Žemės ūkio naujienos: 2024-04-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimo Ekonomikos komitetui pavesta tobulinti pieno įstatymo projektą
Seimo Ekonomikos komitetas turės tobulinti vadinamąjį pieno įstatymo projektą – parlamentarai antradienį nutarė jo negrąžinti Žemės ūkio ministerijai, kaip siūlė Kaimo reikalų komitetas. Už Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto grąžinimą ministerijai balsavo 22 Seimo nariai, prieš buvo 48, o 42 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas nutarė, kad projektą tobulins Ekonomikos komitetas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad Kaimo reikalų komitetas nepakankamai sąžiningai svarstė projektą – pritarė visiems siūlymams, nors jie ir prieštaravo vieni kitiems.
Pasak jo, Seimui nutarus nesvarstyti projekto, kuris spręstų daug pienininkų keliamų, pažadai ūkininkams liktų neįgyvendinti.
„Reiškia, kad nukeliame į tolimą perspektyvą įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą“, – teigė ministras.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad projektas nėra pakankamai gerai paruoštas, daug nuostatų viena kitai prieštarauja.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, nes, jo teigimu, pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos ūkininkų per protestą keltos problemos.
Per sausį vykusį protestą K. Navickas ūkininkams žadėjo, kad šis įstatymas turėtų išspręsti pieno sektoriaus problemas.
Žemės ūkio ministerijos parengtu projekte buvo numatyta, kad pieno kainą būtų privalu nustatyti sutartyje, perdirbėjus norėta įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui norėta uždrausti vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, siūlyta uždrausti mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt,2024-04-09
Daržovių augintojai: rusiškos daržovės kelia grėsmę ir Lietuvos žemdirbiams
Lietuvos ūkininkams teigiant, kad į šalį patenka Rusijoje išauginti agurkai ir kitos daržovės su suklastotais kilmės dokumentais, tai kelia pavojų visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui, sako jo atstovai. „Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.
„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.
Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.
„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiai dienai juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.
„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.
„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (…) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (…) dažnu atveju jų nebuvo. (…) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.
LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.
LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.
Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-04-09
Lietuvoje 2024 m. kovo mėnesio antroje pusėje vidutinės kviečių, pašarinių miežių ir rapsų supirkimo kainos padidėjo.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2024 m. 12 savaitę (03 18–24) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 211,19 EUR/t – 5,14 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę (11 savaitę (03 11–17) buvusia kaina, bet 15,36 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2023 m. 12 savaitę (03 20-26). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 153,10 EUR/t – 11,47 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 37,98 proc. mažesne kaina negu prieš metus.
Rapsai buvo superkami vidutiniškai po 424,97 EUR/t – 1,93 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 17,41 proc. pigiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo – šių metų 12 savaitę jie buvo superkami po 167,54 EUR/t – atitinkamai 0,98 proc. ir 21,04 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus atitinkamu laikotarpiu. O žirnių vidutinė supirkimo kaina 12 savaitę sudarė 209,88 EUR/t ir buvo 17,58 proc. mažesnė, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina ir 23,79 proc. mažesnė kaina negu prieš metus.
Šaltinis: Agro RINKA, nr. 5 (441), 2024-04-02
Įsibėgėja paraiškų teikimas pagal supaprastintas paramos trumpoms tiekimo grandinėms taisykles
Nuo 2024 m. kovo 18 dienos savo ūkiuose maistą užauginantys ir perdirbantys ūkininkai, siekiantys plėtoti tiesioginius produkcijos pardavimus, gali teikti paraiškas paramai iki 150 tūkst. eurų gauti. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti“ priimamos iki gegužės 13 d.
Žemės ūkio ministerija, siekdama, kad tiekimo grandinės kelias nuo ūkio iki vartotojų taptų trumpesnis ir lengvesnis, supaprastino paramos taisykles.
Kas keičiasi?
Svarbiausias tikslas, kurio siekiama supaprastinus paramos taisykles – paskatinti individualius pardavimus, t. y., kad pirkėjai galėtų įsigyti sveikai užaugintus ir perdirbtus produktus tiesiai iš gamintojų.
„Šia paramos priemone remiamas įprastas ūkio subjektų bendradarbiavimas – skatinant tiesioginį žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą ir jų transportavimą, siekiant, kad sveikatai palankūs, ūkyje užauginti arba perdirbti maisto produktai kuo greičiau pasiektų vartotoją. Kitaip tariant, šia parama norime skatinti individualius tiesioginius pardavimus, kai maisto produktus pirkėjas įsigyja tiesiogiai gamintojų ūkiuose, turgavietėse ar internetinėse parduotuvėse, o taip pat pristatant pirkėjams maisto krepšelius“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič.
Parama yra teikiama tik tiems produktams realizuoti, kurie yra užauginti pareiškėjo ar partnerio valdoje ir kurie patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą. Kaip pažymi J. Dokudovič, pagal šią priemonę nėra remiama prekyba uogienėmis ar pagamintu maistu.
Parama bus teikiama tik ūkininkams su partneriais
Kaip numato šios priemonės taisyklės, į paramą gali pretenduoti tik žemės ūkio ir maisto gamybos srityje bendradarbiaujantys ūkiai. Pasak J. Dokudovič, tai reiškia, kad paraišką privalo teikti ne mažiau kaip du subjektai, kurių bendradarbiavimas turi būti patvirtintas jungtine veiklos sutartimi, pasirašyta iki paraiškos teikimo dienos.
Partneriais gali būti tiek privatūs juridiniai asmenys (labai mažos įmonės), tiek fiziniai asmenys (ūkininkai), kurie vykdo žemės ūkio, maisto gamybos ar perdirbimo veiklą, turi savo vardu įregistruotą ūkį ir valdą. Jei būtina, partneriai gali teikti paraišką kartu su vienu tarpininku, tarpininkaujančiu tarp gamintojo ir vartotojo. Visi projekto partneriai yra laikomi grandinės dalyviais.
5 kategorijos kompensuojamų išlaidų
Vienam projektui, nepriklausomai nuo bendradarbiaujančių partnerių skaičiaus, galima gauti iki 150 tūkst. eurų paramą. Iš viso pagal šią priemonę numatyta skirti 4 884 722 eurų paramos lėšų.
Kaip pažymi J. Dokudovič, paramos trumpoms grandinėms priemonės taisyklėse tinkamos finansuoti išlaidos yra išskirtos į penkias kategorijas: verslo plano įgyvendinimo išlaidas, einamąsias bendradarbiavimo išlaidas, einamąsias projekto įgyvendinimo išlaidas, skatinamosios veiklos ir bendrąsias išlaidas.
Pirmajai kategorijai priskiriamomis verslo plano įgyvendinimo išlaidomis laikomos projekto reikmėms skirtų naujų transporto priemonių įsigijimas (N1, O2 ir SP kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonės – įrengtos kaip maisto prekių pardavimo vieta, mechaniniai-hidrauliniai vežimėliai ir (ar) krautuvai, išskyrus teleskopinius). Už paramos lėšas taip pat galima įsigyti prekybinių baldų (stelažų, lentynų, šaldymo vitrinų ir kt.), prekybinės įrangos, gaminamų produktų apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir paruošimo realizacijai, fasavimo ir (arba) pakavimo įrangos. Taip pat finansuojama nesudėtingų statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, prekybiniai kioskai ir prekybos automatai. Paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 60 proc. šių išlaidų sumos.
100 proc. intensyvumu pagal šią priemonę gali būti finansuojamos einamosios bendradarbiavimo išlaidos, kurios apima susitikimų organizavimo, administracinių patalpų (biuro) nuomos, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidas. Tačiau jos negali viršyti 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus projekto bendrąsias išlaidas.
Taip pat iki 100 proc. kompensuojamos einamosios projekto įgyvendinimo išlaidos, kurioms priskiriamos pardavėjo darbo užmokesčio, prekyvietės patalpų ar prekybos ploto nuomos ir išlaikymo, transportavimo, kasos aparato modifikavimo išlaidos.
J. Dokudovič atkreipia dėmesį, jog tokiu atveju, jei paramos paraiškoje suplanuotos išlaidos, kurioms nustatyti fiksuotieji įkainiai, jų vertė apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius. Iš anksto nustatytas vienodas projekto išlaidų vieneto įkainis yra taikomas projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti ir apmokėti remiantis pateiktais dokumentais, kuriais įrodomas projekto kiekybinio rezultato pasiekimas, kai paramos gavėjas neteikia išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų.
100 proc. intensyvumu finansuojamos ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra. Šioms išlaidoms priskiriamos trumpalaikių renginių organizavimo, prekės ženklo kūrimo ir gaminimo paslaugų ir kt., išlaidos(ne daugiau kaip 20 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų).
Bendrosios išlaidos, apimančios atlygį architektams, inžinieriams, konsultantams už dokumentų, verslo planų rengimą,taip pat finansuojamos 100 proc. intensyvumu, tačiau josnegali sudaryti daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos (ne didesnė kaip 1 800 Eur suma). Jei projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur.
Kaip paaiškina Jelena Dokudovič, paramos intensyvumas gali būti padidinamas 10 proc. punktų, tačiau negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų tokiais atvejais, kai pareiškėjas ir jo partneris yra jaunieji ūkininkai, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo.
Parama padės greičiau susikurti prekybos vietą
Pasinaudoję parama, trumpos grandinės projekto partneriai galės greitai susikurti ar įsigyti savo produkcijos prekybos vietą, pavyzdžiui, kilnojamą prekyvietę, automobilinę ar internetinę parduotuvę, vietą paviljone ar turguje. Šia priemone taip pat remiamas prekybos vietos įrengimas gamybos vietose, ūkiuose. Taip pat paramą gali gauti pareiškėjai, norintys plėtoti prekybą pagal ilgalaikes pirkimo-pardavimo sutartis.
„Pagal šios priemonės supaprastintą tvarką remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius, ir juos pagal sezoniškumą kilnoti skirtingose veiklos įgyvendinimo vietose“, – paaiškina ministerijos specialistė J. Dokudovič.
Pasinaudoję šia supaprastinta parama, žemės ūkio veiklą ir maisto gamybą vykdantys ūkininkai gali padidinti produkcijos pardavimus, išplėsti vartotojų ratą, atrasti naujas rinkas ir kurti naujus produktus, atitinkančius vartotojų lūkesčius.
„Įsigiję transporto priemonę ar kilnojamą kioską produkcijos realizavimui, ūkininkai gali lanksčiai prisitaikyti prie sezoninių pokyčių ir klientų srautų. Tokie paprasti, bet svarbūs žingsniai gali padėti ūkiams greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus ir tapti sėkmingu bei pelningu verslu. Įsitraukdami į trumpas tiekimo grandines maisto produktus auginantys ir gaminantys ūkininkai turi platesnes galimybes realizuoti produkciją ir užsitikrinti didesnes pajamas bei ūkio augimą“, – sako ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič.
Šiuo metu Lietuvoje dauguma labai smulkių ar vidutinių ūkių savo pagaminamą produkciją paprastai realizuoja kaip žaliavą, nes dėl mažo kooperacijos masto, ūkiams yra sudėtinga ir neefektyvu savarankiškai organizuoti tiekimą vartotojui, dalyvauti prekyboje. Skatinti ūkininkų bendradarbiavimą ir aktyviau dalyvauti trumpose grandinėse – vienas svarbiausių Žemės ūkio ministerijos prioritetų.
Todėl šiai sričiai skiriamas didelis dėmesys ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP). Pagal šio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ paraiškas ūkininkai galės teikti nuo gegužės 2 d. iki birželio 28 d. Šiai priemonei skirta 10 mln. eurų paramos lėšų, o vienam projektui galės būti skirta nuo 150 000 eurų iki 1,5 mln. Eur, priklausomai nuo paramos modelio.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-09
Kaip rusiškos daržovės ant turgaus prekystalių staiga virsta „lietuviškomis”
Lietuvos ūkininkai teigia, kad į šalį patenka Rusijoje išauginti agurkai ir kitos daržovės su suklastotais kilmės dokumentais, ir tai esą kelia pavojų visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Kol kas problema Lietuvoje nėra tokia didelė kaip Lenkijoje, tačiau Rusija pradėjo intensyviai ieškoti kelių, kaip kuo daugiau daržovių įvežti į Lenkiją ir Lietuvą. Daržoves auginančio Šiaulių rajono ūkininko technika jau gali išvažiuoti į laukus.
Šiemet jis žada plėsti plotus ir pasėti apie 200 hektarų morkų ir panašiai tiek svogūnų. Informaciją apie į kaimyninę Lenkiją patenkančias rusiškas daržoves, kurios atkeliauja ir į Lietuvą, sako sekantis įdėmiai.
„Kol nėra dar prasidėjusios sezoninės daržovės ir viskas dar tik sodinama, tai didelės reikšmės patiems ūkiams dar neturėtų turėti, bet vėlesniu laikotarpiu, kai jau prasidės šviežia produkcija iš Lietuvos, tai garantuotai labai destabilizuotų rinką“, – nuogąstauja ūkininkas Julius.
Pasak šiltnamių asociacijos vadovo, rusiškos daržovės ir anksčiau atkeliaudavo į Lenkiją, bet mastas nebuvo toks didelis, kaip šiemet. Dabar įsivežama po tris tūkstančius tonų kas mėnesį.
„Papuola į Lenkiją kaip rusiškos daržovės, o iš ten jau išvyksta kaip lenkiškos, todėl nereikia importuoti tiesiai į Lietuvą, kad sugriūtų sektorius arba būtų padaryta didelė žala“, – paaiškina šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Daržovių augintojų asociacijos direktorės Indrės Lukoševičienės teigimu, daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose. Dabar ant prekystalių pasirodo neva lietuviškų bulvių. Tuo metu ūkininkai nėra nukasę nė kilogramo. Panaši problema buvo ir anksčiau, tada Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į ūkius ir prašydavo parodyti, kur bulvės nukastos.
„Šiais metais mes vėl prašysime tarnybos, kad jie važiuotų ir prašytų parodyti pakasą arba rodyti, kaip auginamos daržovės, kad įrodytų, jog jos tikrai yra lietuviškos“, – teigia ji.
Lietuvoje patikrinti daržovių kilmės kol kas neįmanoma. Europoje tai daro vos kelios laboratorijos. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.
„Kad muitų rusiškos kilmės žemės ūkio produkcijai sąrašas būtų išplėstas, įskaitant ir daržoves, ir baltyminius augalus, ir mėsą“, – sako ministras.
Ūkininkas teigia, kad varžytis su rusiškomis daržovėmis gal ir pavyktų, bet reikėtų visos Europos iniciatyvos. Jo teigimu, didžiąją kainos dalį sudaro žmogaus darbo jėga, to sumažinti nepavyktų.
„Aišku, didelę dalį sudaro trąšos ir chemija, tai gal su trąšom ir chemija išeitų ką sumažinti truputį, bet čia reiktų papildomo finansavimo iš ES, europiniu mastu“, – svarsto ūkininkas Julius.
Lietuvos žemės ūkio rūmai kreipėsi į Lenkijos kolegas, siūlo suvienyti jėgas ir drauge kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos.
Šaltinis: Reda Gilytė, Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-04-09
