Žemės ūkio naujienos: 2024-04-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekologiškai ūkininkaujantiems anksčiau pateikus dokumentus bus greičiau mokamos išmokos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtos 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, iki birželio 1 d. turi pateikti NMA augalinės dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartį bei sėklos sertifikatą.
Pagal SP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ ūkininkai, auginantys daugiametes žoles sėklai pagal sėklų auginimo ir supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir ne patys tiekiantys rinkai sertifikuotą dauginamąją medžiagą, NMA iki birželio 1 d. turi pateikti:
sudarytą augalinės dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartį ir
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pagal augalų dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduotą sėklos sertifikatą, kuriame nurodyta, kad sėkla yra galutinai sertifikuota.
Tokius pačius dokumentus turi pateikti ir ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kurie augina javus bei daugiametes žoles sėklai.
Sėklos sertifikatą gali pateikti pareiškėjas arba sutartyje nurodytas augalų dauginamosios medžiagos supirkėjas.
NMA skatina nedelsti ir kuo anksčiau pateikti reikiamus dokumentus – juos įvertinus, pareiškėjams bus greičiau apskaičiuojama bei išmokama parama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-17
Nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – ketvirtadienį 8 val.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje, tad ūkininkai ir valstybės institucijos aktyviai jam ruošiasi. Siekdama sudaryti sąlygas pareiškėjams konsultuotis visais deklaravimo klausimais, Žemės ūkio ministerija balandžio 18 d. nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolinę konsultaciją. Prisijungti prie susitikimo galima čia.
Ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai.
Taip pat primename, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, susijusias su plotu bei gyvuliais. Taip pat pateikiami išsamūs patarimai ūkininkams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti sankcijų, pristatoma laukų stebėsenos sistema, patikrų grafikas ir kita 2024 m. aktuali informacija. Kviečiame skaityti laikraštį čia.
Nuo balandžio 15 d., ūkininkai gali elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas, kurias patvirtinti bus galima iškart, kai tik bus gautas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimų.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-17
Susipažinkite su valdymo reikalavimų pakeitimais
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašas. Apraše pakeistas 2 valdymo reikalavimas „Vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos“. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik laikinose lauko rietuvėse pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.
Draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytu Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše.
Skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų (anksčiau buvo 2 m).
Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas, turi pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytais terminais. Tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus duomenis apie žemės ūkio valdoje panaudotą mėšlą ar srutas turi suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą(PPIS). Tręšiantys ar skleidžiantys mėšlą bei srutas iki 10 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus duomenis gali pateikti pasirinktinai – PPIS arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą.
Žemės ūkio veiklos subjektai, naudojantys mineralines (neorganines) arba organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus turi įvesti duomenis į PPIS apie einamaisiais metais žemės ūkio valdoje panaudotas mineralines (neorganines) ir organines trąšas (išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas. Duomenų pateikimo terminai nurodyti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše.
Pakeistas ir 3 valdymo reikalavimas „Laukinių paukščių apsauga“. Žemės ūkio veiklos subjekto valdos plote, kuris patenka į PPIS esantį paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, kurie gali apimti šiuos draudimus:
* suarti ar persėti pievas;
* pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis (leidžiamas jas persėti žoliniais augalais, klasifikatoriaus III grupės „Žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje“ augalais, azotą kaupiančių augalų mišiniais, žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios deklaruojant III grupės kodus arba VI grupėje „Daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės, smilgos, pašiaušėliai, avižuolės, šunažolės, visgės, erainčinsvidrės, dryžučiai, dirsuolės, ir kt.) 5 metų ir daugiau“ deklaruojant kodu DGP);
* sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas).
Jei plotai, patenkantys į paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, buvo suarti ar apsėti pasėliais, o juose tokia ūkinė veikla yra draudžiama, žemės ūkio veiklos subjektai toje pačioje vietoje turi atkurti daugiametę pievą iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, jog šie pakeitimai yra taikomi 2024 m. ir vėlesniais metais pateiktoms paraiškoms.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-17
Ekologinės sistemos „Augalų kaita“ pagrindiniai reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) veiklą „Augalų kaita“, pagrindinius įsipareigojimus. Pagal ekologinę sistemą „Augalų kaita“ parama yra skiriama už kasmet taikomą ne mažiau kaip 4 augalų kaitą, iš kurių vienas yra pupinių šeimos augalas, pagal šią veiklą deklaruotame plote.
Nuo 2025 m. prisiėmę įsipareigojimus pagrindiniam augalų kaitos nariui pareiškėjai privalės skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto.
Pareiškėjams, priimantiems įsipareigojimus pagal veiklą 2024 metais, deklaruojantiems didesnį kaip 300 ha plotą, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. išmoka, o už plotą, viršijantį 300 ha, skiriama 85 proc. ekologinės sistemos išmokos.
Siekiantieji gauti paramą, privalo:
* ariamojoje žemėje deklaruoti bendrą ne mažesnį kaip 1 ha tinkamą naudmenų plotą, sudarytą iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų;
kasmet auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, kurie gali būti pasirenkami iš klasifikatoriaus I−III grupės ir klasifikatoriaus kodo GPŽ;
* nesėti to paties žemės ūkio augalo dvejus metus iš eilės tame pačiame plote, išskyrus deklaruojant liucernas, dobilus, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, perluočius, seradėles, gargždenius, kuriuos galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke ir nuo antrųjų deklaravimo metų jiems skirti ne daugiau kaip 20 proc. deklaruoto ploto;
* vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kad kasmet vienas iš augalų kaitos narių būtų iš pupinių šeimos, žemės ūkio augalų mišinių, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys, žolinių augalų mišinių, liucernų, dobilų, ir jiems skirti ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja veikloje „Augalų kaita“ dalyvauti 4 metus, kasmet teikti paraišką ir deklaruoti tokį patį bendrą plotą. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
Per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto negalima padidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, bei jo nesumažinti daugiau kaip 10 proc.
Svarbu, kad, jei pirmaisiais metais deklaruotą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, tada privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metų laikotarpiui už visą deklaruojamą pagal veiklą plotą.
Atkreiptinas dėmesys, jog žaliojo pūdymo plotai, kuriuose yra įgyvendinama veikla „Augalų kaita“, yra tinkami užskaitai pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standartą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-17
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atstovai sutarė neleisti Rusijai destabilizuoti grūdų rinkos
Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva. Visi galvoja, kad Ukraina yra visų bėdų šaltinis. Bet mes visi suprantam, kad tai Rusija atnešė visas bėdas į mūsų žemę“, – susitikime kalbėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovas Ivanas Chaikivskis. Parlamentaras dėkojo už Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai ir pabrėžė, kad susitikimo metu tikisi rasti sutarimą dėl Lenkijos ūkininkų protesto šalių pasienyje.
Toks sutarimas, pabrėžė I. Chaikivskis, turėtų būti naudingas tiek lenkams, tiek ukrainiečiams. „Karo metu praradome daug teritorijų, daug žemdirbių nukentėjo ir tokia padėtis, kokioje yra žemdirbiai okupuotose teritorijose ir kur vyksta kariniai veiksmai, kur viskas užminuota, kur žemdirbių technika yra atakuojam. Žemdirbiai, kurie 2014 metais atėjo į Maidaną, kovojo už civilizuoto pasaulio vertybes, nesupranta, kodėl šiandien lenkų ūkininkai stabdo produkcijos aptekimą į Europą“, – akcentavo jis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ūkininkai yra broliai, tad, nepaisant pasienyje vykstančio lenkų ūkininkų protesto, svarbu išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti bendrų sprendimų. „Turime pripažinti, kad grūdų kaina visoje pasaulio rinkoje yra nusmukusi ir tai turi stiprias pasekmes ir Ukrainai“, – teigė V. Pranckietis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išskyrė, kad ūkininkų dalyvavimas tokiuose politiniuose susitikimuose padės efektyviau mažinti įtampas dėl grūdų importo į ES. „Mūsų priešas ir mūsų taikinys yra rusiški grūdai. (…) Laikomės pozicijos, kad žemės ūkio produkcijos sąrašas, kuriems yra taikomi muitai, turi plėstis. (…) Ir nepaisant to, kad emocinis laukas tarp Lenkijos ūkininkų yra pakilęs, visgi racionalumas yra, tad manau, kad padėdami vieni kitiems rasime tuos bendrus sprendimus“, – akcentavo K. Navickas.
Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus teigimu, Lietuva seniai pasirinko, kurioje Rusijos karo prieš Ukrainą pusėje yra ir nuo pat jo pradžios teikia paramą Ukrainos ūkininkams. „Siekiame, kad ukrainietiška produkcija galėtų keliauti į visą pasaulį, kaip ir anksčiau, nes Ukraina yra viso pasaulio aruodas“, – kalbėjo jis.
„Esame ES dalis, esame atviri, siekiame padėti Ukrainai ir skatinti įvesti ribojimus Europos formatuose, įvesti griežtesnę kokybės kontrolę, kad į Europą nekeliautų okupuotose teritorijoje užauginti grūdai (…) Tokiu būdu turime neleisti agresoriui pelnytis“, – pridūrė viceministras. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkai nuo pat karo pradžios griežtai pasisakė už rusiškų grūdų importo į Europos Sąjungą draudimą.
„Mūsų pozicija griežta, reikalaujame iš mūsų Vyriausybės, mūsų Seimo kuo skubiau uždrausti bet kokį rusiškų grūdų judėjimą į Lietuvą iš bet kokios pusės, ar tai būtų iš Latvijos, ar iš Baltarusijos“, – susitikime aiškino A. Macijauskas. Pasak jo, Lietuvos ūkininkai skatina ir prezidento išstojimą Europos formatuose su griežčiausia pozicija, kad toks draudimas būtų priimtas ES mastu, nepaisant „putinistų šantažo“, kad įvedus tokį draudimą „badautų vaikai Afrikoje“. Tokiai pozicijai pritarė ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas, pabrėžęs, kad vienas iš vasarį vykusio ūkininkų protesto reikalavimų taip pat buvo rusiškų grūdų importo į Lietuvą uždraudimas.
„Aš retoriškai klausiu, ar mes turime moralinę teisę kažkaip riboti ukrainietiškų grūdų judėjimą, kai tai nėra uždrausta ES teisės aktais, kai nėra uždraustas rusiškų grūdų judėjimas. (…) Rusai grūdus naudoja kaip vieną karo priemonių. Turime suvokti, biržos kaina krenta dėl to, kad įvažiuoja rusiški grūdai, biržos kainą kelia Rusija, taip priešindama Europos Sąjungą su Ukraina“, – teigė I. Hofmanas. „Aš raginu rasti visus ilgalaikius sprendimus, nes šita problema bus ir šiemet, bus ir kitąmet, ir kviečiu visus solidarizuotis su Ukrainos valstybe, kur šiuo metu kariauja“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai kovo pradžioje iš dalies blokavo kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Beveik savaitę trukusios akcijos metu buvo tikrinami transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekiai. Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją.
Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje. Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių. EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Be to, anot U.von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė. ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras. Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.
Pasirašė deklaraciją
Penktadienio trišaliame susitikime buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo. Antras punktas, kad būtų ieškoma būdų intervenciniams pirkimams. Taip pat turime susikoncentruoti į bendrą pagalbos paketą Ukrainai, kad būtų atkurtos rinkos, kurias Ukraina turėjo iki karo“, – po susitikimo kalbėjo K.Starkevičius.
„Nutarta, kad artimiausiu metu iškilus problemoms vėl susitiksime. Liko dar tranzito klausimas, diskutavome, dėl Lenkijos pusės dar sprendimų nėra priimta, bet tai kitas etapas“, – pažymėjo jis. „Kas labai svarbu, kad politikai, ūkininkai pirmą kartą susėdo prie bendro stalo ir yra žengtas žingsnis į priekį“, – sakė politikas. „Tikimės, kad bendras dokumentas padės priimti sprendimus Europos vadovų pasitarimuose“, – vylėsi jis.
