Žemės ūkio naujienos: 2024-06-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kada ir kaip privati žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams?
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams dažnai yra nemažą privačios žemės savininkų nepasitenkinimą keliantis procesas. Dėl šios priežasties ypač svarbu užtikrinti maksimalų šio proceso skaidrumą, aiškumą ir išsamų žemės savininkų informavimą apie jų teises. Svarbiausias žinotinas aspektas yra tai, kad už žemės (ir joje esančio privataus nekilnojamojo turto) paėmimą privalo būti teisingai atlyginta.
Žemės įstatymas nustato, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.
Tokiais atvejais privati žemė gali būti paimta (išpirkta), kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:
* Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
* krašto ir valstybės sienos apsaugai;
* tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
* viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
* socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
* komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
* kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
* gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
* miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
* miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės, kurios kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą praneša žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Informavus savininkus ir kitus naudotojus, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos, savivaldybių tarybos) savo lėšomis organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą.
Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį taip pat yra įvertinami šie aspektai:
* žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams;
* jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę;
* jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.
Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.
Jeigu žemės savininkas vis dėlto nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas. Tuomet institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Taip pat svarbus žinotinas aspektas, kad visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) dar kurį laiką, kol neprasidės realūs visuomenės poreikiams skirto projekto įgyvendinimo darbai, gali būti naudojamas buvusio savininko ar naudotojo. Tai aktualu žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims. Tam asmenys turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir gauti leidimą laikinai naudotis žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
Daugiau išsamesnės informacijos galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės skiltyje Dažniausiai užduodami klausimai.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-06-11
Nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – birželio 13 d.
Ketvirtadienį, birželio 13 d., 8 val. ūkininkus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais vėl konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Tokios konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį, jos tęsis iki birželio 28 d. Prisijungti prie susitikimo galima čia.
Taip pat primename, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, susijusias su plotu bei gyvuliais.
Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-12
Aktualūs ekologinės sistemos veiklos „Tarpiniai pasėliai“ reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) veiklos „Tarpiniai pasėliai“ reikalavimus. Pagal šią ekologinę sistemą parama skiriama už įsėlį, posėlį arba tarpinius žieminius pasėlius. Deklaruojantys įsėlį jį privalo įsėti iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus ir po jų derliaus nuėmimo nepertraukiamai išlaikyti dar bent 8 savaites.
Įsėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo bent 8 savaites, o pareiškėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas per „NMA agro“ programą arba el. paštu iselis@nm.lt informuoja NMA, nurodydamas valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius ir tikslią derliaus nuėmimo datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Pareiškėjai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį turi pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos tik po birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bet 8 savaites, o pareiškėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas per „NMA agro“ programą arba el. paštu poselis@nma.lt informuoja NMA apie sėją. Svarbu nurodyti valdos numerį, KŽS ir lauko numerius bei tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Deklaruojantys tarpinius pasėlius per žiemą, juos pasėti turi iki rugsėjo 15 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 15 d. Pluoštinės kanapės gali būti sėjamos tik po birželio 30 d. Tarpinius pasėlius per žiemą leidžiama tvarkyti (smulkinti, voluoti) nesuardant dangos, jų plotuose privaloma nuimti pagrindinių žemės ūkio augalų derlių.
Tarpinių pasėlių plotus yra draudžiama naudoti ūkinių gyvūnų ganymui. Taip pat draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas (įskaitant mėšlą ir srutas):
* įsėliui – nuo pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos, t. y. iki spalio 1 d.;
* posėliui ir tarpiniams pasėliams per žiemą – nuo sėjos dienos iki išlaikymo dirvoje termino pabaigos (posėliui – iki spalio 10 d., tarpiniams pasėliams per žiemą – iki kitų metų kovo 15 d.).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-12
Iki liepos 1 d. svarbu pateikti deklaruotų kraštovaizdžio elementų nuotraukas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal kompleksinę klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, kad iki liepos 1 d. reikia pateikti nuotraukas per „NMA agro“ programą. Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją programą „NMA agro“ galite rasti svetainėje https://www.nmaagro.lt/
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki liepos 1 d. privalo pateikti deklaruotų natūralios (gamtinės) kilmės akmenynų, akmenų, šakų, kelmų krūvų nuotraukas per mobiliąją „NMA agro“ programą. Pavėluotai nuotraukos priimamos iki liepos 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena) paramos suma pagal šią veiklą mažinama 1 proc.
Po liepos 15 d. pateiktos nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės). Tokiu atveju parama yra nemažinama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-11
Šienavimo terminai drugių buveinių apsaugos plotuose
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pareiškėjams, įgyvendinantiems klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, šienavimo terminus.
Pagal ekologinės sistemos veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ pareiškėjai turi pasirinkti tvarkymo būdą – šienavimą arba ganymą, tai pažymėdami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) paraiškos teikimo metu.
Pareiškėjai, kurie pasirinko šienavimą, privalo drugių, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės buveinių apsaugos plotuose nušienautą žolę išdžiovinti prieš surenkant ir likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki išdžiovintos žolės išvežimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą pateikti deklaruojamame lauke nušienautos žolės nuotraukas iš skirtingų lauko vietų. Šiuose plotuose šienavimą galima pradėti ne anksčiau kaip birželio 20 d.
Pavėluotai nuotraukas galima pateikti iki spalio 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma už šią veiklą mažinama 1 proc.
