Žemės ūkio naujienos: 2024-03-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Coface“: masiniai Europos ūkininkų protestai atspindi lūžį žemės ūkio sektoriuje
Masiniai ūkininkų protestai visoje Europoje žymi įsisenėjusias problemas bei lūžį žemės ūkio sektoriuje ir prieš Europos Parlamento rinkimus atveria kelius populistams, o tuo metu laisvųjų prekybos susitarimų keliama rizika kartu suteikia ir naujas galimybes, sakoma naujoje tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ rizikų apžvalgoje.
Jau kelias savaites įvairias Europos Sąjungos šalis, tarp jų Prancūziją, Italiją, Ispaniją, drebina ūkininkų protestai. Pagrindinės ūkininkų judėjimo priežastys yra mažėjančios žemės ūkio sektoriuje generuojamos pajamos, europinės aplinkosaugos taisyklės ir laisvosios prekybos susitarimai. Dėl šių problemų daugiausia kaltinamas Briuselis – tai atspindi vasario 26 dieną prie Europos Komisijos (EK) būstinės surengtos demonstracijos.
Įtemptą padėtį iliustruoja ir vasario pabaigoje Paryžiuje įvykęs tarptautinės žemės ūkio parodos atidarymas, kai policijos pareigūnų lydimą Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ūkininkai pasitiko švilpimu. Po to sekė dvi valandas trukusios diskusijos.
BŽŪP
Pastaraisiais metais ūkininkų nepasitenkinimą skatino mažėjančios subsidijos. Europos žemės ūkis didžiąja dalimi yra remiamas Europos lėšomis pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Ši 1962 metais sukurta strategija yra didžiausia ES išlaidų kategorija: 2021–2027 metų laikotarpiu jai skirta 386,6 mlrd. eurų – 35 proc. bloko metinio biudžeto.
Tačiau pagrindinėms naudos gavėjoms – Prancūzijai, Vokietijai, Ispanijai, Italijai ir Lenkijai – 2020–2027 metais tiesioginė parama sumažės 35 proc., daugiausia dėl infliacijos. Be to, kelios skubiai priimtos priemonės, susijusios su COVID-19 pandemija ir Rusijos karu Ukrainoje, pastaraisiais metais pridengė blogėjančią ūkininkų finansinę padėtį. Neatidėliotini mechanizmai, kurie buvo įdiegti 2021 ir 2022 metais, sudarė beveik 15 proc. BŽŪP biudžeto.
Kilusios protestų bangos taip pat žymi socioekonominį lūžį pačiame žemės ūkio sektoriuje. 2020 metais maždaug trečdalis ES valstybių narių ūkininkų buvo 65 metų ir vyresni, tik 12 proc. buvo jaunesni nei 40 metų, mažiau nei 1 proc. buvo jaunesni nei 25 metų. Aktyvios darbo jėgos neatsinaujinimas žemės ūkyje yra didelė problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių sričių plėtra labai priklauso nuo BŽŪP subsidijų. Be to, žemės ūkio modelis iš esmės pertvarkomas.
2014–2020 metais BŽŪP parama prisidėjo prie plačiajuosčio ryšio technologijų, infrastruktūros ir interneto paslaugų plėtros beveik 18 mln. kaimo gyventojų – 6,4 proc. visų bloko šalių kaimo gyventojų.
Naujausi ekonominiai ir geopolitiniai įvykiai dar labiau pablogino padėtį. Didelės energijos ir sąnaudų kainos prasidėjus Rusijos plataus masto karui Ukrainoje prisidėjo prie pragyvenimo išlaidų didėjimo, tarptautinės prekybos srautų pokyčių, o būtinybė remti Ukrainą dar labiau padidino netikrumą ir rinkos spaudimą.
Be to, 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, smarkiai krito ir grūdų kainos, todėl ES grūdų produkcijos vertė sumažėjo nuo 80,6 mlrd. eurų 2022-aisiais iki 58,8 mlrd. eurų 2023-aisiais, beveik 30 procentų.
Ukrainietiški grūdai
Europos ūkininkai karštai ginčijasi dėl Ukrainos grūdų eksporto į ES šalis. Reaguodama į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir visišką ar dalinę komercinio jūrų transporto blokadą Juodojoje jūroje, EK nuo 2022-ųjų vasaros leido gabenti ukrainietiškus grūdus per Europos gilumą.
Ukrainietiškų grūdų patekimui į rinką šiuo metu netaikomi muitai, importo kvotos ir prekybos apsaugos priemonės. Todėl 2022–2023 metais Ukrainos indėlis į ES grūdų importą siekia net 55 procentus. Bloko ūkininkai tai vertina kaip nesąžiningą konkurenciją.
Tačiau, nepaisant Rytų Europos šalių skundų, EK neseniai pasiūlė šią išimtį pratęsti dar metams – nuo 2024-ųjų birželio iki 2025-ųjų birželio. Kaip kompensacija už nesąžiningą konkurenciją Ukrainos kaimynėms Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Slovakijai buvo išmokėta beveik 150 mln. eurų.
Be to, padidėjus aplinkosaugos reikalavimams, prieiga prie BŽŪP teikiamos paramos tampa sudėtingesnė. Dėl šių reikalavimų tiesioginės paramos išmokos ūkininkams vis dažniau tampa sąlyginės.
Socialinis nepasitenkinimas
Likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, šis visuotinio protesto protrūkis gali turėti didelės įtakos balsavimui. Pastarosiomis savaitėmis ūkininkų protestai pakurstė populistinę dalies politinio spektro kryptį, apjungdami kelis esminius aspektus: nepritarimą ES standartams, laisvosios prekybos susitarimų kvestionavimą, elito smerkimą.
Kadangi ūkininkų protestai sulaukia didelio atgarsio visoje Europoje, jie iš esmės galėjo sustiprinti populistinius judėjimus, nurodoma apžvalgoje.
Socialinis nepasitenkinimas daro spaudimą EK, todėl kyla neaiškumų dėl politikos krypčių, ypač aplinkosaugos standartų srityje.
Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen nusprendė atšaukti pasiūlymą dėl schemos, kuria būtų siekta iki 2030 metų perpus sumažinti pesticidų naudojimą ES žemės ūkyje, įgyvendinimo. Dėl šio pozicijos pasikeitimo dar labiau susvyravo ūkininkų, kurie buvo įsipareigoję suderinti savo praktiką su standartais, pasitikėjimas.
ES taip pat keičia savo aplinkosaugos darbotvarkę dėl ekonominių ir aprūpinimo maistu problemų. Briuselis jau suteikė lengvatas dėl žemės pūdymo taisyklių ir tam tikrų pesticidų naudojimo 2022–2023 metais, nes žemės pūdymas trumpuoju laikotarpiu gali turėti didelį neigiamą poveikį kai kurių ūkininkų pajamoms.
Komisija taip pat sušvelnino rekomendacijas dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo žemės ūkio sektoriuje iki 2040 metų, manydama, kad našumo sumažėjimas keltų grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui.
Laisvosios prekybos susitarimai
Apskritai laisvosios prekybos susitarimai gali turėti nevienareikšmišką poveikį Europos žemės ūkiui, teigiama apžvalgoje.
Viena vertus, neseniai sudaryti arba šiuo metu sudaromi Europos laisvosios prekybos susitarimai kelia nepasitenkinimą ir, atrodo, prieštarauja ES apsirūpinimo maistu suverenumo strategijai.
Nurodoma, kad blokas yra ypač pažeidžiamas dėl konkurencijos su grūdų ir cukraus importu iš Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalių bei mėsos produktų iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Sveikatos ir aplinkosaugos standartai gali skirtis, o atsekamumas dažnai kelia abejonių.
Be to, dėl pasaulinės konkurencijos gali būti pamiršti kai kurie vietiniai žemdirbystei pritaikyti augalai, o tai, kaip teigia „Coface“, sumažins Europos apsirūpinimo maistu saugumą.
Kita vertus, ataskaitos sudarytojai pastebi, kad sumažinus muitus, Europai atsiveria naujos rinkos ir išauga eksportas. Pavyzdžiui, 2019–2022 metais Europos žemės ūkio produktų eksportas į Japoniją padidėjo 14 procentų.
Nepaisant pažeidžiamumo, vasarį paskelbtame EK vertinime sakoma, kad bendras laisvosios prekybos susitarimų poveikis ES žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui gali būti naudingas.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-07
Lenkijos ūkininkų protesto akcija Lietuvos pasienyje baigėsi
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, ketvirtadienį Budzisko-Kalvarijos pasienio kontrolės punkte Lenkijos ūkininkų protesto akcija baigėsi. „Papildomos pajėgos išsiskirstė, liko tik tos, kurios būna įprastai ir būdavo iki kovo 1 d. Sunkvežimiai vyksta įprasta tvarka“, – nurodė pareigūnai.
ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai praėjusios savaitės penktadienį pradėjo iš dalies blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Beveik savaitę trukusios akcijos metu buvo tikrinami transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekiai.
Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-07
Pakeistas draudimo tręšti tręšiamaisiais produktais laikotarpis
Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais. Anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymą galite rasti čia.
Taip pat keičiamas ir Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų – žemės ūkio ir aplinkos – įsakymu.
Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-07
Toliau skatinama trumpųjų tiekimo grandinių veikla
Šiemet ūkio subjektai, ketinantys kurti ir dalyvauti trumposiose žemės ūkio maisto tiekimo grandinių veikloje, toliau bus kviečiami teikti paraiškas. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos du kartus. Pirmasis šių paraiškų teikimo etapas prasidės jau kovo 18 d. ir truks iki gegužės 13 d.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 4,88 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Projektai turės būti įgyvendinti pagal naujai patvirtintas supaprastintąsias priemonės įgyvendinimo taisykles.
Kam skirta parama ir pagrindiniai reikalavimai gauti paramą
Veikla
Pagal priemonę dėl paramos bus kviečiami kreiptis fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, planuojantys bendradarbiavimo veiklą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, t. y. skatinti tiesioginius pardavimus, vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą (transportavimą ir pardavimą), siekiant, kad tiekiami produktai kuo greičiau pasiektų vartotoją.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, privatūs juridiniai asmenys turi atitikti labai mažai įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Paraiška turi būti teikiama kartu su projekto partneriu (-iais) ir, jeigu būtina, su vienu tarpininku. Pareiškėjas ir projekto partneris (-iai), ir tarpininkas (jei yra) laikomi grandinės dalyviais.
Reikalavimai pareiškėjams
Pareiškėjo bendradarbiavimas su partneriu (-iais) turi būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi. Taip pat tiek pareiškėjas, tiek partneris (-iai) žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir (arba) perdirbimo srityje turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jų pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir (ar) maisto produktų perdirbimo, ir (ar) gamybos veiklos per ataskaitinį laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo ir partnerio (-ių) veiklos pajamų bei ne mažiau kaip 51 proc. projekto grandinės dalyvių, dalyvaujančių projekte, žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur.
Kokia gali būti skirta paramos suma
Vienam projektui įgyvendinti gali būti skiriama iki 150 tūkst. Eur be PVM.
Paramos intensyvumas gali skirtis atsižvelgiant į įsigyjamas išlaidas:
* 60 proc. paramos intensyvumas taikomas finansuojant verslo plano įgyvendinimo išlaidas (transporto priemones, mechaninius-hidraulinius vežimėlius ar krautuvus, prekybinius baldus kitą prekybinę įrangą ir kt.). Paramos intensyvumas gali būti padidintas 10 proc. ir sudaryti daugiausia 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas ir jo partneris (-iai) yra jaunieji ūkininkai, investuojantiesiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo.
* 100 proc., kai įsigyjamos bendrosios išlaidos, einamosios bendradarbiavimo išlaidos, einamosios projekto įgyvendinimo išlaidos ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidos.
Atrankos kriterijai
Pagal KPP veiklos sritį pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė.
1. Projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius:
* 5 ir daugiau – suteikiama 20 balų;
* nuo 3 iki 4 – suteikiama 15 balų.
2. Projekte numatyti šie prekybos būdai (galima pasirinkti kelis būdus, tokiu atveju atrankos balai būtų sudedami – suteikiama ne daugiau kaip 40 balų) (už periodines (ar) laikinas prekybos vietas atrankos balai nesuteikiami):
* tiesioginis produktų pristatymas vartotojams – suteikiama 15 balų;
* pardavimai ūkiuose – suteikiama 10 balų;
* naujų prekybos vietų ne ūkiuose steigimas – suteikiama 15 balų.
3. Projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys – suteikiami 5 balai.
4. Suplanuotų prekybos vietų skaičius (už periodines (ar) laikinas prekybos vietas atrankos balai nesuteikiami):
* 1 prekybos vieta – 4 balai;
* 2 prekybos vietos – 8 balai;
* 3 prekybos vietos – 12 balų;
* 4 prekybos vietos – 16 balų;
* 5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų.
5. Projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintų ir (ar) perdirbtų produktų:
* 3 produktus – 5 balai;
* daugiau kaip 3 produktus – 10 balų.
6. Projektas įgyvendinamas be tarpininkų – suteikiami 5 balai.
Tam, kad paraiška būtų toliau vertinama, privaloma surinkti 30 balų. Nesurinkus šio balų skaičiaus, paraiška atmetama.
Paraiškos teikimo būdai
Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-08
NMA ir Lietuvos kredito unijų diskusija, siekiant greitesnio ir efektyvesnio paramos skyrimo proceso
Vakar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) lankėsi Lietuvos kredito unijų asociacijos (ALKU) atstovai. Turėjome tikslą aptarti galimus būdus, padėsiančius palengvinti NMA teikiamos paramos administravimo procesus. Diskusijos metu buvo išgryninti naujojo 2023–2027 m. programiniolaikotarpioišmokų už deklaruotus plotus mokėjimo tvarkos pakeitimai, atkreiptas ALKU atstovų dėmesys į esmines naujoves.
Pristatyti išmokų už deklaruotus plotus dydžiai – tai abiem susitikimo šalims šiuo metu itin aktualios temos, nes jau kitą mėnesį prasidės naujas žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpis.
Taip pat kalbėta apie NMA lėšomis vykdomų projektų finansavimą – ieškota sprendimų, galinčių palengvinti ir pagreitinti šiuos procesus taip, kaip būtų naudingiausia ūkininkui. Abi pusės sutarė, jog būtina aktyviai ir nuolat dalintis reikiama informacija apie teikiamą paramą ir vykdomų projektų finansavimą.
Sklandi ir aktuali diskusija buvo naudinga tiek NMA, tiek ALKU atstovams – pateikta informacija ir priimti sprendimai neabejotinai prisidės prie greitesnio ir efektyvesnio paramos administravimo.
