Žemės ūkio naujienos: 2024-05-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Investuojantiems į žemės ūkio valdas – galimybė iki metų pabaigos kreiptis dėl lengvatinės paskolos
Nuo birželio 3 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiuo, tęstiniu paraiškų teikimo etapu, bus priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti. Paraiškas bus galima teikti iki pat metų pabaigos – gruodžio 31 d.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiama žemės ūkio produktų gamybos, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose, veikla, taip pat remiamas žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Galimi pareiškėjai
Dėl paramos kviečiami kreiptis:
* Ūkininkai, fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai.
* Juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paskolos suma ir teikimo sąlygos
Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta 200 000 Eur siekianti lengvatinė paskola. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokėta 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Ilgiausias laikotarpis, kuriam gali būti suteikta lengvatinė paskola, – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o kreipiantis paskolos tik apyvartiniam kapitalui – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam paskolos gavėjui pagal intervencinę priemonę gali būti suteikta tik viena paskola.
Daugiau apie lengvatines paskolas, teikiamas pagal intervencines priemones, bei sąlygas jas gauti rasite šiame straipsnyje.
Projektų atranka
Lengvatinei paskolai gauti pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas neatliekamas. Jei trūksta lėšų lengvatinėms paskoloms, lengvatinės paskolos teikiamos pagal Nacionalinės plėtros įstaigos ir finansų tarpininko sudarytoje sutarties sąlygas dėl paskolų teikimo ir (arba) pagal trišalės finansavimo sutarties tarp Žemės ūkio ministerijos, NMA ir Nacionalinės plėtros įstaigos sąlygas.
Paraiškų pateikimo būdas
Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS), užpildžius elektroninę formą interneto prieigoje adresu https://zumis.lt. Paraiška ŽŪMIS portale gali būti pateikta ne anksčiau kaip kvietimo teikti paraiškas pirmą dieną 8.00.00 val. ir ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 17.00.00 val. (arba ne ilgiau nei bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui lengvatinei paskolai skirta lėšų suma).
Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau nei 3 (trims) darbo dienoms iki paramos paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-21
Sudaryta paraiškų dėl paramos ūkių biosaugai pirmumo eilė
Informuojame, kad sudaryta paraiškų, teiktų nuo kovo 4 d. iki balandžio 30 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, pirmumo eilė. Pirmumo eilę galite rasti čia.
Paramos visiškai užtenka 17 paraiškų, kurios surinko 80–100 balų, 25 paraiškoms, surinkusioms 75 balus, paramos užtenka iš dalies, o 9 paraiškoms, surinkusioms 55 balus ir mažiau, paramos lėšų nepakanka ir jos toliau nebus vertinamos.
Toliau bus vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą. Atlikus šį vertinimą, pareiškėjai bus informuoti apie paramos jiems skyrimą arba neskyrimą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-21
Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia investicija
Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 934 441 euras, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 eurai.
Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. eurų.
„2021 m. su vyru Tadu nuspendėme įveisti 1 ha aktinidijų plantaciją, bet tam reikia nemenkų investicijų, nes nepakanka įsigyti daigų ir jais apsodinti pasirinktą plotą. Aktinidijos – sumedėjęs vijoklinis augalas, ir jam auginti reikalingos 3 metrų aukščio tvirtos metalinės atramos. Reikalinga ir augalų laistymo sistema. Kadangi aktinidija neatspari pavasarinėms šalnoms, reikalinga ir apsaugos nuo šalnų – rūko sistema. Tad tais pačiais metais pateikiau paraišką paramai pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Man buvo skirta 40 tūkst. eurų parama, už kurią įsigijau ir aktinidijų sodinukų, ir laistymo bei apsaugos nuo šalnų sistemas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajone ūkininkaujanti Indrė Subatė.
„Jauniesiems ūkininkams skirta priemonė labai populiari ir šiuo finansiniu laikotarpiu. 2023 m. pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo gautos 1045 paraiškos dotacijai ir 124 paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, nes dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.
Didesnės galimybės
ŽŪM vyriausioji specialistė pažymi, kad, skirtingai nuo ankstesnio laikotarpio, SP intervencinė priemonė palankesnė jauniesiems ūkininkams – jiems suteikta galimybė pasinaudoti lengvatine paskola, ko anksčiau nebuvo, padidinta dotacijos suma. „Dabar didžiausia dotacija – 60 tūkst. eurų. 80 proc. visos paramos sumos išmokama ūkininkui po sprendimo skirti paramą priėmimo, likusi dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Paramos gavėjas įsipareigoja pasiekti, kad jo valdos ekonominis dydis baigus projektą bus 12 tūkst. eurų, – kaip vieną iš paramos teikimo sąlygų apžvelgė D. Rutkauskaitė. – Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 100 tūkst. eurų. Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 100 tūkst. eurų. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.“
Skirtingai nuo praėjusio laikotarpio, kai jaunasis ūkininkas iki paraiškos paramai gauti pateikimo negalėjo būti deklaravęs pasėlių tiesioginėms išmokoms gauti, dabar paraiškas dotacijai jie gali teikti ir deklaravę pasėlius.
Pagal šią intervencinę priemonę remiama:
* žemės ūkio produktų pirminė gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
* žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
„Visos projekte numatytos išlaidos gali būti padengtos paramos lėšomis šimtu procentų“, – pabrėžė ŽŪM specialistė D. Rutkauskaitė.
Galimi pareiškėjai
Parama pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikiama tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, paraiškos pateikimo laikotarpiu atitinkantiems jaunojo ūkininko reikalavimus. Fizinis asmuo – ne vyresnis kaip 40 metų. Ne vyresni kaip 40 metų turi būti ir juridinio asmens steigėjai bei valdymo organo nariai. Juridinio asmens kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, privalo turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).
Paraiškos gali būti teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę formą. Taip jos gali būti teikiamos iki paskutinės dienos 24 val.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-21
Ką būtina žinoti perleidžiant ir įgyjant privačią žemę?
Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai – žemė parduodama, dovanojama, paveldima. Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teisės aktų nustatyta tvarka išduodama įvairias pažymas ir sutikimus (pvz., per 2023 m. asmenims buvo išduoti 41 928 tokio pobūdžio dokumentai).
Žemės sklypo pardavimas–pirkimas
Žemės sklypo pardavėjas
1. Asmuo, nusprendęs parduoti savo žemės sklypą, pirmiausiai jam patogiu būdu turi pateikti NŽT pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
2. NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą informuoja visus asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Informacija apie parduodamą sklypą, kai yra asmenų, turinčių pirmumo teisę jį įsigyti, taip pat paskelbiama NŽT interneto svetainės skelbimų skiltyje.
3. Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pirmumo teisę turinčių asmenų informavimo, NŽT žemės sklypo pardavėjui išduoda pažymą, kad žemės sklypas turėtų būti parduodamas pirmumo teisę turinčiam ir jį pirkti sutikusiam asmeniui (arba asmenims). Pažymoje yra įrašomas konkretus asmuo (arba asmenys).
Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pardavėjui išduodamoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims (kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise) pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Tuo atveju, jeigu nė vienas pirmumo teisę turintis asmuo nepareiškė noro (sutikimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, tai nurodoma išduodamoje pažymoje ir reiškia, kad pardavėjas savo žemės sklypą gali parduoti bet kuriam kitam savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, tačiau tik už tokią pačią kainą, kuri yra nurodyta pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jeigu žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas).
Pranešimo pateikimo ir pažymos gavimo paslauga bendrai kainuoja 47 eurus. Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant pranešimą.
Žemės sklypo pirkėjas, turintis pirmumo teisę
Jeigu asmuo gavo informaciją iš NŽT dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, reiškia jis patenka į asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, sąrašą (pirmumo teisę turintys asmenys yra nurodyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje).
1. Gavęs informaciją iš NŽT apie parduodamą žemės sklypą, asmuo per 15 darbo dienų turi pateikti NŽT sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
2. Informacija apie asmenį, sutinkantį pirkti parduodamą žemės sklypą, įrašoma į anksčiau minėtą žemės sklypo pardavėjui išduodamą pažymą.
3. Asmuo, įrašytas į pažymą, privalo kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo.
4. NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha.
5. NŽT, patikrinusi dokumentus ir nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha – sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomo žemės sklypo).
Pažymėtina, kad kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT raštu informuoja asmenis, pageidaujančius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą eilę.
NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.
Žemės sklypo pirkėjas, neturintis pirmumo teisės
Pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturint tam pirmumo teisės galima tik tuo atveju, jeigu visi asmenys, turintys pirmumo teisę, atsisakė pirkti siūlomą žemės sklypą, ir tik už tokią kainą, kuri yra nurodyta pirminiame pardavėjo pranešime.
1. Asmuo savo iniciatyva privalo kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo.
2. NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha.
3. NŽT, patikrinusi dokumentus ir nenustačiusi trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduoda sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha – sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama pirkti siūlomą žemės sklypą).
NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti.
Taigi žemės sklypo pardavėjui turint NŽT išduotą pažymą, o žemės sklypo pirkėjui turint NŽT išduotą sutikimą, asmenys gali kreiptis į notarą dėl pirkimo–pardavimo sandorio įteisinimo.
Žemės sklypo dovanojimas
Žemės sklypo dovanojimo atveju į NŽT privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas. Taip pat kaip ir žemės sklypo pirkimo atveju, NŽT būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo. NŽT patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha. Nenustačius trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris turės būti pateikti notarui, tvirtinančiam žemės sklypo dovanojimą. Nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha – sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama priimti tokios dovanos (žemės ūkio paskirties žemės sklypo).
Žemės sklypo paveldėjimas
Žemės sklypo paveldėjimo atveju nė vienai iš šalių į NŽT kreiptis nereikia. Be to, žemės sklypo paveldėjimo atveju netaikomas reikalavimas neviršyti 500 ha bendrai turimo žemės ūkio paskirties žemės ploto (ši išimtis yra nustatyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje).
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-21
Siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ projektą, kuriuo suvienodintos šio nutarimo ir Žemės įstatymo sąvokos ir terminai, atsisakyta įstatymus dubliuojančių nuostatų, patikslinti teisės aktų pavadinimai, atlikti kiti redakciniai pakeitimai.
Siūloma, kad nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių nuostatose būtų numatyta, kad jei prašomas išnuomoti žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, valstybinės žemės nuomotojas prašytų už saugomos teritorijos apsaugą atsakingą saugomos teritorijos direkciją nustatyti žemės naudojimo apribojimus. Saugomos teritorijos direkcija žemės naudojimo apribojimus nustatytų per 5 darbo dienas gavusi prašymą.
Nuo 2025 m. asmenys prašymus dėl žemės sklypų pardavimo ar nuomos, su tuo susijusius dokumentus valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui teiktų tik per Žemės informacinę sistemą. Taip pat šioje sistemoje vyktų valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procesas. Šios Vyriausybės nutarimo nuostatos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio Vyriausybės nutarimo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki birželio 5 d.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-20
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
