Žemės ūkio naujienos: 2024-03-12

Taip pat keičiamas ir Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų – žemės ūkio ir aplinkos – įsakymu.

Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-07

Arba vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ar potvynių užliejamose vietovėse), siekiant kompensuoti pareiškėjams dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl vietovei nustatytų didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Pareiškėjai, norintys gauti paramą, privalo būti aktyvūs ūkininkai ir atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Taisyklės) II skyriuje, laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, nustatytų Taisyklių III skyriuje, bei kurių žemės ūkio valda arba jos dalis:

* yra vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio arba mažesnio intensyvumo);

* patenka į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kategorijos.

Kompensacinės išmokos skiriamos kasmet vietovėse, kuriose esama:

& didelių gamtinių kliūčių (didesnio arba mažesnio intensyvumo) – už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius (Klasifikatoriaus I–III, V grupės) ir ganyklas arba pievas (Klasifikatoriaus IV, VI grupės);

& kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ar potvynių užliejamose vietovėse) – už plotus, deklaruojamus Klasifikatoriaus I-VI grupių kodais.

Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal Priemonę už deklaruotas pievas ir ganyklas (Klasifikatoriaus kodai GPŽ, RZV, 5PT-7, DGP, AGP, EPT, EPG, SPT, 5PT-2, ŠLT, EBB, MNP, MNŠ, DKP, EKP, DGG, AŽP), privalo turėti bent 0,3 sutartinių gyvulių (SG)/ha pievų ar ganyklų. Skaičiuojamas 12 mėn. vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdos narių esančius duomenis ir visų deklaruojamų pievų ar ganyklų, už kurias prašoma paramos, plotų santykis. Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota didelių gamtinių (didesnio arba mažesnio intensyvumo) ar kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje (intensyvaus karsto arba potvynių užliejamose vietovėse) arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.

Reikalavimas turėti bent 0,3 SG/ha pagal Priemonę deklaruotų pievų ar ganyklų yra netaikomas pareiškėjams, kurie siekia gauti paramą už daugiametes žoles, auginamas sėklai. Svarbu, jog paraiškoje tokie laukai būtų deklaruojami Klasifikatoriaus kodu GPŽ, pasirenkant sutartinį kodą „SĖ“ (kai paramos prašoma pagal Priemonę) arba „JS“ (kai paramos prašoma pagal Priemonę ir pagal intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“).

Taip pat pareiškėjai įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį siekiama gauti paramą, ne trumpiau nei iki gruodžio 31 d. Jei valda yra išregistruojama iki gruodžio 31 d., yra laikoma, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo, todėl netenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos buvo išmokėta, jis privalo paramą grąžinti.

Paramos dydis

Vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, kompensacinės išmokos bus diferencijuojamos, atsižvelgiant į vietovės gamtinių kliūčių intensyvumą seniūnijų lygmeniu. Jis bus vertinamas vidutiniais seniūnijos našumo balais (Vnb):

Vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (seniūnijos, kurių Vnb ≤ 32 ir kurių sąrašas pateiktas Taisyklių 1 priede):

* už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, iki 200 ha (imtinai) valdos plotui – 48 Eur/ha;

* už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, didesniam kaip 200 ha valdos plotui – 24 Eur/ha;

* už ganyklas arba pievas – 48 Eur/ha.

Vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (seniūnijos, kurių 33≤Vnb ≤ 34 ir kurių sąrašas pateiktas Taisyklių 2 priede):

* už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, iki 200 ha (imtinai) valdos plotui − 32 Eur/ha;

* už ariamąją žemę bei daugiamečius sodinius, didesniam kaip 200 ha valdos plotui – 16 Eur/ha;

* už ganyklas arba pievas − 32 Eur/ha.

Vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kompensacinės išmokos bus diferencijuojamos atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį:

* intensyvaus karsto vietovėse – 20 Eur/ha;

* potvynių užliejamose vietovėse – 20 Eur/ha.

Intensyvaus karsto vietovėms, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia intensyvaus karsto reiškiniai, priskiriamos Biržų rajono savivaldybės Pabiržės, Pačeriaukštės ir Širvėnos seniūnijos, o Pasvalio rajono savivaldybėje – Krinčino, Pasvalio miesto, Pasvalio apylinkių, Pumpėnų seniūnijos.

Potvynių užliejamoms vietovėms, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė, priskiriamos Pagėgių savivaldybės Lumpėnų, Stoniškių seniūnijos ir Šilutės rajono savivaldybės Kintų, Rusnės seniūnijos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-12

Veikia 16 atskirų vaivadijų rūmų. Lietuvos žemės ūkio rūmai bendradarbiauja tiek su centriniais, tiek su kiekvienos vaivadijos rūmais: dalyvaujame konferencijos, susitikimuose, diskusijose, parodose, vienijamės bendriems projektams, pasirašome memorandumus, kurie keliauja į ES valdžios institucijas.

Su Lenkijos ūkininkais ir kaimo procesų dalyviais turime daug bendrų klausimų, daug ko galime pasimokyti kooperacijos klausimais, trumposios maisto tiekimo grandinės veiklose bei smulkių ir vidutinių ūkių bendradarbiavime. Jau savaitę iki Lenkijos ūkininkų protesto prie Kalvarijos ir Budzisko pasienio punkto teko daug kalbėtis su Lenkijos žemės ūkio rūmų, kitų organizacijų atstovais. Kadangi turime ilgalaikius ir patikimus bei atsakingus ryšius su Lenkijos žemės ūkio rūmais bei kitomis Lenkijos ūkininkų organizacijomis, todėl pavyko susitarti, kad lenkų ūkininkai neblokuotų kelio, nes jei taip būtų nutikę, tai būtų kilusi tikra katastrofa ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai.

Susitikę su lenkų ūkininkais aiškiai deklaravome, kad tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek Latvijai kur kas didesnė problema – rusiški grūdai. Todėl kiekvienos šalies parlamentas turi imtis operatyvių ir veiksmingų priemonių, kad žemės ūkio, maisto ir parašų produktų importas bei tranzitas iš Rusijos, Baltarusijos ir trečiųjų šalių būtų uždraustas. Informavau lenkus, kad Lietuvos žemės ūkio rūmai vasario 27 d. dėl šio klausimo sprendimo kreipėsi į Lietuvos Seimą. Siekiant pažaboti šalies agresorės veiksmus privalome išlaikyti draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

Turime laikytis oriai, kad neįvyktų jokių nesantaikų tarp Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, kad nesukeltume tarpvalstybinės įtampos, kuria galėtų pasinaudoti priešiškos jėgos iš rytų. Drauge su Lenkijos ūkininkais aptarėme provokacijas, kurioms negalime pasiduoti, todėl turime išlikti budrūs ir nepasiduoti skaldymui ir supriešinimui, kuriant įtampas tarp mūsų valstybių. Lenkai puikiai supranta, kad šiandien Ukrainai labai reikia pagalbos ir palaikymo, todėl šiuo klausimu – tarp lenkų ir lietuvių ūkininkų nuomonė vieninga. Aptarėme ir vasario 12-13 d. Lenkijoje vykusiame Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikimo ir diskusijų su eurokomisaru Janušu Vojciechowskiu, klausimus bei komunikato reikalavimus, kuriuos išsiuntėme į Europos Komisijai ir Copa-Cogeca.

Priminsiu, kad komunikate vienas iš punktų – maisto produktų importo į ES iš Rusijos, uždraudimas. Komunikatą pasirašė Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmų atstovai. O Lenkijos Seimas kovo 8 d. priėmė rezoliuciją, kuria ragina EK užblokuoti žemės ūkio produkcijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taigi lenkų ir lietuvių siekiai sutampa”, – sako iš Lenkijos sugrįžęs ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-12

Laukai gražūs, bet be gyvybės

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) praėjusią savaitę iniciavo susitikimą su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nariais. Buvo pristatyti naujausi pakeitimai, siekiant sutvarkyti minėtą įstatymą.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė, kad žemės nuosavybė – jautrus ir labai reikšmingas klausimas mūsų tautiečiams nuo neatmetamų laikų. Dėl to jau kuris laikas verda intensyvios diskusijos, kaip koreguoti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Būtina sutvarkyti šį įstatymą taip, kad būtų užkardytos visos landos, kuriomis naudojasi tam tikri asmenys, supirkdami žemę kone nekontroliuojamai“, – tikino dr. A.Svitojus.

Panašios nuomonės laikosi laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jo manymu, reikia dėti visas pastangas, kad 500 ha riba galiausiai taptų neperlipamomis lubomis tiek ūkininkams, tiek bendrovėms.

„Dabartinė situacija dėl žemės įsigijimo įstatymo, švelniai tariant, yra apgailėtina. Aš esu Plungės savivaldybės vadovas, o šiame krašte maždaug pusė gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Esu suinteresuotas, kad tos gyvenvietės būtų gyvos. Jeigu mes atidarome didžiules latafundijas, kurios jau kai kuriuose mūsų regionuose egzistuoja, mes antrą, trečią kartą žmones nuvarę nuo žemės jų nesusigrąžinsime. Žinoma, tie laukai bus gražiai sutvarkyti ir produktyvūs, bet tose vietose bus labai mažai gyvybės“, – savo nuomonę dėsto A.Klišonis.

Į VL redakciją kreipęsi ūkininkai iš Plungės krašto tikino, kad jų rajone žemes gana plačiu mastu superka stambios bendrovės, įskaitant ir „Vičiūnų grupę“. LSA vadovas sutiko, kad ne tik minėta įmonė, bet ir kitos bendrovės bando konsoliduoti žemę.

„Problema tikrai yra. Žmonės į mus kreipiasi, klausia, ieško tiesos. Mes siekiame, kad kuo anksčiau rengiami įstatymo pakeitimo projektai būtų pateikiami derinti ir su LSA. Išsidiskutavus anksčiau nereikės „rankų laužyti“ finalinėje priėmimo stadijoje“, – įsitikinęs A.Klišonis.

Naujausi siūlymai

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis atvirai įvardijo, kad šiandieną galiojantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas veikia netinkamai, todėl jau kuris laikas vyksta intensyvūs svarstymai, kaip jį sudėlioti, kad įstatymas pagaliau pradėtų veikti. Nors šiuo metu galioja 500 ha žemės įsigijimo riba, įstatyme yra bent kelios išimtys, leidžiančios įgyti daugiau žemės nuosavybės.

Savo ruožtu šias išimtis dalis agroverslininkų pritaikė taip, kad savo rankose sutelkė įspūdingus dirbamo žemės masyvus. Pavyzdžiui, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatyta išimtis, t.y. ribojimas dėl maksimalaus nuosavybės teise leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui (SG), skaičiaus (1 SG/ha).

ŽŪM siūlo inicijuoti du Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimus, kurie numato, jog nustatant, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį.

Anot ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus patarėjos Ingos Puzienės, susijusių juridinių asmenų sąvoką siūloma formuluoti teikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą. Ūkininkai taip pat prašė patikslinti susijusių asmenų sąvoką. Žemdirbys iš Skuodo rajono Motiejus Jasas teiravosi, ar viename kieme gali būti, tarkime, trys ūkiai, kai tėvas turi 500 ha ir po tiek pat žmona, sūnus?

ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė patikslino, kad susietumas bus tikslinamas tik juridiniams asmenims, t.y. ūkininkų nauja susietų asmenų formuluotė nepalies.

Prašo sandorius fiksuoti nuo pirmos akcijos

Tarp minėtų siūlymų anksčiau buvo ir dar vienas siūlymas. Buvo siekiama, kad iš įmonės, valdančios žemės ūkio paskirties žemę, įsigyjant jos akcijų, notarinis sandoris turėtų būti fiksuojamas jau nuo pirmos akcijos. Tačiau ŽŪM pripažino, kad nuo jo traukiasi. Šiandieną Civiliniame kodekse numatyta, kad notarinis sandoris reikalingas tada, kai įsigyjama daugiau kaip 25 proc. akcijų. Pasiūlymui nepritarė žemės ūkio bendrovių atstovai motyvavę, jog tai pažeidžia jų interesus ir tai būtų per didelė administracinė našta.

Tačiau toks argumentas neįtikino ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio. Pasak jo, kompiuterizacijos ir skaitmenizacijos amžiuje akcijų fiksavimas nėra neįgyvendinama užduotis. „Manau, reikia grįžti prie to, kad sandoris turėtų būti fiksuotas nuo pirmos įsigytos akcijos, kad galėtume susekti, kiek žemių valdo konkretus asmuo. Nemanau, kad tai būtų per didelė administracinė našta XXI amžiuje“, – pabrėžė ŽŪR direktorius.

Suskubti kol ne per vėlu

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje kartais skleidžiama informacija, esą žemės įsigijimo įstatymas aktualus tik saujelei žemdirbių.

„Susitikime dalyvavo per 300 ūkininkų, žemės savininkų ir kitų suinteresuotų žmonių, tačiau paklausus, kiek iš jų pritaria, kad įstatymo keisti nereikia, pakilo tik vos dvi rankos. Akivaizdu, kad klausimas tikrai aktualus didelei daliai ūkininkų ir jie mato būtinybę tobulinti įstatymą“, – neabejojo V.Buivydas.

Jis taip pat neslėpė susirūpinimo, kad 5 proc. žemės savininkų valdo apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės. „Kur link nueisime su tokia politika? Iš vienos pusės skatiname regionų gyvybingumą, o iš kitos leidžiame ūkiams nevaldomai stambėti. Lietuvoje yra 2,2 mln. ha ariamos žemės, arba 57 ūkiai po 38 tūkst. ha ploto. Ką reikės veikti kitiems ūkininkams, kurie nepajėgs konkuruoti su didesniais už save? Turime ieškoti mechanizmo, kad ūkiai toliau nedidėtų, turime sustoti ir priimti faktą, kad jau dabar esame prastoje padėtyje, ieškoti išeičių, kurios padėtų gerinti situaciją“, – atvirai kalbėjo jaunųjų ūkininkų lyderis V.Buivydas.

Siūlymas žemės įsigyti tik fiziniams asmenims

Susitikime Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Saulius Daniulis kėlė klausimą, ar Lietuva galėtų eiti kitų šalių pavyzdžiu, kai žemės ūkio paskirties žemę galėtų įgyti tik fiziniai asmenys. Jis sakė suprantantis, kad tai iššauktų didelį įmonių pasipriešinimą, tačiau valstybei tai turėtų būti prioritetinis klausimas.

„Kas buvo – nepakeisi, tačiau turime žiūrėti į ateitį. Šiandieną visos listinguojamos bendrovės, prekiaujančios savo akcijomis biržose, savo akcijas gali parduoti rusų, kinų fondams. Galime prisipirkti tankų gynybai, bet pardavus žemės ūkio paskirties žemę, ar nenutiks kokių nors konfliktų, kai mes nebevaldysime savo žemės?“ – susirinkusių diskusijos dalyvių klausė S.Daniulis.

D.Dudutis pripažino, kad tokį siūlymą išgirdo pirmą kartą. Jis abejojo, ar toks sumanymas sulauktų politinio palaikymo, nors iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo gana patraukli. „Jei mes nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo būtume taikę tokią praktiką, kaip, pavyzdžiui, danai, kurie griežtai reglamentuoja ūkio perdavimą, būtume nuėję visai kitu keliu. Manau, jis būtų buvęs teisingas“, – svarstė viceministras.

Asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pridūrė, kad Šveicarijoje vienas fizinis asmuo gali įsigyti tik iki 18 ha žemės. Viceministras ragino ŽŪR suformuoti kreipimąsi dėl šio siūlymo.

NŽT struktūriniai pokyčiai

Nuotoliniame susitikime taip pat aptarti NŽT struktūriniai pokyčiai. Juos pristatė laikinoji NŽT vadovė Giedrė Ričkutė. Ji priminė, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerija pradėjo vykdyti žemės politikos formavimo funkciją, o nuo šių metų pradžios valstybinė žemė miestuose, mieteliuose ir patikėtinio funkcijos perduotos savivaldybėms. Joms perduota patikėjimo teise valdyti daugiau nei 110 tūkst. ha. žemės.

Nors G.Ričkutė pristatė, kad NŽT sutikimus, pažymas, kadastro duomenų bylų tikrinimą atlieka centralizuotai, ji ragino gyventojus dėl paslaugų užsakymo kreiptis ir į rajonuose likusius skyrius. Tačiau ūkininkai pastebėjo, kad kai kuriuose skyriuose jie atsimuša į užrakintas duris, darbuotojai jų neaptarnauja. „Imsimės veiksmų, kad visiems durys būtų atidarytos ir pagalba būtų suteikiama, visi atėję galėtų užsakyti jiems aktualias paslaugas“, – žadėjo laikinoji NŽT vadovė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-08

Istoriniai protestai

Ūkininkai pyksta, kad kol jiems keliama vis didesnė įsipareigojimų našta, ES duris vis plačiau atveria žemės ūkio produktams iš šalių, kur tokių griežtų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės taisyklių nėra, todėl vietos ūkininkai tampa nekonkurencingi. Be visų išvardintų problemų, ūkininkams tenka spręsti ir naujus iššūkius – aiškintis, kokia bus laboratorijose užaugintų produktų ateitis ir kaip tai paveiks žemės ūkio sektorių.

Iš Copa-Cogeca prezidiumo posėdžio grįžęs ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pripažįsta, kad artėjantys rinkimai Europos Parlamente (EP) išjudino ūkininkus išeiti į gatves ir dar kartą atkreipti esamos ir būsimos valdžios dėmesį į žemės ūkio sektoriaus problemas ir šiuos svarbius klausimus įtraukti į savo darbotvarkę.

Prezidiumo posėdyje diskutuota apie Europą krečiančius ūkininkų protestus. Santūresni buvo tik skandinavai, tačiau pastaruoju metu visų dėmesys nukrypo į Lenkiją, kur bene garsiausiai kalbama apie žemės ūkio produktų, daugiausia grūdų, importą iš Ukrainos. Ūkininkų atstovai posėdyje dalyvavusiam eurokomisarui Janušui Wojciechowskiui kėlė užduotį užtikrinti, kad ukrainietiškiems grūdams privalo būti užtikrintas tranzitas ir būtų užkardyti visi keliai, kad šie grūdai nenusėstų Europoje.

Reikalavimų daugiau, paramos – mažiau

Po posėdžio daugiau kaip 60 ūkininkų organizacijų iš 27 valstybių narių išsiuntė atvirą laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame išdėstyta pozicija, kad ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai yra labai svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste, todėl likus keliems mėnesiams iki Europos ateičiai svarbių rinkimų, ūkininkų bendruomenė tikisi reakcijos ir sprendimų, kad žemdirbiai toliau galėtų tęsti savo veiklą priimtinomis sąlygomis.

„Pradedant Baltijos šalimis ir keliaujant į pietus, šalių ūkininkai dalyvavo protesto akcijose dėl jiems aktualių klausimų, buvo parodyta, kad įtampos yra. Tačiau ji daugiausia kyla dėl to, kad žemdirbiai nesusitaria su nacionalinėmis vyriausybėmis, parlamentais. Copa-Cogeca ieško bendro vardiklio, kuris, ko gero, yra užsibrėžtas Žaliasis kursas ir jo įgyvendinimas, reikalavimai ir nuosekliai ieško sprendimų. Didžiausias iššūkis tas, kad visų reglamentų, įskaitant gamtos atkūrimo, augalų apsaugos produktų naudojimo, miškų monitoringo ir kitų, nelydi finansinė parama. Žemės ūkiui biudžetas yra mažinamas, ūkininkai mato, kad reikalavimų daugėja, o paramos – mažėja. Natūralu, kad kyla pasipiktinimas“, – sakė A.Baravykas.

Prašo kvotų ir vienodų reikalavimų

Plačiai aptartas ir žemės ūkio produktų importas iš trečiųjų pasaulio šalių, ypač daug aštrių diskusijų sukėlė MERCOSUR – ES ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos prekybos susitarimas. Praėjo jau du derybų raundai, laukia trečiasis. Europoje ūkininkaujantys žemdirbiai reikalauja, kad iš Pietų Amerikos atvykstančiai žemės ūkio produkcijai būtų taikomi tokie pat griežti reikalavimai, kaip ir ES.

„Ūkininkai siekia, kad importuojamai produkcijai būtų taikomos kvotos, o produkcija turėtų atitikti tokius pat griežtus reikalavimus, kaip ir vietiniai produktai. Tuomet būtų lygi konkurencinė kova“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.

Patenkintos ne visos šalys

Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje nemažai laiko skirta ir dar vienai temai – laboratorijoje užaugintiems produktams. Parengtas refleksijos dokumentas, kuriame atspindėtos ES šalių narių pozicijos šiuo klausimu. Pasak A.Baravyko, šalių atstovų nuomonės išsiskyrė. Štai danai nepalaiko idėjos, kad tik žemės ūkis gali gaminti baltymus. Danijos poziciją iš dalies palaiko Vokietija, Suomija. Pozicija grindžiama tuo, kad žemės ūkis negali blokuoti mokslo pažangos ir prieštarauti tokių produktų atsiradimui. Šių šalių atstovai pažymėjo, kad svarbu susikoncentruoti į tokių produktų teisinį reglamentavimą, tokie produktai negali būti painiojami su žemės ūkio produkcija, jie turėtų būti ženklinami, garantuotas jų atsekamumas bei saugumas vartoti. Tuo metu lenkai ir čekai pasisakė už maistą, gaminamą žemės ūkyje. Šių šalių žemdirbiai palaiko didesnį efektyvumą žemės ūkio produktų gamyboje.

„Geras palyginimas – sviestas ir margarinas. Abu produktai plačiai naudojami, vienas gyvulinės kilmės, kitas – augalinės. Žmonės įprato vartoti abu produktus, vienas visiškai natūralus, kitas mažiau. Reikia akylai stebėti, kaip tai paveiks žemės ūkį, kai rinką pasieks daugiau produktų iš alternatyvių baltymų. Žinoma, tai sukels socialinių padarinių ne tik žemės ūkiui, bet ir platesnei visuomenei, – apie vykusias diskusijas dėl alternatyvių baltymų kalbėjo A.Baravykas. – Žmonijos populiacija augs – 2040 metais planuojama, kad Žemėje gyvens apie 9 mlrd. gyventojų. Baltymų poreikis auga, o žemės ūkiui tinkamos žemės plotas nedidėja, todėl visuomenė nesupras žemdirbių priešinimosi technologijoms. Jau dabar daug investuojama ir šio proceso užblokuoti nepavyks.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-03-08