Žemės ūkio naujienos: 2024-05-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministras: kol kas deklaruota beveik 500 tūkst. hektarų pasėlių, tempas lėtesnis negu pernai
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyksta lengviau, tačiau lėčiau negu pernai. Anot jo, lyginant su laikotarpiu 2023 m., šiuo metu deklaravimas „porą dienų atsilieka“.„Trečiadienio ryto duomenimis deklaruota yra 486 tūkst. 242 hektarai. Tempas yra apie 40 tūkst. hektarų per dieną. Deklaravimo eiga vyksta panašiai, nors ūkininkai šiemet žymiai lengviau deklaruoja, yra mažiau neaiškumų.
Galbūt todėl jaučiasi atsipalaidavimas, nes mes porą dienų atsiliekame nuo praeitų metų tempo“, – šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo E. Giedraitis.
Jis pažymėjo, kad daugiausiai klausimų ir problemų šiemet deklaruojant žemės ūkio naudmenis ir pasėlius daugiausiai klausimų kyla dėl pakrančių apsaugos. Dėl to, pasak E. Giedraičio, atsiranda netikslumų.
„Daugiausiai klausimų yra dėl pakrančių apsaugos juostų. Pernai penkių metrų apsauginės juostos nuo nesureguliuotų vandens telkinių buvo privalomos ir jos nelabai pasiekė dirbamus laukus. Nebuvo jokių problemų, jokių pažeidimų, tačiau šiemet jau yra privalomos ir trijų metrų apsauginės juostos nuo sureguliuotų upelių arba melioracijos griovių“, – teigė žemės ūkio viceministras. „Šiemet, kai tai yra privaloma, visi puola žiūrėti ir atranda įvairių netikslumų“, – tikino jis.
2024 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia buvo nukelta dviem savaitėm vėliau – į gegužės 2 d., nes nebuvo gautas EK formalus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo patvirtinimas. Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams.
Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 m. referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha). Strateginio plano keitimas yra neformaliai suderintas su EK, visi keitimai yra integruoti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles.
Šaltinis: Ignas Dobrovolskas, delfi.lt, 2024-05-27
Gegužės 2 d. prasidėjo kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, truksiantis iki birželio 21 d., o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d. Dar iki deklaravimo starto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai susitiko su ūkininkais ir daug dėmesio skyrė pasėlių deklaravimo naujienų aiškinimui.
Pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas ir elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galėjo nuo balandžio 15 d., bet nebuvo galimybės pasirašyti deklaracijų ir pateikti prašymų tiesioginėms išmokoms gauti, kol nebuvo oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) keitimų. Jį gavus, deklaravimas pajudėjo.
Strateginio plano pakeitimai atlikti atsižvelgus į pernykščių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatų analizę, besikeičiančius ūkininkų bei kitų paramos gavėjų poreikius. Portalo Delfi kalbintas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad Lietuvos ūkininkai aktyviai įsitraukė į pasėlių deklaravimo procesą – gegužės 3 d. ryto duomenimis, buvo suformuota beveik 10 tūkst. paraiškų, pagal kurias bus deklaruojamas 800 tūkst. ha plotas. O per pirmąją deklaravimo dieną buvo patvirtinta 2 200 paraiškų ir 15,5 tūkst. ha.
Žemės ūkio viceministras E.Giedraitis pastebėjo, kad ūkininkai per konsultacijas bene dažniausiai teiraujasi dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) 4 standarto – paviršinių vandens telkinių apsaugos. Mat šiemet įsigaliojo ir antrasis šio standarto reikalavimas, kuris pernai dar nebuvo taikytas – prie melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių privaloma palikti 3 m pločio palaukes su žoline danga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 3 m atstumas skaičiuojamas nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
„Pernai buvo taikyta išimtis ir prie melioracijos griovių galima buvo auginti pasėlius. Šiemet to negali būti, tad jeigu per patikrą bus nustatyta, kad tose apsaugos juostose žemė yra dirbama ir ten auga pasėliai, ūkininkams grės mažiausiai 1 proc. sankcija nuo visos deklaruotos išmokų sumos. Beje, GAAB 4 apraše nurodyta, kad apsaugos juostose gali būti ir keliukas, jeigu vyksta remontas, tai gali būti žemių, bet svarbiausia, jog žemė ten nebūtų dirbama, nebūtų naudojamos augalų apsaugos priemonės ir trąšos. O žolinės palaukės gali būti deklaruojamos kaip kraštovaizdžio elementai. Jei norima, tokius kraštovaizdžio elementus galima ir prižiūrėti už tai gaunant papildomas išmokas“, – aiškino E.Giedraitis.
GAAB 4 standartas susideda iš dviejų pagrindinių reikalavimų, kurių vienas buvo taikytas pernai – prie nesureguliuotų vandens telkinių ar jų ruožų reikėjo palikti 5 m pločio apsaugines juostas.
Taikomos išimtys
Kiti klausimai yra susiję su GAAB 8, kuris privalomas siekiant saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Šiemet šiam reikalavimui yra taikoma išimtis.
„Pagal šiemet taikomą išimtį, GAAB 8 reikalavimą ūkininkai galės išpildyti 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirdami tarpiniams pasėliams, už kuriuos yra mokamos išmokos. Tarpinių pasėlių ploto perskaičiavimo koeficientas lygus 1, paprasčiau tariant, „vienas prie vieno“, arba 4 proc. skirti azotą kaupiantiems augalams be augalų apsaugos produktų (AAP). Taip pat tinka 4 proc. skirti kraštovaizdžio elementams, negamybinėms veikloms, žaliajam pūdymui. Be to, šiemet nereikia turėti papildomo 1 proc. negamybinių plotų, dalyvaujant kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, kurios pernai buvo labai populiarios“, – aiškino E.Giedraitis.
Jis priminė, kad dar metams atidėtas GAAB 2 – šlapynių ir durpžemių apsaugos reikalavimo taikymas (draudimas dirbti plūgu). Šiemet Žemės ūkio duomenų centras tęsia durpžemių sluoksnio tikslinimo darbus.
Ploto pasikeitimas ir įsipareigojimai
Dėmesio sulaukia ir nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuria, siekiant išlaikyti daugiamečių pievų plotus, yra papildytas Strateginis planas. Ūkininkai domisi, ar naujoje ekologinėje sistemoje gali dalyvauti tie, kurie neturi gyvulių. Atsakymas teigiamas – tiems, kurie pasirinks naują ekologinę sistemą, pagal kurią numatytos dvi veiklos „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, gyvulių turėti neprivaloma. Kiekvienai iš veiklų yra nustatytas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis.
Nestinga pasiteiravimų dėl deklaruojamo ploto pasikeitimo ir įsipareigojimų trukmės. „Pavyzdžiui, tiems, kurie nuo 2024 m. įkurs ar prižiūrės žolinius kraštovaizdžio elementus – ežias (ribines juostas), palaukes ir paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius – nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis. Kadangi dabar žoliniai kraštovaizdžio elementai tinka daugiamečių pievų atkūrimui, siekiant, kad tai atitiktų daugiametės pievos statusą, nustatyti būtent 5 metų įsipareigojimai. O už kitų kraštovaizdžio elementų įkūrimą ar priežiūrą taikomas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis“, – teigė žemės ūkio viceministras.
Pareiškėjai, 2023 m. deklaravę įkuriamus naujus ar prižiūrimus esamus žolinius kraštovaizdžio elementus, tęs pernai prisiimtus 3 metų įsipareigojimus. Dėl deklaruojamo ploto pokyčio reikalavimas toks: per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc. Plotui sumažėjus daugiau nei 10 proc., parama neskiriama už sumažintą plotą, viršijantį leistiną ribą.
„Pavyzdžiui, žolinių kraštovaizdžio elementų plotus padidinus daugiau kaip 10 proc. arba 1 ha, reikės prisiimti naujus įsipareigojimus 5 metams visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Arba pagal gamybinę veiklą „Augalų kaita“ tiek pat padidinus plotą, bus privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metams visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui“, – aiškino E.Giedraitis.
Nemažai klausimų sulaukiama ir dėl bearimių žemdirbystės technologinių taikymo ir įsipareigojimų trukmės. Šiemet tiems, kurie dalyvaus Strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, yra diferencijuojamos išmokos, atsižvelgiant į bearimės technologijos lygį.
„Tie, kurie nuo 2024 m. taikys kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (kai žemės ūkio augalai sėjami naudojant diskinius, noraginius ar kombinuotuosius žemės dirbimo padargus, kurie organines augalų liekanas didžiąja dalimi įterpia į dirvą), įsipareigos dalyvauti šioje veikloje 1 metus, o tiems ūkiams, kurie taikys tiesioginę ir juostinę sėją, įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai. Taikant pastarąjį būdą svarbu, kad po sėjos turi likti ne mažiau kaip 50 proc. neįdirbto dirvos paviršiaus, padengto ražiena kartu su augalų liekanomis (šiaudais, pelais, augalų stiebais ar kitomis augalų dalimis), kurios turi būti aiškiai matomos. Be to, taikant tiesioginę sėją, tris žiemas – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. – deklaruotuose laukuose turi būti 100 proc. išlaikyta dirvos danga. Toks pat reikalavimas per atitinkamą įsipareigojimų laikotarpį – dvi žiemas – galioja ir taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-05-22
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Group“) finansų direktorius Mažvydas Šileika.„Kokybė (rapsų pasėlių – BNS) Lietuvoje kol kas gera, tas pats galioja ir kitoms rūšims, ypač kviečiams, turime pakankamai drėgmės, todėl pasėlių kokybė šiuo metu atrodo tikrai labai gerai“, – ketvirtadienį konferencijoje investuotojams sakė M. Šileika.
Anot jo, Latvijoje ir Estijoje sėjos pradžia buvo nebloga, tačiau pavasarį užėję žiemiški šalčiai turėjo daugiau neigiamos įtakos ir nors situacija kėlė iššūkių, ji nebuvo kritinė.
M. Šileikos teigimu, sunku pasakyti, kaip prekyba atrodys ateityje – tai priklauso nuo galutinio derliaus ir kaip Rusija ir kiti didieji žaidėjai atrodys rinkoje.
„Kalbant apie kitus metus situacija vis dar kintanti, šiuo metu visi prekiauja, kaip mes sakome, oru. Oro sąlygos daro didelę įtaką ateities derliui, jis diktuoja kainas (…). Šiuo metu sąlygos atrodo gerai, kainos pakilo globaliu mastu, tai taip pat padeda ir mūsų vietiniams ūkininkams“, – sakė M. Šileika.
Pasak jo, kol kas pastebimas teigiamas ūkininkų nusiteikimas šiems metams, nors viskas dar gali pasikeisti pablogėjus oro sąlygoms, tačiau šiuo metu jis labiau padeda nei kenkia.
Trečiadienį „Akola group“ pranešė, kad dėl mažų kainų per devynis 2023–2024 finansinių metų mėnesius krito grupės pardavimai ir pajamos. Per tris ketvirčius grupė pardavė 2,4 mln. tonų produkcijos –12 proc. mažiau nei tuo pat metu 2022-2023 metais.
Pernai liepą grupė įsigijo Širvintose veikiančią vartojimui paruoštų maisto produktų gamyklą, šių metų balandį investavo 0,45 mln. eurų į lietuvių įkurtą Jungtinės Karalystės natūralių funkcinių gėrimų startuolį „Brite Drinks“.
Šaltinis: agrobite.lt, 2024-05-23
Tūkstantį hektarų dirbantis ūkininkas apie tai, kur klysta valdininkai
Ūkininkas Šarūnas Šiušė pradėjo nuo 7 hektarų senelių žemės ir per tris dešimtmečius sukūrė klestintį augalininkystės ūkį, kuriame šiandien dirba visa šeima. „Man, kaip ūkininkui, dabar labai įdomūs laikai. Nieko nėra pastovaus, viskas labai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, Žaliasis kursas turėtų vadinti Žaliuoju susitarimu, būtų mažiau problemų. Iš kitos pusės, tai naujos galimybės ir mes prie jų taikomės, nors jau seniai taikėme technologijas, kurių dabar reikalaujama“, – pasakoja Š. Šiušė. Visas interviu su Š. Šiuše videoreportaže.
Jis skaičiuoja, kad beariminės technologijos jo ūkyje jau 23 metai, kintamos tręšimo normos keturiolikti metai, ištirti visi dirvožemiai, laukuose jutikliai, naudojamos bepilotės skraidyklės.
„Žemės ūkis tai ūkininko santykis su gamta ir man keista, kad Briuselyje valdininkai galvoja, jogūkininkavimą galima sudėti į „Exelio“ lenteles, reglamentą bei direktyvas. Šiandien ūkininkui nori pasakyti, kada pjauti ir kulti, nors to niekas geriau už patį žemdirbį nežino. Valdžia turėtų nustatyt tik pagrindines kryptis ir strategijas“, – konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ kalbėjo ūkininkas. Visas interviu su Š. Šiuše videoreportaže.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-05-14
Kvietimas teikti paraiškas vienam efektyviausių būdų sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkio sektoriuje – jau netrukus
Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones. Viena efektyviausių – durpinių šlapynių atkūrimas. Atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto užimančius durpžemius, ŠESD emisijos žemės ūkio sektoriuje sumažėtų beveik 25 proc. Apie pelkių atkūrimą, tvarų jų naudojimą ir tam skiriamą finansavimą diskutuota ministerijos bei VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo organizuotame seminare. Seminaro įrašas yra čia.
Siekdama sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, Lietuva įgyvendina Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“.
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė informavo, kad netrukus pagal šią priemonę vyks kvietimas teikti paraiškas.
„Pažeistų organinių dirvožemių arba kitaip – durpžemių – atkūrimas, verčiant pievomis ar pakeliant vandens lygį yra vienas efektyviausių būdų greitai ir reikšmingai sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkio sektoriuje. Ilgainiui šie plotai taip pat pradės kaupti anglį, taip dar labiau prisidėdami prie klimato kaitos švelninimo. Durpžemių klausimas tampa vis aktualesnis. Nors GAAB 2 ir buvo atidėtas metams, bet Žemės ūkio duomenų centras intensyviai dirba atnaujindamas žemėlapius, taip pat, nors parengiamieji darbai užtruko, jau birželį planuojame pradėti kvietimą teikti paraiškas pagal RRF veiklą“, – sakė patarėja K. Simonaitytė.
Antrasis kvietimas teikti paraiškas planuojamas rugsėjo-spalio mėnesiais.
Iki 2026 m. II ketvirčio pabaigos numatyta atkurti 6 tūkst. ha pelkių. Tam skirta 19,36 mln. Eur (RRF lėšų – 16 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšų – 3,36 mln. Eur). 1 ha atkurto pelkių ploto fiksuotas vieneto įkainis siekia 3044,03 Eur su PVM.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė seminaro dalyviams priminė, kokia veikla remiama, kokios yra tinkamumo finansuoti sąlygos ir įsipareigojimai pagal priemonę „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo atstovas Nerijus Zableckis pasakojo apie praktinius pelkės atkūrimo aspektus, hidrologinio režimo atkūrimo planavimą.
Šio fondo atstovas dr. Leonas Jarašius pristatė informaciją apie pelkių ūkinį naudojimą po hidrologinio režimo atkūrimo, pelkininkystės kryptis ir užaugintos biomasės panaudojimo pavyzdžius.
Seminaro metu taip pat anonsuota jo antroji dalis – apsilankymas Žuvinte, skirtas susipažinti su jau atliktais atkūrimo darbais. Mokomoji išvyka planuojama gegužės 31 d.
Lietuvos šlapynių GIS duomenų bazės duomenimis, Lietuvoje durpžemiai užima apie 654 tūkst. ha, iš jų apie 67 proc. yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai sudaro 38 proc. visų durpžemių (apie 251 tūkst. ha), beveik visi šie plotai yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai nėra derlingi – daugiau nei pusės jų našumo balas nesiekia 35 balų. Didžiausi durpžemių plotai yra Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje.
