Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius įsipareigojimus pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (Priemonė). Primename, jog pagal Priemonę yra remiamos šios veiklos: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“.
Taip pat „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ veiklos sritys „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ ir „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Dirvožemio apsauga“, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, „Ražienų laukai per žiemą“.
Pareiškėjų, 2023 m. prisiėmusių įsipareigojimus pagal veiklas „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūrą“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ bei „Ražienų laukai per žiemą“ įsipareigojimų laikotarpis yra 3 metai.
Ankstesniais paraiškų priėmimo metais pateikusieji paramos paraiškas ir įgyvendinantieji tęstinius įsipareigojimus, juos turi tęsti nedidindami daugiau kaip 0,5 ha paramos paraiškose deklaruoto ploto.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai per įsipareigojimų laikotarpį įsipareigoja:
* laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 m.;
* jei valdoje naudojami profesionaliajam ar neprofesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai, pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą;
* jei valdoje naudojamos kalkinimo medžiagos, organinės ar mineralinės trąšos, ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, o jei valdoje kituose, nei deklaruoti, plotuose yra naudojamos šios medžiagos, privaloma per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) įvesti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus (duomenys turi būti užpildyti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo);
* pildyti atliktų ūkio darbų žurnalą, kuris turi būti užpildytas per 5 darbo dienas po atliktų darbų per PPIS;
* visoje valdoje laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių III skyriuje.
Konkrečių veiklų įsipareigojimus galite rasti Priemonės taisyklėse.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-28
Lietuva Briuselyje paragino EK riboti rusiškų bei baltarusiškų maisto produktų importą
Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas antradienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje paragino Europos Komisiją (EK) imtis griežtesnių priemonių dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importo ribojimo į ES rinką. ELTA primena, kad kovo 20 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą (ES).
„Lietuvoje jau sugriežtinta iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek Lietuvos rinkai skirti, tiek per Klaipėdos uostą išvežami grūdai. Turime veikti vieningai, nes atskirų ES valstybių sprendimai riboti importą neduos reikiamo rezultato, kadangi maisto produktų, įskaitant ir grūdų, importas laisvai galimas į kitas ES šalis“, – pranešime sakė V. Abukauskas.
Jis taip pat pasveikino EK pasiūlymą padidinti muitus, kurie bus taikomi iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų gaminiams, tačiau kartu pabrėžė, kad problemos mastas yra kur kas didesnis.
Kreipimąsi pasirašę ministrai pabrėžė, kad iš grūdų eksporto į ES gautą pelną Rusija naudoja karui su Ukraina finansuoti.
„Kaip ES šalys narės, manome, kad būtina įvykdyti savo moralinį įsipareigojimą sustabdyti bet kokią prekybos veiklą, kuri galėtų sustiprinti Rusijos ir jos rėmėjos Baltarusijos pajėgumus tęsti konfliktą Ukrainoje, ypač dėl to, kad Rusijos importo dalį gali sudaryti pavogti grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Be to, Rusijos importas daro spaudimą ES vidaus rinkai ir tiesiogiai konkuruoja su ES ūkininkų produkcija“, – buvo rašoma EK skirtame kreipimesi.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-27
Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams
Jau nuo kitos savaitės, balandžio 2 d., iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo taisykles.
Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo platesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, kasdieninėje savo veikloje naudodami skaitmenines ir kitas technologijas, priima ir įgyvendina inovatyvius, į sisteminius pokyčius orientuotus sprendimus, grindžiamus bendru poreikių supratimu ir veiksmų seka, nukreipta į aiškų specifinį vietos tikslą.
Remiama veikla
Pagal priemonę „Sumanieji kaimai“ remiamos VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) inicijuojamos strategijos, kuriomis siekiama nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms kaimo problemoms spręsti bei kuriomis kuriami sumanūs kaimai. Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba įvairios veiklos pobūdžių projektai, savarankiškai parengti projektų vykdytojų ir inicijuoti bei įgyvendinami Strategijos teritorijoje. Kartu remiama VVG ir VVG partnerės veikla, susijusi su strategijos vystymo, valdymo ir koordinavimo, projektų vykdytojų įtraukimo ir aktyvinimo, skatinimo bendradarbiauti veiklomis.
Galimi pareiškėjai ir pagrindiniai reikalavimai pareiškėjui
Dėl paramos besikreipiančios VVG ir VVG partnerės turi turėti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją (VPS) pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, bei turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus sumanių kaimų Strategijai.
Primintina, jog paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ NMA buvo renkamos 2023 m. kovo–gegužės mėnesiais, o jaulapkritį ŽŪM patvirtino 49 VVG pateiktas VPS. Po sprendimo skirti paramą VVG tapo paramos VPS vykdytojomis. Visos šios VVG galės kreiptis paramos ir pagal SP Intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“.
VVG ir VVG partnerės turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus gauti paramą ir atitiktį jiems privalės užtikrinti viso strategijos įgyvendinimo laikotarpio metu.
VVG ir VVG partnerė turi turėti strategijos administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus įgyvendinti strategiją ir administruoti viešąsias lėšas. VVG turi suformuoti atskirą Strategijos administravimo darbuotojų komandą, atitinkančią sąlygas, nurodytas Fiksuotosios normos Sumaniųjų kaimų strategijų administravimo išlaidoms apmokėti nustatymo ir taikymo tvarkos apraše (Įgyvendinimo taisyklių 3 priedas), arba aiškiai paskirstyti Strategijos administravimo funkcijas turimiems darbuotojams, išskirdama darbuotojo darbo su Strategija laiką, funkcijas, užduotis ir užtikrindama apskaitą.
Atitinkamai vietos veiklos grupėms projektus galės teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, mokslo ir mokymo įstaigos, atitinkantys įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Reikalavimai strategijai ir projektui
Strategija turi būti įgyvendinamas specialusis tikslas – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę.
Taip pat strategija turi būti prisidedama prie žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizavimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkio sektoriuje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu.
Strategija turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtoje, vientisoje VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) atstovaujamoje teritorijoje, kuri gali nesutapti su teritorinio administracinio vieneto ribomis. Strategija ir projektai turi būti įgyvendinami kaimo vietovėje – viensėdyje, kaime, miestelyje, mieste ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Strategijos įgyvendinimas gali apimti ir kelias kaimo vietoves, atitinkančias nustatytus reikalavimus.
Projektas – teikiamos strategijos sudėtinė dalis. VVG turės savarankiškai atrinkti projektus, atitinkančius strategijos tikslus ir prisidedančius prie jų įgyvendinimo. Tinkamumo sąlygos, taikomos projektams, aprašyti įgyvendinimo taisyklių 59-73 p.
Paramos dydis
Sumanių kaimų strategijoms šio kvietimo metu yra numatoma skirti 8 000 000 Eur.
Kai paraišką strategijai įgyvendinti teikia viena VVG, didžiausia paramos suma gali sudaryti iki 500 000 Eur. Kai įgyvendinant strategiją bendradarbiavimo principu dalyvauja 2 VVG – iki 600 000 Eur, kai 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur. Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių, gali pretenduoti VVG, kurios veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Taip pat remiantis nustatyta tvarka finansuojamos strategijos administravimo išlaidos.
Pagal strategiją remiamam vienam projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 Eur. Finansuojama iki 85-40 proc., priklausomai nuo projekto pobūdžio, tinkamų finansuoti išlaidų.
Tinkamos išlaidos
* naujų įrenginių ir (ar) įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios šio turto rinkos vertės, kompiuterių programinės įrangos, skirtos įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymui, pirkimas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, kurios skirtos socialinėms paslaugoms teikti, ir ši transporto priemonė yra būtina pagrindinėms projekto veikloms vykdyti;
* darbų ir paslaugų įsigijimas;
* naujų priemonių ir prekių, kurios bus sunaudojamos projekto įgyvendinimo metu, ir paslaugų, kurios bus suteikiamos projekto įgyvendinimo metu, įsigijimas;
* projekto bendrosios išlaidos;
PVM, kurio projekto vykdytojas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi ar negalėtų turėti galimybės įtraukti į PVM atskaitą, yra tinkamas finansuoti iš paramos lėšų.
Atrankos kriterijai
Vertinant strategijos pridėtinę vertę (kokybę) taikomi atrankos kriterijai, o už atitiktį jiems suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Pateikiame strategijos atrankos kriterijus:
* Strategija siekiama BŽŪP SP 8 tikslo – didžiausias galimas balų skaičius – 25 balai:
* Strategija sudaromos sąlygos skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas, didinti kaimo gyventojų užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas – suteikiama 10 balų.
* Strategija sudaromos sąlygos didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas, diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, sprendžiant kaimo vietovei aktualias problemas (socialinių ir (arba) viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimas ir (arba) IT panaudojimas) – suteikiama 15 balų.
* Partnerystės mastas ir įvairovė (projektų vykdytojų įsitraukimas pagrįstas konkrečiais projektų elementais (veiklomis) – didžiausias galimas balų skaičius – 30 balų:
* strategija įgyvendinama su ne mažiau kaip trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais. Strategijoje dalyvauja nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir verslo (įskaitant žemės ūkio verslą) sektorių atstovai – suteikiama 10 balų;
* strategija įgyvendinama dviejų ir daugiau VVG – suteikiama 10 balų;
* strategijai įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ir (arba) intelektiniai ištekliai (fizinio arba juridinio asmens (išskyrus biudžetines įstaigas) piniginės lėšos, pastatai, įrenginiai, transporto priemonės ir pan.) ir (arba) intelektinis kapitalas) – suteikiama 10 balų.
* Projekto vykdytojas yra (arba Strategijoje dalyvauja kaip paslaugos teikėjas) mokslo ir (arba) mokymo įstaiga, kuri turimomis mokslo žiniomis ir kompetencijomis prisideda prie Strategijos veiklos ir (arba) pasiūlo konkrečius, praktinius problemų, iššūkių sprendimo modelius ar būdus – 5 balai.
* Jaunimo įtraukimas. Bent vienas projekto vykdytojas strategijos pateikimo dieną yra jaunas žmogus iki 29 metų (įskaitytinai) ir (arba) Strategija skirta kurti ar plėtoti paslaugas jaunimui iki 29 metų (įskaitytinai) – 5 balai.
* Strategijoje kuriamos ir (arba) plėtojamos viešosios paslaugos, išskyrus biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas – 15 balų.
* Aplinkosaugos Strategija – 20 balų.
Didžiausia galima balų suma – 100. Privalomasis mažiausias strategijos pridėtinės vertės (kokybės) atrankos balų skaičius – 60 balų. Jeigu strategijos pridėtinės vertės (kokybės) vertinimo metu nustatoma, kad strategija nesurinko privalomojo mažiausio 60 balų skaičiaus, strategija atmetama.
Strategijų teikimas
VVG ir VVG partnerė (kai taikoma) pagal projektų vykdytojų pateiktus projektus parengia strategiją, sukomplektuoja projektų vykdytojų pateiktus projektus ir teikia juos NMA.
Strategija su kitais reikalaujamais priedais NMA teikiama pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Kitu būdu paraiškos, strategija su integruotais projektų vykdytojų projektais ir kiti reikalaujami dokumentai nepriimami. Strategija ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti strategijas paskutinės dienos 24 valandos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-28
Pristatyta aktuali informacija ketinantiems investuoti į žemės ūkio valdas
Jau nuo balandžio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priims paraiškas, teikiamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, tad vakar tiesioginės transliacijos metu buvo pristatyta šiuo paraiškų teikimo etapu pareiškėjams aktuali informacija. Transliacijos įrašą kviečiame stebėti čia. Transliacijoje skaitytą prezentaciją rasite čia.
Investuojantiems į žemės ūkio valdas NMA atstovė Kristina Žukienė pristatė pagrindinius reikalavimus ir sąlygas gauti šią paramą, priminė tinkamumo kriterijus, prisiimamus įsipareigojimus, atkreipė dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, taip pat atsakė į žiūrovų pateiktus klausimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-03-28
Jungtinė Karalystė padės Lietuvai nustatyti importuojamų grūdų kilmę
Lietuvai, norinčiai kuo greičiau pradėti tikrinti importuojamų grūdų kilmę, padės Jungtinė Karalystė (JK). Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujamos verslo misijos Londone metu susitarta dėl bendradarbiavimo taikant grūdų kilmės patikrinimo schemą. Susitikime su JK maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministru Mark Steven Spencer pristatytos Lietuvoje taikomos sugriežtintos kontrolės priemonės importuojamiems rusiškos kilmės grūdams.
Taip pat aptartas sankcijų taikymas Rusijos ir Baltarusijos grūdų produktams, nustatant jiems didesnius muitų tarifus.
Viceministras V. Tomkus pabrėžė bendradarbiavimo svarbą remiant Ukrainą ir akcentavo, kad Lietuva nori kuo greičiau pradėti tikrinti grūdų kilmę, nes daug įtarimų kelia tranzitu per mūsų šalies teritoriją bei uostą vežami rusiški grūdai, galimai užauginti neteisėtai užgrobtose Ukrainos teritorijose.
Jungtinė Karalystė Lietuvai yra pateikusi sąrašą Europoje veikiančių laboratorijų. Jose pagal JK vyriausybės departamento, atsakingo už klausimus, susijusius su aplinkosauga, maisto sauga ir kaimo vietovių plėtra, parengtą metodiką bus galima nustatyti grūdų kilmę. Ministras M. S. Spencer informavo, kad šis grūdų kilmės nustatymo projektas turėtų pradėti veikti jau šių metų gegužę, ir patikino, jog šiuo klausimu Lietuva gali tikėtis visapusiškos jo pagalbos.
Susitikime aptartos ir nuo š. m. balandžio 30 d. pradedamos vykdyti fizinės patikros procedūros importuojamoms prekėms iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę. Manoma, kad tai nesukels papildomų kliūčių prekybai.
Siekiama stiprinti Lietuvos maisto pramonės sektoriaus pozicijas
Jungtinė Karalystė Lietuvos gamintojams yra viena iš prioritetinių eksporto rinkų, todėl šia verslo misija buvo siekiama plėsti kontaktų tinklą ir dvišalį bendradarbiavimą.
Viceministro vadovaujama delegacija apsilankė vienoje didžiausių tarptautinių maisto produktų ir gėrimų parodų Jungtinėje Karalystėje – „IFE 2024“. Joje daugiau nei 15 įmonių iš Lietuvos pristato savo gaminamą produkciją: pieno produktus, ledus, mėsos produktus, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, įvairius konditerijos gaminius, arbatas, užkandžius, sausus pusryčius, aliejus, padažus ir kt.
Lietuvos ambasados Londone ir VšĮ „Ekoagros” filialo „Litfood” organizuotame renginyje Lietuvos įmonių atstovai turėjo galimybę užmegzti ryšius tolesniam bendradarbiavimui su JK maisto sektoriaus atstovais ir ekspertais.
Lietuvos verslo delegacija taip pat susitiko su JK didmenininku „Wanis International Foods“, veikiančiu rinkoje jau 6 dešimtmečius. Jo metinė apyvarta siekia daugiau nei 140 mln. svarų sterlingų, o prekės platinamos visoje JK – tiekiamos į didmeninius ir mažmeninius prekybos tinklus, interneto parduotuves, restoranus. Šis didmenininkas, jau dirbantis ir su Lietuvos gamintojais, mato galimybių plėsti lietuviškų prekių asortimentą.
Lietuviškų maisto prekių eksportas į JK kasmet auga ir 2023 metais sudarė 419,5 mln. Eur (11,3 proc. daugiau nei 2022 m.). JK yra šešta pagal dydį lietuviškų maisto prekių eksporto rinka. Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami į 157 pasaulio šalis, o bendra eksportuotų prekių vertė praėjusiais metais sudarė 7,6 mlrd. Eur.
