Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-21

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2024-02-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ukrainiečiai pyksta dėl blokuojamo pasienio: „Tai, ką daro Lenkijos ūkininkai, peržengė ribas, tai vandalizmas“

Nepatenkinti Ukrainos žemės ūkio importu ir Europos Sąjungos taisyklėmis Lenkijos ūkininkai vėl blokuoja pasienį su Ukraina. Kyjivas tai vadina tiesiogine grėsme Ukrainos gynybai nuo Rusijos, esą demonstracijos susijusios ne su grūdais, o su politika. Pavasarį Lenkijoje rengiami savivaldos rinkimai, o įtampa kaista abejose sienos pusėse.

„Provokacija“ – taip Lenkijos ūkininkų veiksmus vadina Ukrainos pareigūnai. Būrys protestuojančių žemdirbių netoli Medykos pasienio punkto, kaip pranešama, prasibrovė prie geležinkelio linijų ir išpylė grūdus iš dviejų Ukrainos vagonų.

Jie, neva, turėjo keliauti net ne į Lenkiją, o į Vokietiją.

Bet čia viršų ima emocijos, sako vienas ūkininkų vedlių.

„Negaliu jų kontroliuoti. Taip nutiko, nes čia suvažiavo žmonės iš visos Lenkijos. Aš atsakingas tik už Pakarpatės regioną, ne už visos šalies ūkininkus“, – kalba ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas.

Lenkijos ūkininkai šiandien sako blokavę beveik visą eismą pasienyje su Ukraina. Autobusai neva praleisti tik kas valandą, o išimtys taikomos tik karinei pagalbai.

Tokios spūstys – nieko nauja, pernai eismą blokavo ir žemdirbiai, ir vilkikų vairuotojai. Nors su ūkininkais naujoji vyriausybė susitarė dar sausį, vien valdžios paramos nebeužtenka, sako protestuotojai.

„Vyriausybė nesaugo sienos, muitininkai praleidžią viską, taigi mes grįžtame. Lyg atsimušęs kamuolys. Jei to nesustabdysime, bus sunaikinta mūsų valstybė ir žemės ūkis“, – sako ūkininkas.

Kai blokados kartojasi – kantrybė senka ir kitapus sienos. Patikras iki kovo vidurio žada rengti Ukrainos sunkvežimių vairuotojai.

„Akcija tęsis tol, kol bus rasta, kaip išspręsti šį konfliktą. Tai, ką daro Lenkijos ūkininkai, peržengė ribas. Tai – vandalizmas, kurio nesuprantame“, – teigia protestuotojas Olehas Dubykas.

Kaimynų protestai, pasak Ukrainos pareigūnų, sunkina galimybes gintis nuo Rusijos, tada, kai padėtis fronte – galbūt sudėtingiausia nuo karo pradžios.

„Tik penki procentai mūsų žemės ūkio eksporto keliauja per Lenkijos sieną. Taigi realybėje ši padėtis susijusi ne su grūdais, bet su politika. Būnant prie Kupjansko, netoli Rusijos sienos, kur priešo artilerija nesustoja, žinios iš Lenkijos pasienio atrodo kaip paprasčiausias šaipymasis“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Demonstraciją praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai rengė ir prie Europos Komisijos atstovybės Vroclave: visas protestas – ne tik prieš Ukrainos importą, bet ir Bendrijos politiką.

Bet kai pernai protestavo vilkikų vairuotojai, Europos Komisija tuometę valdžią kaltino „neveiklumu“, dabar – dilema: Komisija ir naujoji Lenkijos valdžia verčia naują santykių puslapį: antradienį Lenkijos teisingumo ministras Briuselyje pristatė planą, kaip bus atkuriama teisės viršenybė, Komisija jį giria.

„Tai ne tik veiksmų planas. Į priekį einama, įgyvendinant skirtingas konkrečias priemones“, – teigia EK narys, atsakingas už teisingumą Didier Reyndersas.

Dar didesnė dilema pačiam premjerui Donaldui Tuskui: su protestuotojais jis žadėjo susitarti. Bet jo paties koalicijoje – ūkininkus remianti partija, o už poros mėnesių – Lenkijos savivaldos rinkimai, jų politinę kampaniją kas savaitę lydi skandalai ir konfliktai su buvusiais valdančiaisiais.

„Kaip valstybė ir tauta norime padėti Ukrainai kovojant su Rusija. Niekas nepakeis mūsų nuomonės. Bet negali būti, kad dėl šio karo, empatijos ir atvirumo, kurį rodome Ukrainai, kažkas pelnysis iš Lenkijos profesinių grupių“, – sako D. Tuskas.

Remti Ukrainą ir didinti Europos pajėgumus. Su tokia žinia praėjusią savaitę D. Tuskas keliavo į Prancūziją ir Vokietiją, trijų šalių bendradarbiavimą pabrėždamas kaip Europos pamatą.

„Visos pasaulio sostinės mus gerbs, jei patys tikėsime, kad Europos Sąjunga gali būti ne tik civilizacinė, ekonominė, mokslinė, bet ir karinė galia“, – kalba D. Tuskas.

Bet vis svarbesnė ekonominė ir karinė Europos galia jau kelis mėnesius įsipainiojusi į vidinius konfliktus, ir prieš Ukrainą nukreiptas blokadas, kurių pabaigos nematyti.

Šaltinis: Aurimas Piečiukaitis, lrt.lt, 2024-02-21

Morkvėnas: su premjere sutarta ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos

Aplinkosaugininkams raginant Vyriausybę derantis su ūkininkais nedaryti kompromisų gamtos sąskaita, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovai su premjere susitarė kartu ieškoti balanso tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos. „Priėjome tokios aiškios, bendros išvados, kad metas kalbėtis abiem pusėms, tiek ir ūkininkų protestuojančių, tiek ir aplinkosaugininkų, ieškoti to balanso“, – žurnalistams sakė premjerės patarėjas Dalius Krinickas.

„Mes sutarėme, kad turime toliau kalbėtis dalyvaujant visoms pusėms ir mes sakėm, kad kelsim jau konkrečias priemones, konkrečius klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami, ir sutarėm, kad turi būti bendras susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ūkininkų atstovai, aplinkosaugininkų atstovai, taip pat ir Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai, politikai“, – trečiadienį po aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų susitikimo su Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Anot Ž. Morkvėno, bendras visų šalių susitikimas galėtų vykti „link Velykų“.

Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-02-21

Ministerija kooperatyvų nariams skirs po 30 eurų priedą už karvę

Siekiant paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę. Toks priedas šiemet numatomas pripažinto kooperatyvo nariui, kuris nuo praėjusių metų gegužės iki einamųjų metų balandžio 30 dienos buvo nariu ir šiam kooperatyvui pardavė pieną, pranešė ministerija.

Parama skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdytojui. Parama nebus skiriama, jeigu laikytojas pieną perdirbti pardavė ir kitiems supirkėjams.

Kooperatyvai iki gegužės 15 dienos turės pateikti Žemės ūkio duomenų centrui informaciją apie savo narius.

Papildoma 10 eurų išmoka už karvę skiriama valdos valdytojui, kurio pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-20

Prezidentas pasirašė pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizų

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtas įstatymo pataisas, kuriomis suskystintų naftos dujų (SND) akcizas nuo kovo bus sumažintas daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, taip pat panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

„Džiaugiuosi, kad valdančioji koalicija, nors ir pavėluotai, išgirdo visuomenės balsą ir pripažino padariusi klaidą dėl staigiai pakelto akcizo naftos dujoms. Gerai, kad su opozicijos pagalba pavyko šias Vyriausybės akcizų politikos klaidas tinkamai ištaisyti“, – Prezidentūros pranešime antradienį teigė G. Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva išlaiko žaliojo kurso kryptį, o konkrečios ją įgyvendinančios priemonės turi būti pasirenkamos atidžiai įvertinus jų poveikį, konkurencinę aplinką, finansinę naštą namų ūkiams, taip pat užtikrinus vartotojams prieinamas alternatyvas.

Praėjusią savaitę surengtoje neeilinėje Seimo sesijoje diskusijos dėl SND akcizo ir žaliojo dyzelino vyko po to, kai sausį protesto akciją Vilniuje surengę žemdirbiai pareikalavo sumažinti nuo metų pradžios 304,1 euro už toną (be PVM) siekusį akcizą, taip pat grąžinti buvusią gazolių naudojimo tvarką – toliau leisti žymėtą kurą pilti į žemdirbių automobilius.

Vyriausybė siūlė SND nustatyti 41 euro už toną, Aplinkos ministerija – 70,58 euro už toną (be PVM) SND akcizo tarifą.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau sakė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-02-20

NMA tikrina, kaip vykdomi įsipareigojimai pagal agrarinės aplinkosaugos veiklas

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), pradėjusi ūkininkų, siekiančių gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, patikras, primena pagrindinius įsipareigojimus. NMA specialistai tikrina, kaip ūkininkai laikosi įsipareigojimų pagal KPP priemonių veiklas.

Tokias kaip „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ražienų laukai per žiemą“„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“.

Įsipareigojimai pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas

Primename, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdantys veiklas pagal KPP priemonę, iki kovo 1 d. įsipareigojo išlaikyti pasėlius, ražienas bei sutvarkyti ir išvežti žolę.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigojo, kad vykdydami veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ nupjautų javų laukų neapars iki kovo 1 d. ir po derliaus nuėmimo iki ražienų aparimo nenaudos įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų, taip pat nekalkins ir neskus ražienų. Ūkininkai, nuėmę derlių, privalo sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Vykdantys įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pasėtus tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus turi išlaikyti iki kovo 1 d., taip pat neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir srutas tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“, įsipareigojo tarpinius žieminius pasėlius išlaikyti iki kovo 1 d. Pluoštines kanapes privaloma pasėti po einamųjų metų birželio 30 d.

Pareiškėjai, kurie vykdo veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, turi nušienauti nenuganytos žolės likučius ir pašalinti nenušienautą žolę iki kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 sutartinio gyvulio (SG).

Taip pat ūkininkai, atlikę šlapynės sutvarkymo darbus, privalo informuoti NMA per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. per nemokamą mobiliąją programą „NMA agro“. Per „NMA agro“ būtina pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas. Šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha, kodu 5PT-3 laukus, ne mažesnius kaip 0,1 ha.

Vykdydami veiklą „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ pareiškėjai ir paramos gavėjai turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas, žolė turi būti išvežta iš lauko iki kovo 1 d.

Kai pareiškėjų, jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau negu 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui, tokiu atveju nenuganytos žolės likučiai turi būtinušienauti, o nušienauta žolė bei nenuganytos arba nenušienautos žolės likučiai pašalinti iki kovo 1 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,3–1 SG hektarui ir lauke yra aiškių ganymo požymių, t. y. ekskrementų liekanų, išguldytos arba nenuėstos žolės ir kt., šių plotų nebūtina šienauti, o jei po ganymo lauke liks nenuėstos žolės, tai nebus laikoma reikalavimų neatitikimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog nušienautos arba nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Dalyvaujantys veikloje „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ ir iki spalio 1 d. sutvarkę nupjautą žolę, ją turi išvežti iki kovo 1 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-02-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos