Žemės ūkio naujienos: 2024-06-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Susitikimas, siekiant skaidriai ir tikslingai panaudoti paramą jauniesiems ūkininkams
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) suorganizavo diskusiją su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais, kurioje aptarti klausimai, susiję su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektų rizikų valdymu. NMA nuolat siekia, kad kuo daugiau paramos atitektų tikriesiems ūkininkams, o galimai fiktyvūs ūkininkai, siekiantys gauti paramą nesąžiningais būdais, būtų nuo to atgrasyti dar ankstyvoje paraiškų teikimo ir administravimo stadijoje.
Siekiant atskirti tikruosius ūkininkus nuo nesąžiningų buvo sutarta, kad jaunųjų ūkininkų atstovai, gavę sąjungos narių sutikimus, NMA pateiks informaciją apie tuos sąjungos narius, kurie yra nepabaigę projektų arba yra pateikę paraiškas jaunųjų ūkininkų paramai gauti. Taip pat Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungosnariai, gavę NMA paklausimą dėl papildomų duomenų ar paaiškinimų pateikimo, bus skatinami kreiptis į sąjungą, kuri teiks konsultacijas šiais klausimais. Be to, sąjungos nariai bus skatinami suteikti įgaliojimą sąjungai atstovauti nario interesams ir teikti papildomus duomenis ar paaiškinimus NMA, pvz., tais atvejais, kai yra vykdomas galimo pažeidimo tyrimo procesas.
Aktyvios diskusijos metu buvo kalbama ir apie vienodos komunikacijos užtikrinimą, kviečiant jaunuosius ūkininkus kreiptis paramos ir išaiškinant kontrolės procedūras bei bendradarbiavimo galimybes. NMA tęs komunikaciją apie rizikos kriterijus, paaiškins taikomų papildomų kontrolės priemonių tikslą ir kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai, dalinsis įžvalgomis, statistika ir kita informacija apie įgyvendinamų projektų eigą bei problemas. Planuojama parengti ir suderinti su ŽŪM remtinų prioritetinių veiklų sąrašus bei rekomenduojamas investicijas.
Abi šalys sutarė, jog tokie susitikimai yra naudingi, siekiant skaidraus ir tikslingo paramos lėšų naudojimo, todėl siekiant tęsti aktyvų bendradarbiavimą, pasibaigus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paraiškų teikimui, bus organizuojamas bendras susitikimas, skirtas aptarti paraiškų teikimo rezultatus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-25
Kita savaitė paskutinė, kai dar galima deklaruoti
Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus žemdirbiai gali deklaruoti iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškos priimamos 10 kalendorinių dienų, t.y. nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc. Pareiškėjai iki pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpio pabaigos gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybėje.
Prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiu, laikomas pavėluotai pateiktu, o už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas ar įbraižytas laukas dalijamas į kelis laukus) arba didinamą lauko dalį (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas) mažinamos 1 proc., išskyrus atvejus, kai:
· keičiami paraiškos pirmajame lape nurodyti duomenys ar atsisakoma paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką;
· keičiamas deklaruojamų naudmenų ar kito ploto klasifikatoriaus kodas, nekeičiant prašomos paramos sumos (kai keičiamas klasifikatoriaus kodas, prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas paraiškų teikimo laikotarpiu, nelaikomas pavėluotai pateiktu);
· taisoma įbraižytų laukų grafinė konfigūracija (netikslaus deklaruojamų laukų įbraižymo atveju), ir toks taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų (įbraižytų laukų ploto) keitimo.
Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės). Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Taip pat pareiškėjai gali patys pateikti paraišką, ją užpildydami PPIS, o prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus išsiųsti paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pareiškėjai gali atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos pareiškėjui už atsisakytą visą paraišką arba jos dalį netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos pareiškėjas nebuvo jo pasirinktu būdu informuotas apie NMA planuojamą patikrą, paraiškoje aptiktas klaidas (išskyrus Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos nustatytas neatitiktis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijams) arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-21
Patys nepopuliariausi – darbai žemės ūkyje
Nors vasarai įsibėgėjant Užimtumo tarnyba praneša, kad yra vis daugiau laisvų darbo vietų darbo ieškantiems žmonėms ir jie turi iš ko pasirinkti, kai kurie darbdaviai kaime talkininkų nesulaukia, nes norinčių pas juos dirbti beveik neatsiranda – tarp bedarbių ravėti daržus ar skinti uogas norinčiųjų nėra. Dirbančiųjų šalyje daugėjo, nedarbas traukėsi, darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių.
Tokias darbo rinkos tendencijas gegužę fiksavo Užimtumo tarnyba. „Dabar palankus metas ieškoti darbo – darbo rinka gyvybinga, laisvų darbo vietų gegužę skelbta daugiausiai nuo metų pradžios. Darbuotojų aktyviai ieško apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei statybos įmonės, pramogų ir sporto organizatoriai, prekybininkai. Švietimo įstaigos taip pat pradeda skelbti darbo pasiūlymus naujiems mokslo metams“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Laisvų darbo vietų skaičius augo trečią mėnesį iš eilės. Užimtumo tarnyboje 5,2 tūkst. darbdavių gegužę registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo pasiūlymų skaičius nuo metų pradžios buvo didžiausias didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, švietimo sektoriuose. Barmenams, degalinių operatoriams, šaltkalviams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, grindų ir plytelių klojėjams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams darbo pasiūlymų gegužę skelbta daugiausiai nuo 2023 m. pradžios.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, darbo ieškančiųjų grįžimas į darbo rinką išliko aktyvus: „Gegužę dirbti pradėjo 19,8 tūkst. klientų – mažiau nei balandį, tačiau daugiau nei gruodžio–kovo mėnesiais. Dar 8,4 tūkst. žmonių pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus.“ Aktyviausiai nuo metų pradžios darbo ieškantieji darbinosi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei nekilnojamojo turto operacijų veiklą vykdančiose įmonėse.
„Fiksuojame ne tik šiam sezonui būdingą darbo rinkos suaktyvėjimą, bet ir įprastą nedarbo mažėjimą tokiu metų laiku. Bedarbių skaičius per gegužę susitraukė beveik 5 tūkst. Šią vasarą pasitinkame mažesniu registruotu nedarbu nei prieš metus“, – pastebėjo J.Zemblytė.
Ieško ravėtojų, bet dirbti nėra kam
Steponiškių kaime, netoli Marijampolės, įsikūrusios UAB „Gėlės ir daržovės“, užsiimančios šiltnaminių gėlių, įvairių daržovių auginimu ir jų perdirbimu, savininkė Elvyra Katilienė teigė, kad situacija kasmet vis blogesnė, nėra darbo rankų, rasti darbuotojų – rimta problema. Šiuo metu kaime įkurtai įmonei labai trūksta nekvalifikuotų darbuotojų, patikimų ravėtojų rankų, nes kažkodėl pasidarė visiems labai sunku laukuose ar šiltnamiuose ravėti, prižiūrėti, skinti.
„Mums šiemet „įsivažiuoti“ į sezoną labai sunkiai sekėsi ir dabar, sezono metu, labai sunku. Užimtumo tarnyba nesiunčia mums galimų darbuotojų. Tai, jog yra užregistruota darbo vieta, dar nereiškia, kad Užimtumo tarnyba mums siunčia darbuotojus. Jų ji nesiunčia iš viso – nei norinčių, nei nenorinčių dirbti“, – nedėkingą situaciją apibūdino direktorė E.Katilienė.
Darbą siūlanti darbdavė sakė, kad tik vieną Užimtumo tarnybos siųstą žmogų šiemet buvo įdarbinusi ūkyje, bet šis tedirbo lygiai keturias dienas. Po to pranešė turįs nedarbingumo pažymėjimą ir „išėjo sirgti“. „Iš Užimtumo tarnybos atsiųsti darbuotojai nori ne dirbti, o tik toliau glaustis šioje tarnyboje, nes taip jiems naudingiau. Tokia dabar yra realybė“, – aiškino darbdavė E.Katilienė.
Nuo įtampos, didelio darbo krūvio ir pačios vadovės sveikata neseniai sustreikavo, jai tenka lankytis pas medikus. Didžiausias jos rūpestis – nėra kam šiltnamiuose, daržuose dirbti. Jau kurį laiką skelbiasi, kad ieško darbuotojų, bet – tyla.
„Pati savo pastangomis susiradau žmogų, kuris buvo registruotas Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriuje. Sutariau su juo, kad ateis pas mus dirbti. Pati jį radau. Šiuo atveju suprantu: Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyrius negali mums siųsti darbuotojų, o Marijampolės skyrius – gali, bet nesiunčia. Jau net nežinau, kiek kartų to jų prašiau, kiek kartų skambinau, priminiau. Kai dirbo senesnės darbuotojos, su jomis dar būdavo įmanoma šį tą sutarti, atsiųsdavo. Bet pastaruoju metu…“ – apgailestavo darbdavė.
E.Katilienės pastebėjimu, kai prasideda sezoniniai darbai, jiems reikia, kad žmonės tuojau pat, po 2–3 dienų, pradėtų dirbti, o ne po 2 savaičių. Nes jeigu atsiunčia žmogų, kuris pareiškia, kad tikrai nenori dirbti tokio darbo, kitą žmogų atsiunčia po kitų 2 savaičių.
„Baisus vargas. Nežinau, ar jau Užimtumo tarnyboje nėra registruotų darbo ieškančiųjų, ar kas, nors vis girdžiu, kad neturinčių darbo žmonių yra didelis procentas. Tačiau pagal tarnybos pagalbą, man atrodo, kad nėra registruotų įsidarbinti norinčių žmonių. Bet jeigu jie registruoti, turėtų juos siųsti. Jei nenori dirbti, tai gal jie visiškai nėra bedarbiai. Didesnė tikimybė, kad taip, jei jų net nesiunčia ten, kur ieško darbuotojų“, – karčia gyvenimiška patirtimi dalijosi Steponiškių kaime bendrovei vadovaujanti moteris.
Nenutrūkstami darbai ceche
Jau apie 10 metų UAB „Gėlės ir daržovės“ užsiima daržovių perdirbimu. Pagal bendrovės savininkės parinktas receptūras cecho darbuotojos ruošia mišraines, salotas, raugia, marinuoja daržoves. Mišrainių verslą padiktavo išaugintų daržovių perteklius. Taip maža įmonė turi darbo ištisus metus, bet svarbiausia, kad būtų darbščių rankų.
Šis ūkis valdo apie 3 ha žemės, joje maždaug 50 arų užima šiltnamiai, kitoje dalyje – daržai. Bendrovės specializacija – pomidorų auginimas. Ši daržovė pateisino lūkesčius, jų augina daugiau nei 30 veislių. Sezono metu neįstengia tiek derliaus realizuoti, kiek jo uždera, o likučius išmesti neleistų sąžinė, todėl daržovių perteklių perdirba – sudeda į mišraines, salotas, konservus, raugia.
Namelyje ant ratų įrengtame ceche, kai prasideda daržovių pikas, nuolat triūsia keletas samdomų darbuotojų. Moterys verda, kepa, troškina, pjausto, raugia. Tai nelengvas, bet atsiperkantis verslas. Pagrindinės mišrainės – balta ir raudona su burokėliais – gaminamos pagal senovines receptūras. Šiuolaikiškesnių mišrainių, salotų receptūras sukūrusi pati E.Katilienė.
Ceche atsisakyta sveikatai nepalankių priedų, dedami tik natūralūs konservantai – druska, cukrus, balzaminis actas, prieskoniai, česnakai, todėl tai greito naudojimo mišrainės. Rauginimui ar marinavimui žoleles užsiaugina patys. Beveik ištisus metus gamina apie 10 rūšių mišrainių, pomidorų sultis, konservuotą agurkinę sriubą, agurkus su ciberžole, marinuotas cukinijas su apelsinų sultimis, česnakais kimštus pomidorus, raugintus kopūstus su krienais, raugintus obuolius ir kt. Ieško variantų, leidžiančių nieko neišmesti.
Iš aklavietės ieško išeities
Trūkstant darbo jėgos, bendrovės šeimininkai pavasarį net pagalvojo apie patį blogiausią variantą – nieko kito nebeliktų, kaip bendrovę likviduoti. Vien patys savo jėgomis tiek daug darbų niekaip neįstengtų nudirbti.
E.Katilienė pamena, kad pačioje pradžioje auginti daržoves sodybos šiltnamyje buvo jos vyro Antano Marcinkevičiaus pasirinkimas. Dėl prastėjusios sveikatos jis turėjo atsisakyti darbo Vidaus reikalų sistemoje, bet pusamžis vyras be veiklos sėdėti namuose dar nenorėjo. Pradėjo nuo 5 arų šiltnamio. Vyrui Elvyra padėdavo grįžusi po darbo – moteris pagal išsilavinimą apie 30 metų dirbo buhaltere.
Šiltnamyje pavykdavo užauginti skanių pomidorų, agurkų, todėl pasistatė antrą šiltnamį, moters pagalbos reikėdavo vis dažniau ir taip kaime susidraugavo su daržininkyste. Pradžioje Elvyra dar turėjo daržininkės statusą, o vėliau versli moteris įsteigė socialinę įmonę UAB „Gėlės ir daržovės“, tapo jos vadove. 2014 m. per Užimtumo tarnybą, parengusi socialinės įmonės veiklos projektą, kurio siekis buvo įdarbinti asmenis, negalinčius lygiomis galimybėmis konkuruoti darbo rinkoje, skatino šių asmenų grįžimą į darbo rinką, mažinant jų socialinę atskirtį. Jos įkurtoje socialinėje įmonėje 60 proc. dirbančiųjų sudarė neįgalūs asmenys. Socialinės įmonės veikla truko apie 7 metus.
Įmonės veikla įsivažiavo ir nenutrūko iki šiol. Dabar pagrindinis ūkio baras – šiltnamiai ir daržovių perdirbimas. Tačiau tam, kad žiemą nebūtų šildomas pustuštis šiltnamis, jie augina pomidorų, arbūzų daigus, vasarines ir daugiametes gėles, todėl pusę šiltnamio užpildo gėlės – begonijos, pelargonijos, „ledinukai“. Taip pat augina aukštaūges ir žemaūges kanas, salvijas, rusmenes, veronikas ir kasmet paįvairina gėlių asortimentą. Toks planavimas bendrovei padeda užimtumą susikurti be pertraukų ištisus metus. Nepaisant darbo jėgos trūkumo, UAB „Gėlės ir daržovės“ vis dar pavyko išsaugoti didelį daržovių ir gėlių, gaminamos produkcijos asortimentą.
Pagalbos nesikreipė
Dabar ir uogų augintojų ūkiuose – pats darbymetis, skinamos braškės, tad papildomos darbo rankos visuomet praverčia. Šukčiakalnio kaime (Alytaus r.) uogininkystės ūkio šeimininkai Daiva ir Jonas Sakalauskai šia veikla užsiima jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl turi nusistovėjusią tvarką.
„Šiemet mes kaip tik iš viso nesikreipėme į Užimtumo tarnybą, nes kokius 6 metus iš eilės vis kreipėmės. Šiemet sezoninių darbuotojų ieškome patys savo jėgomis. Ir problemų neturime, nes jau 14-tas sezonas, kai dirba mūsų uogininkystės ūkis. Pas mus sugrįžta tie patys žmonės, kurie čia pas mus ūkyje dirba jau 4–5 sezonus, tai labai mums pagelbsti, kad turime stiprų įdirbį“, – sakė D.Sakalauskienė.
Kai anksčiau Sakalauskai ieškodavo talkininkų per Užimtumo tarnybą, Dzūkijos krašto ūkininkės teigimu, jų lūkesčius rezultatas arba pateisindavo, arba ne. „Tie žmonės, kurie pritapo, vasarai grįžta padirbėti, buvo atėję ne per Užimtumo tarnybą. Tai yra motyvuoti žmonės, kurie nori vasarą dirbti ir užsidirbti“, – sugrįžtančiais darbuotojais pasidžiaugė uogų augintoja.
Sakalauskai pasiskaičiavę, kad jiems šiemet skynėjų daug nereikės, nes ir patys su šeimos nariais sezono metu aktyviai dirba ūkyje. Per daug metų išmoko racionaliai susiplanuoti sezoninius darbus ir įveikti, o šiemet abu sutuoktiniai neturi papildomų veiklų, rūpinasi tik ūkiu.
„Pirma savaitė, kai skiname braškių derlių. Tik „įsivažiuojame“. Sunku prognozuoti derlingumą, nes kiekvieną dieną gali būti skirtingai. Šiandien viskas gerai, bet nokstančias uogas gali nuniokoti kruša, be to, dabar drėgna, ir jeigu bus aukšta temperatūra, labai puls puvinys. Taip kad net neprognozuojame. Kai pasibaigs sezonas, tada ir galėsime apžvelgti jo rezultatus, o dabar svarbiausias reguliatorius yra oras, gamta“, – kalbėjo pati kasdien braškyne dirbanti ūkininkė Daiva.
Į žemės ūkį ir uogininkystę sutuoktiniai – buvusi vyrų kirpėja ir informacinių technologijų specialistas – pasuko tam tikru laiku, netikėtai, ir nėrė stačia galva. Tada drąsus apsisprendimas dirbti žemę prilygo avantiūrai. Dabar šiame versle, kad visur suspėtų, jiedu kaime vos spėja suktis. Šeima savame uogyne augina įvairių rūšių šilauoges, braškes, avietes, serbentus, medlievas, gervuoges, desertines vynuoges.
Žemės ūkyje judėjimas yra
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje gegužės mėnesį buvo registruotos 597 laisvos darbo vietos. Palyginti su balandžiu, tokių darbo vietų registruota 74 vietomis (11 proc.) mažiau. Beveik pusė paskelbtų laisvų darbo vietų gegužę pateikė ūkininkų ūkiai – 161 ūkininkų ūkis įregistravo 284 laisvas darbo vietas.
Visos laisvos darbo vietos šiame sektoriuje (315) užregistruotos nekvalifikuotiems darbininkams: augalininkystės ūkio darbininkams – 77, pagalbiniams darbininkams – 55, gyvulininkystės ūkio darbininkams – 30, nekvalifikuotiems melžėjams – 27, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams – 25.
Vidutinės kvalifikacijos darbams buvo registruotos 242 laisvos darbo vietos. Daugiausiai – 126 vietos skirtos įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams – 59, o tarnautojams, paslaugų darbuotojams ir pardavėjams, kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 57. Vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota traktorininkams – 59, mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriams – 31, kvalifikuotiems grybų ūkio darbininkams ir nekvalifikuotiems grybų rinkėjams – 25, medkirčiams – 11, pardavėjams – 10. Aukštos kvalifikacijos darbų grupėje pateikta 40 darbo pasiūlymų. Daugiausia jų skirta miškininkystės specialistams – 13 laisvų darbo vietų, medienos ruošos meistrams, agronomams ir miškininkams – po 4.
Tarp Užimtumo tarnyboje gegužę registruotų klientų norą dirbti judamųjų žemės ir miško ūkio įrenginių operatoriais pareiškė 146 darbo ieškantys asmenys, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojais – 27, o kvalifikuotais augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų veiklų darbuotojais – 24. Dar 59 asmenys įsidarbintų nekvalifikuotais augalininkystės ūkio darbuotojais, nekvalifikuotais gyvulininkystės ūkio darbininkais dirbti norėtų 14 asmenų, nekvalifikuotais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais – 25, o nekvalifikuotais sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkais – 11 asmenų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-06-21
ES žemės ūkio ministrų dėmesys žemės ūkio ateičiai
Tarp svarbiausių temų, kurias Liuksemburge aptarė susirinkusi Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba – ne tik Lietuvos iškeltas klausimas dėl Rusijos veiksmų Baltijos jūroje ir jų poveikio ES bendrajai rinkai, bet ir išvadų dėl ES žemės ūkio ateities tvirtinimas. Išvadose siekiama atsižvelgti į ūkininkų poreikius, išsakytus neseniai vykusiuose protestuose, tiek dėl vis didėjančių pareigų, įskaitant ir klimato politiką, tiek dėl nepakankamo atlygio už jų darbą.
ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija, atsižvelgusi į valstybėms narėms aktualiausius aspektus, pristatė išvadas dėl žemės ūkio ateities ES. Jose pažymima žemės ūkio strateginė svarba, ES politikų suderinamas ir sinergija, autonomija, bendrosios žemės ūkio politikos adekvataus finansavimo svarba.
„Ypač svarbus klausimas ne tik Lietuvos žemdirbiams – kuo greičiau turi būti užtikrintas teisingas tiesioginių išmokų paskirstymas tarp valstybių narių“, – tarybos posėdyje pabrėžė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pirmininkaujanti Belgija konstatavo, kad taryboje nepavyko vienbalsiai patvirtinti išvadų dėl žemės ūkio ateities ES. Konsensuso dėl šių išvadų bus siekiama Specialiajame žemės ūkio komitete.
Aptarti ir kiti aktualūs klausimai
Taryboje buvo pateikta naujausia informacija apie dabartinę padėtį, susijusią su keturiais šiuo metu nagrinėjamais teisės aktais – reglamentų pasiūlymais dėl augalų dauginamosios medžiagos, miško dauginamosios medžiagos, miškų stebėsenos sistemos, gyvūnų apsaugos juos vežant.
Taryboje aptarti ir ES santykiai su Norvegija žuvininkystės srityje, poreikis pratęsti 2014-2022 m. kaimo plėtros programų įgyvendinimą, diskutuota dėl ES investicinės paramos veisliniams gyvuliams įsigyti.
Pirmininkaujanti šalis Tarybos narius taip pat informavo ir apie jos surengto aukščiausio lygio mokslinio simpoziumo, skirto pakuočių maistingumo ženklinimo sistemų perspektyvoms, rezultatus. Maistingumo balų ženklinimas sudaro daugiau galimybių vartotojams palyginti produktus ir rinktis sveikesnius.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-24
Lenkija, Lietuva ir Ukraina dėl žemės ūkio krizės kaltina Rusiją
Pirmadienį Varšuvoje buvo pasirašyta deklaracija pagal „Liublino trikampio“ formatą, kuris atspindi trišalę Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos partnerystę. Ji apima abipusius santykius, susijusius su dabartine Ukrainos ekonomine padėtimi, ypač žemės ūkio sektoriuje. Lenkijos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Miroslawas Maliszewskis sakė, kad „pagrindinis deklaracijos tikslas yra įvardyti Rusijos Federaciją kaip agresorę, (…) kurios veiksmai pastaraisiais metais sukėlė ekonominę krizę Lenkijoje ir daugelyje kitų Europos valstybių“.
Šaltinis: lrytas.lt, 2024-06-24
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
