Žemės ūkio naujienos: 2024-05-22

Ūkininkai galės rinktis jiems reikalingą paramos formą: dotaciją, t. y. vienkartinę išmoką, dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą.

Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms skirta 25 934 441 Eur, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 EurEuropos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Galima veikla

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Atkreiptinas dėmesys, jog paramos lėšomis nebus remiama veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.

NMA, siekdama pagelbėti pareiškėjams tinkamai parengti paraiškas, teikia rekomendacinio pobūdžio informaciją dėl ūkininkų vykdomos veiklos. Pažymėtina, kad kiekviena paraiška vertinama individualiai – įvertinama paraiškoje bei jos prieduose pateikta informacija, taip pat viešuosiuose registruose esanti informacija. Taigi galutinis sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus konkretaus projekto duomenis, kurių visuma leidžia konstatuoti, ar vykdoma žemės ūkio produktų pirminė gamyba, ar perdirbimas.

Galimi pretendentai į paramą

Dėl paramos kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai – ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį, bei juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai neturi būti vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Pareiškėjas – fizinis asmuo – turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas, juridinis asmuo – pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje.

Jaunasis ūkininkas turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį. Jei pareiškėjas juridinis asmuo – kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Pareiškėjo ūkis ir valda (jei juridinis asmuo – valda) paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo – jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju – valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena).

Teikiantieji paraiškas turi atitikti kitus jaunajam ūkininkui Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) paraiškos pateikimo metu ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Įsipareigojimą turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Kai parama – dotacija

Pagal patvirtintas priemonės įgyvendinimo taisykles – dotacijos suma vienam paramos gavėjui gali siekti 60 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Jei pareiškėjas ar jo sutuoktinis jau yra gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Parama baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą – to nepadarius, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Šaltinis: nma.lt, 2024-05-21

Pagal KPP veiklos sritį remiamas šių veiklų organizavimas ir vykdymas:

– Teminiai renginiai, skirti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimui į kaimo plėtros procesus didinti, KPP įgyvendinimo kokybei pagerinti, plačiajai visuomenei ir galimiems paramos gavėjams informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, inovacijoms žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse skatinti. Gali būti organizuojamos konferencijos, tarptautinės konferencijos bei seminarai.

Numatyta teminių renginių apimtis ir trukmė: vietinėse konferencijose gali dalyvauti nuo 51 iki 200 dalyvių ir trukti ne ilgiau nei 3 dienas, tarptautinėse konferencijose – nuo 51 iki 200 dalyvių ir trukti ne ilgiau nei 2 dienas, seminaruose – nuo 10 iki 50 dalyvių ir trukti 1 dieną. Seminarai gali būti organizuojami ciklais, kai siekiama sujungti kelis susijusios tematikos renginius, kad visame cikle dalyvaujantiems būtų sudaryta galimybė kompleksiškai suprasti vienijančią tematiką, arba ciklas gali būti sudarytas iš identiško arba labai panašaus turinio renginių, kartojamų skirtingose geografinėse vietovėse, kad su turiniu galėtų susipažinti įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys asmenys. Vieną ciklą gali sudaryti iki 10 seminarų.

– Renginiai „Atviras ūkis“. Šių renginių metu visuomenė, galimi pareiškėjai ir visi suinteresuoti asmenys kviečiami apsilankyti kaimo vietovėse pas žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdančius subjektus susipažinti su kaimo vietovėse vykdomų žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklomis, jų rezultatais ir nauda. Šiais renginiais skatinama galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš KPP lėšų.

Renginys „Atviras ūkis“ gali vykti kelias dienas, tarp kurių gali būti pertrauka. Per dieną kiekvieną lankomą subjektą turi aplankyti mažiausiai 10 asmenų, o bendras dienos dalyvių skaičius turi būti ne mažiau kaip 100 asmenų.

– KPP viešinimo akcijos, vykdomos parodų, mugių ir kt. renginių metu. Šios akcijos skirtos dalintis žiniomis apie KPP įgyvendinimą, papasakoti visuomenei apie žemės ūkio svarbą bei pateikti informaciją apie EŽŪFKP paramą ir KPP susidomėjusiems asmenims, taip pat skatinti parama domėtis vaikus bei jaunimą. KPP viešinimo akcijos dalyviais laikomi konkretūs asmenys, kurie renginio metu išreiškė įrodymais pagrindžiamą susidomėjimą pareiškėjo komunikacijos projektu (lankėsi jo stende, dalyvavo edukacijose, klausė pranešimų ir pan.).

– Elektroninės komunikacijos veiklos: virtualūs gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turai, audiovizualinė produkcija (pavyzdžiui, filmukai, laidos, interviu) ir elektroniniai leidiniai. Veiklos gali būti vykdomos ir remiamos tik tada, jei įgyvendinamos anksčiau nurodytos veiklos, t. y. organizuojami teminiai renginiai ir (arba) „Atviro ūkio“ renginiai, ir (arba) KPP viešinimo akcijos. Šios komunikacijos priemonės turi vaizdžiai ir patraukliai reprezentuoti gerąjį kaimo plėtros pavyzdį, kad būtų gerinamas kaimo įvaizdis ir šviečiama visuomenė.

Galimi pareiškėjai – tiek nacionaliniu lygiu, tiek ne nacionaliniu lygiu veikiantys LKT nariai

Dėl paramos organizuoti renginius paraiškas kviečiami teikti:

– nacionaliniu lygiu veikiantys LKT nariai (pvz.: nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu);
– iki paramos paraiškos pateikimo ne nacionaliniu (vietos) lygiu veikiantys LKT nariai (pvz.: kaimo bendruomenė, kita nevyriausybinė organizacija, viešoji įstaiga, veikianti vietos lygmeniu), bet tik tuo atveju, jei paraišką teikia kartu su projekto partneriu (-iais) – LKT nariu (-iais) arba užpildžiusiu (-iais) narystės formą ir gavusiu (-iais) patvirtinimą iki paraiškos pateikimo dienos. Partnerystė turi būti įteisinta jungtinės veiklos sutartimi – ji turi būti teikiama kartu su paraiška bei galioti ne trumpiau nei iki komunikacijos projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

LKT narių sąrašas skelbiamas LKT svetainės www.kaimotinklas.lt skyriuje „Nariai“ esančiame narių sąraše.

Paramos dydžiai

Pagal KPP priemonę didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą, kai organizuojamas teminis renginys, renginys „Atviras ūkis“ arba KPP viešinimo akcija, vienam pareiškėjui gali siekti 57 500 Eur, o papildomai sukuriant virtualių gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus, audiovizualinę produkciją ar (ir) elektroninius leidinius, parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 80 500 Eur.

Teminiams renginiams – konferencijoms, tarptautinėms konferencijoms ir seminarams – skirta paramos suma gali skirtis priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir renginio trukmės. Parama, kai organizuojamas tik renginys „Atviras ūkis“, gali siekti 28 750 Eur, organizuojant KPP viešinimo akciją – 57 500 Eur.

Elektroninės komunikacijos veikloms parama gali būti skirta tik kartu prašant paramos teminiam renginiui, renginiui „Atviras ūkis“ arba KPP viešinimo akcijai:

– virtualiems gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turams kurti – iki 11 500 Eur, audiovizualinei produkcijai – iki 23 000 Eur, vienam elektroniniam leidiniui – iki 3 450 Eur, jei kuriamas daugiau nei vienas elektroninis leidinys, gali būti skirta iki 6 900 Eur paramos.

Jei pagal KPP priemonę pareiškėjui jau buvo skirta parama trims arba daugiau kartų, didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą negali viršyti 28 750 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Vienam projektui finansuoti gali būti skirta iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Atrankos kriterijai

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:

1. Projektas bus įgyvendinamas:

– daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;iki 2 Lietuvos regionų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

2. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines tam tikros srities problemas, prisidedant prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo, ir pareiškėjas įsipareigoja pateikti projekto rezultatą – pasiūlyti konkrečius problemos sprendimo būdus, siūlymus dėl KPP įgyvendinimo tobulinimo – suteikiama 20 balų.

3. Projektas prisideda prie didesnio plačiosios visuomenės supratimo apie KPP, jos žinomumo. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose dalyvauja:

– daugiau nei 150 asmenų – 25 balai;nuo 101 iki 150 asmenų įskaitytinai – 20 balų;nuo 51 iki 100 asmenų įskaitytinai – 15 balų;nuo 31 iki 50 asmenų įskaitytinai – 10 balų.

4. Komunikacijos projektas įgyvendinamas:

– nacionaliniu lygmeniu veikiančio tinklo nario (nepriklausomai nuo projekte dalyvaujančių bendradarbiaujančių subjektų skaičiaus) – 20 balų; kartu su 3 ir daugiau partnerių – 15 balų; kartu su 2 partneriais – 10 balų.

5. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prieKPP priemonių žinomumo didinimo:

– tikslingai prisidedama prie 4 ir daugiau KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiami 25 balai; tikslingai prisidedama prie 3 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 20 balų; tikslingai prisidedama prie 2 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 15 balų.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.

Paraiškų teikimo būdai

Paraiška ir kiti prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami tik elektroniniu būdu: el. paštu dokumentai@nma.lt pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2024-05-22

„Susikambini ir galų gale tą patį kompiuterį kiekvieną rytą atsiverti, pasižiūri, kas vyksta“, – pasakoja M. Krūvelis.

Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotojas sako, rasti, kas ūkį prižiūrėtų išvykus ar susirgus, sunku – padeda kaimynai ar draugai.

„Vis tiek ūkininkai visus mokesčius moka, ir „Sodrą“ ir t. t. Manyčiau, jie turėtų turėti sąlygas ir biuleteniui“, – kalba Prienų rajono ūkininkų sąjungos atstovas Martynas Butkevičius.

Žemės ūkio ministerija planuoja ūkiams iki 150 gyvulių siūlyti pavadavimo paslaugas. Jas galės gauti šeimos ūkiai mirus šeimininkui, jam ar šeimos nariui sunkiai susirgus, taip pat išėjus kasmetinių atostogų.

„Taip pat numatyta vaiko gimdymo ir priežiūros atostogoms, karo tarnybos atveju ir taip pat mokslo ar studijų, jei tai susiję su gyvulininkyste“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Žemės ūkio ministerija planuoja sumokėti dalį atlygio pavaduojančiam ūkininką, kitą dalį sumokės pats ūkio šeimininkas.

„Viskas atsirems į finansavimą, jei jam bus galima atlyginimą suformuoti gana nemažą, atsiras žmonių dirbančių, bet jei kalbėsime apie minimumus ir panašiai, tai tikrai rezultato nepasieksime“, – nurodo M. Butkevičius.

Žemės ūkio viceministras sako, kad ūkininką pavaduojančiam žmogui būtų siūlomas vidutinis darbo užmokestis.

„Jei neužtektų, tai, be abejo, paslaugos teikėjas su ūkininku galėtų susitarti ir kažkokią kitokią sumą, bet tai jau nebūtų kompensuojama, nebūtų remiama“, – pabrėžia jis.

Ūkininkai sako, kad kaime rasti darbuotojų sunku. Užimtumo tarnybos duomenimis, jų trūksta nuolat, ypač šėrikų ir melžėjų gyvulininkystės ūkiuose.

„Gyvulininkystės ūkiuose atlyginimai yra didesni, todėl, kad pas juos labiau trūksta darbuotojų, negu augalininkystės ūkiuose, jų atlyginimai svyruoja nuo 1 200 iki 1 400 eurų“, – mini Užimtumo tarnybos skyriaus vedėjas Norvaldas Grudzinskas.

Žemės ūkio viceministras sako, kad ūkininkus pavaduojančių darbuotojų ieškotų konkursą laimėjusios viešosios įstaigos ar kooperatyvai. Pasak ūkininko M. Krūvelio, idėja teoriškai skamba gerai, ar pavyks ją įgyvendinti – klausimas.

„Kaip atsirinkti tuos darbuotojus, kurie būtų pakaitiniai ir iš kur gauti tokį universalų, kuris susigaudytų, suprastų. Kitas klausimas, kas neša atsakomybę, jei palikai ūkį, o ten kažkas blogai“, – teigia ūkininkas.

Bandomajam projektui iki 2027-ųjų planuojama skirti beveik milijoną eurų.

Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-05-21

„Labai anksti sušilo ir pradėjo stipriai augti, taip anksti dar nebuvom tokio didelio kiekio paėmę, bet paskui sustojo viskas. Pasnigo, atvėso, šalnos“, – pasakoja smidrų augintojas Algimantas Meidus. Dėl šalnų pridarytų bėdų daugiau nei pusę tonos smidrų augintojai tiesiog išpjovė ir išmetė. Dabar, pasak ūkininkų, smidrų sezonas prasideda tarsi iš naujo. „Jis nebebus toks kaip pirmas, nes intensyviu metu nukando šalnos ir ką nukando jau nebeatgausim, tikrai daug viršūnėlių nukąsta, bet kadangi smidras vis naujas viršūnėles leidžia, jų naujų bus“, – teigia smidrų augintoja Kotryna Meidė.

Vardija kainas

Augintojai viliasi, kad gamta daugiau pokštų nebeiškrės. „Jeigu bus šilumos, jie ir augs, viskas priklauso nuo oro sąlygų, jeigu šilta, jie auga gerai“, – sako A. Meidus. 5 tonas – tiek šeima planuoja nuimti derliaus iš dviejų hektarų. Ir nors teko didinti darbuotojams atlyginimus, didėjo kitos sąnaudos, smidrų kainų augintojai šiemet sako nekėlę. „Šiemet ilgiau pasilaikė pirmosios sezono kainos – 12 eurų kg, kai kurie augintojai net 16 eurų prašė, bet tai labai suprantama, nes pradžioje sezono išlaikyti nenušalusius ir gražius reikia daug darbo sąnaudų“, – tikina K. Meidė. Ir nors šios, vienos pirmųjų pavasario daržovių, kaina didelė – už kilogramą smidrų kai kurie ūkininkai prašo daugiau nei už kilogramą mėsos ar brangesnės žuvies – valgytojų esą netrūksta.

Vardina smidrų naudas

Smidrai ne tik skanu, bet ir labai sveika, teigia mitybos specialistė. „Ne tik madinga šiuo metu, bet ir naudinga. Tikrai gausu įvairiausių gerųjų savybių, pilna prisotinta geležies, vario, kalio, magnio, vitamino A, K ir, žinoma, kaip visose daržovėse, skaidulinių medžiaga“, – sako dietistė Deimantė Garšvinskė. Anot specialistės, tai puiki daržovė besilaikantiems dietos, mat smidruose daug naudos, bet mažai kalorijų. Žinoma, jei nesugadinsime jų su riebiais pagardais. „Kad išlaikytum smidro gerąsias savybes, reikia kuo mažiau jį apdoroti, tai vadinasi, kuo daugiau valgyti žalių smidrų, o jeigu mes naudosime daug įvairiausių pagardų, tokių kaip riebalų, tai reikėtų kontroliuoti ir suvalgymo kiekį“, – sako D. Garšvinskė. Augintojai primena, kad smidrų sezonas labai trumpas, jų atsivalgyti reikia maždaug iki Joninių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-20

Raseinių krašto ūkininkas Airidas Mongirdas – augalininkystės ūkio šeimininkas ir diplomuotas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) agronomijos mokslų absolventas. Žemdirbys sako, kad dar auditorijos suoluose jam ir jo kursiokams dėstytojai kalė į galvą auksinę taisyklę – dirvas būtina kalkinti ir pamaitinti organinėmis trąšomis. Tuo jis nuo pat pirmos savarankiško ūkininkavimo dienos ir vadovavosi. Įsigijęs visą tam reikalingą techniką, turėdamas agronominių žinių, Airidas pastebėjo, kad kalkinti dirvas nori ir kiti ūkiai, tačiau jiems patiems pirkti barstytuvą buvo per brangu, o tokią paslaugą teikiančiųjų nebuvo. Dėl to jis vienas pirmųjų ūkininkams pradėjo kalkinti laukus, taip pat pasiūlė visų rūšių paukščių mėšlo barstymą pastovia arba kintama norma, padeda atlikti ir dirvožemio tyrimus.

Šiandieną barstymo paslaugų kaina priklauso nuo normos (kiek tonų bus išberiama į vieną hektarą), bendro kalkių, mėšlo kiekio ir atstumo. Tačiau kainos intervalas yra 5–10 Eur/t, plius PVM. Didžiausias darbymetis jaunajam ūkininkui prieš pavasarinę ir rudeninę sėją. Jis džiaugiasi, kad vis daugiau ūkininkų supranta, jog būtina reguliariai kalkinti rūgščias dirvas, jas tręšti ne tik mineralinėmis, bet ir organinėmis trąšomis. „Turiu pastovių klientų ir mes jau sutariame darbus planuoti iš anksto. Mažėja tokių klientų, kurie skambina ir sako, kad reikia atvažiuoti jau rytoj“, – sklandžiai praėjusiu pavasariniu darbymečiu džiaugiasi A.Mongirdas.

„Net studijuodamas agronomiją nuolat girdėjau, kad kalkės ir mėšlas – ateitis, tačiau kai man pačiam reikėjo kalkinti savus laukus, supratau, kad niekas neteikia tokios paslaugos. Pasirodė gana keista. Nusipirkome reikalingą įrangą, pradėjome laukus kalkinti, tręšti mėšlu ir iškart pamatėme teigiamą efektą, derliai paaugo. Vėliau surizikavome tai pasiūlyti kitiems žemdirbiams. Dabar teikiame visų rūšių kalkinių medžiagų barstymą kintama norma pagal skaitmeninius tręšimo žemėlapius. Kintamos normos kalkių barstymas šiuo metu yra vienas pažangiausių būdų ūkininkams pasiekti didžiausią pelną su minimaliomis išlaidomis“, – įsitikinęs A.Mongirdas.

Dirvos pH ir humuso kiekis

Jo teigimu, šiuo metu šalyje sparčiai degraduoja dirvožemiai, ūkininkai didina mineralinių trąšų naudojimo normas, tačiau didesnių derlių sulaukia ne visi. Ūkininkas įsitikinęs, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sugriuvus kolūkiams, šalyje daugiau buvo laikoma gyvulių, dirvos dar buvo gerai pamaitintos organinėmis trąšomis, todėl ne vienus metus derliai buvo palyginti geri su mažesniais įdėjimais į žemę.

„Iš seniau dirvos dar buvo prisotintos maistinėmis medžiagomis, gerus derlius žemdirbiai gaudavo su mažesnėmis pastangomis. Bemaž 30 metų atsainiai žiūrėta ir į kalkinimą, tuo užsiimdavo tik vienas kitas ūkis. Ūkininkavome į skolą, iš dirvos vis ėmėme ir ėmėme. Dabar daug kas pila trąšas, purškia pasėlius, o derlius ne toks, kokio tikėtasi. Ūkininkai pastebi, kad naudojamų trąšų normos didėja, o derlius – krenta. Pagrindiniai faktoriai, kurių reikia nepamiršti – dirvos pH ir humuso kiekis. Ūkininkai labai greitai pamato, kaip tai veikia, nes kalkinimas ir organinės trąšos, drąsiai sakau, daro stebuklus. Jei klientas pats nenusiperka barstytuvo, iškart turiu lojalų klientą“, – dėsto A.Mongirdas ir pabrėžia, kad ūkininkams visuomet rekomenduoja atlikti ir dirvožemio tyrimus.

Geriau pirkti savo?

Telšių rajono mišraus ūkio šeimininkas Arūnas Usis kaip ir praėjusiais metais savo laukus kuls dviem kombainais: vienas nuosavas, o kitas – išnuomotas. Jis kombainą nuomojasi jau šeštą sezoną iš eilės. Tokį javapjūtės modelį jis taiko jau ne vienus metus ir kol kas nenusivylė. Jo turimo kombaino neužtenka, nes vien javais apsėta apie 900 ha.

„Suprantu žemės ūkio technikos nuomotojus, kurie dar iš rudens ar gruodį sako, kad geriau sudaryti kombaino nuomos sutartį iš anksto, nes paskui jau jų nebebus. Bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visą laiką jų būna dar ir pavasarį. Manau net ir dabar dar būtų galima rasti. Palyginus šio sezono kombainų nuomos kainas su ankstesniais metais, jos tikrai pakilusios. Aš pats ieškojau rotorinio kombaino, kuris turi daugiau nei 500 AG. Tokie kombainai brangūs“, – tikina ūkininkas.

Jis džiaugiasi, kad šiemet su viena įmone pavyko suderėti palankią kainą, kuri yra mažesnė už tą, kurią įmonės siūlo savo interneto svetainėse. „Jei reikėtų mokėti 70–90 tūkst. eurų už sezoną, jau galima geriau svarstyti apie nuosavo kombaino pirkimą, nes tai labiau apsimokėtų. Šiuo metu lizingo sąlygos jau sušvelnėjo ir jei randi gerą pasiūlymą, per 3–4 metus išmokėsi lizingą ir tau liks visa likutinė kombaino vertė“, – kruopščiai apskaičiuoti, kuris variantas ūkiui bus priimtinesnis, patarė pašnekovas.

Nebijoti pasiderėti dėl sąlygų

A.Usis prieš pasirašant traktoriaus ar kombaino nuomos sutartis pataria jas kruopščiai perskaityti ir nepabijoti pasiderėti dėl geresnių sąlygų. Jo patirtis rodo, kad technikos nuomotojai už standartinę fiksuotą kainą įtraukia ribotą motovalandų skaičių, o jeigu laukuose užtrunki ilgiau – teks plačiau atverti piniginę.

„Svarbu žinoti, kiek laiko dirbsite laukuose. Kai kurie nuomotojai skaičiuoja, kiek kombainų būgnas dirba valandų, kiek jis padaro apsukų. Jeigu dirbi ilgiau, tenka papildomai susimokėti. Labai svarbu individualiai tartis dėl tokių detalių, iš anksto išsiaiškinti, ar yra numatomi kokie nors apribojimai darbui. Kiekvienas ūkininkas daugiau mažiau žino, kiek jis planuoja su mašina dirbti, todėl gali prieš priimant sprendimą apskaičiuoti, ar jam apsimoka nuomotis. Esu apskaičiavęs, kad jei ūkyje dirbu su traktoriumi daugiau kaip 400 motovalandų per sezoną, tai man daug naudingiau savo nuosavą traktorių pirkti nei nuomotis. Pas mane traktorius dirba daugiau nei 1 tūkst. motovalandų, man nuomotis tikrai nenaudinga“, – sakė jis.

Ūkininkas pabrėžė, kad vienas geriausių kombaino nuomos aspektų yra tai, kad jei pačiame darbymetyje technika sugenda, į vietą atvyksta specialistai, kurie suremontuoja techniką. Kombainus jis nuomojosi iš kelių skirtingų vietinių įmonių ir kol kas servisu neteko nusivilti.

„Net ir nauji kombainai genda, gedimai būna didesni ar mažesni. Nebuvo dar tokio sezono, kad kombaino nebūtų tekę remontuoti, o remonto kaštus padengia nuomotojas. Jeigu specialistai mato, kad per dieną ar dvi kombaino nesuremontuos, atveža naują“, – pridūrė A.Usis.

Anot jo, išsinuomojus kombainą galima javus kulti tik savo laukuose. Jei kombainas sugestų laukuose, kur ūkininkas atliko paslaugą kitam žemdirbiui – gali būti nemalonumų.

Priežastys įvairios

Žemės ūkio technikos nuomos rinka kasmet auga, sako įmonės „Novarent“ direktorius Rytis Darginavičius. Tokias tendencijas jis mato ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Jo manymu, tai lemia kelios priežastys: menkstanti ES parama žemės ūkio mašinoms įsigyti ir prastėjančios galimybės skolintis, mat EURIBOR palūkanų normos skaudžiai atsiliepė ir ūkininkams. Taip pat dalis žemdirbių nebenori prisirišti prie technikos, nenori investuoti į platesnį savo technikos parką. Anot R.Darginavičiaus, nuomojami traktoriai ir kombainai taip pat ūkiams padeda valdyti riziką, nes jei nuomojama technika sugenda, jie privalo suremontuoti per parą, o jei to padaryti nepavyksta – duodama pakaitinė mašina.

„Mes savo nuomojamų mašinų parką kiekvienais metais plečiame. 2017 m. startavome su 10 vnt., o dabar daugiau nei 100 vnt. Pusė parko – traktoriai, antra tiek – kombainai. Ūkininkų poreikiai tikrai skirtingi. Dažnai jie renkasi galingesnį traktorių, kurio patys neturi ir jiems jis nereikalingas ištisus metus. Į mus daugiausia kreipiasi ūkininkai, kurie valdo nuo 300 ha žemės. Turime ir tokių ūkių, kurie neturi nė vieno nuosavo kombaino, juos kiekvienais metais nuomojasi. Galbūt žemdirbiai norėtų orientuotis daugiau į trumpalaikę nuomą, bet mes suteikiame galimybę nuomotis techniką visam sezonui. Tiksliau sakant, jei nuomojame kombainą, tai jis pas ūkininką dirba visą vasarą, jei traktorių – nuo pavasario iki rudens. Mėnesiui ar dviem savaitėms išvis nenuomojame“, – pasakoja R. Darginačvičius.

Išgraibstomi greičiausiai

Jo teigimu, maždaug 80 proc. kombainų nuomos sutarčių būna pasirašoma gruodį. Taigi būsimam derliaus ėmimo laikui augalininkai ruošiasi gerokai iš anksto. Labai smarkiai auga ne tik pačios žemės technikos nuomos paklausa – ūkininkai sutinka sumokėti brangiau, kad technika atvyktų su operatoriumi, kuris atliktų suplanuotus žemės darbus.

R.Darginavičius pabrėžė, kad šiai paslaugai paklausa viršija pasiūlą. „Jei nuomojame daugiau nei 100 vnt., negalime turėti tiek pat operatorių. Turime tik 10–15 proc. technikos su operatoriais ir jie visada išgraibstomi greičiausiai“, – tvirtina verslininkas.

Nuoma brangsta

Pasiteiravus, ar technikos nuoma pastaraisiais metais brango, R.Darginavičius sakė, kad kainos kilo. Taip nutiko dėl padidėjusių palūkanų normų, brangusios žemės ūkio technikos, kilusių atlyginimų darbuotojams. „Dalį kaštų esame priversti perkelti klientams, t.y. didinti nuomos kainą“, – tvirtino įmonės vadovas. Panašios nuomonės laikosi ir „Dotnuva Baltic“ Technikos prekybos vykdantysis direktorius Dangis Valaitis. Pasak jo, nuoma brango maždaug 10 proc.

Technikos nuomotojai pateikia skirtingas nuomos kainas, tačiau dažniausiai už traktorius, kurių variklio galia didesnė nei 200 AG, prašoma nuo 3,5 tūkst. eurų už mėnesį. Tačiau už galingesnius traktorius galima pakloti ir 10–11 tūkst. eurų per mėnesį. Kombainų nuomos kaina, priklausomai nuo kombainų dydžio, metų ir komplektacijos, varijuoja nuo 65 iki 95 tūkst. eurų už sezoną. Prieš ketverius metus kombainų nuomos kainos buvo mažesnės. 2020 m. už kombaino nuomą sezonui buvo prašoma nuo 20 iki 50 tūkst. eurų.

Daugelis technikos nuomotojų siūlo panašius paketus. Paprastai sumokėjus nuomos kainą netaikomi motovalandų ar hektarų ribojimai. Į nuomos kainą paprastai įskaičiuojamas kombaino atgabenimas į ūkį ir iš jo, technikos paruošimas prieš sezoną, techninė priežiūra ir gedimų šalinimas nuomos metu, o esant sudėtingam gedimui atvežamas pakaitinis traktorius ar kombainas. Dalis įmonių ūkio darbuotojus taip pat apmoko, kaip naudotis jų įranga.

Vienintelė išeitis

D. Valaitis pastebi, kad paklausa žemės ūkio technikos nuomai išauga tada, kai ūkininkams būna nepalankūs metai, gaunami mažesni derliai ir jie nėra finansiškai pajėgūs įsigyti naują ar naudotą techniką. Be to, sumažėjo ir pienininkystės ūkių pajamos, todėl šio sektoriaus atstovai negali sau leisti pirkti brangios, tačiau reikalingos technikos. Šie metai išsiskiria tuo, kad naujos žemės ūkio technikos pardavimai drastiškai krito. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, anot D.Valaičio, naujų traktorių pardavimai krito 40–50 proc.

„Pajamos nepadengia išlaidų ir ūkiui susiklosto nepalanki situacija – bankas ūkio finansuoti negali. Dėl to vienintelė išeitis tęsti suplanuotus darbus yra būtent nuoma“, – pabrėžė pašnekovas, pridurdamas, kad šiemet juntamas nuomos sektoriaus augimas. Anot įmonės atstovo, ūkininkams nuomos paslauga yra patraukli ir dėl to, kad susimokėti už gautas paslaugas jie gali tik nupjovę javus ir gavę naują derlių.

Jis atkreipė dėmesį, kad bene labiausiai augusi technikos nuomos rinkos dalis – technikos nuoma su operatoriumi ir įvairios specifinės paslaugos, pavyzdžiui, kalkių barstymas, sėjos darbai.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2024-05-17