Žemės ūkio naujienos: 2024-03-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: dėl daugiamečių pievų išlaikymo būtinas ilgalaikis sprendimas
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba pritarė Europos Komisijos (EK) priimtam deleguotojo reglamento papildymui, pagal kurį šiemet daugiamečių pievų Lietuvoje atkurti nereikės. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipia dėmesį, kad problemai spręsti reikalingas ilgalaikis sprendimas, kitaip po kelerių metų vėl teks susidurti su ta pačia problema.
Tam, kad daugiamečių pievų išlaikymo problema būtų išspręsta iš esmės, reikalingi tolesni ES bazinės teisėkūros pakeitimai, kad šalia daugiamečių pievų išlaikymo būtų įtraukti ir alternatyvūs klimato kaitos poveikio mažinimo būdai.
Bazinių reglamentų keitimo procedūra yra sudėtinga, tačiau jau imtasi EK pasiūlytų supaprastinimų dėl 5,6,7 ir 9 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, tad Lietuva siekia, kad būtų priimtas ir ilgalaikis sprendimas dėl GAAB 1, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymu.
„Esame nuoširdžiai dėkingi už tai, kas jau padaryta, atsižvelgiant į Lietuvos ūkininkų patiriamus sunkumus dėl daugiamečių pievų. Tikimės, kad pakeitimus GAAB 1 standarto galėsime įgyvendinti jau netrukus. Tačiau labai svarbus ir platesnis požiūris. Turi būti įvertintas daugialypis ūkininkų veiksmų indėlis į klimato kaitos poveikio mažinimą, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties plotų apželdinimas mišku, nusausintų durpynų ir šlapynių pradinės būklės atkūrimas, perėjimas prie nearimės žemdirbystės ir kitos tvaraus ūkininkavimo praktikos. Tai turi būti vertinama kaip alternatyvos, papildančios arba pakeičiančios daugiamečių pievų išlaikymo įsipareigojimus. Tam vietos ES teisėkūroje turi atsirasti kaip įmanoma greičiau“, – pabrėžia ministras K. Navickas.
Kovo 26 d. ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje deleguotojo reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimas patvirtintas balsų dauguma. Teisėkūros procesas bus baigtas, kai nuomonę dėl šio reglamento pareikš Europos Parlamentas balsavimu plenarinėje sesijoje. Tikimasi, kad šis klausimas bus įtrauktas į artimiausią balandžio 10-11 d. plenarinės sesijos darbotvarkę. Dalis jame išdėstytų pakeitimų įsigalios atbuline data nuo 2024 m. sausio 1 d. Šių pakeitimų pritaikymas reiškia, kad Lietuvoje pareiškėjams daugiamečių pievų atkurti 2024 m. nereikės.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-26
ES Žemės ūkio taryba pritarė siūlymui atidėti daugiamečių pievų atkūrimą
Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba antradienį pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui šiemet leisti neatkurti daugiamečių pievų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Jei Europos Parlamentas (EP) pritars, dalis pakeitimų įsigalios atgaline data – nuo šių metų sausio 1 dienos. Ministras Kęstutis Navickas sako, kad šis problemos sprendimas laikinas.
„Labai svarbus ir platesnis požiūris. Turi būti įvertintas daugialypis ūkininkų veiksmų indėlis į klimato kaitos poveikio mažinimą, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties plotų apželdinimas mišku, nusausintų durpynų ir šlapynių pradinės būklės atkūrimas, perėjimas prie neariminės žemdirbystės ir kitos tvaraus ūkininkavimo praktikos“, – pranešime teigė K. Navickas.
Teisėkūros procesas bus baigtas, kai dėl reglamento balsuos EP. Tikimasi, kad tai įvyks balandžio 10-11 dienomis.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.
K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-03-26
Kviečiame dalyvauti bearimių technologijų lauko dienoje
Ūkininkai, besidomintys galimybe dirbti darnoje su gamta bei norintys taikyti tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas, balandžio 9 d. kviečiami dalyvauti lauko dienoje „Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje“. Renginys prasidės 9 val. 30 min., vyks Pabaliuose (Alytaus raj.).
Renginio dalyviai galės iš pirmų lūpų išgirsti apie tiesioginės sėjos praktiką Dzūkijoje, apžiūrėti ūkininko V. Valaičio auginamas žemės ūkio kultūras, bearimei žemdirbystei skirtą techniką, išgirsti mokslines įžvalgas, kodėl tiesioginės sėjos būdas yra palankus aplinkai ir naudingas ūkiui. Taip pat sužinos apie bearimių technologijų plėtrai skirtos Modernizavimo fondo investicinės priemonės rezultatus, pasidalys bearimio ūkininkavimo įžvalgomis ir patirtimi.
Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, tai galite padaryti čia.
Daugiau informacijos programoje, taip pat galima kreiptis į Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorių Aleksą Bukiną, tel. +370 664 87 477, el. paštu aleksas.bukinas@zum.lt.
Renginį organizuoja LIFE IP EnerLIT projekto komanda iš Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-25
Keičiamas priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ paraiškų priėmimo grafikas
Žemės ūkio ministro įsakymu numatytas pakeitimas, aktualus investuojantiems į bioekonomikos verslus. Pakeistas paraiškų priėmimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ 2024 metais laikotarpis. Susipažinti su žemės ūkio ministro įsakymu galite čia.
Paraiškų priėmimas pagal šią intervencinę priemonę vyks nuo spalio 1 d. iki lapkričio 29 d. (planuota nuo birželio 3d. iki liepos 31 d.).
Užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla ir investuoti į bioekonomikos verslus, vienam projektui galės gauti iki 5 mln. eurų. Strateginio plano laikotarpiu vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims gali būti skiriama iki 10 mln. Eur.
Didžiausias paramos intensyvumas didelėms įmonėms negalės viršyti 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 5 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Didžiausias paramos intensyvumas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms negalės viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-03-25
Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos Ukrainai perdavė 43 automobilius
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žuvininkystės tarnybos automobilių perdavime nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Nacionalinė mokėjimo agentūra perdavė 27 visureigius ir lengvuosius automobilius, o Žuvininkystės tarnyba – 16 visureigių ir krovininių automobilių.
Šių transporto priemonių atsisakyta optimizuojant ministerijai pavaldžių įstaigų veiklą ir atnaujinant tarnybinių automobilių parką.
„Įstaigų automobilių perleidimas Ukrainai yra dalis visos tarptautinės bendruomenės pastangų suteikti praktinę pagalbą šios drąsios šalies žmonėms. Visi perduoti automobiliai atidžiai patikrinti ir paruošti naudojimui, kad būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės tinkamai atliks savo paskirtį Ukrainoje. Žemės ūkio ministerija ir toliau bendradarbiaus su kitomis organizacijomis bei valstybėmis, siekdama efektyviau bei veiksmingiau teikti paramą Ukrainai, kuriai ji labai reikalinga“, – sako ministras K. Navickas.
Pasak Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko dr. Audriaus Skaisčio, perduodant automobilius veikia jungtinės pajėgos – Žemės ūkio ministerijos, Vingės terminalo ir logistikos įmonės ,,Bleiras Logistics“, kuri užtikrins nemokamą automobilių pristatymą iki Ukrainos sienos, kur juos perims ukrainiečiai. Dalį automobilių nuvairuos savanoriai. Krovininiai automobiliai bus pakrauti multifunkcinėmis lovomis, skirtomis sužeistiems kariams.
