Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-14

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Vartotojai vertina kokybiškus produktus: didėja jų pasiūla

Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos produktus vertinantys vartotojai žino, kad prekyboje yra ženklais „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“ pažymėtų sertifikuotų vaisių ir daržovių, kiaušinių, medaus, paukštienos. Galima įsigyti ir sertifikuotos kiaulienos, žymimos ženklu „Kokybė“, o neseniai specialius sertifikatus gavo ir pirmieji žalio karvių pieno, jo produktų tiekėjai  bei kviečių augintojas, jų produkcija nuo šio puikuosis kokybę reiškiančiu NKP ženklu.

VšĮ „Ekoagros“ ir UAB „Ekoliuks“ duomenimis, 2023 m. NKP asortimentas ne tik pasipildė naujais produktais: augo ir produkcijos sertifikatus gavusių paukštienos bei kiaušinių gamintojų skaičius.

2023 m. pabaigoje buvo 319 galiojančių NKP sertifikatų. Daugiausia iš jų – 270 – specialiais kokybę reiškiančiais ženklais yra pažymėtų vaisių ir daržovių, 29 produktai pažymėti pagal medaus specifikaciją, 6 – pagal kiaušinių, 9 – pagal paukštienos, 2 – pagal pieno ir po 1 pagal mėsos, cukrinės konditerijos, grūdų specifikacijas.

Daugiausia sertifikuotų kokybiškų produktų pažymėta ženklu „Kokybė“ – 2023 m. galiojo 299 sertifikatai. Šie produktai sertifikuoti pagal medaus, vaisų ir daržovių, mėsos (kiaulienos), kiaušinių, paukštienos, cukrinės konditerijos, pieno specifikacijas.

Praėjusiais metais buvo suteikta 20 sertifikatų, leidžiančių ženklinti produkciją 2022 m. atsiradusiu ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, šie produktai yra sertifikuotų pagal medaus, vaisių ir daržovių, kiaušinių, paukštienos, pieno, grūdų specifikacijas.

Ženklai, užtikrinantys išskirtinę produkto kokybę: „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“

„Vartotojai jau įvertino NKP ženklu ženklinamų produktų kokybę, tad gamintojai, siekiantys išsiskirti rinkoje ir užpildyti išties kokybiškos produkcijos nišą, vis drąsiau siekia gauti sertifikatus. Dabar teisę sertifikuoti ir prižiūrėti NKP auginimo, gamybos ir perdirbimo procesus turi ne tik VšĮ „Ekoagros“, UAB „Ekoliuks“, bet ir praėjusiais metais leidimą sertifikuoti NKP gavęs akredituotas Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Tad gamintojams ir perdirbėjams atsivėrė dar daugiau galimybių sertifikuoti savo produkciją NKP ženklais“, – sako Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.

Šiais ženklais gali puikuotis produktai, kurie išsiskiria natūralumu, maistingumu ir aplinkos tausojimu. Jie pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija, nes taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai.

Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja J. Martutaitytė pabrėžia, kad gaminant NKP ženklinamus produktus naudojami geriausi gamybos būdai ir aplinką tausojančios technologijos, jų sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė bei riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis.

Šių produktų kokybei įtakos turi ir tai, kad NKP gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Perdirbant tokius produktus nenaudojami konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, populiarėja trumpos maisto tiekimo grandinės, kurios naudingos tiek vartotojams, tiek vietos ūkininkams, tad labai svarbu, kad šie produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį. Parduotuvėse išvydę produktus, ženklinamus žalios spalvos „Nacionalinė kokybė Lietuva“ arba raudonos spalvos „Kokybė“ pirkėjai gali būti tikri, kad tokie žymėjimai gali būti suteikti tik ypatingos kokybės produktams“, – sako J. Martutaitytė.

„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu žymimi sertifikuoti, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktai, atitinkantys pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus.

Ženklu „Kokybė“ žymimi tie produktai, kurie atitinka ne tik pagrindinius, bet ir papildomus, dar aukštesnius, kiekvienoje NKP specifikacijoje atskirai išdėstytus kokybės, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-12

Hofmanas: ūkininkai būtų patenkinti, jei SND akcizas neviršytų 14 eurų

Seimui svarstant Vyriausybės pasiūlymą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą sumažinti nuo 304 iki 41 euro, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad jis neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti. „Galėtų būti ne daugiau, tai buvo vienos Seimo narės (demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovės Laimos Nagienės ir kitų parlamentarų – BNS) pasiūlymas – 14 eurų be kelių centų (13,94 euro – BNS)“, – BNS antradienį sakė I. Hofmanas.

Anot jo, toks akcizas būtų bent jau panašus į galiojantį Lenkijoje (13 eurų).

I. Hofmanas taip pat teigė, kad žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO2) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams.

„Laikytume tada kaip kompromisinį variantą, dabar siūlymas tik pusę metų“, – sakė tarybos pirmininkas.

CO2 dedamoji yra apie 36 eurai už toną, ji įsigaliotų nuo 2025 metų, tačiau vėliau kasmet ji didėtų.

I. Hofmano teigimu, nors akcizą žadama sumažinti daugiau nei kelis kartus, tokio sprendimo nepakanka.

„Nemanom (kad akcizas bus sumažintas pakankamai – BNS), nes žmonės dabar dar ir sumokės didelį akcizą, kuris visiškai nepagrįstas per tuos kelis mėnesius, kol įsigalios naujasis“, – sakė I. Hofmanas.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad protestuose ūkininkų reikalavimai neapsiribojo SND akcizu – jie stebi, kaip sprendžiamos visos problemos, o ne kurios nors atskiros.

Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo problema kol kas efektyviai nesprendžiama – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, pareiškė, kad daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai, vietos interpretacijoms nėra, nors išaiškinimas tik pakartojo žemdirbių keltą problemą.

„Gavo išaiškinimą, kas yra daugiametė pieva, kaip traktuojama, tai mes ir taip žinojom, kas yra ta daugiametė pieva. Bet ką skelbia ministerija – visiškai klaidinančią informaciją, kad pievos čia neva tai teisingai apskaitytos ir čia jau nebėra vietos interpretacijoms. Vis tiek yra vietos interpretacijoms, nes ten ir kalbama, kad jeigu pieva buvo persėta ar suarta, tai yra tas atvejis, kai pieva buvo sėjomainoje ir buvo persėta“, – aiškino I. Hofmanas.

Jis taip pat tikino, kad kol kas nepadaryta jokių veiksmų dėl pieno krizės, nors sprendimų ir ieškoma.

„Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du“, – sakė I. Hofmanas.

I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma SND akcizą sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. Jas Seimas žada priimti ketvirtadienį.

Sausį laužų deginimo akcijas visoje šalyje ir didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-02-14

Po ūkininkų protestų Europos Komisija pritaikė išimtį pūdymams

Europos Komisija antradienį oficialiai pratęsė ginčijamų taisyklių, pagal kurias dalis žemės ūkio paskirties žemės paliekama pūdymui, išimties taikymą. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas. Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams. Vietoj to, kad 4 proc. ariamos žemės liktų nedirbama, ūkininkams bus leista ją naudoti azotą kaupiantiems augalams, tokiems kaip lęšiai ar žirniai, arba „tarpiniams pasėliams“, auginamiems tarp reguliarių derliaus nuėmimų, ir toliau gauti ES subsidijas.

Pakeista taisyklė „mažiau apribotų, kaip jie gali naudoti ariamąją žemę, sumažintų pajamų praradimą ir kartu užtikrintų tam tikrą naudą aplinkai“, nurodoma atnaujintame tekste.

Iš pradžių EK siūlė, kad 7 proc. žemės būtų naudojami azotą kaupiantiems augalams, tačiau vėliau šis dalis buvo sumažinta iki 4 procentų.

„Po derybų su valstybėmis narėmis padaryta keletas pakeitimų“, – sakė EK atstovas Olofas Gillas.

„Logiška buvo suteikti daugiau lankstumo mūsų ūkininkams“, – pridūrė jis.

Nedirbamos žemės taisyklė buvo įvesta įgyvendinant bloko bendrąją žemės ūkio politiką, kuria siekiama skatinti biologinę įvairovę.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-13

Melioracijos sistemų būklei gerinti – parama

Nuo kovo 1 d. savivaldybės, ūkininkai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos ir fizinių ar juridinių asmenų grupės bus kviečiamos teikti paraiškas dėl melioracijos sistemų būklės gerinimo. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą bei tuo pat metu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamą drenažą.

Pagal intervencinę priemonę remiamos šios veiklos ir atitinkamai šiemet joms skiriamos paramos lėšos:

* reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (4 mln. Eur);

* esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. Eur).

Pareiškėjas per vieną kvietimą teikti paramos paraiškas gali pateikti tik vieną paraišką pagal vieną iš šių dviejų veiklų.

Paraiškos, kurias teikia norintys vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje bus priimamos iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos – balandžio 31 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiškos pagal reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą gali būti priimamos iki tos dienos, kai NMA interneto tinklalapyje paskelbiama, jog viršyta paraiškų priėmimo etapui skirta paramos lėšų suma.

Galima paramos suma

Paramos suma pareiškėjui skiriasi atsižvelgiant į projekte numatomą vykdyti veiklą.

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. Eur. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas didžiausia projektui galima skirti paramos suma – iki 300 tūkst. Eur, finansuojant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Susidomėjimas tikrai didelis

Pasak Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialisto Rimanto Dambrausko, susidomėjimas parama kaimo melioracijos sistemų atnaujinimu, jos rekonstrukcija yra tikrai didelis, nes Lietuva yra permainingų orų kraštas. Šalies melioracijos įrenginių nusidėvėjimas kai kuriose šalies vietovėse siekia 70 proc. ir daugiau. Mūsų žemdirbiams melioracija yra labai svarbi – jos būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui.

Pernai buvo pateiktos 32 paraiškos, kuriose prašoma paramos esamų melioracijos sistemų rekonstravimui. Šiai veiklai buvo skirta 7,2 mln. Eur paramos lėšų. Tuo tarpu paraiškose prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Skyrus papildomą finansavimą (1,035 mln. Eur) paraiškoms, kurios buvo surinkusios vienodą balų skaičių, tačiau neužteko kvietimui finansuoti skirtų lėšų, iš viso buvo vertinamos 28 paraiškos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-13

Žemės ūkio ministro K. Navicko susitikime su Utenos rajono ūkininkų atstovais aptarti aktualiausi ekologinio ūkininkavimo klausimai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministrai Vytautas Abukauskas ir Egidijus Giedraitis susitikime su Utenos rajono ūkininkų sąjungos ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovais aptarė aktualiausius ekologinės gamybos klausimus bei ekologinių ūkių plėtros problematiką.Nors ekologinei žemdirbystei Lietuvoje skiriama daug dėmesio, tačiau pastarieji metai nebuvo palankūs šios srities puoselėtojams. 

Tam yra svarių priežasčių: ekonominis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, išaugusios energijos kainos, infliacija. Visa tai turėjo nemažos įtakos vartotojų pasirinkimui bei ūkininkų motyvacijai užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba.

Atsižvelgdama į tai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia patobulinti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą – Europos Komisijai pateiktame antrajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitime siūlomi pokyčiai, kuriais būtų padidintas ekologinės gamybos patrauklumas, o ekologiškai ūkininkaujantys turėtų daugiau stabilumo ir aiškumo.

Planuojama ekologiškai ūkininkaujantiems sudaryti galimybę dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamoje žemėje“ gamybinėse veiklose:

* Augalų kaita

* Tarpiniai pasėliai

* Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos

* Sertifikuotos sėklos naudojimas.

Taip pat numatoma 15-16 proc. padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžius. Susitikime aptarti klausimai, susiję su ekologinės žemdirbystės skatinimu, dalyvavimu kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamoje žemėje“ negamybinėse veiklose bei ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“.

Diskutuota apie ekologinės gamybos žurnalo tobulinimą, patikras vietoje, atsėliavimo problematiką, taip pat aptartas vadinamasis pieno įstatymas, ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano parengimas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos