Žemės ūkio naujienos: 2024-03-25

„Sugriežtinta kontrolė visiškai neužkirs kelio rusiškiems grūdams patekti į Lietuvą, bet tai yra geriau nei nieko. Išlieka klausimas ar griežtesnė kontrolė bus taikoma tik importuojamiems grūdams ar ir tranzitu per Lietuvą vežamiems rusiškiems baltarusiškiems grūdams. Atsižvelgiant į tai, kad per Latviją yra pervežama virš 3 mln. tonų rusiškų grūdų per metus yra būtina kontroliuoti ir grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną, visų pirma tikrinti jų kilmę ir kokybę“, – Eltai teigė A. Macijauskas.

„Akivaizdu, kad Latvija yra nepajėgi sukontroliuoti tokio grūdų srauto, todėl visus grūdus įvežamus iš Latvijos reikia vertinti, kaip rizikingus. Aišku tikimės, kad Lietuvos Seimas priims įstatymą draudžianti bet kokį rusiškų grūdų judėjimą – ir importą ir tranzitą – per Lietuvos teritoriją. Tą patį turėtų padaryti ir Europos Sąjunga“, – pažymėjo jis.

Tuo metu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sveikino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žingsnį ir įvardino jį kaip „gudrų būdą stabdyti srautą“.

„Reikia pabrėžti, kad kalbame apie importą, ne apie tranzitą. Sugriežtėję tikrinimai ir kokybės tyrimas yra tikrai išmanus dalykas“, – šią savaitę LRT RADIJUI kalbėjo K. Šimas.

„Išmanumas yra tame, kad apmokestinami gana smarkiai dokumentai, per toną atsilieptų gal 15–25 eurus. Toms šalims vien dėl to neapsimoka važiuoti į mūsų šalį ir į kitas šalis. Dokumentų pabranginimas yra pakankamai išmanus, nes imamas mėginys iš kiekvienos transporto priemonės“, – aiškino jis.

K. Šimas akcentuoja, kad taikomi biurokratiniai ribojimai apsunkina ir pabrangina galimybę importuoti grūdus į Lietuvą. Anot jo, tokius pačius metodus būtų galima daryti ir su produkcijos tranzitu.

„Kitas geras dalykas, kad galima įvežti tik į muitinės sandėlį, Lietuvoje man rodos tik 5 muitinės sandėliai yra patvirtinti, kas yra labai apribotas kiekis ir netgi įvažiavus negali išsikrauti, nes muitininkas turi atvykti, patikrinti kokybę“, – sakė Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas.

„Biurokratiniai ribojimai apsunkina, pabrangina galimybę importuoti į Lietuvą. (…) Būtų sveikintina tuos pačius metodus padaryti ir su tranzitu, tada galbūt ir tranzitas per mūsų šalį nevažiuotų“, – teigė jis.

Nuo pirmadienio pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė.

Kaip nurodo Žemės ūkio ministerija, nuo pirmadienio stabdomi tikrinti absoliučiai visi iš padidintos rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai ir jų produktai – mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės.

Įsigaliojusi griežtesnė kontrolė dėl grūdų kokybės – tik vienas iš Žemės ūkio ministerijos žingsnių. Artimiausiu metu, baigus derinti metodinius reikalavimus, bus priimti sprendimai ir dėl per Lietuvą vežamų grūdų kilmės tikrinimo.

Kilmės tyrimą ministerija inicijavo gavusi Ukrainos žemės ūkio ministro informaciją apie įtarimus, kad Rusija pelnosi išveždama grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į trečiąsias šalis.

Skelbiama, kad į padidintos rizikos šalių sąrašą yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.

Ketvirtadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos valstybinės negyvūninės kilmės maistinių grūdų priežiūros taisyklės. Maistiniams grūdams ir jų produktams bus taikomos tokios pačios priemonės kaip ir pašariniams grūdams ar jų produktams.

Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-03-23

„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – pranešime sakė K. Navickas.

Fondo pajamų šaltiniai be narių įnašų būtų ir parama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo ir kitos lėšos.

ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų per paskutinius trejus metus, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu.

Anot ministerijos pranešimo, Pieno tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį.

Ūkininkų atstovai nuogąstavo, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Diskusijos dėl fondo steigimo bus tęsiamos.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-22

Taip ministras kalbėjo Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES). Iki šiol muitai jiems nebuvo taikomi.

„Tai yra ilgai laukta priemonė, svarbi priemonė. Muito įvedimas turi stipriai pakeisti prekybos tvarką su Rusija būtent ta linkme, kad rusiškų grūdų, aliejinių kultūrų ES būtų kuo mažiau“, – teigė K. Navickas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais anksčiau šią savaitę pasiūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

„Jei dėl sprendimo sustoja prekyba, importas rusiškų grūdų, rusiškų kitų kultūrų į ES, tai ir yra siekis, kurio siekiame bendrai“, – teigė ministras, paklaustas, ar jį tenkina siūlymas neuždrausti importo.

EK siūlo maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pristatydamas siūlymą sakė, kad muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navicko teigimu, tokie tarifai turėtų didelį poveikį žemės ūkio produkcijos importuotojams iš Bendrijai nedraugiškų šalių.

„Siūlymas, kur vakar buvo pateiktas, 95 eurai už kviečių toną, yra tikrai ženkli suma, turint mintyje, kad ES rinkoje ta kaina bus apie 200 (eurų – BNS). 50 proc. kainos yra daug“, – tikino jis.

Dėl EK pasiūlymo penktadienį turėtų spręsti Europos Vadovų Taryba.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-22

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas informavo tarybos narius, kad Pieno įstatymas Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas ateinantį trečiadienį. Jis taip pat pranešė, kad antradienį Žemės ūkio taryboje, be visų numatytų priemonių dėl Žaliojo kurso palengvinimo, bus pateikiami Europos Komisijos pasiūlymai, kaip gerinti ūkininkų padėtį produktų tiekimo grandinėje.

Privalomas savitarpio pagalbos fondas – galimybė pieno gamintojams jaustis saugiau

Pirmasis svarbus klausimas, aptartas tarybos posėdyje – Žalio pieno gamintojų privalomo savitarpio pagalbos fondo steigimas ir veiklos koncepcija.

„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Rimantė Juodenienė pristatė naują tokio fondo – privalomojo – pasiūlymą. Jame numatytos finansavimo ir administravimo galimybės bei atsakomybės. Įnašus į tokį fondą mokėtų ir jo nariai pieno gamintojai, ir perdirbėjai.

Savitarpio pagalbos fondo pajamų šaltiniai (be fondo narių įnašų) būtų ir parama, gauta iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo veiklos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.

ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį, padėkojo už kokybiškai parengtą siūlymą ir kvietė diskutuoti apie valstybės paramą tiems, kurie nepasiekia numatyto gamybos lygio ir apsvarstyti įvairius galimus šio fondo modelio niuansus.

„Šio fondo reikia tam, kad kainų korekcijos taptų ne politikos, o finansų inžinerijos reikalas. Tai įmanoma tik tuomet, kai fondas bus privalomas ir visi jame dalyvaus“, – sakė perdirbėjų atstovas, pastebėdamas, kad savanorystės principu veikiantys savitarpio pagalbos fondai Lietuvoje dar nepopuliarūs.

Ūkininkų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Aptarti ir kiti siūlomo privalomo savitarpio pagalbos fondo modelio klausimai. Gauti pasiūlymai ir pastebėjmai bus apsvarstyti, diskusijos bus tęsiamos.

Pieno tarybos akiratyje – ilgalaikė Pieno strategija ir Pieno supirkimo taisyklių keitimas

Kitas svarbus tarybos aptartas klausimas – ilgalaikės Pieno strategijos poreikis. Ministerijos atstovė Rūta Savickienė pristatė informaciją apie 2017 m. gruodžio 1 d. gamintojų, supirkėjų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovų pasirašytą deklaraciją dėl Pieno ūkių plėtros strategijos gairių įgyvendinimo.

Pieno tarybos nariai pritarė, kad atnaujinta strategija būtų svarbi ir reikalinga, siūlė rasti bendrą sutarimą. Pabrėžta, kad žemės ūkis turi tapti strategine šaka, diskutuota dėl šios strategijos sprendinių.

Pieno tarybos nariai taip pat diskutavo apie Pieno supirkimo taisyklių keitimą dėl elektroninių pieno supirkimo dokumentų įteisinimo: galimus įteisinimo būdus ir poveikį ūkiams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-22

Ji pabrėžė, kad dokumentai, kuriuos reikia pateikti VMVT siekiant gauti leidimus, yra per sudėtingi, šią problemą bandoma spręsti.

„Šiandien tos procedūros nėra tokios patogios, kaip norėtume ir prie to dabar intensyviai dirbame. Labai skatinu mūsų specialistus, sukūrus vieną ar kitą paslaugą, pabandyti prašymo formą testuoti patiems, išbandyti, ar iš tikrųjų lengvą ją užpildyti. Aš pati neseniai padėjau vienai ukrainietei užpildyti prašymą dėl registracijos vykdyti maisto verslą namuose, ir man nepavyko prašymo užpildyti iš pirmo karto. Turime daug nuveikti, kad tarnyba pasikeistų iš esmės“, – Eltai interviu metu sakė A. Mikalauskienė.

Ji taip pat paneigė kaltinimą, kad šia reforma tarnyba „nutolsta“ nuo subjektų kuriems turi padėti ar sumažėjo jos galimybė pagelbėti visuomenei. VMVT direktorė taip pat tikino, kad nors pasipriešinimo pertvarkai buvo tiek iš išorės, tiek pačioje institucijoje, neigiamos prognozės neišsipildė.

„Reikia pripažinti, kad vidinis pasipriešinimas buvo didžiulis, teritoriniuose padaliniuose jis buvo mažesnis, bet centriniame padalinyje žmonės patyrė nemenką spaudimą. Prie to prisidėjo išoriniai asmenys, kurie dėl kažkokių priežasčių „rūpinosi“, kad pokytis tarnyboje neįvyktų. Buvo net prognozių, kad viskas sugrius, išeis 50 proc. žmonių. Galime pasidžiaugti, kad to nenutiko, o skeptiškai nusiteikę suprato, kad pokytis vis tiek neišvengiamas“, – aiškino ji.

Direktore tik 2023 m. spalio pabaigoje, jau praėjus keliems mėnesiams po reformos pradžios, tapusi A. Mikalauskienė didžiuojasi, kad pavyko įveikti modernizuojant tarnybą kilusius iššūkius.

Interviu VMVT direktorė taip pat papasakojo apie naujos grūdų kontrolės tvarkos vertinimą ir siekius bei kaip tarnyba prisitaikė prie leidimo pardavinėti maistą, kurio „geriausias iki…“ galiojimas pasibaigęs.

– Pradėkime nuo pačios reformos. Koks drastiškas šis pokytis, kaip pasikeitė tarnybos veikla?

– Jau daugiau kaip mėnesis dirbame naujoje struktūroje. Ir pagrindinis šio pokyčio tikslas buvo skaidrinti tarnybos veiklą, ją efektyvinti, atskirti kontrolės ir paslaugų teikimo funkcijas, kad jas teiktų skirtingi specialistai ir viskas nebūtų vienose rankose, bei mažinti administracinę naštą subjektams.

Ir iš tikrųjų darbuotojai yra patenkinti, kad nebereikia vykdyti tiek daug funkcijų, skirtingai nei anksčiau. Ir šiandienai, kai atsiskyrė kontrolės ir paslaugos funkcija, žmonės gali specializuotis, dėl ko didėja profesionalumas, gerėja paslaugų kokybė ir greitis.

Taip pat svarbus elementas – panašaus į kitų priežiūros institucijų rizikos modulio sukūrimas. Juo savo subjektus skirstysime pagal rizikos lygį. Tie, kurie nepaiso teisės aktų reikalavimų, linkę jų nesilaikyti, būtų laikomi aukštos rizikos. Žinoma, tie kurie laikosi, yra atsakingi – mažos rizikos. Ir siekiama, kad kontrolė būtų koncentruota į rizikingiausius ūkio subjektus.

Čia prisideda viešumo tikslas. Jeigu subjektas nesitvarko, piktybiškai pažeidžia teisės aktus, jo duomenis reikia paviešinti visuomenei.

Taip pat vykdome skaitmenizaciją, kurią laikau prioritetu. Šiandien dar labai daug darbų atliekama įprastu, popieriniu būdu, kas reikalauja daug žmogiškųjų ir kitų išteklių. Mes teikiame labai daug paslaugų, kasmet atliekame daugiau nei 30 tūkst. patikrinimų, todėl veiklos skaitmenizavimas yra ne tik efektyvesnė priemonė mūsų darbuotojams atlikti pavestas funkcijas, bet lygiagrečiai tai yra susiję ir su administracinės naštos mažinimu subjektams. Skaitmenizavimas taip pat yra labai svarbi priemonė kuriant antikorupcinę aplinką tarnyboje.

VMI ir panašios institucijos yra ir mūsų pavyzdys, kaip turi būti formuojamos deklaracijos – aiškiai ir paprastai. Ir iš tikrųjų labai skatinu specialistus, pabandyti užsisakyti paslaugas patiems ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų lengvą padaryti.

– Atrodo toks fundamentalus tarnybos pokytis. Ar sutiktumėte?

– Pagrindinė tarnybos, kaip priežiūros institucijos, vertybė turi keistis. Stengiamės nebūti baudžiamąja institucija. Siekiame, kad subjektai laikytųsi teisės aktų, bet ir žinotų, kaip tą daryti. Svarbu perimti tą požiūrį į klientą, kurį šiandien turi verslas.

Tai iš mūsų pusės turėtų būti tinkamos ir savalaikės informacijos pateikimas, konsultacijų teikimas. Ir tik tada, kai yra piktybiškai nesilaikoma teisės aktų, baudimas.

– Kuris iš pokyčių atrodo svarbiausias ar reikalingiausias?

– Anksčiau tarnyboje buvo centrinis padalinys ir 10 teritorinių padalinių. Kiekvienas iš padalinių turėjo galimybę išduoti leidimą įvertinti subjekto riziką, suplanuoti subjekto kontrolė ir taikyti sankcijas. Naujoje struktūroje šios funkcijos yra atskirtos. Tai reiškia, kad teritoriniame vienete yra du padaliniai. Vienas jų yra atsakingas už paslaugų teikimą – leidimo išdavimą vykdyti maisto tvarkymo veiklą, atidarant maitinimo įstaigą ar gamybos įmonę. Kitas teritorinis padalinys vykdo subjektų kontrolę – atlieka tikrinimus.Sankcijas skiria centre esantis skyrius.

Tokio dydžio pokyčio tarnyba dar neturėjo niekada anksčiau. Ir sudėtinga galbūt yra tai, kad mes dirbame naujoje struktūroje dar tik vieną mėnesį, dalis specialistų vykdo naujas funkcijas, prisitaikyti reikia laiko.

– Ši reforma susilaukė kaltinimų, kad ji „nutolina“ tarnybą nuo žmonių, su kuriais aktualiausia dirbti. Vienu metu net ūkininkai kritikavo, kad viskas perkeliama į miestus, regionų centrus. Kartais viešojoje erdvėje buvo net pašiepiama, kad darbuotojai turi su GPS pagalba ieškoti ūkių, nesigaudo. Kaip vertinate tokią kritiką?

–Dėl tų specifinių pašiepimų, tai paimti vienetiniai atvejai, kai reikėjo rasti kažkur miške ar laukuose gyvenantį subjektą ir žmonės panaudojo naujausias technologijas. Bet tai nėra daugkartiniai incidentai.

O mūsų teritorinių tarnybų specialistai tikrai nėra „nutolinti“ nuo klientų ir nėra sunaikinti teritoriniai padaliniai, o specialistai iškelti į centrą. Fiziškai visi teritoriniai padaliniai yra tose pačiose vietose kaip ir buvo iki struktūrinio pokyčio, ten jie ir lieka.

Tik galbūt yra pokytis tame, kad prašome verslo iš anksto planuotis laiką. Nes mūsų specialistai turi ir kitų funkcijų, ne tik penkias dienas per savaitę visą darbo dieną laukti medžiotojo, kuris jam patogiu metu atveš mėginį ištyrimui. Tad prašome klientų, kad užsiregistruotų kaip galima anksčiau.

– Buvo ir kiek kitokios kritikos, susijusios su darbuotojais. Tarnyba prieš kurį laiką pranešė, jog planuojama atleisti 50 žmonių. Be to, dar prieš tai viešoje erdvėje keltas klausimas, kad institucijoje yra 150 laisvų darbo vietų. Ar šiuo metu susiduriama su 200 trūkstamų darbuotojų problema? Ar tai veiks efektyvumą?

– Čia yra keletas aspektų. Taip, šiuo metu mes turime apie 200 laisvų etatų, prieš pokytį buvo apie 150. Kadangi su struktūriniu pokyčiu nesutiko 50, arba 5 proc. darbuotojų, jie buvo atleisti, bet tik kiekvienam nesutikus su pirmu, antru, trečiu pasiūlymu. Bet matomosi, kad žmonės rinkosi kitą kelią.

Anksčiau laisvi etatai buvo, nes dėl žemų atlygių buvo sunku pritraukti specialistų. Bet pastaruoju metu tai taisome. Ir jau 2 ar 3 kartus darbuotojams buvo pakelti atlyginimai.

Be to, tarnyba anksčiau siekdavo pritraukti daugiau vienos srities specialistų – veterinarijos gydytojų. Bet šiandien, kai tarnybai deleguota daug funkcijų, matome galimybę joje darbuotis ir kitų sričių specialistams: chemikams, biologams, informatikams, matematikams. O apdoroti didelei aibei duomenų yra reikalingi analitikai, statistikos specialistai.

– Paminėjote, kaip plečiasi tarnybos atliekamos funkcijos, bet prie jų dar tik prisitaikoma, nauji specialistai dar tik bus priimti. Ar tai nesukelia problemų?

– Iš tiesų, buvo pusės metų laikotarpis prieš reorganizaciją, kai mes negalėjome skelbti konkursų. Tik dabar pradėsime ieškoti darbuotojų ir matysime, kiek esame patrauklūs kitų sričių specialistams.

Visgi, mes imamės iniciatyvos ir siekiame bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis. Esame sudarę sutartis su Kauno Technologijos universitetu, yra projektai parengti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, taip pat su Vilniaus universitetu. Siekiame pritraukti pirmiausiai studentus praktikai ir sukurti galimybe jiems ateityje pasilikti darbuotis pas mus.

Taip pat jau esame į praktikas ar į darbo vietas pritraukę teisės studentų ir jau ją baigusiųjų. Turime praktikantų iš Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto, komunikacijos specialistų, ko anksčiau nebuvo.

– Vienas iš pokyčių, kuris veikia tarnybos darbą, tai į Lietuvą gabenamų negyvūninės kilmės maistinių grūdų priežiūros taisyklių pakeitimai. Kaip vertinate šiuos pokyčius? Galbūt tikitės kažkokio rezultato?

– Pirmadienį įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos teisės aktas dėl sustiprintos pašarų kontrolės. Tarnyba yra įpareigota tai daryti. Pagrindinis pokytis yra tai, kad subjektai, importuojantys pašarus ir jų žaliavą privalės 24 val. prieš atvykimą informuoti pasienio postą, per kurį įvažiuos siunta.

Tarnybos specialistai turės atrinkti mėginius iš kiekvienos vežančios transporto priemonės, ar tai būtų vagonas ar sunkvežimis. Kol jie nepatikrins, siuntos negalima paleisti į rinką.

Tame svarbiausia yra, kad platėja tyrimo spektras. Ir tai nulėmė pozicija, kad šiuo metu yra nepakankama kontrolė, yra importuojami prastos kokybės grūdai.

– Galbūt kokį nors atskirą tikslą išskirtumėte? Kada tikitės rezultato dėl grūdų kokybės?

– Iš mūsų pusės tiesiog siekiame sustiprinti kontrolę ir užtikrinti 100 proc. tikrinimą dėl kokybės. O ateityje dar tikrinsime dėl kilmės.

Ir mes kiekvieną dieną seksime duomenis, kiek to importuojama į Lietuvą. Tyrimų rezultatus turėsime ne greičiau nei už mėnesio.

– Nueinant kiek kita linkme. Metų pradžioje įsigaliojo leidimas parduoti maistą, kurio „geriausias iki…“ galiojimas yra pasibaigęs. Kaip vertinate šį pokytį? Ar nematote kokių nors pavojų?

– Nuo sausio 1 d. įsigaliojus leidimui parduoti tokį maistą mes įvedėme pakoregavimą savo klausimynuose. Ir dabar ten yra klausimas, ar tokia prekyba atitinka teisės aktus.

Šiuo metu, savo planinės kontrolės tikslais esame patikrinę šiek tiek daugiau nei 200 mažmeninės prekybos subjektų. Ir esame tik viename subjekte buvo rastas pažeidimas, specifiškai parduodant tokius maisto produktus. Tai matome, kad subjektai laikosi teisės akto.

Negana to, subjektai kol kas dažniau taiko nuolaidas iki pasibaigiant datai ir net nesiūlo tokių produktų prekybai.

– Tai neprisibijoma, kad kai kurie prekybos centrai pradės pardavinėti maistą, kuris netinkamas vartojimui?

– Tikrai ne, kiekvienas subjektas žino savo atsakomybes, kad yra atsakingi už kokybę. Ir būtent jie turi įsivertinti, ar produktai atitinka parametrus. Be to, tai nėra didelės rizikos produktai.

– Prieš kelis mėnesius buvo užfiksuota incidentų, kai komerciniuose ūkiuose pasklido paukščių gripas. Taip pat buvo atvejis, kai dėl užkrėstos mėsos turėjo būti sunaikinta produkcija. Ar tai kažkas, dėl ko turėtų visuomenė ir verslas baimintis?

– Tarnyba yra atsakinga už užkrečiamųjų lygų kontrolę, bet labai svarbu akcentuoti, kad eksportas priklauso ir nuo pačių subjektų. Ir ūkiai patys yra atsakingi už biosaugos priemones ir už tai, kad virusas nepatektų į jų ūkius. Tai čia pirmiausiai yra jų atsakomybė.

Šaltinis: Žygimantas Šilobritas, lrt.lt, 2024-03-25