Žemės ūkio naujienos: 2024-04-17

Latviai šiuo klausimu už mus greitesni ir šį sprendimą priėmė šių metų vasarį. Tiesa, draudimas laikinas ir uždraustas importas, bet ne tranzitas. Mūsų politikai norėtų sekti kaimynų pavyzdžiu ir atsisakyti šalių agresorių žemės ūkio produkcijos. Užsimenama apie priemones, kurios gali būti taikomos ir tranzitu per Lietuvą keliaujantiems rusų, baltarusių užaugintiems grūdams.

Nuomonės skirtingos

Lietuvos grūdų augintojai jau kuris laikas pyksta, kad kai kurios įmonės, supirkdamos rusiškus grūdus, pelnosi pačios, mažina mūsų konkurencingumą ir toliau leidžia krautis turtus rusų įmonėms, kurios finansuoja karo pramonę. Socialiniuose tinkluose internautai prisiminė ir garsiąją Lenino frazę, kurią jis ištarė daugiau kaip prieš šimtą metų: „Kapitalistai patys mums parduos virvę, ant kurios mes juos karsim.“ „Šiandieną šita mintis aktualumo nepraranda“, – po „Facebook“ įrašu, komentarų skiltyje, kur diskutuota apie rusiškų grūdų keliones po Europą, ironizavo ūkininkas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) kiek anksčiau atvirai išsakė poziciją, kad būtina uždaryti mūsų sienas baltarusiškiems ir rusiškiems grūdams. Kitokiu atveju, šalių agresorių grūdai toliau plūs į Lietuvą. To reikalauta ir per šių metų sausį vykusį žemdirbių protestą sostinėje.

„Mano nuomone, Lietuvoje reikėtų uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą. Bet jei žiūrėtume objektyviai, importo galima atsisakyti labai greitai, o tranzitui užkardyti reikia ieškoti išradingų būdų. Galbūt tai galėtų būti griežtesnė kontrolė“, – svarstė LGAA tarybos narys Ignas Hofmanas. Jis pabrėžė, kad Lietuva pati užsiaugina pakankamą kiekį grūdų ir rusiški grūdai mums nėra reikalingi.

Kauno rajono grūdininkas Romas Majauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. Pasak jo, galima Lietuvai sukti latvių keliu arba būti išradingesniems ir rusiškiems, baltarusiškiems grūdams įvesti muito mokesčius, tuomet mūsų ūkininkų konkurencingumas nenukentėtų.

„Mūsų grūdai yra kokybiškesni, o rusiški grūdai žemesnės kokybės, pigesni. Puikiai žinome, kad jų neįpareigoja tokie griežti aplinkosauginiai reikalavimai, jie gali laisviau naudoti pesticidus, jų energetiniai kaštai mažesni. Natūralu, kad žemesnės auginimo sąnaudos lemia tai, kad jų produkcija pigesnė. Uždėjus muitą jų grūdai būtų panašios kainos kaip ir mūsų, konkuravimo sąlygos susivienodintų, o jei rusiški grūdai nepraeitų kokybės patikros, tuomet vagonas turėtų grįžti atgal iš kur ir atkeliavo“, – dėstė pašnekovas.

Moralę nusveria pelnas

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininką Arūną Svitojų stebina tai, kad iš kai kurių politikų vis dar pasigirsta kalbų, kad su rusais reikia nesipykti, draugauti ir toliau palaikyti prekybą. Jis nusivylęs ir kai kurių rusiškus grūdus superkančių įmonių vadovais, kuriems moralines nuostatas nusveria pinigai. ŽŪR vadovo įsitikinimu, Lietuva turi sukti latvių keliu, kurie jau uždraudė Rusijos, Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą. Tiesa, Latvijoje įvestas draudimas kol kas laikinas, tvarka galios iki 2025 m. liepos 1 d.

„Neturėtumėte trepsėti vietoje, privalome parodyti, kad turime stuburą. Lietuva turi apsispręsti uždrausti rusiškų žemės ūkio produktų importą. Nemanau, kad turime laukti, kol ką nors padarys ES, nes kol kas jokių konkrečių žingsnių nematyti, tik abstrakčios kalbos. Reikia suprasti, kad grūdų supirkimo įmonės pelnosi iš rusiškų grūdų, kraunasi didžiulius pelnus, kurie pastaraisiais metais žymiai išaugo. Turime pasakyti griežtą „Ne“ rusiškai produkcijai, o paskui jau žiūrėti, ar ES eina mūsų keliu. Pradėkime nuo savęs ir savo pavyzdžiu rodykime, kad priimame teisingus sprendimus“, – pažymėjo A.Svitojus.

Įstatymas jau pakeliui

Jau žengiami pirmieji žingsniai, kad rusiškų grūdų kelionės į Lietuvą būtų apribotos. Siūloma rusiškų grūdų importą uždrausti įstatymu. Tokį projektą buvo parengęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tiesa, iki šiol dokumentas taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės.

Kaip jis paaiškino, iš pradžių siūlė atskirą įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta drausti rusiškų žemės ūkio produktų importą į Lietuvą, tačiau pasitaręs su Vyriausybe nutarė šią nuostatą dėti į ruošiamą bendrą priemonių prieš Rusiją įstatymą kaip pataisą. Tiesa, įstatymo projektas įstrigo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), kurio darbas buksavo komiteto pirmininkui Laurynui Kaščiūnui tapus krašto apsaugos ir gynybos ministru.

„Kaip žinote, NSGK posėdžiai nevyko, nes nebuvo išrinktas naujasis pirmininkas. Patvirtinus naują komiteto vadovą, įvyks posėdis, jie teigiamai įvertins įstatymą ir tada jį jau bus galima atnešti į Seimo posėdžių salę“, – pasakojo V.Pranckietis. Jis pabrėžė, kad Užsienio reikalų komitetas jau pritarė šiam siūlymui, todėl jis tikisi, kad įstatymui patvirtinti nepristigs politinės valios.

Jo manymu, Lietuvai pelnytis iš muito, kurį galėtų įvesti rusiškiems, baltarusiškiems grūdams ir kitai žemės ūkio produkcijai, nereikėtų, būtina visiškai atsisakyti šių prekių importo.

Siūlo įvesti muitus

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) gavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrų bendrą kreipimąsi, kuris ragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva. Po kelių dienų EK sureagavo ir pasiūlė nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į ES.

EK vicepirmininkas, atsakingas už prekybą, Valdis Dombrovskis kalbėjo, kad tai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką, nes tai daryti taps komerciškai neperspektyvu. Anot EK vicepirmininko, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 Eur/t muitas, kietiesiems kviečiams – 148 Eur/t, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad siūlymas įvesti muitus Rusijos importui reikalingas tam, kad sumažintume didėjančią riziką ES rinkoms ir ūkininkams. 2023 m. Rusija į ES eksportavo žemės ūkio produktų už 1,3 mlrd. eurų, o naujieji ES tarifai galėtų atkirsti svarbų Rusijos ekonomikos pelno šaltinį ir kartu šiek tiek sulėtintų Rusijos karo mašiną.

„Mes laikomės įsipareigojimo išsaugoti pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ypač besivystančioms šalims“, – nenusiteikusi visiškai uždrausti šalių agresorių importo į ES U.von der Leyen.

Ar galime drausti tranzitą?

Kol kas nėra kalbama apie rusiškų, baltarusiškų grūdų tranzito draudimą per ES. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai VL užtikrino, kad papildomos nacionalinės priemonės daryti įtaką tranzito srautui įmanomos ir ruošiamos, tai susiję su galima tranzitu gabenamų krovinių kilmės patikra, kurią vykdytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ar kitos transportavimą reglamentuojančios priemonės, ir kurios didintų pervežimo kaštus. ŽŪM duomenimis, per Lietuvą 2023 m. tranzitu iš Rusijos pervežta apie 130 tūkst. tonų grūdinių kultūrų.

„Primename, kad sugriežtintos kokybės, o netrukus ir kilmės nustatymo priemonės taikomos į Lietuvą įvežamiems maistui, pašarams skirtiems grūdams ir jų produktams. Tranzitu per Lietuvą gabenamiems grūdams bus taikomi minėti sugriežtinti kilmės kontrolės reikalavimai. Šiuo metu Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) bendrauja su laboratorijomis Europoje ir ieško, kas galėtų tokius tyrimus atlikti, taip pat laukiame parengtos kilmės tyrimų metodikos, kurią Jungtinės Karalystės institucijos planuoja užbaigti gegužės mėnesį“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

Paprašius patikslinti, ar Lietuva galėtų visiškai uždrausti rusiškų grūdų tranzitą, ŽŪM specialistai pažymėjo, kad prekybos ar tranzito (tarifinės) ribojimo priemonės yra išimtinės ES teisės kompetencijos klausimai, ES šalys narės neturi teisės vienašališkai įvedinėti prekybą ribojančių ar draudžiančių priemonių be EK sutikimo. Be to, tranzito draudimas būtų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) GATT (Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos) susitarimo V straipsnio pažeidimas. Šis straipsnis yra vienas pagrindinių šio susitarimo ir viso PPO veikimo straipsnių. Jame kalbama apie tranzito laisvę, pabrėžiant laisvo tranzito per susitariančiųjų šalių teritoriją be diskriminacijos principą.

„Tačiau manome, kad tranzitu vežamų prekių kilmės tyrimai nepažeis tarptautinių įsipareigojimų ir bus veiksminga priemonė“, – tikino ŽŪM specialistai.

Papildoma administracinė našta

Šalies grūdininkai siūlo įpareigoti privačias įmones teikti duomenis, kiek šios pervežė rusiškų grūdų. Kol kas šią pareigą turi vienintelis Klaipėdos uostas. ŽŪM vadovybė tikina, kad VMVT disponuoja informacija, susijusia su grūdų importuotojais, todėl įpareigojimo teikti duomenis apie iš Rusijos importuotus grūdus nustatymas privačioms įmonėms būtų perteklinis ir sukeltų papildomą administracinę naštą.

„Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesuteikia pagrindo viešinti VMVT turimus duomenis. ŽŪM vertina galimybę viešai skelbti duomenis apie ūkio subjektų importuojamus grūdus iš Rusijos, nepaisant to, kad pagrindiniai rusiškų grūdų importuotojai viešoje erdvėje jau buvo nurodyti“, – teigiama ŽŪM atsiųstame atsakyme.

Nemato prasmės teikti duomenų ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Jos prezidentas Karolis Šimas sako, kad Lietuvos muitinė turi visą išsamią informaciją apie importuojamus rusiškus, baltarusiškus grūdus ir pašarus.

„VMVT, atliekanti kontrolės funkciją, taip pat disponuoja tokia informacija. Todėl nematytume priežasčių įpareigoti dar ir įmones teikti šią statistiką“, – nemato reikalo atsiskaityti kiekvienai įmonei atskirai už įvežamos produkcijos kiekius iš Lietuvai nedraugiškų šalių K.Šimas.

Toliau gabenami pašarai

LGPPA prezidentas K.Šimas užtikrino, kad šiais metais LGPPA narės nei iki importo į Lietuvą tvarkos sugriežtinimo, nei po jo (t.y. po kovo 16 d.) nėra pirkusios rusiškų grūdų. Tačiau jis pripažino, kad į Lietuvą nedidelėmis apimtimis buvo įvežamos tik pašarinės žaliavos.

„Pagal turimą informaciją, šiuo metu pašarinių žaliavų importo kiekiai yra dar labiau sumažėję, muitinės sandėliuose yra pora cisternų su pašarams skirtu aliejumi iš Baltarusijos bei keli vagonai su pašarinėmis mielėmis bei cukrinių runkelių griežiniais ir melasa iš Rusijos. Atliekami jų patikrinimai“, – sakė K.Šimas.

Pasak jo, iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė, kai tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė, yra išmanus būdas sustabdyti Rusijos grūdų importą. Jis pridūrė, kad nutarta tikrinti kiekvieną siuntą ir už atliekamus tyrimus tenka papildomai susimokėti. Tai toną grūdų pabrangins 15–25 eurų.

„Esant tokiai situacijai, nebeapsimokės vežti grūdų į mūsų šalį ar kur toliau“, – tikino LGPPA prezidentas.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-04-16

Panaudojus ūkininkų atsiųstas nuotraukas bus rengiamas pavyzdžių katalogas, kad pareiškėjai deklaravimo metu žinotų, kaip tinkamai deklaruoti neariminius laukus ir kokių įsipareigojimų reikia laikytis.

Kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ pareiškėjai, deklaruodami laukus, kuriuose taikomas žemės dirbimo būdas be plūgo (neapverčiant dirvos), kai taikoma tiesioginė sėja arba kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai, kviečiami atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kad NMA specialistai galėtų parengti pavyzdžių katalogą.

Kataloge siekiama išsamiai aprašyti ir pateikti pavyzdžius, t. y. ūkininkų nuotraukas apie tai, kokiais atvejais ir kokie neariminės žemdirbystės būdai yra tinkami deklaruoti ir laikytis įsipareigojimų pagal ekologinės sistemos veiklą.

Norėdami atsiųsti nuotrauką „NMA agro“ programoje turėtumėte pasirinkti pranešimo tipą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“.

Parengtas pavyzdžių katalogas bus paviešintas NMA svetainėje.

Visą informaciją apie „NMA agro“ programą ir tai, kaip atsiųsti nuotrauką, galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-04-16

Deja, tokia „žinių tobulinimo“ galimybė vėliau atsigręžia prieš juos pačius, o kai kam net teko grąžinti gautą ES paramą.

VL pradėjus domėtis šia tema paaiškėjo, kad vienai iš mokymus organizavusių įmonių naikinama akreditacija.

Kaip veikia schema?

Viename iš ūkininkams skirtų renginių finansų konsultante pristatanti specialistė (redakcijai pavardė žinoma) žemdirbiams paliko savo kontaktinį telefono numerį, elektroninio pašto adresą, pabrėždama, kad su ja galima susiekti dėl ūkininkams skirtų kursų, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų. Keli ūkininkai susisiekė nurodytais kontaktais ir sužinojo, kad net nelankydami kursų, negavę jokios mokomosios medžiagos, pinigus pervedę į nurodytą sąskaitą gali gauti jiems reikalingus pažymėjimus. Kitaip tariant, pažymėjimus gali nusipirkti.

Schema veikia paprastai: į ūkininkams organizuojamus renginius prisistato konsultantė, ji pateikia save kaip tarpininkę tarp mokymus teikiančios įstaigos ir ūkininko. Atsiuntus visus reikalingus ūkininko duomenis, ji per keletą dienų ar savaičių, be jokių mokymų ar žinių patikrinimo, ūkininkui persiunčia naujai iškeptą pažymėjimą. Taigi, ūkininkui jokios mokomosios medžiagos atsiversti nereikia, netenka prakaituoti ir prieš egzaminą – pažymėjimas užsakovą pasiekia be didesnių pastangų.

Apie tai, kad tokie galimai neskaidrūs dalykai vyksta ūkininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje, VL informavo ūkininkas Juozas (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi). Jis redakcijoje paskambino finansų konsultante pristatančiai specialistei ir paklausė, kokia tvarka galioja norint gauti ūkininko kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą jaunajam ūkininkui, kuris pasinaudojo parama ūkio įkūrimui.

VL primena, kad jaunieji ūkininkai, gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą dienos turi išklausyti 160 akademinių valandų nustatytus mokymo modulius pagal Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Tačiau apsukrūs finansų konsultantai ūkininkams tiesia pagalbos ranką ir siūlo, jų žodžiais tariant, negaišti laiko mokymuose. Jiems tereikia bankiniu pavedimu sumokėti 850 eurų ir po dviejų savaičių atsiųs originalius pažymėjimus nurodytu adresu.

„Jūs galite viską padaryti, bet tai kainuoja. Arba galite bandyti sutaupyti ir per dvejus metus sutaupysite gal šimtą eurų, bet sugadinsite daug savo nervų ir sugaišite laiko. Viską galite gauti per dvi savaites arba per dvejus metus ar per kiek laiko jūs įsipareigojęs viską susirinkti savarankiškai, – pagreitintą kursą kitame ragelio gale pasiūlė konsultante prisistatanti moteris. – Jūs pats renkatės, ar pats važinėjate po Lietuvą, kaimelius ir renkatės valandas, aukojate savo darbo laiką, kurą ir t.t., nes kai kur reikės ir po tris dienas būti. Arba man tiesiog atsiunčiate reikiamus dokumentus: pasą, asmens tapatybės kortelę ir mokyklos, kolegijos ar universiteto baigimo pažymėjimą ir per dvi savaites padarome programų kursą.“

Finansų konsultantė taip pat užsiminė, kad per ją galima gauti ir ūkininko pažymėjimą, jo kaina – 350 eurų. Ūkininkui konsultantė telefonu prisipažino bendradarbiaujanti su mokykla, turinčia sutartį su ja, kuri visus mokymus ūkininkams organizuoja tik nuotoliniu būdu. Ji taip pat užsiminė, kad su ja bendradarbiaujant galima gauti ir traktoriaus teises „palengvintomis sąlygomis“.

Šiemet bus daugiau patikrų

Ūkininkams privalomų mokymų kokybę turi užtikrinti Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪA). Ji net turi atskirą mokymų organizavimo skyrių, kuriame dirba šeši darbuotojai. VL pasidomėjus, kaip agentūra užtikrina mokymų kokybę, ŽŪA direktorius Jonas Balkevičius paaiškino, kad mokymų patikras jie atlieka priklausomai nuo mokymų organizavimo būdo, t.y. nuotoliniu būdu (jei mokymai organizuojami nuotoliniu būdu) arba atlikdami patikras vietoje (mokymų organizavimo vietoje atveju).

Jų metu tikrinamas mokymų organizavimas ir vykdymas, mokomoji medžiaga ir praktinės užduotys, lektoriaus darbo vertinimas, mokymo programos aktualumas. Taip pat mokymo kursų dalyviai užpildo anoniminę apklausos anketą apie mokymų kokybę. Paprašius patikslinti, kaip užtikrinama, kad į kursus užsiregistravusiems ūkininkams yra realiai išdėstoma ar siunčiama kursų mokomoji medžiaga, J.Balkevičius tepasakė, kad yra vykdomos visų projektinius mokymus vykdančių mokymo įstaigų patikros.

„Šiais metais bus tikrinama 40 proc. kiekvienos įstaigos įgyvendinamų mokymo programų (jos įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ taisykles ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ taisykles (projektiniai mokymai)). Taip pat atliekamos patikros akredituotų mokymo įstaigų, vykdančių mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, Augalų apsaugos mokymo programas, skirtas augalų apsaugos produktų profesionaliems naudotojams ir augalų apsaugos produktų platintojams. Konkretūs mokymo kursai atrenkami iš Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinėje sistemoje skelbiamų mokymo grafikų“, – atsakė J.Balkevičius.

Faktus vadina netikrais

VL redakcijai ūkininkai persiuntė pažymėjimą, kurį išdavė įmonė UAB „Autotodis“. Redakcijos šaltiniai užtikrino, kad kvalifikacijos pažymėjimas išduotas negavus jokios mokomosios medžiagos ir nedalyvavus egzamine – nei nuotoliniu, nei kontaktiniu būdu.

Pasak J.Balkevičiaus, UAB „Autotodis“ vykdo mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Jis atkreipė dėmesį, kad šių metų sausį ir vasarį buvo vykdoma šios įstaigos planinė patikra. Atsižvelgiant į tai, kad patikros metu buvo nustatyti neatitikimai ir pažeidimai, bus sprendžiama dėl galimybės šiai mokymo įstaigai toliau vykdyti ūkininkavimo pradmenų mokymų programos kursus. Sprendimą priims Mokymo įstaigų, siekiančių vykdyti mokymą pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, akreditavimo komisija posėdžio metu.

Susisiekus su „Autotodis“ direktoriumi Tadu Šilinsku, jis tikino, kad jo įmonės teikiamų mokymų kokybe domėjosi ŽŪA, tačiau kuo baigėsi tyrimas, jis nežinojo. VL pasiteiravus, ar jo įmonė ūkininkams pardavinėja pažymėjimus, jis patikino, kad visiems besimokantiems išduodama mokomoji medžiaga savarankiškam mokymuisi, o jei besiugdančiam ūkininkui namuose kyla klausimų – jis gali kreiptis į įmonės lektorius. Jis taip pat užtikrino, kad ūkininkai atlieka visus žingsnius, kurie būtini norint gauti pažymėjimą pagal galiojančią tvarką.

„Tai, kad ūkininkai gauna pažymėjimą per kelias dienas nieko nedarydami – tikrovės neatitinkantys faktai“, – atkirto T.Šilinskas. Jis patikino, jog ūkininkai, medžiagą išmokę savarankiškai, vėliau rengia baigiamąjį darbą ir jį nuotoliniu arba kontaktiniu būdu pristato vertinimo komisijai. Pasidomėjus, ar įmonė „Autotodis“ bendradarbiauja su tam tikrais finansų konsultantais, kurie atveda ūkininkus jiems kaip klientus, T.Šilinskas atsisakė komentuoti motyvuodamas tuo, kad ši informacija yra komercinė įmonės paslaptis.

Nusprendė naikinti akreditaciją

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sureagavo į ūkininkų ugdymo procesui metamą šešėlį. „ŽŪM netoleruos jokių korupcijos apraiškų teikiant paslaugas žemdirbiams“, – pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

ŽŪM specialistai atsiųstame atsakyme ragino apie bet kokius galimus ar žinomus piktnaudžiavimo atvejus visada informuoti atsakingas institucijas, nes tai yra kiekvieno asmeninė atsakomybė.

Pasak ŽŪM specialistų, 2023 m. rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais ŽŪA vykdė įmonės „Autotodis“ organizuojamų baigiamųjų darbų vertinimo stebėseną, o šių metų sausio ir vasario mėnesiais buvo atlikta planinė mokymų kokybės vertinimo patikra. Įvertinusi stebėsenos ataskaitas ir patikros vertinimo išvadas, ŽŪA priėmė sprendimą informuoti Mokymo įstaigų, siekiančių vykdyti mokymą pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, akreditavimo komisiją apie nustatytus pažeidimus.

„Minėtosios komisijos posėdis dėl galimo įmonės akreditacijos panaikinimo įvyko šių metų kovo 22 d. Komisija, įvertinusi patikros metu nustatytus reikšmingus pažeidimus vykdant mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, priėmė sprendimą panaikinti akreditaciją UAB „Autotodis“ ir išbraukti įstaigą iš Mokymo įstaigų, akredituotų mokyti pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, sąrašo“, – teigiama ŽŪM atsiųstame laiške.

ŽŪM taip pat priminė, kad tuo atveju, kai asmuo neturi išsilavinimo, susijusio su žemės ūkio ar miškų ūkio veikla, reikiamas kompetencijas jis privalo įgyti baigęs mokymus pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programas, t.y. išklausyti kursus. Visi kiti būdai gauti pažymėjimą yra neteisėti ir apie tokius atvejus informacija turi būti pateikta atsakingoms institucijoms.

Peržiūri aprašą

Pasiteiravus, ar nebūtų reikalinga griežtesnė kontrolė tam, kad ūkininkai realiai lankytų kursus, gilintų savo žinias ir neatsirastų galimybių tiesiog nusipirkti pažymėjimus, ŽŪM sutiko, kad stiprinti priežiūrą svarbu. Šiuo metu ŽŪM informacinėje sistemoje mokymus vykdančios įstaigos privalomai registruoja visus kitą mėnesį vyksiančius mokymus. Informaciją, esančią Žemdirbių mokymo ir konsultavimo sistemoje, nuolatos stebi ŽŪA ir jos pagrindu planuoja bei vykdo patikras, taip pat atlieka mokymų dalyvių anketines apklausas. Tais atvejais, kai yra fiksuojami pažeidimai, ŽŪA gali inicijuoti mokymo įstaigos akreditacijos panaikinimą. Šiuo metu ŽŪM yra vykdoma Neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų rengimo reikalavimų aprašo ir Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų aprašo peržiūra.

Neatleidžia nuo atsakomybės

Apie tai, kad kai kurie ūkininkams kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai yra pardavinėjami, įtarimų turėjo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Pasak jo, jam ne kartą teko kalbėtis su ūkininkais, kurie jam skundėsi, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių teks grąžinti dalį gautos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirtos paramos, nes jie neišpildė verslo plane nurodytų įsipareigojimų. Pradėjus gilintis į situaciją paaiškėja, kad ūkininkas, užuot gilinęs savo žinias, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą nusipirko, o vėliau jam pristigo žinių įgyvendinant projektą.

Tokių atvejų, kai reikia grąžinti pinigus dėl savo žinių spragų, Lietuvoje pasitaiko ne vienas ir ne du. Ūkininkų atstovams belieka apgailestauti ir skėsčioti rankomis – terminai, kuomet reikėjo pasiekti tam tikrus rodiklius, praleisti, pinigai turi grįžti į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). V.Buivydas įsitikinęs, kad kai kurių žemdirbių noras sutaupyti laiko atsigręžia prieš juos pačius.

„Jei mokymai privalomi, vadinasi, jiems yra iškeltas tikslas – gauti žinių. Jos reikalingos tam tikrai veiklai vykdyti. LJŪJS kartais sulaukia nusiskundimų iš ūkininkų, kad įpusėjus paramos projektui arba jo finišo tiesiojoje reikalaujama grąžinti lėšas. Pradėjus ieškoti priežasčių išaiškėja, kad ūkininkas laiku nepateikė tam tikrų duomenų ar nepasiekė įsipareigoto ūkio dydžio. Vėliau paaiškėja, kad ūkininkavimo pradmenų ar kituose būtinuose kursuose ūkininkas nesilankė, negavo žinių, informacijos. Iš tiesų keista, kai kursuose ūkininkas nedalyvauja, pažymėjimą nusiperka, o paskui priekaištauja, kad jam niekas nieko nepaaiškino. Būna, mums žmonės giriasi, kad visus pažymėjimus įsigijo be kursų, suprask, sutaupė laiko, o po kiek laiko mes sužinome, kad jis susiduria su daug problemų“, – stebisi V.Buivydas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol pasitaiko atvejų, kai ūkininkams prižadami pažymėjimai, pervedami pinigai konsultantams, tačiau nei gaunami žadėti pažymėjimai, nei grąžinami pinigai. V.Buivydas svarsto, kad pernelyg lengvai įmonėms suteikiama akreditacija vykdyti ūkininkams skirtus kursus. Be to, vienos kursus vykdančios organizacijos, kurios mokymus atlieka sąžiningai, tikrinamos itin smulkmeniškai, o į kitas žiūrima pro pirštus. Pašnekovas neabejoja, kad esant silpnai kontrolei įmonės susigundo nuklysti į šoną ir tokiu būdu pasipinigauti.

Sugalvota ne be reikalo

Anksčiau ŽŪM vyko diskusijos, kad jauniesiems ūkininkams reikėtų panaikinti privalomuosius kursus. Tačiau su tuo griežtai nesutiko V.Buivydas. Jo teigimu, pradedantiesiems ūkininkams, ypač tiems, kurie neturi su žemės ūkiu susijusio išsislavinimo, žinių įgyti būtina.

„Jei skiriame ES pinigus projektų įgyvendinimui, turime užtikrinti, kad gautos lėšos yra tinkamai administruojamos. Labai svarbu, kad ūkininkai nepadarytų klaidų. Kursai sugalvoti ne tam, kad padidintų biurokratiją, o tam, kad žmogus ugdytųsi“, – įsitikinęs V.Buivydas.

Jis pridūrė, jog reikia dėti visas pastangas, kad kursuose perduodamos žinios liktų ūkininkų galvose, o ne tik ant popieriaus.

Nepasimesti paklausos jūroje

Finansų konsultantais prisistatančių specialistų šiandieną rinkoje apstu, todėl atsirinkti, kurie konsultantai nuves reikiamu keliu, o kurie norės tik greitai ir lengvai užsidirbti – ūkininkams ne visada paprasta. Tiems ūkininkams, kurie nusiteikę mokytis, o ne rizikuoti perkant pažymėjimus, reikėtų atkreipti dėmesį į konsultacijas teikiantį specialistą, kurį gali rekomenduoti žemdirbius vienijančios organizacijos.

„Ūkininkus vienijančios organizacijos, kurios rūpinasi savo reputacija, pasistengs žemdirbius nukreipti ten, kur jie gaus kokybišką mokymo medžiagą, kur žinios bus įgyjamos, o ne perkamos“, – drąsiau kreiptis patarimo į ūkininkus jungiančias organizacijas ragino LJŪJS vicepirmininkas V.Buivydas.

Jis taip pat priminė, kad už kursus mokėti gali ir nereikėti, jei mokymo institucijos dalyvauja projektinėse veiklose ir įgyvendina mokymus pagal parengtas programas, kurios yra finansuojamos iš Kaimo plėtros programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt,2024-04-11

Bearimio ūkininkavimo privalumai ir iššūkiai, laukiantys pradedančiųjų ir panašūs klausimai aptarti Alytaus rajone, Pabaliuose vykusioje lauko dienoje ,,Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje.“

V. Valaitis ir kiti ilgametės patirties bearimiame ūkininkavime turintys ūkininkai pabrėžė, kad pradėjus taikyti tiesioginę sėją susidūrė su rimtais iššūkiais, didžiausias jų – dirvožemio struktūros ir biologinės įvairovės atkūrimas. Tik po 3-5 metų atkakliai taikant bearimę technologiją pavyko pagerinti dirvožemio struktūrą, sukurti palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir dirvožemiui, sumažinti realias gamybos išlaidas ir sutaupyti laiko. Ūkininkaujant bearimiu būdu pirmiausia pastebimi pokyčiai dirvožemyje: dirva geriau absorbuoja vandens perteklių, pagausėja sliekų, pavasarį įžengus į dirvą nebeklimpsta batai.

Lauko dienoje dalinęsis mokslinėmis įžvalgomis VDU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantas Marius Kazlauskas pastebėjo, kad taikant bearimes technologijas pavyksta išvengti vėjo ir vandens erozijos, derlingo dirvožemio sluoksnio išplovimo, pagerėja dirvožemio infiltracinės savybės ir organinė dirvožemio sudėtis. Taip pat pradėjus taikyti tiesioginę ir juostinę sėją mažiau sutankinami dirvožemio sluoksniai, ilgiau išsaugoma drėgmė, dirvoje išsaugomas didesnis sliekų ir jų padaromų kanalėlių skaičius, o paliktose ražienose sukaupiamas didesnis sluoksnis sniego, apsaugantis pasėlius nuo iššalimo. Dėl dirvožemio paviršiuje liekančių augalinių liekanų stabdomas piktžolių dygimas ir augimas. Bearimė tausojamoji žemdirbystė pasižymi daugeliu privalumų lyginant su ariamąja.

Patyrę bearimio ūkininkavimo ūkininkai kaip didžiausią problemą įvardino kenkėjų plitimo kontrolės užtikrinimą. Kovodamas su graužikais ir šliužais V. Valaitis nemažai laiko praleidžia pasėlių laukuose statydamas graužikams masalus, o kovoje su šliužais naudoja specialias granules. Jis taip pat pastebėjo, kad ir pati gamta padeda spręsti minėtą problemą: laukuose dažniau matomos lapės ir plėšrūs paukščiai, kurie medžioja įsiveisusius pasėliuose graužikus, o paskatinant dažniau lankytis plėšriuosius paukščius artimoje ateityje planuoja įrengti stovus paukščiam nutūpti. Ūkininkai, ilgesnį laiką ūkininkaujantys tvariai, pastebi, kad net ir patys augalai formuoja įvairius cheminius junginius (antrinius metabolitus), natūraliai padedančius augalui apsiginti nuo kenkėjų ir ligų, formuojasi palanki biota, kuri naikina patogeninius organizmus dirvožemyje.

Virginijus Beinoras, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos tarybos narys, pažymėjo, kad visuomet svarbu išmokti įvertinti iškilusios problemos mastą ilgalaikėje perspektyvoje. Laukinio gyvūno apgraužta augalo dalis ar įsikerojusios piktžolės gali atrodyti rimta problema, tačiau po kurio laiko ateina supratimas, kad minėti veiksniai yra ir savotiški pagalbininkai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje padeda išlaikyti vaisingą dirvožemį ir stabilų derlių.

Lauko dienoje kalbėję mokslininkai ir praktikai norintiems taikyti tiesioginę sėją rekomenduoja pirmiausia atlikti savo laukų dirvožemio tyrimus ir pagerinti dirvožemio pH reakciją. Kitas svarbus dalykas – taikyti kiek įmanoma įvairesnę sėjomainą, kad dirvožemyje skirtingų augalų šaknys galėtų prasiskverbti į gilesnius dirvos sluoksnius, padidėtų biologinių medžiagų įvairovė ir pagerėtų natūrali dirvos aeracija.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-11

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos pagerina vandens kokybę (stabilizuoja krantų eroziją, sumažina potvynių riziką, tausoja vandens išteklius), tampa laukinės faunos ir floros buveinėmis, teikia ekonominę ir socialinę naudą.

Pagrindinės pakrančių apsaugos juostų funkcijos:

· paviršinio nuotėkio nešmenų sulaikymas / pašalinimas;

· krantų stabilizavimas, erozijos stabdymas, numatytų techninių ir hidraulinių parametrų išsaugojimas;

· fosforo, azoto ir kitų maistmedžiagių sulaikymas / pašalinimas per pakrančių augaliją, mažinant vandenų eutrofikaciją;

· pesticidų ir herbicidų sulaikymas / pašalinimas;

· potvynių prevencija;

· temperatūrinio vandens režimo, reikalingo žuvims ir kitiems vandens organizmams vystytis, palaikymas;

· arealo sausumos organizmams užtikrinimas.

Vykdantiems žemės ūkio veiklas vandens telkinių apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms.

Tuo tarpu vandens telkinio apsaugos zona – tai su paviršiniu vandens telkiniu besiribojantis, palei paviršinio vandens telkinio ribą einantis nustatyto pločio sausumos ruožas, kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir jų pakrantėmis.

Vykdantiems žemės ūkio veiklas, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:

· lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą;

· statyti tvartus, fermas;

· įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;

· barstyti / purkšti iš lėktuvų ar kitų skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas;

· tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos;

· auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

· tverti tvoras ir įvairiais objektais kliudyti pakrante praeiti asmenims 5 m nuo vandens (kranto) linijos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-12