Žemės ūkio naujienos: 2024-06-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Liepos 1 d. – paskutinė diena, kai galima deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus
Iki liepos 1 d. žemdirbiai dar gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus. Primename, kad, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d., nėra taikomas išmokų mažinimas. Pareiškėjai iki liepos 1 d. taip pat gali pakeisti patvirtintos paraiškos duomenis savivaldybėje, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijoje ar struktūriniame padalinyje ir patys, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS).
Prašymas pakeisti paraiškos duomenis, pateiktas pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiu, nebus laikomas pavėluotai pateiktu ir už tai nebus mažinamos tiesioginės išmokos.
Atkreipiame dėmesį, kad, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės. Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikia prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Taip pat pareiškėjai gali patys pateikti paraišką, ją užpildydami PPIS, o prašymą priimti pavėluotai teikiamą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus išsiųsti paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pareiškėjai gali atsisakyti paramos už visą paraišką arba jos dalį nuo paraiškos pateikimo iki paramos gavimo dienos. Sankcijos už atsisakytą visą paraišką arba jos dalį netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus ar paramos pagal visą paraišką atsisakymo dienos pareiškėjas nebuvo jo pasirinktu būdu informuotas apie NMA planuojamą patikrą, paraiškoje aptiktas klaidas (išskyrus Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos nustatytas neatitiktis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijams) arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-26
Pateiktos paramos smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimo paraiškos
Nuo balandžio 15 d. iki gegužės 31 d. šalies smulkieji ūkio subjektai teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sudarė pirmumo eilę, su kuria kviečiame susipažinti. Su pirmumo eile galima susipažinti čia.
Iš viso buvo pateikta 13 paraiškų, kurios surinko nuo 55 iki 45 atrankos balų. Bendra prašoma paramos suma sudarė 1,09 mln. Eur. Šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 4,31 mln. Eur, todėl visiems pareiškėjams paramos lėšų pakanka.
Toliau bus vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą. Atlikus šį vertinimą, pareiškėjai bus informuoti apie paramos jiems skyrimą arba neskyrimą paraiškoje nurodytu būdu.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-06-25
Ministras K. Navickas: „Lūžis įvyko – parama nebestringa NMA koridoriuose“
Kelerių metų Žemės ūkio ministerijos pastangos paspartinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą apčiuopiamų rezultatų davė 2023-iaisias, kai buvo pakeistas vadovas. Šiemet ūkininkų paraiškas dėl paramos skyrimo NMA įvertina du kartus greičiau, nei 2022 metais. Paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo trukmė yra vieni svarbiausių rodiklių, rodančių NMA veiklos efektyvumą. Terminai labai svarbūs ir ūkininkams, nes užtrukus paraiškų vertinimui ūkis susidurtų su pinigų trūkumu.
„Ministerijos kuruojamų įstaigų veiklos efektyvumas buvo mūsų prioritetas nuo pat kadencijos pradžios. Tačiau iš NMA negaudavome detalios informacijos apie paraiškų vertinimo statistiką. Galiausiai paaiškėjo, kad veiklos efektyvumas apskritai nebuvo matuojamas. Pernai situacija NMA pasikeitė: nustatyti konkretūs tikslai, pradėtas matuoti efektyvumas. Netrukus įvyko lūžis – parama nebestringa NMA koridoriuose“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
2023 m. vidutinė paramos paraiškos vertinimo trukmė sutrumpėjo 30 proc. (24 dienomis), palyginti su 2022 m. – nuo 79 iki 55 dienų. Šiemet paraiškos vertinamos dar 13 dienų greičiau. Tad per porą metų terminas sumažėjo kone perpus.
Pavyko sutrumpinti ir mokėjimo prašymų vertinimo terminą. 2023-iaisiais jis vidutiniškai sutrumpėjo apie 26 proc.– nuo maždaug 42 iki 31 dienos. Šiemet kiekvienam paramos gavėjui sutaupoma dar po beveik 4 dienas.
NMA direktorius Fortunatas Dirginčius sako, kad procesų optimizavimas tik įsibėgėja. „Matome pakankamai potencialo padaryti daugiau nedidinant darbuotojų skaičiaus. Pritaikome gerąją vadybos praktiką, atnaujiname jau turimas technologijas ir pritaikome inovacijas. Įvedus pamatuojamus objektyvius tikslus bei sukūrus patrauklią darbo aplinką, atsiranda galimybės pereiti į kitą agentūros atsinaujinimo etapą“,– teigia F. Dirginčius.
NMA kasmet administruoja vidutiniškai daugiau nei 900 mln. Eur nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Veiklos efektyvumas – vienas svarbiausių vertinamų NMA tikslų, nes 2021–2027 m. metinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra išaugusi dešimtadaliu, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-25
Į Ukrainos frontą – parama, kuri padės saugoti karių gyvybes
Nuolatinis paramos organizatorius, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo per 1991 m. sausio įvykius gynėjas, šaulys ir ūkininkas E. Žukauskas sako, jog šį kartą surinkti tokią brangią ir frontui ypač reikalingą paramą galėjo tik padedant žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir jo patarėjui jurbarkiškiui, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui Daivarui Rybakovui, Seimo nariui jurbarkiškiui Ričardui Juškai.
Iš Jurbarko į Ukrainos frontą išvyko kariams skirta labai svarbi technika. Jurbarkiečiai į frontą gabena tris visureigius automobilius, krovininį mikroautobusą ir keturis galingus, visiškai sukomplektuotus savivarčius bagius bei jiems skirtas priekabas.
Šiai jurbarkiškių ekspedicijai nugabenti į frontą perduoti du Nacionalinės žemės tarnybos visureigiai. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai Žemės ūkio ministerija skiria ir E. Žukausko rengiamos paramos akcijos dalyviams nugabenti į frontą perduoda visureigių. Ir per praėjusią išvyką šių metų pavasarį ukrainiečiams kariams tiesiai į frontą nugabenti trys Žemės ūkio ministerijos dovanoti visureigiai automobiliai.
Pasak D. Rybakovo, Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos Ukrainai jau perdavė 49 automobilius. „Ministerija sau pasiliko tik vieną automobilį, skirtą ministrui, o visi kiti perduoti į Ukrainą. Atidavėm ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, gyvulininkystės, augalininkystės, žuvininkystės tarnybų automobilius. Ministras nurodė, jog keičiant automobilius nė viena mašina nebūtų parduota, o visos perduotos Ukrainos kariams. Dar mašinų yra likę Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, atiduosim ir tas“, – sakė D. Rybakovas.
Jurbarkiečių išvykų išskirtinumas tas, jog Žemės ūkio ministerijos ir kitų žinybų skiriama parama atiduodama ne apskritai frontui, o karių būriui ar net priskiriama konkrečiam kariui. Štai ir dabar numatyta parama bus perduota Charkivą ginančiam Trečiojo užsieniečių karių savanorių legiono būriui, kuriame tarnauja jurbarkiškis karys savanoris. Čia bus palikti du visureigiai ir du bagiai. Kita paramos dalis perduodama Zaporižės srityje kariaujančiai 117-ai atskirajai mechanizuotai brigadai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-06-25
Nepaisant ir toliau mažėjančios pieninių galvijų bandos Europos Sąjungoje, 2024 m. žalio pieno supirkimas turėtų šiek tiek padidėti
Praėjusiais metais, nepaisant mažėjančių, bet vis dar aukštame kainų lygyje išsilaikiusių žalio pieno kainų, ES valstybėse* buvo supirkta 144,71 mln. t žalio pieno, t. y. 0,1 proc. daugiau nei 2022 m. Nors bendras ES valstybėse supirktas žalio pieno kiekis keitėsi nedaug, tačiau žalio pieno supirkimo pokyčiai tarp kai kurių valstybių buvo stebimi: pavyzdžiui, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje žalio pieno supirkimas sumažėjo, o Belgijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje – padidėjo.
Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 1,35 mln. t žalio pieno – 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Šiems pokyčiams įtakos turėjo orų sąlygos ir struktūriniai pokyčiai. Nepaisant gana stabilios žalio pieno pasiūlos, ES valstybėse* stebimas ilgalaikis pieninių galvijų bandos mažėjimas (2023 m. pieninių galvijų banda sumažėjo 1,7 proc.).
Šį mažėjimą kompensavo žalio pieno išeigos padidėjimas, kuris pernai buvo apie 1,8 proc., didesnis nei 2022 m. Taip pat dėl palankių oro sąlygų buvo stebimas pieno kokybės pagerėjimas: pieno riebalų kiekis žaliame piene padidėjo apie 0,7 proc., o pieno baltymų kiekis žaliame piene padidėjo apie 0,6 proc. Europos Komisija prognozuoja, kad 2024 m. esant įprastoms oro sąlygoms ir aukštesniam žalio pieno kainų lygiui, ES valstybėse* žalio pieno supirkimas turėtų būti apie 0,4 proc. didesnis nei prieš metus. Nors ir šiais metais tikimasi tolesnio ES pieninių galvijų bandos mažėjimo (apie 0,5 proc.), tačiau tai neturėtų turėti įtakos žalio pieno pasiūlai dėl 0,9 proc. išaugsiančios žalio pieno išeigos.
Šių metų I ketvirtį ES valstybėse* supirkta 36,33 mln. t žalio pieno – 1,1 proc. daugiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Analizuojamą ketvirtį, palyginti su 2023 m. I ketvirčiu, Lietuvoje žalio pieno supirkimas padidėjo apie 7,1 proc. (iki 320,3 tūkst. t). 2024 m. pradžioje ES žalio pieno supirkimo kainos stabilizavosi ir siekė apie 0,46 EUR/kg. Šis aukštas kainų lygis net 15,0 proc. viršijo 5 metų žalio pieno supirkimo kainų vidurkį.
