Žemės ūkio naujienos: 2024-05-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: ūkininkams kuro akcizų didinimas nepatiktų, prie gynybos turi prisidėti visi
Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keliant akcizus visų rūšių kurui, įskaitant žaliąjį ūkininkų dyzeliną, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog žemdirbiai į tokį pokytį reaguotų neigiamai. I. Hofmano teigimu, ūkininkai dar nėra aptarę Finansų ministerijos siūlymo ir neatmeta galimybės, jog pakėlus kuro akcizus ūkininkai galėtų vėl protestuoti.
„Žemdirbių bendruomenė tą žinią sutiktų priešiškai ir žemdirbiai visada jautriai į tą reaguoja, į norus didinti akcizą kurui, būtent dėl to pačio principo, dėl teisingumo principo. (…) Aš asmeniškai manyčiau taip, kad prie gynybos turi prisidėti visi gyventojai, absoliučiai visi, tai teisingiausia būtų, pavyzdžiui, PVM (pridėtinės vertės mokestį – BNS) vienu procentu padidinti“, – trečiadienį BNS sakė I. Hofmanas.
„Gynyba yra visiems reikalinga, ne tik verslui, ne tik ūkininkams ar kažkuriai kitai išskirtai visuomenės daliai. Tai yra skirta visiems žmonėms ir ta našta visiems turėtų būti vienoda“, – pabrėžė jis.
„Mes turėtume apsvarstyti bendruomenėje savo, kokios pozicijos konkrečiai laikytis šituo klausimu, bet iš šiandienos perspektyvos manau, kad ūkininkai jautriai reaguotų, nebent tas pakilimas būtų labai nedidelis, kelių centų, tai galbūt dėl to reakcijų ir nebūtų, bet jeigu būtų ženklus pakilimas, tai aš manau, kad reakcijos būtų“, – teigė ūkininkų atstovas.
Pagal Finansų ministerijos siūlymą benzino, dyzelino, ūkininkų naudojamo žaliojo dyzelino akcizo gynybos dedamoji didėtų 6 centais už litrą. Ministerijos skaičiavimais, taip kasmet būtų galima surinkti apie 126 mln. eurų.
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas ir Kęstutis Navickas trečiadienį teigė pritariantys Finansų ministerijos siūlymui.
Žemės ūkio ministras taip pat pridūrė nebijantis, kad dar šių metų sausį dėl kuro akcizų protestavę ūkininkai išreikš pasipiktinimą: „Jeigu mes protestuosim dabar, ar ginti valstybę, tai aš tikrai nebijau“.
Gynybos finansavimą siekiama padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant sparčiau vystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
Šaltinis: Goda Vileikytė, lrt.lt, 2024-05-22
Ministerija parengė draudžiamų įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė konkretų draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą. Pasak ŽŪM, į sąrašą patenka 24 grupių produktai – gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.
Ministerijos teigimu, sąrašą, kuriame yra daugiau kaip 2,8 tūkst. įvairių produktų, savo nutarimu dar turės patvirtinti šalies Vyriausybė.
„Patvirtinus šį draudžiamų įvežti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašą bus silpninama grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių valstybių ekonomika ir tuo pat metu stiprinamas mūsų šalies nacionalinis saugumas“, – rašoma trečiadienį ministerijos išplatintame pranešime.
Pažymima, kad atsižvelgiant į detalią importo iš Rusijos ir Baltarusijos duomenų analizę bei galimą didelę žalą perdirbėjams, į sąrašą neįtraukti žemės ūkio produktai, neturintys alternatyvių importo šaltinių.
Anot ministerijos, nustatytos ribojimo priemonės turės būti taikomos nuo šių metų birželio 3 dienos.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-05-22
Europos Komisija siūlo švelninti vilkų apsaugą
Lietuva palaiko Europos Komisijos (EK) parengtą pasiūlymą dėl vilkų apsaugos pagal Berno konvenciją taikymo sušvelninimo ir teigia, kad nauja tvarka leis efektyviau valdyti šių gyvūnų populiaciją. Konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencija) numato, kad vilkas šiuo metu priskiriamas II priedėlyje išvardintoms Griežtai saugomos faunos rūšims.
Tačiau EK siūlo artėjančiame kasmetiniame Berno konvencijos susitikime pateikti pasiūlymą Europos Sąjungos vardu perkelti šią rūšį į III priedėlio rūšių sąrašą „Globojamos faunos rūšys“. Lietuva, prisijungdama prie Berno konvencijos ir ją 1996 m. ratifikuodama, pareiškė, kad vilkams taikomas ne konvencijos II priedėlyje, o III priedėlyje numatytas apsaugos režimas.
Berno konvencijos nuostatos Europos Sąjungoje perkeltos į Buveinių direktyvą. Šiuo metu daugelyje ES valstybių narių vilkų populiacijos įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedą „Augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga“, tačiau Lietuvoje ir dar keliose šiaurės valstybėse šių gyvūnų populiacijos įrašytos į direktyvos V priedą „Gyvūnų ir augalų rūšys, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės“.
Didžiojoje Europos Sąjungos dalyje apsaugos sistema draudžia vilkų tyčinį žudymą, gaudymą ir trikdymą, draudžiama pažeisti ar naikinti veisimosi ar poilsio vietas, tačiau leidžiama taikyti išimtis, kai siekiama išvengti pavojaus visuomenei arba didelės žalos, pavyzdžiui, ūkiniams gyvūnams. Lietuvoje ši saugomos rūšies būklė atidžiai stebima, ribotas vilkų medžiojimas galimas pagal atsargiai suplanuotą limitą, populiacijos dydis yra valdomas. Deja, daugelyje kitų valstybių narių tokios valdymo galimybės nėra, ir vilkų rūšies išsaugojimo sėkmės pavyzdys pamažu perauga į sunkiai valdomą situaciją.
Norint efektyviau valdyti šią situaciją, siūloma sušvelninti vilkams taikomą apsaugą, bus svarstomas pasiūlymas keisti Berno konvencijos priedėlius. Buveinių direktyvos keitimas – tolimesnės ateities klausimas. Svarstant šiuos pokyčius, teks nuspręsti, ar visose ES valstybėse narėse vilkų populiacijos būtų priskiriamos vienam iš šios direktyvos priedų, ar, kaip yra šiuo metu, pačios šalys galėtų nuspręsti, į kurį priedą įrašyti vilkus.
Anot EK, toks pasiūlymas paremtas naujausiais duomenimis apie vilkų populiacijos būklę ir faktais, kad vilkų paplitimas plečiasi ir atsiranda poreikis atskiruose regionuose efektyviau ir tvariau reguliuoti vilkų gausą siekiant išvengti jų daromos žalos ūkiniams gyvūnams.
Dalis ES valstybių narių nepritaria tokiam siūlymui ir mano, kad jis yra per ankstyvas, kad EK pateiktoms išvadoms trūksta mokslinio pagrįstumo, kad ne visuose regionuose vilkų apsaugos būklė yra palanki.
Lietuva ir dar kelios valstybės neprieštarauja tokiam siūlymui ir mano, kad šalys, turėdamos didesnes galimybes efektyviai ir laiku valdyti vilkų populiacijas, galėtų išugdyti didesnę visuomenės toleranciją šiai atsikuriančiai rūšiai.
Lietuvoje įtraukus vilkų apsaugą į Buveinių direktyvos V priedą ir medžiojant šią rūšį, jos apsaugos būklė išlieka palanki.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-22
Navickas apie akcizų didinimą gynybos finansavimui: protestų nebijau
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad siūlymas didinti akcizus ir skirti šias lėšas gynybos finansavimui yra reikalingas, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją. Anot jo, solidarumo poreikis šiuo metu yra iš visų verslo sektorių. Ministras tikino nebijantis naujų ūkininkų protestų dėl tokio sprendimo. „Jeigu mes protestuosime ar ginti valstybę, aš tikrai nebijau“, – pabrėžė jis.
„Yra pateiktas pasiūlymas, iki sprendimo priėmimo dar bus diskusija, bet visi suprantame, kad turime atliepti šiandienos geopolitinę situaciją ir solidarumas turi būti visiems verslo sektoriams, neišskiriant nei vieno“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė K. Navickas.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, lrt.lt, 2024-05-22
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. balandžio mėnesį
Informuojame, kad 2024 m. balandžio mėn. vidutinė natūralaus (4,24 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 402,07 Eur už t, t. y. 5,0 proc. mažesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. kovo mėn. – 423,14 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. balandžio mėnesį, palyginus su 2023 m. balandžio mėn., padidėjo 6,7 proc. ir buvo 319,06 Eur už t.
2024 m. balandžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 6,0 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. balandžio mėn. (2023 m. balandžio mėn. – 379,24 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. balandžio mėnesį už natūralų pieną (4,23 proc. riebumo ir 3,50 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 437,14 Eur už t. Palyginus su 2024 m. kovo mėn., ši pieno kaina sumažėjo 4,02 proc. (2023 m. balandžio mėn. ji buvo 419,51 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. balandžio mėn., palyginus su 2024 m. kovo mėn., sumažėjo 2,7 proc. ir buvo 341,53 Eur/t Eur už t (2023 m. balandžio mėn. – 321,89 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://zudc.lt/statistika/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. balandžio mėn.).
2024 m. balandžio mėn. buvo supirkta 108,86 tūkst. t pieno, 8,7 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. balandžio mėn.
