryje kalbėjo žemės ūkio ministras Armandas Krauzė, tačiau dėl jų įgyvendinimo nieko konkrečiai nepasakė.

Tuo tarpu protestuojantys ūkininkai reikalavo matomų rezultatų ir perspėjo planuojantys vykti į sostinę Rygą, jei jų reikalavimai nebus patenkinti iki vasario 12 dienos.

Savo ruožtu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino vyriausybę ir ūkininkų organizacijas „pagrįstam ir į sprendimus orientuotam dialogui“, pabrėždamas, jog teisė protestuoti yra neatsiejama demokratijos dalis, taip pat padėkodamas akcijos dalyviams už taikią elgseną.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-06

Mėsinė galvijininkystė seka pienininkystės pėdomis

Auginantieji mėsinius galvijus atsisako bandų, nes bet kokia gyvulininkystė Lietuvoje jau tapo nuostolinga. Galvijus auginantys ūkininkai teigia, kad supirkėjai jiems dabar siūlo vos po 2,2–2,3 euro už kilogramą buliukų gyvo svorio, o už mėsinių karvių – tik 1,7 euro. Tai beveik trečdaliu mažiau nei supirkėjai mokėjo praėjusių metų rudenį. Tad ūkininkai jau kuris laikas neslepia: mėsinė galvijininkystė jau nesuderinama su pelnu ir tapo nuostolinga.

Sumažino per pusę

Patyręs galvijų augintojas Bronius Guževičius iš Alytaus rajono savo ūkyje laikydavo apie 300 galvijų, o dabar jų sumažino per pusę – iki 150. Ūkio šeimininkas tiesiog nemato perspektyvos, nes supirkimo kainos labai mažos, o užauginti – labai sunkus darbas. Sudėtinga rasti samdomų darbuotojų – kaime jau beveik niekas nenori tokio darbo su gyvuliais.

„Jeigu kam siūlo 2,2–2,3 euro už kilogramą gyvo svorio, tai čia dar gana daug ir už gerus bulius, o jeigu karves parduodi, tai visiškai prastai – moka simboliškai, siūlo tik 1,70 euro, – supirkimo kainų ekvilibristiką aiškino ūkio savininkas. – Bet visiškai kitos kainos, jeigu nori nupirkti gyvulių veislinei bandai. Mes veislinei bandai pirkome mokėdami po 2–3 tūkst. eurų už veislinį galviją, o kai parduoti reikia, tai parduodi už 800–1 000 eurų.“

Netoli Simno ūkininkaujantis B.Guževičius pamena, kad vienu metu per pandemiją buvo šioks toks nežymus kainų pakilimas, o vėliau per pieno krizę viskas „nuvažiavo“. Pačiam ūkininkui daug kas išbrango, o gyvulių supirkimo kainos nukrito ir liko duobėje.

„Manau, kad dabar kuo daugiau gyvulių turi, tuo didesnį nuostolį gali patirti. Gyvulininkystę plėtoti nuostolinga, todėl mažiname apimtis, bet kol kas visiškai nutraukti neplanuojame. Bandysime prabūti susimažinę“, – šiandieninius planus komentavo ūkininkas.

Jis neneigė, kad pernai buvo sunki šienapjūtė ir nepakankamai pasiruošė pašarų, todėl trūkstamą dalį jau teko pirkti. Kai per pusę sumažėjo gyvulių, mažiau reikės ir pašarų – problema išsisprendė savaime.

„Tokio dydžio bandos, kokią turėjome, niekaip nebūtume išmaitinę. Dėl sausros, dėl susidariusios nepalankios kainų krizės pusės gyvulių teko atsisakyti. Net neplanuotai“, – aiškino jis.

B.Guževičius neslėpė, kad kol kas mėsinių galvijų augintojai apie jiems gresiančią krizę garsiai dar nešaukia. Be to, ir pačių gyvulių augintojų sparčiai mažėja.

„Alytaus rajone su kuo pakalbi, tai visi jau baigia arba planuoja baigti šią veiklą. Tuojau gyvulių pažiūrėti, kaip jie atrodo, reikės važiuoti į zoologijos sodą“, – pastebėjo galvijų augintojas.

„Trauks“ iki pavasario

Kitas Alytaus krašto ūkininkas Mindaugas Matulionis jau gyvena atsisveikinimo nuotaikomis – yra numatęs naikinti bandą ir artimiausiu metu atsisakyti mėsinės gyvulininkystės. „Iki šio pavasario pas mane mėsinių galvijų nebeliks. Anksčiau augindavau apie 200 galvijų. Pernai pusę išnaikinau, o šiemet – likusią dalį“, – griežta taisykle vadovaujasi M.Matulionis.

Varanausko kaime (Krokialaukio sen.) ūkininkaujantis Mindaugas taip apsisprendęs dėl to, kad mėsinių galvijų auginimas neša vien nuostolius. Teigia, kad ilgiau auginti galvijus ir tikėtis pagerėjimo visiškai neapsimoka, nes situacija blogėja.

„Dar jeigu supirkėjai iš Lenkijos kažkiek nuperka, tokiu atveju nuostolio gal ir nebūna. Lenkai kainą siūlo pagal svorį, kategorijas ir visus kitus vertinimo kriterijus. Ir jų siūloma kaina skiriasi 20–30 centų nuo mūsų šalyje vyraujančių supirkimo kainų. O vietoje, Lietuvoje, parduoti visiškai neapsimoka“, – apie nuostolingą veiklą kalbėjo M.Matulionis.

Šio ūkininko galvijų bandoje šiuo metu yra apie 100 galvijų. Mindaugas patikino, kad jis bandą naikina ne dėl pašarų stygiaus, nes pašarų jo galvijams trūkumo nėra. Su tuo pašarų kiekiu, kokį turi sukaupęs, dar laisvai galėtų išgyventi iki ganiavos, bet jam tiesiog neapsimoka.

„Ši problema susijusi su visomis kitomis bėdomis žemės ūkyje. Tiesa, nusprendus atsisakyti galvijininkystės kyla kita problema – ką daryti su pievomis, nes ūkyje liks tik grūdinės kultūros. Kam jas panaudoti? – retoriškai apie galvos skausmu tampantį rūpestį klausė ūkininkas.

Nė centu daugiau

Alovės seniūnijos (Alytaus r.) ūkininkas Aidas Zapereckas savo ekologiniame ūkyje šiuo metu augina apie 80 mėsinių galvijų. Laukia prasidėsiančio veršiavimosi etapo. Kol kas šeimininkas planuoja išsaugoti bandą. Aidas stabiliai laiko apie 120 galvijų, bet žiemą jų natūraliai sumažėjo, kai išpardavė prieauglį.

„Dar neatsisakau jų auginimo, bet jeigu supirkimo kainos ir toliau riedės į pakalnę, naikins paramą augintojams, tai, matyt, reikės kažką galvoti. Mano ūkis ekologinis, tai lyg ir žada ekologams geresnius šiuos metus, bet praėjusieji buvo prasti. Manau, lėmė valdininkų sprendimai. Mano ūkyje pagrindą sudaro pievos, bet už pievas neliko „žalinimo“ paramos“, – nusivylimo neslėpė ir šis ūkininkas.

A.Zaperecko ekologiniame ūkyje išauginti galvijai turėtų būti superkami brangiau, bet realybėje taip nėra. Jam neseniai teko parduoti galvijus kaip įprastai augintus, supirkėjai nemokėjo nė cento daugiau. Tai ekologiniam ūkiui – skaudus neįvertinimas. Be to, mažesnio svorio galvijus turėjo parduoti išvežimui į Lenkiją, nes mūsų šalyje už mažesnio svorio visai varganai mokėjo.

„Prieauglį išsipardaviau, liko motininė banda. Prasideda naujas veršiavimosi etapas, tai padaugės, iki vasaros vėl augs didesnis kiekis galvijų. Gyvulių auginimo sektoriuje gerėjimo nematyti. Yra ir daugiau sunkumų. Kol gyvulių turiu, man pieva reikalinga. Bet negaliu ir nesėti, nes jeigu nesėsiu 5 metus, pavers daugiamete pieva. Esu priverstas dantis sukandęs sėti kokias nors kultūras“, – atvirai pasakojo Aidas.

Jeigu nebus jokių paskatinimų galvijų augintojams, anot A.Zaperecko, panašu, teks mažinti gyvulių, nes nuo jų neatsitrauki, ištisus metus turi daug darbo – kai veršiuojasi, reikia įdėti daug pastangų, kad veršelių atsivedimas būtų sėkmingas. Galvijų auginimas ūkininką priverčia likti be atostogų, be išeiginių.

„Bent jau būtų kažkoks paskatinimas, aukštesnės supirkimo kainos, ar per kokias nors išmokas grįžtų įdėtas triūsas, o dabar toks ūkininkavimo būdas – ne išeitis. Kol kas auginu, bet jeigu ateityje išliks tokia politika, manau, pradžiai reikės sumažinti per pusę, o paskui matysiu, ką daryti toliau“, – savo ir kitų ūkininkų vardu valdžios dėmesio tikisi A.Zapereckas.

Pažangūs ūkiai pririšti prie projektų

Vartų kaime (Krosnos sen., Lazdijų r.) dviejų kartų Margelių šeimos ūkyje auginami veisliniai aubrakų mėsiniai galvijai. Šios veislės galvijus labai palanku auginti ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Ūkininkauja pats buvęs Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, jo sūnus Domantas ir dukra Rūta Margelytė-Brindzienė su vyru Dariumi. Per sūnaus ir dukros su žentu ūkius, bendrai sudėjus, sausį augo 70–80 galvijų.

A.Margelis pamena, kad pirmiausia aubrakų įsigijo jo sūnus – jų parsivežė iš Vokietijos. Po to ir dukra nusipirko aubrakų Vokietijoje. Taip susikūrė kelios aubrakų bandos. Patys ūkyje pasiruošia galvijams pašarus. Margelių šeimos ūkis aubrakus išaugina bei realizuoja kaip veislinius.

Ūkis taip pat nuo gimimo iki virš metų išaugina veršelius ir juos parduoda, nes pats Margelių šeimos ūkis nesispecializuoja mėsinėje galvijininkystėje. Ar lieka augti Lietuvoje, ar išvežami į užsienį, ne visuomet žino.

„Neklausiam pirkėjų, kokia bus paskirtis. Žiūrime, kuris siūlo šiek tiek didesnę kainą, moka daugiau centų, taip ir parduodame“, – teigė A.Margelis. Jo sūnaus ir dukros su žentu ūkiuose, anot A.Margelio, galvijų skaičius išlaikomas stabilus, nes ūkiai yra pasinaudoję ES parama ir dar nepasibaigęs įsipareigojimų laikas.

„Kas neturi prisiėmęs įsipareigojimų, girdžiu, išparduoda gyvulius. Lietuvoje tai vyksta jau masiškai – gyvulių skaičius drastiškai sumažėjęs. Jei prireiks atstatyti bandas, tai pareikalaus labai daug laiko“, – tikino Vartų kaimo ūkininkas.

Kelia nepasitikėjimą

Jam ypač apmaudu, nes Lazdijų rajone buvo dedama daug pastangų, kad išsivystytų ir suklestėtų mėsinė gyvulininkystė, ji taptų pelninga šaka šio krašto ūkininkams. Nuo 2014 m. galvijų mėsos realizavimu rūpinosi rajone kartu su ūkininku, mėsinių galvijų augintoju iš Vokietijos įkurtas kooperatyvas „5000 aubrakų Lazdijams“. Dėta vilčių, kad susivienijus į kooperatyvą galėsią brangiau parduoti išaugintus gyvulius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, mat galvijų mėsos supirkimo kainos Lietuvoje visą laiką buvo žemesnės už ES vidurkį. Galvijų augintojai pirko aptvarus, girdyklas. Kai kurie gavo kompensacijas už galvijų įsigijimą.

A.Margelio teigimu, tuo metu dar buvo palanki ir valstybės strategija – gyvulininkystei buvo teikiamas prioritetas. Todėl ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje padaugėjo mėsinių galvijų bandų. Tačiau pastaraisiais metais prasidėjo atvirkštinis procesas – krito ne tik pieno, bet ir gyvulių supirkimo kainos, o gyvulių skaičius Lietuvoje pradėjo drastiškai mažėti. Anot ūkininko, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėjo pastebėti tokius procesus ir imtis priemonių sustabdyti, bet nedarė nieko.

„Daug gyvulių jau pernai išvažiavo į užsienį arba į skerdyklas, gyvulių skaičius Lietuvoje drastiškai sumažėjo. Manau, kad ŽŪM jau turėjo spręsti problemas. Peršasi mintis, kad galbūt sąmoningai taip viskas buvo sukuriama – Lietuvoje prikurta labai daug aplinkosauginių asociacijų arba viešųjų įstaigų, kurios pretenduoja į paramą. Net paramos paraiškas teikia jos ir parama skiriama joms, o ne žemės savininkams, kuriems apribojamos veiklos galimybės“, – pastebėjimais pasidalijo A.Margelis.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-02-06

„Lietuviškas pienelis“ atleidžia visus darbuotojus

Šalčininkų rajono kooperatinė bendrovė „Lietuviškas pienelis“ atleidžia visus – 21 darbuotoją. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sumažėjo darbų apimtys, pieno mažai. Mes superkame pieną“, – BNS komentavo įmonės vadovė Virginija Julija Rabačiauskienė. Pasak jos, įmonė bus likviduojama nuo kovo 1 dienos.

Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,2 proc. iki 3,4 mln. eurų, nuostoliai sumažėjo 16,6 proc. iki 103,1 tūkst. eurų.

Šaltinis: Erika Alonderytė – Kazlauskė, lrt.lt, 2024-02-05

Prie Romos vartų renkasi traktorių kariuomenė

Pirmadienį dešimtys Italijos ūkininkų su traktoriais pradėjo rinktis Romos pakraštyje, žadėdami surengti didelę demonstraciją, kad paspaustų vyriausybę pagerinti jų darbo sąlygas. Italija yra viena iš daugelio Europos šalių, kuriose ūkininkai kelias savaites rengia demonstracijas, reikalaudami mažesnių mokesčių už degalus, geresnių produktų kainų ir Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos taisyklių sušvelninimo, nes dėl jų jiems sunkiau konkuruoti su pigesne užsienio produkcija.

Apie penkiasdešimt traktorių iš Toskanos susirinko Nomentanos gatvėje, pagrindiniame kelyje į Romos centrą. Iki penktadienio tikimasi nuo 1 500 iki 2 000 traktorių, AFP sakė Andrea Papa, judėjimo „Žemės ūkio atnaujinimas“ įkūrėjas. Ūkininkai reikalauja susitikimo su vyriausybės ministru.

Greitkelyje prie Turino taip pat susirinko apie 200 traktorių.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sakė, kad ūkininkų pyktį sukėlė „perėjimas prie didesnės ekologijos“, jos teigimu, veikiantis ūkininkų gyvenimus. Kraštutinių dešiniųjų lyderė nuolat kritikuoja ES taisykles kaip kenkiančias Italijos žemės ūkio interesams. Tačiau ji pabrėžė, kaip ES pagalba Italijos žemės ūkiui po pakartotinių derybų padidėjo nuo penkių iki aštuonių milijardų eurų.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-05

Ankstesnės žemės ūkio naujienos