Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-07

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Mėsinių galvijų augintojų darbas nebaugina – mato savo verslo perspektyvas

Mėsinių galvijų auginimas – viena perspektyviausių gyvulininkystės rūšių, tačiau sėkmė priklauso ir nuo to, kokios pagalbos augintojai sulauks iš valstybės. Apie šio verslo perspektyvas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai Žemės ūkio ministerijoje diskutavo su žemės ūkio viceministru Vytautu Abukausku.

Šalies ūkiuose auginami įvairių veislių mėsiniai galvijai. Apie trečdalį visų galvijų laiko LMGAGA nariai. Daugelis jų – jauni, entuziastingi žmonės, norintys permainų, siekiantys išbandyti naujoves.

Neseniai galvijų augintojams buvo pristatyta ministerijos užsakyta studija apie Lietuvos ūkinių gyvulių veislininkystės vystymosi kryptis ir skatinimo priemones iki 2050 metų. Ji parengta siekiant padėti veisimo organizacijoms bei veislininkystės srityje veikiančioms mokslo, valstybės ir kitoms institucijoms išgryninti ir užsibrėžti ilgalaikes veislininkystės vystymosi kryptis bei nustatyti skatinimo priemones.

„Mes esame suinteresuoti, kad grynaveislių gyvūnų auginimas būtų skatinamas, o veislininkystė taptų strateginiu valstybės tikslu. Jos pagrindas turėtų būti stabilumas ir kokybė. Svarbiausia – užsibrėžtų siekių tęstinumas“, – kalbėjo naujasis LMGAGA prezidentas, Limuzinų galvijų klubo pirmininkas Nerijus Gricius.

Galvijų augintojai pasidalijo estų patirtimi, kurie veislininkystės srityje yra stipriai pažengę, organizuoja parodas, aukcionus, padedančius ūkininkams gauti pridėtinę vertę.

LMGAGA narys, Mėsinių simentalų klubo pirmininkas Povilas Kaušpėdas atkreipė viceministro dėmesį į tai, kad lietuviški gyvulių kilmės pažymėjimai labai skiriasi nuo kitų šalių. Kuo daugiau išsamių duomenų yra tokiame dokumente, tuo grynaveislio gyvulio kaina yra didesnė. Pasak augintojų, į kilmės pažymėjimus įtraukus daugiau papildomų rodiklių, būtų naudos ir valstybei, ir ūkininkui.

Susitikime aptarti ir griežtesnės gyvulių kontrolės, kilmės atsekamumo, administracinės naštos mažinimo, asociacijų finansavimo, aplinkosaugos, ūkininkų organizacijų bendradarbiavimo klausimai.

„Veislininkystėje būtina ilgalaikė strategija ir šiandien reikalingas proveržis siekiant aukštesnių tikslų – tai duotų didesnę pridėtinę vertę tiek ūkininkams, tiek veisimo asociacijoms. Veislininkystės srityje metai bus darbingi – kviesime visas asociacijas dirbti kartu ir diskutuoti ruošiant ilgalaikę veislininkystės strategiją“, – apibendrino viceministras V. Abukauskas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-07

Ko reikalauja protestuojantys Europos jaunieji ūkininkai?

Pirmąją vasario savaitę prasidėjęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas palydėtas jaunųjų ūkininkų protestu. Briuselyje į gatves pirmiausia išriedėjo belgų ūkininkai su traktoriais, vėliau prie jų prisijungė olandai. Su jais solidarizuojasi portugalai, latviai, Liuksemburgo jaunieji ūkininkai.

Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) drauge su 27 organizacijų atstovais, vasario 1 d., išplatino bendrą kreipimąsi, kuriame prašoma spręsti ne tik žemės ūkio sektoriuje įsisenėjusias problemas, bet ir kylančius naujus iššūkius. 

Skęsta biurokratiniuose reikalavimuose

Iš Briuselio sugrįžęs Vytenis Grigas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys, atsakingas už mūsų šalies jaunųjų ūkininkų atstovavimą CEJA, sako, kad belgus, olandus, prancūzus protestuoti paskatino iš esmės tos pačios priežastys, kurios aktualios ir Lietuvoje dirbančiai jaunajai ūkininkų kartai.

„Jaunieji ūkininkai skęsta biurokratiniuose reikalavimuose. Taisyklių pas mus kasmet tik daugėja ir dėl to jaunimas net nebenori dalyvauti įvairiuose investiciniuose projektuose. Kitas svarbus klausimas – žemės ūkio paskirties žemės prieinamumas. Ne paslaptis, kad kai kuriose ES šalyse jaunieji ūkininkai net neturi galimybių įsigyti žemės – jos išpirktos stambių ūkininkų, bendrovių, koncernų“, – pagrindinius jaunųjų ūkininkų rūpesčius įvardijo V. Grigas.

Prieš monopoliją žemės ūkyje

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina mesti dideles pastangas tam, kad į žemės ūkį būtų galima pakviesti daugiau jaunų žmonių. Šiandieną ES tik 11 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų. „Jei neužtikrinsime sklandesnės kartų kaitos kaime, neliks daug smulkių ir vidutinių ūkių, kurie užtikrina sveiką konkurenciją. Jei susiklostytų toks scenarijus, žemę dar greitesniu tempu supirks stambūs koncernai ir įmonės. Susidarytų monopolija, stambūs žaidėjai pradėtų užsiimti lobizmu politikoje ir galiausiai valdytų savo produkcijos kainą ir kokybę. Visos maisto grandinės gale – vartotojas ir šiuo atveju, manau, jis nukentėtų, nes mokėtų daugiau už prastesnę kokybę. Konkurencija reikalinga, nes tuomet visi siekia išlaikyti kuo aukštesnę kokybę už priimtiną kainą“, – pažymėjo V. Grigas.

Nori gaminti patys

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, kuri paskatino jaunuosius ūkininkus išeiti į gatves – iš trečiųjų šalių į Europą plūstančią žemės ūkio produkciją. Ant europiečių stalų atkeliauja daug jautienos ir kitų žemės ūkio produktų iš Argentinos, Brazilijos. Jaunieji ūkininkai siekia, kad būtų apribotas maisto produktų, kurių patys europiečiai gali pasigaminti šalių viduje, importas iš minėtų šalių.

Daug diskutuota ir apie tai, kad būtina užkirsti kelią ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (Mercosur) bloko prekybos susitarimui. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti importo tarifus pramonės ir farmacijos prekėms – daugiausia Europos – bei žemės ūkio produktams. Ūkininkai turi pagrįstų baimių, jog padidėjus konkurencijai su Pietų Amerikos šalimis, kurioms netaikomi tokie griežti ir brangiai atsieinantys ES aplinkosaugos reikalavimai, dar labiau sumažės jų produkcijos kainos, jie taps nekonkurencingi.

„Dabar sukurtos tokios taisyklės, kurios dirbtinai skatina mažinti gyvulininkystės sektorių ES. Tiesą sakant, jeigu mes patys galime užsiauginti jautieną, kodėl mes turime importuoti argentinietišką ar brazilišką produkciją? Taip pat sužinojome, kokie rusiškų grūdų kiekiai pasiekia ES rinką. Skaičiai tikrai šokiruojantys, importo mastas papiktino visus ūkininkus“, – tikino V. Grigas.

Siekia konstruktyvaus dialogo

Šiemet birželį vyks EP rinkimai. Jaunieji ūkininkai su CEJA priešakyje iš naujojo EP tikisi, kad bus sklandžiau sprendžiami žemės ūkio klausimai. „Jaunieji ūkininkai yra pasirengę atlikti savo vaidmenį užmezgant konstruktyvų dialogą, kurio tikslas – rasti ilgalaikius sprendimus, o ne trumpalaikę politinę naudą. Kad tai įvyktų, prioritetas turi būti iniciatyvų, galinčių sukurti pridėtinę vertę ūkyje palaikymui, atsisakant šališkų diskusijų naudingų vienai ar kitai partijai“, – teigiama CEJA išplatintame pranešime.

Vasario 1 d. CEJA išplatino bendrą kreipimąsi, kurį pasirašė 27 šalių atstovai, įskaitant ir LJŪJS. CEJA ragina sprendimų priėmėjus išgirsti jaunuosius ūkininkus ir galiausiai pateikti strategiją, kurioje būtų aiškiai nurodoma kaip bus užtikrinama kartų kaita kaime, kokios priemonės padės jaunajai ūkininkų kartai sėkmingai veikti ekonominiu požiūriu, išpildant jiems keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-02-07

EK vadovė nusileidžia protestuojantiems ūkininkams dėl pesticidų naudojimo

ES vadovė Ursula von der Leyen antradienį rekomendavo blokui atsisakyti plano, kuriuo siekiama sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje, ir taip padaryti nuolaidą protestuojantiems Europos ūkininkams. Pirminis pasiūlymas, kurį pateikė jos vadovaujama Europos Komisija, įgyvendinant ES žaliojo kurso programą, „tapo poliarizacijos simboliu“, sakė ji Europos Parlamentui Strasbūre. 

Pažymėjusi, kad planas iki dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ES taip pat įstrigo diskusijose Europos Parlamente ir ES šalims narėms atstovaujančioje Europos Vadovų Taryboje, U.von der Leyen sakė, kad prašys EK „atšaukti šį pasiūlymą“. Pesticidų klausimas yra tik vienas iš ilgo sąrašo problemų, paskatinusių masinius ES ūkininkų protestus; šie pastarosiomis savaitėmis, traktoriais užblokavę svarbiausius kelius, skundėsi mažėjančiomis pajamomis ir didėjančiomis gamybos sąnaudomis.

Kraštutinių dešiniųjų ir antisisteminėms partijoms, – kurios, kaip prognozuojama, birželio mėnesį vyksiančiuose EP rinkimuose pasieks nemažų laimėjimų, – šliejantis prie ūkininkų judėjimo, diskusijos dėl aplinkosaugos tapo politiškai pavojingos. Praėjusią savaitę 1300 traktorių užkimšo ES aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje prieigas, todėl ūkininkų protestas atsidūrė vadovų darbotvarkės viršuje ir buvo padaryta nemažai kitų nuolaidų, ypač Prancūzijoje. Antradienį protestai tęsėsi, taip pat ir Nyderlanduose, o Strasbūre prie Europos Parlamento buvo surengta demonstracija.

„Daugelis jų jaučiasi įsprausti į kampą, – pripažino U.von der Leyen, pridurdama, kad „mūsų ūkininkai nusipelno būti išklausyti“. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad Europos žemės ūkis „turi pereiti prie tvaresnio gamybos modelio“, kuris būtų draugiškesnis aplinkai ir mažiau kenktų dirvožemio kokybei. „Galbūt mes nepakankamai įtikinamai apie tai kalbėjome“, – sakė ji. Pasak U.von der Leyen, norint tai pasiekti, reikia sukurti „pasitikėjimą“ tarp ūkininkų ir politikos formuotojų; ji pažymėjo, kad jau prasidėjo konsultacinis Briuselio dialogas su įvairiais žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atstovais.

Pasak U.von der Leyen, norint tai pasiekti, reikia sukurti „pasitikėjimą“ tarp ūkininkų ir politikos formuotojų; ji pažymėjo, kad jau prasidėjo konsultacinis Briuselio dialogas su įvairiais žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atstovais. U.von der Leyen sakė, kad nors ji nori atšaukti siūlomą įstatymą dėl pesticidų, „problema išlieka“, net jei tam „reikia kitokio sprendimo būdo“. Ji išsakė mintį, kad EK galėtų vėliau pateikti atnaujintą teisės akto pasiūlymą – ši iniciatyva greičiausiai teks kitai Komisijai, kuri bus sudaryta po birželio mėnesį įvyksiančių ES rinkimų. U.von der Leyen dar nepranešė, ar ji ketina siekti naujo mandato vadovauti EK.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-02-07

Auginantiems vaistažoles ir kitus augalus iki vasario 28 d. svarbu pateikti pažymą

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal ekologines sistemas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniai augalai)“ bei užsiimantys specializuota vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų auginimo veikla ir auginantys daugiau kaip 5 ha šių augalų, iki vasario 28 d. NMA turi pateikti užpildytą ir pasirašytą pažymą apie pareiškėjo pajamas per praėjusius kalendorinius metus už praėjusių ataskaitinių metų laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, užsiimantiems specializuota vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų veikla, jog iki vasario 28 d. svarbu pateikti pažymą apie pajamas.

Pažymą apie pajamas turi pateikti ir ūkininkai, įgyvendinantys įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kurie nori gauti paramą už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus. Paramos gavėjai, deklaruojantys daugiau kaip 1 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, iki vasario 28 d. NMA turi pateikti užpildytą ir pasirašytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus už praėjusių ataskaitinių metų laikotarpį.

Pažymas NMA galima pateikti elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt arba paštu adresu: Blindžių g. 17, Vilnius.

Primename, jog parama pagal ekologines sistemas teikiama už ne mažesniame kaip 1 ha plote, sudarytame iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų, auginamas vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus.

Šaltinis:nam.lrv.lt, 2024-02-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos