Žemės ūkio naujienos: 2024-05-24

Negali atsipalaiduoti

Dar prieš Naujuosius ūkininkai gavo informacinius laiškus su žinia, kad jiems teks atkurti suartas daugiametes pievas, o Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paviešino raudonuojančių Lietuvos laukų žemėlapį, kur buvo galima aiškiau pamatyti, koks pas mus suartų pievų ir ganyklų mastelis. Raudonai pažymėtose teritorijose buvo reikalaujama atkurti suartas daugiametes pievas ir ganyklas, priminta apie prievoles, o to nepadarius grasinta sankcijomis.

Poreikis atkurti daugiametes pievas atsirado, kai daugiamečių žolynų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės plotų santykis Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su referencinių 2018 m. Pernai taip ir atsitiko.

Daugiausia pievų neteko Tauragės kraštas. Šio krašto žemdirbiams šiemet būtų tekę atsėti apytikriai 3,5 tūkst. ha. Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas neslėpė, kad prieš pat Naujuosius ūkininkams atsiųsti laiškai su įspėjimu apie prievolę atkurti pievas juos ne juokais išgąsdino, tačiau žinia, kad pievų klausimas atidedamas, leido daliai jų ramiau atsikvėpti. Europos Komisija (EK) atsižvelgė į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios šiuo metu nedeklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje. Tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema. Būtent tai iki šiol ūkininkams neleidžia atsipalaiduoti. Pasak P.Kulikausko, niekas nežino, kurie metai vėl bus lemiami. Jis taip pat siūlo neatidėlioti ir daugiau dėmesio skirti gyvulininkystės skatinimui, nes jei kaime nebus gyvulių – pievos nebereikalingos.

„Džiugesio tikrai nėra, ūkininkams dėl šių metų mažiau nerimo, bet dėl ateities jie negali atsipalaiduoti. Didžiausia problema tai, kad žemdirbiai nežino, kur reikės dėti pievas, nes jie nelaiko gyvulių. Akivaizdu, kad pas mus gyvulininkystės rėmimas yra per silpnas. Iš to ir kyla pagrindinė problema. Tik šiemet atsirado pirmoji skatinamoji priemonė išlaikyti daugiametes pievas ganant gyvulius ekstensyviai. Šiemet parama yra, o ar ji bus kitąmet? Be to, ekstensyvus ganymas nelabai padeda pieno ūkiams, kurie dirba pusiau intensyviai. Dabar pievų klausimas sprendžiamas tik per ekstensyvų ganymą. Pieno ūkiai lieka už borto.

Pasigendu tęstinumo ir užtikrinimo iš mūsų politikų dėl gyvulininkystės palaikymo. Tą patį kalba ir ūkininkai.

Aišku viena – to nepakanka, kad tikslas išlaikyti pievas būtų pasiektas. Aišku, pievų plotus išlaikyti gali ir augalininkas, bet tai trumpalaikis sprendimas. Galiausiai vėl prieisime prie to paties taško, kai teks iš naujo ir iš esmės spręsti, ką daryti su pievomis. Kol nebus gyvulių kaimuose – pievų niekam nereikės“, – tvirtina P.Kulikauskas ir priduria, kad jo krašte įsivyrauja vadinamasis kraštovaizdžio ūkininkavimas.

Išnyko beveik 46 tūkst. bandų

Jis abejoja, kad tokia praktika, kai pievos nušienaujamos, šieno rulonai suvyniojami ir paliekami laukuose, yra tvarus sprendimas. Pašnekovas pastebi, kad anksčiau jo kraštiečiai pereidavo iš pienininkystės prie mėsinių galvijų auginimo, mėsos auginimą jie matė kaip geresnę alternatyvą. Tačiau dabar ir mėsinių raguočių pamažu atsisakoma – auginti neapsimoka.

Panaši tendencija visoje Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, nuo 2005 m. registruojamų galvijų mažėja. Nuo 2005 m. iki 2023 m. liepos 1 d. ūkinių gyvūnų registre registruotų galvijų sumažėjo 32 proc., pieninių veislių karvių – 50,6 proc. Mažėja Lietuvoje ir galvijų bandų. Nuo 2014 m. pradžios iki 2023 m. vidurio sumažėjo 45 986 bandomis, tačiau pagal laikomų galvijų skaičių stabiliai didėja vidutinės bandos dydis. Nuo 2014 m. pradžios iki 2023 m. vidurio vidutinės galvijų bandos dydis išaugo nuo 9,7 iki 24 galvijo bandoje. Kasmet mažėjantis galvijų augintojų skaičius ir augantis vidutinės bandos dydis parodo šalyje vykstančius ūkio struktūrinius pokyčius – ūkiai stambėja.

Labiau apsimoka neūkininkauti

Ūkininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Darius Viliušis atviras: daugiamečių pievų problemos atidėjimas – ne sprendimo būdas. Jis įsitikinęs, kad toks sprendimas yra rinkiminis triukas, kad būtų prislopintas ūkininkų nepasitenkinimas. Anot jo, Lietuvoje ūkininkų protestas praėjo ramiai, o štai Briuselyje, Prancūzijoje buvo rimti susirėmimai, todėl dėl dalies Europos žaliojo kurso reikalavimų EK sprendimų priėmėjai užsimerkė.

„Galiu konstatuoti, kad daugiamečių pievų sumažėjimas yra mažų ūkių sąskaita. Jei būtų buvęs remiamas gyvulininkystės sektorius, ypač smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, pievos niekur nebūtų pradingusios. Juk akivaizdu, kad pievos turi būti surištos su gyvuliais. Žinoma, mūsų valdžia sako, kad mus remia. Bet siūlau kalbėti konkrečiais skaičiais. Laikydamiesi gyvūnų gerovės, per metus už galviją gauname 22 arba 48 Eur. Dirbi kiekvieną dieną ir gauni tokį rėmimą. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas D.Viliušis.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė patvirtino ūkininko žodžius dėl išmokų dydžių. Pasak jos, ekologinės sistemos išmokos dydis už sutartinį gyvulį (SG) pagal veiklos sritį „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ siekė 48 Eur. Praėjusiais metais perduota išmokėjimui suma siekė 5 mln. Eur ir ją dalijosi 6,8 tūkst. pareiškėjų. O ekologinės sistemos išmokos dydis už SG pagal veiklos sritį „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ iš tiesų siekė 22 Eur. Pernai šią priemonę pasirinkusiems ūkininkams turi būti išmokėta 1,4 mln. eurų suma, kurią dalijosi 3 816 pareiškėjai.

D.Viliušis sako, kad gautą paramą tiesiog prarijo infliacija. Brango ūkinės prekės, degalai. Atlikęs skaičiavimus jis prieina nemalonios išvados – labiau apsimoka nebeūkininkauti. Jis taip pat nusivylęs dėl ilgamečių problemų, kurių niekaip nesiryžtama išspręsti – stalčiuose toliau guli Pieno įstatymas, kuris būtų padėjęs sureguliuoti pieno kainas. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie pieno supirkėjai dosniai remia politines partijas rinkimų metu, galimai dėl to taip vangiai norima spręsti klausimą, kuris padėtų ūkininkams, bet būtų nepalankus pieno perdirbėjams.

„Mažieji pieno gamintojai už pieną gauna tokią sumą, kuri nepadengia savikainos. Kaip kam nors patiktų eiti į darbą ir dar susimokėti iš savo kišenės už tai, kad jie dirba? Kas tokio darbo gali norėti. Dabar tokioje situacijoje esame mes. Trąšas, chemiją, dyzelį imame į skolą. Rudenį, galimai, gausime pinigus už deklaracijas ir atiduosime skolas. Taip ir gyvename“, – niūriai apie padėtį žemės ūkio sektoriuje kalba ūkininkas.

Nori daugiau laisvės

Šilutės rajono ūkininkas Kęstutis Andrijauskas svarsto, kad pievos Lietuvoje nyksta dėl ekonominių svertų. Pieno ir mėsos supirkimo kainoms kritus, nemaža dalis ūkininkų ištuštino tvartus, o turimas pievas suarė arba išnuomojo kitiems žemdirbiams. „Dabar mėgstama sakyti, kad ūkininkai neva tingi su gyvuliais užsiimti. Nieko jie netingi, viską nusprendžia rinka ir kaina, kokią mes gauname už užaugintą produktą. Jei tik turėtume gerą kainą už pieną ar mėsą, pamatytumėte, Lietuvoje vėl augtų galvijų skaičius“, – neabejoja K.Andrijauskas.

Jį erzina tai, kad savo privačioje žemės valdoje ūkininkas negali jaustis šeimininku. Jo manymu, taikoma metodika dėl pievų atkūrimo yra per griežta, o ir dabar žemdirbiai gyvena su nežinomybe, kokie dar netikėtumai juos užgrius ateityje. Šilutės rajone nuo deklaruojamų laikų skaičiaus maždaug trečdalį pievų ūkininkams šiemet būtų tekę atkurti.

„Turime jaunųjų ūkininkų, kurie pirko žemę, tikėjosi, kad galės sėti javus, o vėliau sužinojo, kad tame lauke teks laikyti pievą. Juk perkant privačią žemę perimi ankstesnių žemės savininkų įsipareigojimus. Ką daryti jaunam žmogui, kuris neturi šienavimui reikalingos technikos? Kur jam dėti žolę, šieną, kai jis neturi nė vieno gyvulio, – svarsto K.Andrijauskas. – Kodėl ūkininkams nesuteikiama daugiau laisvės prižiūrint savo laukus? Juk trąšos, pesticidai yra tokie brangūs, kad žemdirbys neperdozuos chemijos. Su pertekliniais reikalavimais toli nenueisime.“

Su kritika nesutinka

Ūkininkai skundžiasi, kad jiems nėra aišku, kokie bus priimami sprendimai dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parašius, ar kitąmet ūkininkams galios tokia pati tvarka kaip šiemet, ar jie gali tikėtis pokyčių, atsiųstame paaiškinime teigiama, kad viskas priklausys nuo pačių ūkininkų.

„Nepaisant to, kad yra atlikta nemažai palankių techninių sprendimų dėl daugiamečių pievų, siekiant gerinti Lietuvos ūkininkų padėtį, viskas priklauso nuo ūkininkų veiksmų. Jei ir toliau daugiametės pievos bus masiškai ariamos, šių techninių palengvinimų (turimų „rezervinių“ plotų) ilgainiui gali neužtekti, tuomet gal ne kitais, o dar kitais ar vėlesniais metais gali tekti sugrįžti prie pievų atkūrimo klausimo. Pagrindinė rekomendacija ūkininkams – nearti daugiamečių pievų, o pasinaudoti gausybe priemonių, skirtų joms saugoti ir skirtingoms veikloms vykdyti“, – teigė ŽŪM specialistai VL atsiųstame komentare.

ŽŪM specialistai nesutiko su kritika, kad gyvulių ūkiams skiriamas per mažas rėmimas. Jie nurodo, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas orientuotas į žolėdžių gyvulių auginimą ir esą numatyta visa eilė paramos priemonių remti gyvulininkystės sektorių. Susietoji parama žolėdžiams gyvuliams (pieninės karvės, mėsiniai galvijai, avys ir ožkos) 2023–2027 m. sudaro 336,8 mln. Eur, gyvūnų gerovė (19,2 mln. Eur), ekologiniai ūkiai ir perėjimas – už pievas (92 mln. Eur); ekstensyvus ganymas (26,5 mln. Eur), kitos pievų priemonės, pagal kurias privalomas SG skaičius (18,5 mln. Eur); tvarios investicijos, įskaitant finansines priemones (56,3 mln. Eur). Gyvulininkystės sektoriui vien tiesiogiai nukreiptos paramos (žolėdžiams gyvuliams) numatyta daugiau nei 550 mln. Eur.

Be to, 2024 m. kitose priemonėse sutaupytas lėšas planuojama skirti pieninės galvijininkystės sektoriui, t.y. veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ planuojama skirti 20 mln. Eur. „Ir tai tik tiesiogiai skirtos priemonės, tačiau dar yra daug įvairių priemonių, kur vienodai laukiami ir gyvulininkystės, ir augalininkystės sektorių atstovai: parama jauniems ūkininkams, perskirstymo parama, investicinė parama smulkiam ir vidutiniam ūkiui bei bendradarbiavimui ir kt.

ŽŪM atstovai taip pat pridėjo, kad gyvulininkystės sektoriui teikiama susietoji parama. Tuo tarpu grūdų augintojai susietosios paramos negauna. Vien pieninių karvių sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sieks 7,54 proc. viso tiesioginių išmokų voko (daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos), o vidutinė metinė lėšų suma, skiriama už jas, padidės nuo 34,3 mln. Eur iki 45,4 mln. Eur, t.y. net 32,4 proc., palyginti su 2015–2022 m. Mėsinių galvijų susietosios paramos išmokoms numatyta skirti 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko (94 mln. Eur), o šia parama pasinaudoti turėtų apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių. Avių ir ožkų turėtojams iš susietosios paramos lėšų numatyta 15,7 mln. Eur 2023–2027 m. laikotarpiui.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-05-24

Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje anali- zuojamu laikotarpiu prognozuojamas 9,4 mln. t mažesnis ir turėtų sudaryti 2 321,3 mln. t. 20242025 m., palyginti su 2023–2024 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 11,4 mln. t. 2024–2025 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 417,7 mln. t ir tai būtų 1,7 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. kovo mėn., bei 9 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m. Prognozuojama, kad pasaulyje gali būti mažesnė prekyba kviečiais ir kukurūzais.

IGC naujausiais balandžio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2024–2025 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 9 mln. t ir turėtų sudaryti 591,8 mln. t, tai būtų 0,8 mln. t daugiau, palyginti su 2023–2024 derliaus metų pabaigos atsargomis.

IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2024–2025 m. gali siekti 797,7 mln. t ir tai būtų 1,1 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. kovo mėn., bet 8,3 mln. t daugiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 802,6 mln. t ir tai būtų 1,3 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje ir 3,5 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., maistui gali padidėti 0,6 proc. (iki 559,3 mln. t), pramonei – 0,4 proc. (iki 24,9 mln. t), o pašarams sumažėti 4,3 proc. (iki 148,2 mln. t).

IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2024 m. balandžio mėn. prognozė padidinta 0,1 mln. t, o 2024–2025 m., palyginus su 20232024 m., gali būti mažesnė 6 mln. t ir sudaryti 196,5 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 3,4 mln. t. 20242025 m., palyginti su 2023–2024 m., kviečių atsargos gali būti 4,9 mln. t mažesnės ir sudaryti 259 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 8 (444), 2024-05-13

Jaunajam ūkininkui – iki 100 000 eurų paramos

Šia SP intervencine priemone siekiama suteikti alternatyvių finansinių išteklių, kurie padėtų jauniesiems ūkininkams kurtis kaimo vietovėse, gaminti ir perdirbti žemės ūkio produktus. Praėjusiais metais priemonė sulaukė didelio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo – vien tik dotacijai gauti buvo pateiktos 1045 paraiškos.

Jaunieji ūkininkai, turintys savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą ar ūkį ir parengtą verslo planą, nuo gegužės 31 d. iki birželio 28 d. gali teikti paraiškas gauti vienkartinę dotaciją arba lengvatinę paskolą ūkio įkūrimui. Didžiausia paskolos suma negalės viršyti 100 000 eurų, o dotacija – 60 000 eurų.

Jaunieji ūkininkai dotacijos arba lengvatinės paskolos lėšomis galės apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nurodytų ūkio verslo plane.

Dotacijos jauniesiems ūkininkams bus mokamos dvejomis dalinėmis išmokomis. Pirmoji, sieksianti iki 80 proc. paramos sumos, bus išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi 20 proc. suma – kitais metais, įgyvendinus verslo planą. Tačiau jei jaunajam ūkininkui nepavyks įgyvendinti užsibrėžto verslo plano įsipareigojimų, gautą paramą teks sugrąžinti į biudžetą.

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė, verslo planas bus laikomas įgyvendintu tinkamai, jei jaunojo ūkininko ūkis vykdys numatytą veiklą, bus atliktos visos numatytos investicijos, ūkio VED sieks ne mažiau kaip 12 000 eurų, metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, sudarys ne mažiau kaip 50 proc. VED reikšmės, pasiekti kiti privalomi rodikliai ir įsipareigojimai.

Kaip numatyta priemonės taisyklėse, jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas gauti ne tik dotaciją, bet ir lengvatinę paskolą, tačiau bendra paramos (dotacijos ir paskolos) suma negalės viršyti 100 000 eurų.

Ilgiausias laikotarpis, kuriam suteikiama lengvatinė paskola – 5 metai. Terminas skaičiuojamas nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Paskolos palūkanos bus skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai.

Skiriant paramą bus vertinami ir atrankos kriterijai, o paraiškos, nesurinkusios minimalios 30 balų sumos bus atmetamos. Atrankos balų gali surinkti pareiškėjai, kuriantys ekologinius ūkius, prisidedantys prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo ir kt.

Pataria įsivertinti prisiimamus įsipareigojimus ir rinkos poreikius

„Jaunieji ūkininkai labai domisi galimybėmis gauti paramą ar lengvatinę paskolą verslo pradžiai, tačiau konkurencija yra labai didelė ir ne visiems finansinės paramos lėšų užtenka. Didžiausias iššūkis jauniesiems ūkininkams – įveikti aukštą prioritetinių balų kartelę. Iš praktikos žinome, kad pagal šią priemonę teikiama daug paraiškų, todėl gauti paramą galima surinkus didelį balų skaičių – pvz. 60 ar net daugiau. Be to, norint gauti paramą, tenka prisiimti didelius įsipareigojimus, tačiau ne visi jaunieji ūkininkai į juos gerai įsigilina. Apie 80 proc. paraiškų rengia ne patys ūkininkai, o projektų rengėjai, tad dažnai būna, kad tik gavę paramą ūkininkai ima ieškoti informacijos apie prisiimtus įsipareigojimus. Tai dažniausia jaunųjų ūkininkų klaida“, – sako Rūta Jurgaitė, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė.

R. Jurgaitė jauniesiems ūkininkams pataria gerai įsigilinti į paramos sąlygas, už ką skiriami balai, kokie reikalavimai taikomi ir aklai nepasikliauti projektų rengėjų paslaugomis.

„Rengiant verslo planą jauniesiems ūkininkams taip pat labai rekomenduojame išsianalizuoti rinkos situaciją ir išsiaiškinti, kokia produkcija turi paklausą. Pastaruoju metu daug ūkininkų ėmė auginti šilauoges, todėl prieš teikiant paraišką reikėtų įsivertinti, ar rinka nėra perpildyta ir kokios galimybės realizuoti greitai gendantį produktą. Verta pagalvoti apie alternatyvius produktus, galbūt didesnę paklausą rinkoje turėtų riešutai, smidrai, svarainiai ar kiti nišiniai produktai“, – pataria R. Jurgaitė.

Pasak Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkės, šiandien visame pasaulyje kaip ir Lietuvoje auga susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba. „Ekologiškų produktų auginimas ir perdirbimas – perspektyvi veikla, todėl manau, kad šią kryptį pasirinkę jaunieji ūkininkai tikrai neprašaus“, – sako R. Jurgaitė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-15

Kai kurių nepagrįstų apribojimų siūloma atsisakyti arba juos patikslinti, kad labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Siūlomi nauji apribojimai dirvožemio ir bioįvairovės būklei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose gerinti.

Minėtų teisės aktų pakeitimų projektą parengė Aplinkos ministerija kartu su Energetikos, Kultūros, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis. Jie buvo suderinti su suinteresuotomis institucijomis, aptarti su socialiniais partneriais.

Projekte numatytos priemonės, sudarančios sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, užtikrinti valstybinių kultūrinių rezervatų apsaugą, kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgą kultūriniuose draustiniuose, saugant paviršinių vandens telkinių aplinką – riboti urbanistinę plėtrą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.

Siūloma nustatyti papildomas apsaugos zonas geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonas numatoma padidinti nuo 1 iki 2 m.

Kai kurias inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonas siūloma sumažinti: vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų nustatant 7,5 m (vietoje 10 m), kai vamzdžių skersmuo siekia nuo 400 mm iki1000 mm, šilumos perdavimo tinklų – 2 ir 3 m vietoje 5 m į abi puses nuo statinių, melioracijos griovio miško žemėje – 5 m vietoje 15 m nuo griovio šlaito.

Dar vienas siūlomas svarbus pokytis – nustatyti apribojimus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose arti statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose ir arčiau kaip 1 metras nuo tokio šlaito viršutinės briaunos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje – vykdyti plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, naudoti chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms.

Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui. Paviršiniuose vandens telkiniuose nebūtų draudžiama įrengti salas ir atviras sąvartas.

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje siūloma taikyti išimtis draudimui vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, įrengti laiptus, esančių sodybų pastatų naudojimui reikalingus inžinerinius įrenginius, paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos.

Taip pat svarstoma suteikti galimybę lankytis valstybiniuose rezervatuose mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.

Tikimasi, kad visi šie pakeitimai aiškiau reglamentuos veiklą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, teisinis reguliavimas bus skaidresnis ir nuoseklesnis, sudarys palankesnes sąlygas verslui.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-05-21

Primintina, jog Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo gautos 43 paraiškos, kuriose paramos prašoma esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai vykdyti. Bendra pareiškėjų prašoma paramos suma sudarė beveik 12,5 mln. Eur. Tuo tarpu melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai finansuoti buvo skirta 7,2 mln. Eur.

NMA specialistams itin operatyviai įvertinus šių paraiškų atitikį atrankos kriterijams, pirmumo eilėje atsidūrė 42 projektai, iš kurių paramos visiškai pakanka paraiškoms, surinkusioms nuo 55 iki 70 atrankos balų, – tokių paraiškų yra 22.

18-kai paraiškų, kurios surinko 50 atrankos balų, paramos lėšų pakanka iš dalies – tai reiškia, kad šiose paraiškose numatytiems projektams įgyvendinti trūksta dalies šiam paraiškų teikimo etapui skirtų paramos lėšų. Dėl papildomų lėšų skyrimo šiems projektams NMA artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo šiems 18-kai projektų įgyvendinti.

Dar 2 paraiškoms, surinkusioms 45 atrankos balus, paramos lėšų nepakako.

Pagal SP priemonę paramos buvo galima prašyti vienai iš šių dviejų veiklų finansuoti: reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas arba esamų melioracijos sistemų rekonstravimui.

Primintina, jog dėl paramos pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ buvo kviečiami kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės.Paramos buvo galima prašyti reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas arba esamų melioracijos sistemų rekonstravimui – visos paraiškos NMA buvo pateiktos vykdyti pastarąją veiklą.

Pareiškėjai galėjo prašyti iki 300 000 Eur paramos vienam projektui įgyvendinti, paramos lėšomis padengiant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-05-22