Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-22

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Hofmanas: ūkininkų ir aplinkosaugininkų tikslas išsaugoti gamtą – bendras

Aplinkosaugininkams sutarus su premjere Ingrida Šimonyte kartu ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos, Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, ūkininkų ir aplinkosaugininkų tikslas išsaugoti gamtą yra bendras. „Aš nieko prieš tokius formatus ir susitikimus. Žemės ūkis yra gamtos dalis ir mes nesame tikrai prieš, aplinkosauga mums tikrai yra svarbu ir mes kenčiame nuo klimato kaitos labiausiai. „

„(…) Mes esam prieš, kai mes esame nepagrįstai kaltinami kažkuo arba mums dedamos gamtosauginės užduotys, dėl ko žemdirbiai, ūkininkai patiria sąnaudas, o už jas niekas nenori atlyginti“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.

Vis dėl to jis teigė nesutinkantis su aplinkosaugininkų teiginiais, kad dabartinė išmokų sistema skatina žemdirbius neatsižvelgti į aplinkosaugą. Anot I. Hofmano, problemos yra gilesnės, o išmokų Lietuvos ūkininkai gauna mažai, todėl jos daug įtakos nedaro.

„Aš pačių išmokų dalies nesureikšminčiau apskritai ūkininkavime, nes Lietuva gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, ta dalis nėra didelė. Pagrindinė problema, jei kalbėti apie daugiametes pievas, – tai gyvulininkystės ūkių likimas, žmonės atsisako gyvulių dėl to, kad nebegali iš jų pragyventi, tuomet pieva tampa nereikalinga, pieva dėl pievos ir tada, be abejo, jis tą pievą suaria, nes gali tuomet iš to uždirbti daugiau“, – sakė ūkininkų atstovas.

„Deklaruojant daugiametes pievas gaunasi labai panašiai (paramos – BNS), kaip ir už javų deklaravimą, gal javų šiek tiek daugiau“, – teigė I. Hofmanas.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė po susitikimo su I. Šimonyte trečiadienį teigė, kad išmokų sistema skatina ūkininkus neatsižvelgti į aplinkosaugą. Jos teigimu, net ir žinodami, kaip reikėtų elgtis, ūkininkai to nedaro dėl piniginio intereso, nes jiems neapsimoka – dabar sistema skatina pievas suarti ir užsėti lauką javais bei gauti išmokas.

Trečiadienį aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos su I. Šimonyte susitarė, kad sprendžiant ūkininkų problemas į diskusijas bus įtraukiami ir aplinkosaugininkai.

Sausio pabaigoje keliems tūkstančiams ūkininkų surengus protestą Vilniuje, aplinkosaugininkai tuo pačiu metu kvietė Vyriausybę derantis su ūkininkais nepamiršti aplinkosaugos.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-02-22

Nesant įrodymų, kad visi tranzitu vežami rusiški grūdai išplukdomi iš Lietuvos, norima stiprinti krovinių kontrolę

Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę. Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.

„ŽŪM, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir ministerijomis, rengia atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius sustiprinti rusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito per Lietuvą kontrolę“, – Eltai komentavo ministerija, kartu pažyminti ir gerokai didesnes grūdų vežimo apimtis Latvijoje.

Savo ruožtu pervežimą Lietuvos teritorija vykdanti valstybinė krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tikina, jog tokie kroviniai ir jų pervežimo užsakovai jau tikrinami itin atidžiai.

Įrodymų, jog dalis pervežamų rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra

ŽŪM pateiktais Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.

Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą Lietuvą reikalavo sausio pabaigoje protestavę ūkininkai. Grūdams iš Rusijos netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse.

Nuogąstaujama, kad tranzitas turi neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.

„Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai“, – Eltai komentavo ŽŪM.

Ministerija taip pat pripažįsta riziką, jog dalis tranzitu gabenamų grūdų „nepasieks krovinio dokumentuose nurodytos šalies gavėjos“, tad liks Lietuvoje. Tiesa, nėra aišku, kiek jų nusėda vietinėje rinkoje.

„Duomenų, kiek jų lieka mūsų šalyje, neturime. Įrodymų, kad dalis rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra“, – teigia ŽŪM.

Tiesa, kaip pažymi ministerija, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė importuoja ir tranzitu perveža beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų.

„Į Latviją 2023 m. iš Rusijos tranzitu įvežta 2,137 mln. tūkst. t grūdų. Galimai apimtys taip stipriai skiriasi, nes Latvija turi sieną su Rusijos Federacija ir yra patogi infrastruktūra importuoti grūdus“, – komentavo ŽŪM.

„LTG Cargo“ pervežė apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų

„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad pernai per Klaipėdos uostą tranzitu iš Kaliningrado srities pervežta 146 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos. Per šį sausį Lietuva pergabenta ir išplukdyta 22 tūkst. tonų.

Iš viso nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario pabaigoje, bendrovės Eltai pateiktais duomenimis, pervežta apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų.

„LTG Cargo“ teikia tik šių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją paslaugas“, – Eltai teigė įmonė.

Savo komentare „LTG Cargo“ pažymi, jog į Klaipėdos uostą gabenami tik ES nesankcionuojami kroviniai, kuriems bendrovė „atlieka ypatingai detalias patikras, yra išplėtusi iš klientų renkamos informacijos kiekį ir sugriežtinusi paraiškų teikimo taisykles“.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo ruožtu tikino, kad tranzitas iš Rusijos per Klaipėdos uostą apskritai yra susitraukęs „drastiškai“, „iki nereikšmingų kiekių“.

Bendrovė teigia, jog aptarnauja tik Lietuvos arba ES šalių įmonės, kurios turi leidimus transportuoti tokius krovinius kaip rusiški grūdai.

„Tarp grūdų perkrovimo paslaugų gavėjų Rusijos įmonių nėra, šios paslaugos teikiamos Lietuvos ir tarptautinėms grūdų prekybos kompanijoms, turinčioms kontroliuojančių institucijų išduotus leidimus tokių krovinių transportavimui“, – Eltai komentavo „Bega“.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2024-02-22

Aktualūs įsipareigojimai dėl tręšimo reikalavimų ir žaliosios dangos išlaikymo

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia ūkininkų dėmesį į aktualų paramos sąlygų reikalavimą šaltuoju metų laiku neskleisti mėšlo ar srutų bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 6 standarto „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“ reikalavimus.

Ūkininkams, nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. draudžiama tręšti dirvą mėšlu ir (ar) srutomis, išskyrus atvejus, kai atskiru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta kitaip. Draudžiama mėšlą ar srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės.

Šio ir kitų paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis visi ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas ir paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones. Nustačius reikalavimų pažeidimą, sankcijos yra taikomos visai paraiškai, todėl galima prarasti nemenką išmokų sumą.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Primename, jog mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštose mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne mažesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Norint įrengti tirštojo mėšlo laikymo lauko rietuves laukuose, privaloma laikytis šių reikalavimų:

* Vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 mnuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti ir mažesnis, jei pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitu būdu, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį).

* Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

* Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būtiapjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

* Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

* Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nu rietuvės dangos.

* Rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.

* Rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kurių tręšimo planas parengtas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.), arba jei numatyti tręšti laukai, kurių tręšimo planas parengtas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.

* Rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Įsipareigojimai dėl žaliosios dangos išlaikymo

NMA primena, kad pareiškėjai, įgyvendinantys GAAB 6 standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, įsipareigoja iki kovo 15 d. išlaikyti žaliąją dangą.

Pareiškėjai, deklaruojantys iki 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame kaip 50 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynus plotus) turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti neapartas ražienas ar kitų augalų liekanas.

Pareiškėjai, deklaruojantys daugiau kaip 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame kaip 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynus plotus) turi auginti žemės ūkio augalus arba palikti neapartas ražienas ar kitų augalų liekanas.

Svarbu, jog GAAB 6 standarto įgyvendinimo reikalavimai yra netaikomi sodų ir uogynų plotuose, kurie einamaisiais metais yra įveisiami arba atnaujinami, bei plotuose, kuriuose einamaisiais metais buvo auginamos daržovės (klasifikatoriaus kodai AGU, POM, DUK, AGK, POD, BUR, BRO, KOP, KOŽ, KOK, KOB, ART, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, DAK, SAL, CUK, MOL, PAT, SLO, RID, RDK, AGR, PAP, GRE, RŪG, KRA, ŠPI, ROP, BAK, PAS, RAB, ŠPA, KRI, PAU, SLU, DAM), bulvės (kodas BUL) ir runkeliai (kodai CUR, PAR). Minimi daržovių plotai patenka į tinkamą paramai plotą skaičiuojant GAAB apraše 9.1 ir 9.2 papunkčiuose išdėstytas ūkio dydžio sąlygas, tačiau nepatenka į dangos procento sąlygas;

Primename, jog GAAB reikalavimų turi laikytis visi pareiškėjai, pateikę paraiškas, o už įsipareigojimų nevykdymą yra taikomos sankcijos visoms išmokoms pagal paramos paraiškoje pateiktas priemones.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-22

Gyvulininkystės ūkiai kviečiami investuoti į biosaugą – tam skirta daugiau kaip milijonas eurų

Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią  užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.

Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1 097 499 Eur paramos lėšų. Paraiškos bus priimamos nuo kovo 4 d. iki balandžio 30 d.

„Lietuvos laukinėje gamtoje periodiškai nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl ūkininkams vertėtų investuoti į savo ūkių biosaugą. Tai investicijos į savo ūkio stabilumą bei konkurencingumą. Daugelis gyvulių augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvulių, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sako Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.

Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės – tai ne tik dezinfekcinės medžiagos, tvartų dezinfekavimas, tvoros, bet ir žmonių požiūris, elgsena ir žinios, kaip tas priemones įgyvendinti.

„Biosaugos priemonės padeda išvengti nuostolių, nes galima neleisti užkratui patekti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – gyvuliai mažiau serga ir gaišta, išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė“, – sako I. Budzevičiūtė.

2023-2027 m. šiai priemonei iš viso skirti 5 mln. eurų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-21

Ministras K. Navickas: „Bendras Šiaurės ir Baltijos šalių balsas bus geriau girdimas ES institucijose“

Siekiant stiprinti Šiaurės – Baltijos šalių bendradarbiavimą, Trakuose įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Suomijos žemės ūkio ministrų ir kitų aukšto lygio pareigūnų susitikimas 3+3. Apvaliojo stalo diskusijoje aptarti šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių klausimai bei Europos Komisijos pasiūlymo dėl tvaraus pesticidų naudojimo ateities planai.

Susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministrė Sari Essayah, Latvijos žemės ūkio ministras Armands Krauze. Danijai atstovavo Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos nuolatinio sekretoriaus pavaduotojas Nis Christensen, Estijai – Kaimo reikalų ir žemės ūkio ministerijos generalinis sekretorius Marko Gorban, Švedijai – Kaimo reikalų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Fredrik Alfer.

„Šiaurės ir Baltijos šalims reikia turėti bendrą poziciją įvairiomis temomis, kad mūsų balsas būtų geriau girdimas Europos Sąjungos (ES) institucijose. Tik jungtinėmis jėgomis galima veiksmingai spręsti mūsų regiono žemės ūkio ir kaimo plėtros iššūkius“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ES teisėkūros iniciatyvos, svarbios žemės ūkiui ir kaimui, neatitiko realaus gyvenimo – ūkininkų protestai nuvilnijo per visą Europą. Svarbu ir tai, kad metų pabaigoje darbą pradės naujai suformuotas Europos Parlamentas ir Europos Komisija (EK).

„Atsižvelgiant į visa tai, laikas kalbėti apie Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį – Europos politikai turi žinoti mūsų lūkesčius. Mes, Baltijos ir Šiaurės šalys, turime savo unikalius iššūkius, specifines klimato ir ekologines sąlygas. Esu tikras, kad bendrų temų ateityje tik daugės, o mūsų šalių koalicija stiprės, nepaisant jokių politinių pokyčių“, – sakė ministras K. Navickas.

Ūkininkams reikia stabilumo

Pirmieji šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo metai parodė, kad dar nepriartėta prie supaprastinimo, kurį EK žadėjo bendrosios žemės ūkio politikos reformos metu. Sudėtinga, nelanksti ir daug laiko reikalaujanti strateginių planų keitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti administracinės naštos ne tik ūkininkams, bet ir administruojančioms institucijoms.

Visi diskusijoje dalyvavę šalių atstovai pastebėjo, kad pradėjus įgyvendinti strateginį planus išryškėjo būtinybė juos koreguoti, siekiant sklandžiau įgyvendinti žaliuosius tikslus. Susirūpinimą kelia ir iššūkiai ekologinių sistemų srityje, taip pat ekologinio ūkininkavimo tikslai. Ūkininkų didelių pastangų reikalauja geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (GAAB) įgyvendinimas.

„GAAB 7, įpareigojantis užtikrinti augalų kaitą, pasirodo, sunkiai įgyvendinamas ir netinka ne tik Suomijos, bet ir Švedijos klimato sąlygomis“, – tvirtino Suomijos ministrė S. Essayah.

Ministrai aptarė ir jau matomus mažus, bet svarbius EK žingsnius supaprastinant GAAB standartų įgyvendinamą. Priimtas palengvinimas dėl GAAB 8, kuris bent vieneriems metams leidžia dalį negamybinių plotų naudoti gamybai. Be to, tęsiamos aktyvios diskusijos dėl GAAB 1, kad būtų sušvelnintas daugiamečių pievų išsaugojimo ar užskaitos įsipareigojimas.

Susitikime kalbėta ir apie lankstumą, kuris būtinas keičiant ir įgyvendinant strateginius planus. Visi dalyviai sutiko, kad to ypač trūksta, ypač mažai atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus ar pasikeitusią geopolitinę aplinką.

Pasak ministro K. Navicko, mūsų ūkininkams reikia paramos, stabilumo ir nuspėjamumo. Už papildomas pastangas jiems turėtų būti tinkamai atlyginama – Bendroji žemės ūkio politika negali būti vienintelė priemonė, patenkinanti visus poreikius ir iššūkius. Agrarinės aplinkosaugos ambicijų įgyvendinimas neįmanomas be didesnio kitų ES lėšų telkimo.

Lietuvos žemės ūkio ministras diskusijoje paminėjo ir visišką ES šalių tiesioginių išmokų suvienodinimą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalyje daugiau kaip 20 metų yra žemiausias tiesioginių išmokų vidurkis visoje ES. „Tikimės, kad nuo 2028 metų mūsų šalies tiesioginės išmokos siektų bent jau ES vidurkį“, – sakė ministras.

Klimato kaitos priemonės – postūmis diskusijoms

Su klimato kaita susijusi pertvarka yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. 2019 m. pradėtas įgyvendinti Žaliasis kursas suteikė naują postūmį klimato politikai ir veiksmams ES lygmeniu, kurie kelia daug diskusijų žemdirbių visuomenėje.

Apvaliojo stalo diskusijoje Baltijos ir Šiaurės šalių atstovai aptarė ne tik nacionalinius energetikos ir klimato planus, bet ir EK komunikatą dėl klimato tikslų, kuriuo siūloma iki 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. Taip pat Anglies šalinimo sertifikavimo reglamento pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti kokybiškos CO2 absorbentų sistemos diegimą ES, ir Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį atkurti pažeistas Europos ekosistemas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad labai svarbu paskatinti diskusijas šiomis temomis, nustatyti žemės ūkio tikslus ir galimas alternatyvas. Būtina užtikrinti ūkininkų konkurencingumą, tinkamą finansavimą, numatyti, kaip paskatinti ūkininkus dalyvauti įvairiose priemonėse.

Tausaus pesticidų naudojimo reglamentas turi būti atnaujintas

Susitikime daug diskusijų sukėlė Tausiojo pesticidų naudojimo reglamento pasiūlymo ateitis. Neseniai EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad atšauks šį reglamentą, kuriuo buvo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

Šiaurės ir Baltijos šalys pritaria šiam žingsniui ir mano, kad reglamentas turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologijų pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt. Labai svarbu, kad ūkininkai turėtų alternatyvių – mažiau kenksmingų ir biologinių – augalų apsaugos priemonių pasirinkimą, nes šiaurinėje zonoje dėl gamtos sąlygų ir mažos augalų apsaugos produktų rinkos jis yra trečdaliu mažesnis nei kitose ES zonose.

„Tikimės, kad bus atsižvelgta į valstybių narių poreikius ir specifines sąlygas, nes tik tuomet aplinką tausojančios ir ES piliečiams palankios iniciatyvos sulauks visuomenės palaikymo bei bus sėkmingai įgyvendintos“, – sakė ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-02-22

Ankstesnės žemės ūkio naujienos