Žemės ūkio naujienos: 2024-05-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė patvirtino apie 2,8 tūkst. iš Rusijos draudžiamų įvežti produktų sąrašą
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, Vyriausybė trečiadienį patvirtino konkretų jų sąrašą. Jį parengusios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu bus draudžiamas daugiau nei 2,8 tūkst. 24 grupių produktų įvežimas į šalį.
Į Lietuvą bus nebeįsileidžiami kai kurie gyvi gyvūnai, pavyzdžiui, perlinės vištos, mėsa ir kai kurie jos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir jo produktas, kiaušiniai, medus, medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, daržovės, vaisiai, riešutai, kava, arbata, prieskoniai, javai ir jų gaminiai, miltai, krakmolas, aliejus ir riebalai, vaškas, cukrus, taip pat kakava, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, actas, pašarai gyvūnams, maisto pramonės liekanos, tabakas ir perdirbti jų pakaitalai.
Iki 2025 metų gegužės 2 dienos galiojančius Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimus jau pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pernai jis tokį įstatymą vetavo dėl skirtingų sankcijų, nustatytų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet Seimas veto atmetė.
Draudimas iš šių šalių į Lietuvą įvežti Vyriausybės nustatytus žemės ūkio produktus ir pašarus įsigalios birželio 3 dieną.
Nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – gegužės 30 d.
Ketvirtadienį, gegužės 30 d., 8 val. ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais vėl konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Tokios konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį, jos tęsis iki birželio 28 d. Prisijungti prie susitikimo galima čia.
Taip pat primename, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, susijusias su plotu bei gyvuliais. Kviečiame skaityti laikraštį čia.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-29
Kviečiame pasinaudoti papildoma galimybe gauti iki 80 tūkst. eurų bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines sėjamąsias, kurios yra vienos pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo birželio 25 d. kviečiami teikti paraiškas. Šiam kvietimui teikti paraiškas yra skirta daugiau kaip 8 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skiriama iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc. paramos intensyvumo.
Žemdirbiai vis aktyviau taiko bearimes technologijas ir domisi finansavimo galimybėmis tiesioginėms sėjamosioms įsigyti, tai patvirtina ir šių metų sausio mėnesį įvykęs kvietimas teikti paraiškas. Tik savaitę trukusio paraiškų rinkimo metu buvo sulaukta 119 paraiškų, panaudota visa Modernizavimo fondo priemonės 2024 metams skirta 8 mln. eurų suma. Įsigyjamų tiesioginių sėjamųjų vidutinis darbinis plotis, palyginti su 2022-2023 m. kvietimu, padidėjo beveik 50 proc. ir siekė daugiau kaip 7 metrus.
Atsižvelgiant į tokį priemonės populiarumą ir gavus papildomą finansavimą, skelbiamas dar vienas kvietimas teikti paraiškas. Aplinkos projektų valdymo agentūra paraiškas priims iki rugsėjo 30 d. arba iki tol, kol bendra prašomos paramos suma nesieks 8,4 mln. eurų.
Visos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo priemonės, kaip ir bearimių technologijų skatinimas, yra skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti. Kompensacinių išmokų tikslas yra paskatinti žemdirbius auginti žemės ūkio augalus bearimiu būdu, kuris tiesiogiai užtikrina energijos sąnaudų mažinimą, technikos tausojimą ir prisideda prie dirvožemio būklės gerinimo.
„Tiesioginė sėja mažina ūkininkavimo sąnaudas, nes nebereikalingas daug degalų sunaudojantis dirvos arimas, o vienu technologiniu važiavimu atliekami keli darbai: paruošiamas sėklos guolis, įterpiamos trąšos ir įsėjamos sėklos. Įgudus taikyti tiesioginės sėjos technologiją, kuri reikalauja nemažai išmanymo, pasiekiamas įprastinis pasėlių derlingumas ir sutaupoma apie 30-40 proc. įprastoje gamyboje naudojamų išteklių (degalų, tepalų, mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų). Taikant bearimę technologiją prisidedama prie vandens telkinių apsaugos nuo taršos, pagerinama dirvožemio terpė biologinei įvairovei, sumažinamos emisijos, darbo laiko sąnaudos ir tausojama technika“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Svarbu žinoti
* Investicinė priemonė turi aiškiai nustatytą pasiekimo rodiklį. Norintys gauti kompensaciją už, pavyzdžiui, įsigytą 5 metrų darbinio pločio sėjamąją, turi sutaupyti 15 tūkst. litrų degalų per ūkinius metus.
* Siekiant užtikrinti optimalų su parama įsigytų sėjamųjų panaudojimą teikiantiems paraiškas dėl kompensacinės išmokos būtina žinoti, kad atsisakomos lengvatinio akcizų tarifo degalų normos dalis yra tiesiogiai susijusi su įsigyjamos sėjamosios darbiniu pločiu – kuo platesnė sėjamoji, tuo daugiau lengvatinio akcizų tarifo degalų reikės atsisakyti (sėjamosios vienam metrui darbinio pločio bus skaičiuojamas 3000 litrų lengvatinio akcizų tarifo degalų sumažinimas).
* Paraiškas gali teikti ir keli susikooperavę smulkūs ūkininkai, raštiškai susitarę, kuris iš jų kokio lengvatinių degalų kiekio atsisakys.
2022-2023 m. Modernizavimo fondo priemonės vykdymo laikotarpiu ūkininkai ir bendrovės įsigijo 69 sėjamąsias, iš jų 31 buvo tiesioginės sėjos sėjamoji. Įsigytų sėjamųjų vidutinis darbinis plotis tuo metu siekė apie 5 metrus.
„Norime priminti, kad taikantys bearimę technologiją ir deklaravę tiesioginės sėjos pasėlius, papildomai gaus po 66 eurų priemoką arba po 20 eurų už pasėlius, auginamus taikant minimalų viso dirvos paviršiaus įdirbimą“, – akcentavo žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.
Minėtos priemokos yra skiriamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.
Paraiškas kviečiame teikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-05-28
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2024 m. balandžio mėnesį eksportavo 8 proc. mažesnį grūdų kiekį negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų balandį eksportavo 320,568 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (98,93 proc. arba 317,135 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Norvegiją, Ukrainą, Nigeriją, Mozambiką, PAR ir Maršalo salas (vidutinė kaina – 218,74 EUR/t).
Miežiai (1,546 tūkst. t) buvo išvežti į Estiją, Lenkiją (vidutinė kaina – 258,65 EUR/t) – 83 proc. jų sudarė salykliniai miežiai. Avižos (718 t) išvežtos į Latviją, Lenkiją, Olandiją ir Italiją (vidutinė kaina – 265,86 EUR/t).
Šių metų balandžio mėnesį eksportuota 6,409 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – 46 proc. mažesnis kiekis negu 2023 m. balandžio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Norvegiją ir Pakistaną (žirnių vidutinė kaina – 283,31 EUR/t, o pupų – 297,48 EUR/t).
Rapsų eksportas 2024 m. balandžio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo mažesnis 58,84 proc. (sudarė 9,217 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją, Estiją ir Švediją (vidutinė kaina – 433,66 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, nr.9 (445), 2024-05-27
Nustatytas susietosios pajamų paramos dydis už auginamas sėklines bulves
Žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą dėl susietosios pajamų paramos mokėjimo už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės. Susietosios pajamų paramos už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės, dydis – 607,35 Eur už ha. Nustačius paramos dydį, pareiškėjams bus išmokėta susietoji pajamų parama už 2023 metais deklaruotus sėklinių bulvių plotus.
Išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už 2023 m. deklaruotus minėtus plotus bus išmokėta iki 2024 m. birželio 30 d.
