Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-15

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkai buvo išgirsti: Seimas 23 kartais sumažino suskystintų naftos dujų akcizą

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizas nuo kovo mažės daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, ketvirtadienį nutarė Seimas. Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams. Už tai balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki Laisvės frakcijos nariai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, labiausiai priešinęsis SND tarifo mažinimui, balsavime nedalyvavo. Premjerės Ingridos Šimonytės posėdyje taip pat nebuvo.

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius skaičiavo, kad gaminant vieną kilovatvalandę energijos suskystintomis gamtinėmis dujomis susidaro 200 gramų anglies dioksido (CO2), o SND – tik 30 gramų daugiau.

„SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų, mažiausiai teršiantis aplinką“, – teigė jis.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tvirtino, kad SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnio CO2 dedamosios.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS sakė, kad akcizą sumažinęs iki 13 eurų Seimas iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį-vasarį už SND moka 304 eurų akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti šio mokesčio įsigaliojimo.

I. Hofmanas: ūkininkų reikalavimas dėl SND akcizo išpildytas visiškai

Seimui nutarus suskystintų naftos dujų akcizą nuo kovo mažinti daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad šis ūkininkų reikalavimas visiškai išpildytas.

„Reikalavimuose buvo įrašyta, kad akcizas turėtų būti ne didesnis nei pas artimiausius kaimynus. 13 eurų akcizas ir yra Lenkijoje, šitas reikalavimas išpildytas pilnai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Hofmanas.

Pasak jo, dėl kitų žemdirbių reikalavimų – daugiamečių pievų atstatymo, pieno krizės – pasigendama didesnio valdžios dėmesio.

„Europos Komisija atidėjo vieneriems metams daugiamečių pievų klausimą, bet tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti tiek mes, ūkininkai, tiek valdžia, ministerija, nes netruks metai praeiti ir reikia spręsti iš esmės problemą, sumažinti referencinį dydį, kad ateity nebūtų tos problemos“, – sakė I. Hofmanas.

„Kalbant apie pieną klausimas, labiausiai kybantis ore. (…) Kol kas tos problemos yra nesprendžiamos“, – pridūrė jis.

Tuo metu Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba sako, kad Seimo sprendimas – nedidelė ūkininkų pergalė.

„Turime nedidelę pergalę. Mūsų realybė keičiasi tuo, kad esant patvirtintam SND akcizui, neturėsime taip ženkliai pakilusios grūdų džiovinimo savikainos. Šis klausimas būtų skaudžiausiai palietęs pačius smulkiausius ūkius“, – žurnalistams Seime sakė I. Duoba.

I. Hofmanas neatmeta, kad ūkininkų protesto akcijų dar gali kilti.

„Lieka kiti keturi reikalavimai, mes ne tik stebime, bet yra tam tikrame procese planavimo, kas būtų, jeigu būtų, bet gali būti ir toks dalykas, kad gali kilti protesto akcijos nekoordinuotos, kai patys ūkininkai organizuosis, jų savivaldos organizacijos nekoordinuos“, – sakė I. Hofmanas.

SND akcizas nuo kovo mažės daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, ketvirtadienį nutarė Seimas. Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, Erika Alonderytė – Kazlauskė, lrt.lt, 2024-02-15

EIP projekto įgyvendinimo planai jau vertinami

Iki vasario 9 d. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės, norinčios vystyti  inovacijų taikymą šalies žemės ūkyje turėjo galimybę Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti EIP projektų įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.

Šiuo metu turimais duomenimis, NMA pateikti 11-os EIP veiklos grupių projektų įgyvendinimo planai. Planai parengti siekiant įgyvendinti žemės ūkio našumą ir tvarumą gerinančias veiklas. Juose turi būti pagrindžiamas EIP veiklos grupės partnerių pasirinkimas ir nurodomi EIP projekto tikslai, uždaviniai, veiklos, projekto įgyvendinimo trukmė ir etapai, preliminarus biudžetas, numatomi rezultatai.

NMA jau atliekamas pateiktų EIP įgyvendinimo planų vertinimas, kuris, kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse turi būti atliktas per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos NMA. Atlikus įgyvendinimo planų administracinį vertinimą, patikrinus, ar pateikti visi prašomi dokumentai, ar laikytasi terminų, dokumentai pateikti lietuvių kalba ir t. t. Atlikus administracinį vertinimą, projektų įgyvendinimo planai bus perduodami Inovacijų agentūrai, kuri atliks planųekspertinį vertinimą – bus nustatoma, ar EIP projekto įgyvendinimo planas pagrįstas sąveikiuoju inovacijų modeliu, ar jame numatyti EIP projekto veiksmai prisideda prie vieno ar kelių konkrečių tikslų, numatytų Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pasiekimo, ar EIP projekto įgyvendinimo planai atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, už kuriuos suteikiamas atitinkamas balų skaičius.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai ir balų skaičius, kuris suteikiamas, kai juos atitinka:

* mokslinė ir (ar) technologinė kokybė ir svarba – suteikiama iki 15 balų;

* siūlomo sprendimo, kuriuo siekiama išspręsti problemą, inovatyvumas – suteikiama iki 15 balų;

* EIP projekto naudingumas ir praktinis pritaikymas – suteikiama iki 15 balų;

* numatytų EIP projekto veiklų trukmės, racionalus planuojamų lėšų pagrindimas – suteikiama iki 5 balų.

Privalomasis mažiausias balų skaičius, kurį būtina surinkti, kad EIP projekto įgyvendinimo planas būtų įvertintas ir būtų galima kreiptis dėl paramos plano įgyvendinimui, – 35 balai.

Primintina, jog tais atvejais, jei tai pačiai EIP projektinei idėjai įgyvendinti gauti ir įvertinti keli EIP projekto įgyvendinimo planai, finansuoti siūloma didesnį bendrą konsoliduotą ekspertinio vertinimo balų skaičių ekspertinio vertinimo metu surinkusį EIP projekto įgyvendinimo planą.

Jei dėl tos pačios EIP projektinės idėjos gauti keli EIP projekto įgyvendinimo planai surinko vienodą ekspertinio vertinimo balų skaičių, prioriteto tvarka atrenkamas EIP projekto įgyvendinimo planas, kuris atitinka svarbesnį nurodytą atitinkamą kriterijų / kriterijus (kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklėse).

Dėl galimybės teikti paramos paraiškas planui įgyvendinti NMA teiks rekomendaciją Žemės ūkio ministerijai, kuri priims galutinį sprendimą, ar pritarti EIP projekto įgyvendinimo planui.

Numatyta, kad paraiškas EIP veiklos grupės, kurių įgyvendinimo planai bus patvirtinti ŽŪM, NMA bus galima teikti nuo š. m. gegužės 2 d. iki birželio 28 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-14

Atlikus šlapynės sutvarkymo darbus svarbu pranešti per „NMA agro“ programą

Iki kovo 1 d. ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, turi pranešti apie atliktus šlapynės sutvarkymo darbus. Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti interneto svetainėje www.nmaagro.lt.

Ūkininkai, vykdydami veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, ir atlikę šlapynės sutvarkymo darbus, apie tai privalo informuoti NMA per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. per mobiliąją programą „NMA agro“. Per „NMA agro“ turi būti pateikiamos nuotraukos iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha kodu 5PT-3 laukus, kurie yra ne mažesni kaip 0,1 ha.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-15

Lietuva siekia tapti Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo nare

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus dalyvavo Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) 47-ojoje Valdančiojoje taryboje (Roma), kurioje priimtas Lietuvos prašymas prisijungti prie šios organizacijos. Viceministras taip pat susitiko su IFAD prezidentu Dr. Alvaro Lario bei aptarė Lietuvos atstovavimo, bendradarbiavimo  klausimus.

Pagrindinė šių metų IFAD Valdančiosios tarybos sesijos tema – inovacijos ir aprūpinimo maistu saugumas. IFAD Valdančioji taryba pristatė 13-ąjį išteklių papildymo projektą, kuriuo daugiausia dėmesio skirs vietinių bendruomenių atsparumo didinimui, investicijų į biologinę įvairovę skatinimui bei bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi stiprinimui. IFAD naujuoju projektu planuoja surinkti 2 mlrd. Eur (jau surinkta 1,3 mlrd. Eur), siekiant 10 mlrd. Eur investicinės grąžos. Šiuo ženkliu IFAD 13 išteklių papildymu valstybės narės padėtų daugiau nei 100 mln. kaimo žmonių gauti didesnes pajamas ir sukurtų naujų darbo vietų.

Po Lietuvos narystės prašymo patvirtinimo viceministras informavo tarybą apie Lietuvos sprendimą prisidėti prie IFAD 13-ojo išteklių papildymo, į IFAD sąskaitą pervedant 50 tūkst. Eur.

„Klimato kaita, ginkluoti konfliktai, tarp jų ir Rusijos karas prieš Ukrainą bei karas Artimuosiuose Rytuose, ir kitas regionines krizes, dar labiau gilina aprūpinimo maistu saugumo problemas, priverstinę migraciją ir kitus globalius iššūkius. Besivystančios kaimo bendruomenės ir smulkūs ūkininkai šiems sukrėtimams išlieka pažeidžiamiausi. Todėl labai palaikome IFAD veiklą stiprinant vietos bendruomenes ir suteikiant joms efektyvias, inovatyvias priemones ekonominiam vystymuisi skatinti. Investicija į pažeidžiamiausius krizėms užkerta kelią neigiamų karo, klimato kaitos ir kitų globalių sukrėtimų padarinių eskalacijai“, – sakė žemės ūkio viceministras V. Tomkus.

Viceministras susitiko ir su IFAD prezidentu Dr. Alvaro Lario, kuris sveikino Lietuvą prisijungus prie IFAD organizacijos bei dėkojo už paramą vietinėms bendruomenėms. Lietuvos delegacijos vadovas, viceministras V. Tomkus išsakė palaikymą IFAD ir jų misijai, siekiant užtikrinti, kad tarptautinė finansų sistema dar labiau vystytų kaimo vietovių atsparumą ir aprūpinimo maistu saugumą.

Sesijos metu taip pat aptartas dirbtinio intelekto vaidmuo socialinėje ir ekonominėje plėtroje bei pristatytos įvairios dirbtinio intelekto galimybės besivystančių šalių kaimo plėtros ir aprūpinimo maistu saugumo kontekste. Taip pat vyko moterų įgalinimo apdovanojimai, kuriuose buvo apdovanoti projektai, taikantys transformuojančius ir novatoriškus metodus bei skatinantys moterų ekonominį įgalinimą ir lyčių lygybę kaimo bendruomenėse.

IFAD yra tarptautinė finansų institucija ir specializuota Jungtinių Tautų agentūra, įsikūrusi Romoje. Nuo 1978 m. IFAD suteikė 23,2 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir mažų palūkanų paskolų vietos bendruomenių plėtrai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-15

Aktuali informacija dėl žemės naudojimo skundų nagrinėjimo ir patikrinimų organizavimo proceso

Nuo 2024-01-01 įsigaliojus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiams Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pradėjo vykdyti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimais nebuvo nustatyta teisė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (NŽT) nuo 2024 m. taikyti atsakomybę už žemės naudojimo pažeidimus, kuriuos minėta įstaiga nustatė pagal skundus, gautus iki 2024 m. 

Taigi Statybos inspekcija iš NŽT perėmė virš 800 jos surašytų žemės naudojimo patikrinimo aktų su užfiksuotais galimais pažeidimais tik administracinės atsakomybės taikymui. Įvertinusi visas aplinkybes, gautus paaiškinimus bei informaciją, kad NŽT patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai dėl žemės naudojimo nėra pašalinti, Statybos inspekcija spręs dėl naujų patikrinimų atlikimo.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) pakeitimų įstatymuose reglamentuojama, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės naudojimo priežiūra, pradėtos, bet nebaigtos iki 2024 m., turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis, t. y. visi institucijoms iki 2024-01-01 pateikti prašymai, skundai turi būti išnagrinėti ir procedūros atliktos ir užbaigtos galiojusia tvarka. Žinotina, kad naujai gautus skundus dėl žemės naudojimo pažeidimų Statybos inspekcija nagrinėja nuo 2024-01-01 galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Primename, kad nuo šių metų Statybos inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas, kurio pagrindinė funkcija – žemės naudojimo valstybinė priežiūra, žemės naudojimą, vadovaujantis Priežiūros įstatymu, tikrina šiais aspektais:

– ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

– ar laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų;

– ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai;

– ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti;

– nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai.

Primename, kad kilusiais statybos, žemės naudojimo ar teritorijų planavimo klausimais visuomet galima pasikonsultuoti su Statybos inspekcijos specialistais Jums patogiausiu būdu: telefonu (8 5) 207 3333, privačia žinute socialiniame tinkle Facebook, užpildžius elektroninį paklausimą bei tiesiogiai internetu Statybos inspekcijos internetinėje svetainėje.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-02-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos