Žemės ūkio naujienos: 2024-04-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus galės pretenduoti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pagal tokią tvarką žeme bus galima naudotis laikinai, kol šiuose plotuose bus suformuoti žemės sklypai, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės įstatymo pataisas 114 parlamentarų balsavus už, prieš – vieninteliam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, o susilaikius dviem „valstiečiams“.
Norinčios žemę laikinai išsinuomoti įmonės pusę pajamų turės gauti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.
Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, bus nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad dabar valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio nesuplanuoti valstybės reikmėms sklypai miestuose perduoti savivaldybėms, kurios dabar negali be aukcionų išnuomoti šios žemės.
Pasak ministro, greitai juos suformuoti sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovos.
Aplinkos ministras S. Gentvilas BNS yra sakęs, kad dabar kaimiškose teritorijose yra 30 tūkst. hektarų laisvos valstybinės dirbamos žemės ir 900 ha – miesteliuose. Nutrūkusios yra maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.
Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų perduota savivaldybėms.
Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-04-18
Nausėda siekia, kad didesni muito tarifai būtų taikomi rusiškai produkcijai
Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiams pavyks sutarti dėl muito tarifų taikymo rusiškai žemės ūkio produkcijai. Nors šiuo metu siūloma didinti tarifus rusiškiems grūdams, prezidentas mano, kad ribojimai turi būti platesni.
„Aš manau, kad mes turėsime būtent tekstą apie žemės ūkio produktų ribojimą. Ar ten bus išimčių? Taip, bet mes esame suinteresuoti, kad jų būtų kiek mažiau. Ir mano vizitas su žemdirbiais rodo, kad ne tik grūdinės kultūros yra problema“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas pripažįsta, kad kai kurios ES valstybės nepritaria tokiems apribojimams, tad reikia ieškoti kompromisų.
„Natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų. Mes esame 27 valstybių klubas“, – sakė jis.
G. Nausėda paaiškino, kad muitų tarifų rusiškiems žemės ūkio produktams taikymas nėra sankcijų politikos dalis.
„Žemės ūkio produktų importo ribojimas nėra sankcijų politikos dalis. Su tuo galima kovoti ekonominėmis priemonėmis ir padaryti, kad grūdai būtų konkurencingi“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui.
Anot komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen, siekiama, kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms.
Kovo mėn. K. Navickas, kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrasi kreipėsi į EK, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į ES.
Parama smulkiesiems ūkiams: padidintos lėšos ir pratęstas paraiškų rinkimo laikotarpis
Siekiant smulkiesiems ūkiams sudaryti kuo palankesnes sąlygas gauti Europos Sąjungos paramą, Žemės ūkio ministerija padidino jiems skirtas lėšas ir pratęsė paraiškų rinkimo laikotarpį. Paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ vyksta jau nuo kovo 1 d. ir turėjo tęstis iki balandžio 30 d.
Šiam kvietimui skirta 20 mln. Eur: 5 mln. Eur – pieninei galvijininkystei ir 15 mln. Eur – kitiems sektoriams.
Įvertinęs, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės vėliau (t. y. nuo gegužės 2 d.), KPP ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano valdymo komitetas nusprendė pratęsti veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškų priėmimą iki š. m. gegužės 15 d.
Komitetas taip pat nusprendė padidinti 5 mln. Eur ir kvietimui skirtas lėšas – nuo 20 mln. Eur iki 25 mln. Eur. Iš šių papildomų lėšų pieninei galvijininkystei skirta 1 mln. Eur, o kitiems sektoriams – 4 mln. Eur. Šios lėšos bus perskirstytos iš kitų KPP priemonių lėšų likučių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-04-18
Tausojama žemė atsilygina gausesniu derliumi
Lietuva užsimojo per artimiausius šešetą metų taikant bearimines žemės ūkio technologijas apdirbti 650 tūkstančių hektarų žemės. Kad galima būtų pasiekti tokį tikslą, teks įdėti nemažai pastangų, nes dabar beariminiu būdu dirbamos žemės plotas yra pustrečio karto mažesnis. Kol kiti šalies ūkiai dar tik jaukinasi tvarios žemdirbystės idėją, žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ jau beveik du dešimtmečius į aruodus žeria kitokio požiūrio į augalininkystę subrandintą derlių.
Bei ruošiasi pilna koja žengti į naują etapą – taikyti tik minimalų žemės dirbimą.
Beariminės žemės ūkio technologijos tausoja žemę
Intensyvi ariamoji žemdirbystė greičiau nualina dirvožemį, o beariminės žemės ūkio technologijos tausoja gyvybe knibždančią žemę, padeda ją išlaikyti sveiką ir išsaugoti ateičiai. Tai reiškia, kad pasirinkus dirbti žemę beariminės žemdirbystės būdu, dirvožemis įdirbamas tik tiek, kiek reikia sėklos įterpimui. Po derliaus nuėmimo augalų liekanos taip pat neužariamos, jos lieka ant paviršiaus kaip mulčas ir dengia dirvos paviršių.
„Bearimė žemdirbystė mūsų ūkyje skaičiuoja jau dvidešimtus metus, – sako UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys ir pabrėžia, jog atsakingas, šiuolaikiškas požiūris į žemdirbystę grįžta tiek vertybinėmis, tiek ekonominėmis pergalėmis. – Ko mes siekiame dirbdami laukus? Naudos sau, savo augalams, dirvožemiui, tam, kas tą dirvožemį sukuria, tiems, kas gyvena po mūsų kojomis? Čia, galima sakyti, retorinis klausimas.
Daugelis nori tiesiog užsidirbti ir negaišta laiko galvodami apie tai, jog kiekvienas žemdirbystės segmentas yra labai svarbus, tačiau apie tai negalvojant, neturėsime jokios perspektyvos, nes žemės ūkis – vientisa grandinė. Rūpintis kiekviena jos dalimi yra mūsų atsakomybė, lemianti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, – įsitikinęs pašnekovas. – Dirbdami savo laukus mes suprantame, kad ir naujausia technika, ir geriausios trąšos ar augalų apsauga neveiks, jeigu neinvestuosime į dirvą. Norint gauti, pirmiausia reikia duoti, todėl ir į investicijas į dirvą reikia žiūrėti atsakingai.“
Ištekliai mažesni, o nauda didesnė
UAB „Krekenava“ nuolat investuoja į pažangią žemės ūkio techniką, leidžiančią ne tik tausoti gamtą, bet ir visapusiškai sumažinti darbo sąnaudas.
„Investuojame į techniką tam, kad galėtume su kuo mažiau važiavimų atlikti daugiau darbo, nes suprantame, kad kiekvienas žemės ūkio technikos judesys laukuose daro neigiamą poveikį aplinkai, nebūtinai tiesioginį, – paaiškina V. Lebedys. – Šiuolaikinės sėjamosios, skutikai, purkštuvai, tręštuvai leidžia dirbti kitaip. Leidžia ne tik taupyti, bet ir dirbti efektyviau bei tvariau – su tuo pačiu ar netgi mažesniu išteklių kiekiu pasiekti ne tik tiek pat, tačiau ir daugiau, todėl mes renkamės tik kokybiškus produktus ir šiuolaikišką techniką.“
Skiriasi net dirvožemio spalva
Pasak UAB „Krekenava“ Pušaloto gamybinio padalinio vadovo Marijaus Kuklio, beariminės žemdirbystės naudą galima pastebėti plika akimi, todėl UAB „Krekenava“ nuosekliai plečia šia technologija apdirbamų laukų plotus.
„Jau geras penkmetis, kai auginame tarpines kultūras ir pereiname į minimalų žemės dirbimą. Kiekvieną pokytį darome palaipsniui. Visuomet pradedame nuo keleto hektarų ir tik tuomet, kai tai pasiteisina, plečiame plotus“, – pasakoja M. Kuklys.
Šis augalininkystės specialistas UAB „Krekenavos“ Pušaloto padalinyje dirba jau šeštą sezoną ir džiaugiasi, kad beariminės žemdirbystės nauda šiame ūkyje jau yra matoma ir vizualiai.
„Plika akimi jau galima įvertinti ariamo lauko ir gretimo, kuriame taikome beariminės žemdirbystės technologiją, dirvožemio spalvų skirtumus. Neariamo lauko dirvos spalva tamsesnė. Tai rodo didesnį kiekį organikos. Čia augalai vystosi greičiau.
Kadangi viskas matoma plika akimi, drąsiai galime sakyti, kad bearimės žemdirbystės technologija veikia, – įsitikinęs pašnekovas. – Juk tuoj bus 20 metų, kai tai tobuliname.“
Beariminė žemdirbystė tausoja ir būtinas dirvožemio bakterijas
M. Kuklys pabrėžia, kad dirvožemio kokybei didelę įtaką daro ir jame gyvenančios bakterijos bei saulės sąveika su jomis.
„Saulės spinduliuotę prilyginčiau antibiotikams, nes antibiotikai naikina ne tik blogąsias bet ir gerąsias bakterijas. Saulės ultravioletinė (UV) spinduliuotė turi baktericidinį poveikį. Ji gali naikinti arba neutralizuoti tam tikras bakterijas, kurios gyvena po žeme dirbdamos savo darbą. O kas nutinka, kai intensyviai dirbdami žemę išverčiame jas į paviršių? Ar manote, kad tai yra gerai? Juk žinome, kad bakterijos atlieka nitrifikacijos procesą, taip pat kaupia azotą, atpalaiduoja fosforą, skaido liekanas, pagreitina pesticidų degradaciją…
Kartais atrodo, kad jeigu mes bakterijas matome tik pro mikroskopą, tai jos ir atlieka tik mikroskopinius darbus, bet deja… Nenuvertinkime jų indėlio, geriau jau tausokime dirvą ir tuo pačiu jomis rūpinkimės“, – sako M. Kuklys.
Kitas žingsnis – minimali žemdirbystė
Prieš penkerius metus UAB „Krekenava“ savo dirbamuose žemės plotuose pradėjo plėtoti ir minimalią žemdirbystę.
„Naudą augalams pastebėjau tik trečiaisiais metais, o rimtesnius ženklus, kad tai veikia ir turi įtakos derliaus stabilumui, pradėjau įžvelgti tik penktaisiais metais. Aišku, nepamirštant, jog prieš 15 metų nustojome arti“, – dėmesį atkreipia M. Kuklys ir priduria, kad minimalus dirbimas yra kitas etapas, į kurį UAB „Krekenava“ ruošiasi žengti pilna koja.
Tvariai auginami augalai yra atsparesni
Pašnekovo teigimu, tvarios žemdirbystės technologijos padeda išsaugoti augalus, o kartu ir derlių užklupus ekstremalioms orų sąlygoms.
„Esant ekstremalioms sąlygoms – sausrai ar kaitrai, lauke, kuriame buvo taikomas minimalus dirbimas, pirmieji derliaus nykimo požymiai ima ryškėti vėliau, palyginti su lauku, kuriame taikytas intensyvus dirbimas, – pastebi M. Kuklys. – Minimalus dirbimas leidžia atitolinti neigiamus sausros bei kaitros veiksnius net penkiomis–septyniomis dienomis! – patirtimi dalijasi pašnekovas. – Dėl pastovios dirvos struktūros naktimis pasėliai atsigauna greičiau ir tas kelias dienas stresuoja mažiau, bet jeigu anomalija tęsiasi ilgai, pabaiga, žinoma bus vienoda visiems.
Tačiau jeigu laukas, kurį dirbome intensyviai, pradėjo nykti pirmadienį, o laukas, kuriame taikytas minimalus dirbimas, pradės nykti šeštadienį ir lyti ims jau kitą pirmadienį, tai atsakymas aiškus, kuris plotas nukentės mažiau.
Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kai minimaliai dirbamas laukas yra stabilesnis.“
Geros žemės rodiklis – sliekai ir grybai
M. Kuklys akcentuoja, jog sveika ir derlinga yra ta žemė, kurioje knibžda gyvybė, o ypač – sliekai bei grybai.
„Prieš dešimtmetį kalbėjome apie sliekus. Vadinome juos mūsų žemdirbiais, – poetiškai taria agronomas. – Taigi daug sliekų yra gerai. Tada žemė tampa minkšta, o organinės liekanos greičiau skaidomos. Judinamas, purenamas dirvožemis gauna oro – taip pagreitinama mineralizacija, atpalaiduojamos maisto medžiagos, todėl augalams yra galimybė vystytis intensyviau.
Sliekai – vienas iš pagrindinių rodiklių, kodėl žemę dirbti mažiau yra geriau nei daugiau. Juk galime nearti, bet jei intensyviai skutame, tai kokia galimybė sliekui likti gyvam artimiausią penkmetį? Kokia prognozė gyviems likti vabalams grobuonims? – retoriškai klausia pašnekovas. – Skusti intensyviai siekiant išnaikinti šliužus? Vargu ar verta tai daryti, nes, tarkime, tie patys vabzdžiai, kurie vadinami žygiais, minta šliužais, šliužų kiaušinėliais.
Taigi vienareikšmiškų atsakymų kol kas nėra. Bet turime suvokti tai, kad gamtoje nėra nieko nereikalingo ir kiekvienas gyvas sutvėrimas atlieka savo funkciją.“
Dar vienas nenualintos ir tvariai dirbamos žemės rodiklis – joje tarpstantys Pievagrybinių šeimos grybai.
„Be sliekų, šiandien dar aktuali ir žemdirbystės įtaka dirvožemio grybams, – pabrėžia M. Kuklys. – Grybų savo laukuose jau pastebime ne vienas. Neišskirtiniai ir mūsų laukai.
Nors pastarasis ruduo pasitaikė sausas, bet grybų buvo daug ir taip susiklostė būtent dėl mūsų pasirinkto minimalaus žemės dirbimo bei rasos taško, juk labai svarbu yra ne tik drėgmė lietaus pavidalu, bet ir ta drėgmė kuri formuojasi dėl lokalinių temperatūros skirtumų.“
Žaliuojantys laukai – į naudą
M. Kuklys akcentuoja nemokamus gamtos resursus, kuriuos verta išnaudoti.
„Vienas iš tokių resursų – saulės šviesa. Juk ji nieko nekainuoja, bet ar mes ją pakankamai išnaudojame žemdirbystėje? Kiek iš mūsų apie tai esame susimąstę? – į svarbų aspektą dėmesį sutelkia pašnekovas. – Todėl mums labai svarbu, kad mūsų laukai dirbtų maksimaliai – kitaip tariant, žaliuotų.
Stengiamės kiek įmanoma ilgiau palaikyti dirvos paviršių žalią – taip kaupdami anglį, kurios teigiama įtaka dirvožemiui buvo žinoma prieš šimtus metų.
Taigi tam naudojame skirtingas technologijas tarp vegetacijos pradžios ir pavasario sėjos, javapjūtės ir rudens sėjos. Tarpines kultūras sėjame su pirmu po javapjūtės dirbimu, kartais, pasitelkę dronus, mėginame jas įsėti dar iki javapjūtės. Pavasarį, jeigu leidžia būsimas pasėlis, dėl ilgesnio laukų žaliavimo vėliname darbus, bet juos atliekame greičiau. Ir čia matau labai didelį minimalaus žemės dirbimo pliusą. Kitaip sakant, procesas vyksta „mini-till“ principu: greičiau, efektyviau.
Ar tenka susidurti su šių technologijų kitomis pusėmis? Tenka. Ar visada pasiteisina? Ne, – atvirai atskleidžia M. Kuklys. – Todėl pradedame po truputį, išsiaiškindami silpnąsias vietas, tobulindami technologijas ir pritaikydami patirtį.“
Tuo tarpu UAB „Krekenava“ vadovas Vaidas Lebedys įsitikinęs, jog kartais net ir nebūtina investuoti, užtenka pakeisti požiūrį į tai, ką turime.
„Juk tą patį darbą greičiau mums leidžia atlikti ta pati arklio galia + minimalus dirbimas + keli metrai papildomo pločio (arba keli papildomi kilometrai greičio) = didesnis našumas“, – sako profesinius iššūkius kaip naujas galimybes sutinkantis UAB „Krekenava“ direktorius V. Lebedys.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-04-18
VMVT stiprins vaisių ir daržovių prekeivių kontrolę: reaguojama į pranešimus apie galimą nelegalią prekybą rusiška ir baltarusiška produkcija
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos šiltnamių asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovų susitikime šią savaitę su VMVT komanda aptarti įrankiai ir galimybės, galinčios padėti operatyviau įvertinti šviežių daržovių prekybos rinkos dalyvius, tikrinant įtarimus dėl rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, galimai nelegaliai patenkančios į Lietuvą.
„Labai naudingos kolegų, dirbančių daržovių auginimo ir prekybos sferoje, įžvalgos dėl specifinių niuansų į kuriuos VMVT inspektoriai galėtų atkreipti dėmesį, vykdydami prekiautojų daržovėmis patikras. Tam tikros indikacijos padės kontrolės metu greičiau nustatyti nesąžiningų daržovių pardavėjų veiksmus bandant suklaidinti vartotojus dėl parduodamos produkcijos kilmės ar kokybės. Mes neturime duomenų, kad pernai ir šiemet iš padidintos rizikos šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, į Lietuvą tiesiogiai įvežamos daržovės, tačiau tokių abejonių kyla sąžiningiems rinkos dalyviams. Norime giliau suprasti situaciją, todėl šviežių vaisių, uogų ir daržovių prekeivių kontrolė bus sustiprinta, atlikti papildomi ir produkcijos kilmės tyrimai“, – pasakojo VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Susitikime sutarta, kad daržovių augintojus vienijančių asociacijų atstovai nuolat palaikys tiesioginį ryšį su VMVT bei teiks informaciją ir naujas indikacijas į kurias būtų naudinga atsižvelgti vykdant prekybos daržovėmis kontrolę.
„Lietuvos daržovių augintojų ūkiai yra konkurencingi, modernizuoti ir galintys tiekti aukštus Europos standartus atitinkančią produkciją. Tačiau prekyboje pastebime atvejų, kuomet importuotos iš kitų šalių ankstyvos ir šviežios daržovės yra parduodamos ypač pigiai, kartais net mažesne nei rinkos kaina šalyje iš kurios buvo importuota. Tokie faktai kelia abejonių ar nėra klastojama produkto kilmė. Todėl taip pat svarstome galimybę inicijuoti daržovių tyrimus dėl saugos ir kilmės, taip prisidėdami prie situacijos stebėsenos rinkoje. Duomenimis pasidalinsime su VMVT kolegomis. Džiugu, kad užmezgėme ryšį bei susitarėme dėl nuolatinio bendravimo palaikymo indikuojant problemas daržovių sektoriuje“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
VMVT vadovė taip pat patvirtino, kad atlikus prekybos kontrolę, jos rezultatus, susijusius su prekybiniais ryšiais su Lenkija, perduos Lenkijos kolegoms. Su abejomis asociacijomis taip pat sutarta organizuoti nuolatinius susitikimus VMVT svarbiausių klausimų sektoriuje aptarimui.
Pasak A.Mikalauskienės “Stiprėjantis ir aktyvėjantis bendradarbiavimas su verslus vienijančiomis asociacijomis yra ypač svarbus, siekiant geriau suprasti rinkos veikimą, kuriant aiškesnį reglamentavimą, mažinant administracinę naštą ir efektyvinant kontrolę. Ne mažiau svarbus ir visuomenės švietimas, o bendradarbiavimas su verslo atstovais leidžia užsitikrinti kur kas platesnę ir efektyvesnę sklaidą“.
Susitikime asociacijos atstovų buvo pateikta informacija, kuria remiantis, VMVT nedelsiant kreipėsi į Lenkijos kompetentingą instituciją dėl galimų produkcijos, patenkančios į Lietuvą iš Lenkijos, kilmės šalies klastojimo atvejų.
