Žemės ūkio naujienos: 2024-07-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Finansų tarpininkų dėl lengvatinių paskolų sąrašas – ir NMA svetainėje
Pareiškėjai, kurie kreipiasi dėl paramos pagal investicines priemones, pagal tam tikras iš jų gali teikti paraiškas gauti lengvatinę paskolą. Nuo šiol informaciją apie atrinktus finansų tarpininkus, į kuriuos pareiškėjai gali kreiptis lengvatinės paskolos, galima rasti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) interneto svetainėje, skiltyje „INVEGA atrinktų finansų tarpininkų sąrašas“.
Kam teikiama lengvatinė paskola?
Primename, jog lengvatines paskolas arba pasidalytos rizikos paskolas gali gauti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą“. Norint gauti lengvatinę paskolą būtina atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus, nustatytus konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse – atitikimą jiems patvirtina NMA, išduodama 6 mėnesius galiojančią pažymą. Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos jau gali kreiptis į finansų tarpininkus, kurių sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje bei INVEGOS interneto svetainėje.
Iki 2023 m. spalio 14 d. paskolas visų paramos priemonių projektams įgyvendinti teikė UAB Medicinos bankas (dabar – UAB Urbo bankas). 2024 m. birželio pabaigoje buvo pasirašyta sutartis tarp UAB INVEGA ir LKU kredito unijų grupės, pagal kurią kredito unijos pradėjo teikti lengvatines paskolas jauniesiems ūkininkams (kredito unijų, teikiančių paskolas jauniesiems ūkininkams, sąrašą rasite INVEGA interneto svetainėje).
UAB Urbo bankas ir kredito unijos, nurodytos INVEGA interneto svetainėje (čia), šiuo metu teikia lengvatines paskolas įgyvendinantiems projektus pagal KPP priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Pažymėtina, jog, nesant finansų tarpininko, lengvatinės paskolos įgyvendinantiems projektus pagal SP intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ šiuo metu neteikiamos – daugiau informacijos INVEGA interneto svetainėje.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog tais atvejais, kai nebuvo galimybės iki pažymos galiojimo pabaigos kreiptis paskolos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paskolos gavėjo (pvz., nebuvo pasirašyta dvišalė sutartis su nė vienu finansų tarpininku), tokios, ilgesnės nei 6 mėn. trukmės pažymos, taip pat laikomos tinkamomis.
Esant klausimų ar neaiškumų dėl finansų tarpininkų atrankos proceso ar pažymų galiojimo, kviečiame kreiptis į INVEGA klientų aptarnavimo skyrių telefonu +370 210 7510. Čia galite gauti išsamų atsakymą ir konsultaciją, susijusią su finansų tarpininkų atranka.
Pagrindinės lengvatinės paskolos gavimo sąlygos
Lengvatinė paskola gali būti suteikiama projekte naudojamoms investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, tačiau ji negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui. Vienam galutiniam naudos gavėjui (paskolos gavėjui) iš paramos priemonės lėšų gali būti suteikiama tik viena paskola.
Didžiausia lengvatinės paskolos suma numatyta atitinkamos paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Lengvatinės paskolos lėšos išmokamos finansų tarpininko ir pareiškėjo pasirašytoje paskolos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos. Jei kreipiamasi lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias paskolos laikotarpis – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo dienos.
Pareiškėjas, gaunantis lengvatinę paskolą, prisiima atitinkamose įgyvendinimo bei administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus ir jų privalo laikytis iki paskolos finansų tarpininkui sugrąžinimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-04
Patvirtintos priemonių „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ bei „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ temos
Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komiteto posėdyje patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinių priemonių „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ bei „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ temos. Mokymų ir įgūdžių įgijimo temas galima rasti čia. Parodomųjų projektų prioritetinių temų sąrašą galima rasti čia.
Šiai priemonei 2024 m. skirta daugiau kaip 1,2 mln. Eur. Vienam projektui numatyta skirti 150 tūkst. Eur.
Mokymai taip pat galės būti organizuojami pagal šias mokymo programas: „Ūkininkavimo pradmenų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo“, „Ūkinių, išskyrus arklinių šeimos, gyvūnų ženklinimo ir registravimo“, „Šviežių vaisių ir daržovių kokybės vertinimo reikalavimų“.
Nuo spalio 1-os teiksiantys paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ galės gauti paramą žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims skirtiems parodomiesiems projektams rengti. Patvirtinta 10 prioritetinių parodomųjų projektų temų.
Vienam projektui numatyta skirti iki 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
2024 m. kvietimui pagal šią priemonę skirta daugiau kaip 1 mln. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-03
Prasidedant javapjūtei, ūkininkus ragina suklusti
Su vidurvasariu prasideda ir vienas svarbiausių žemdirbių darbų – javapjūtė, o tinkamas žaliavų sandėliavimas – saugaus ir kokybiško pašarų ir maisto pagrindas. VMVT nori priminti, kaip reikia tinkamai paruošti sandėliavimo patalpas dar prieš pradedant berti į jas šių metų derlių. Štai ką patariama atlikti: Reikėtų apžiūrėti, įvertinti teritoriją ir patalpas, kuriose numatoma sandėliuoti derlių. Sandėlio teritorijoje turi būti pašalintos šiukšlės, savalaikiai pjaunama žolė.
Langai ar kitos angos turi būti laikomi uždaryti arba uždengti tinkleliais, grotelėmis ar apsaugoti kokiomis nors kitomis tinkamomis priemonėmis. Valymo darbus reikia atlikti ne tik sandėliuose, aruoduose ar kitose talpyklose, bet ir išpylimo duobėse, transporteriuose, džiovyklose, valomosiose ir kt.
Būtina pašalinti visus ankstesnio derliaus grūdų likučius, o susidariusias grūdinės atliekas ir sąšlavas tvarkyti pagal Atliekų tvarkymo taisykles. Po sandėlių valymo reikalinga naudoti priemones, užtikrinančias grūdinių ar kitų kenkėjų, kurie gali pernešti gyvūnų ligų sukėlėjus, mikroskopinių grybų bei bakterijų naikinimą – deratizaciją, dezinsekciją, dezinfekciją.
Kiti daug žalos derliui padarantys kenkėjai yra vabzdžiai ir jų lervos. Aruodiniai kenkėjai gadina grūdus ir jų produktus juose besiveisdami graužiant, suteršiant išmatomis, išnaromis ar kitokiomis išskyromis.
Daugiausiai paplitę yra rudasis plokščiavabalis, aruodinis straubliukas, miltinė erkė, aruodinė kandis, grūdinis skaptukas, malūninis ugniukas, milčius ir kiti. Dėl kenkėjų veiklos produkcija kaista, drėksta ir ima pelyti.
Kovai su kenkėjais paprastai naudojami du cheminio apdorojimo būdai. Vadinamoji fumigacija (produkcijos, patalpų ir įrenginių apdorojimas dujomis) ir aerozoline dezinsekcija, kurios metu tuščios patalpos, geriausia, kombinuotai (šaltu ir po to iš karto karštu rūku) apdorojamos insekticidais.
Be to, nuimtą derlių dažniausiai pasitinka Aspergillus ir Penicillium genčių atstovai – vadinamieji „sandėlių“ mikroskopiniai grybai, kurie sparčiai daugindamiesi pablogina grūdų kokybę ir mitybinę vertę. Jų produkuojami aflatoksinai ir ochratoksinai ir kt. gali sukelti virškinimo trakto uždegimus, kepenų degeneracinius pakitimus, funkcinius inkstų pažeidimus, turi kancerogeninį poveikį ir kt.
Pelėsinių grybelių, mikotoksinų susidarymo prevencijai, o taip pat bakterijų (pvz. salmonelių) naikinimui sandėliuose reikalinga atlikti dezinfekciją. Dezinfekcijos priemonės gali būti įvairios: fizinės – taikoma liepsna, sausas karštis, švitinimas ultravioletine, beta ir gama spinduliuote, tačiau dažniausiai naudojamos cheminės medžiagos.
VMVT taip pat primena, kad dezinfekcijai, dezinsekcijai ar deratizacijai atlikti gali būti naudojamos tik autorizuotos cheminės medžiagos ir tik ta paskirtimi, kuri nurodyta naudojimo instrukcijose. Sandėlių švara, parazitų kontrolė, tinkama ventiliacija, drėgmė ir temperatūra yra pagrindiniai veiksniai, galintys užtikrinti sandėliuojamų grūdų saugą ir kokybę.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-04
Ūkininkų viltys – vis dar atsargios
Mūsų šalies mokslininkams šiemet prognozuojant gana gerą žieminių javų, rapsų derlių, ūkininkai, kalbėdami apie artėjančią javapjūtę, kukliai atsargūs – dar nežinia, kokių staigmenų gali pateikti gamta. Be to, džiugesio ir didelių vilčių nekelia vasarinių kultūrų pasėliai. Tad galutinis rezultatas paaiškės tik javapjūtės pabaigoje, kuri netruks ateiti.
Kėrių šeimos ūkyje Vankiškių kaime (Alytaus r.) bene palankiausia auginti žiemkenčius. Šiemet jie augina žieminius kviečius ir rapsus, tik žieminių miežių šis ūkis nesėjo. Pasak ūkio šeimininko Arvydo Kėrio, jis tikisi vidutinio žieminių kviečių derliaus.
„Kviečiai vis dar yra pieninės brandos fazėje. Vaškinės brandos, kiek žiūrėjau, dar tikrai nėra. Iš agronominės pusės padaryta viskas, kad kviečiai augtų ir duotų kiek galima didesnį derlių. Bet dar labai sunku spręsti apie būsimą derlingumą, nes iki kūlimo – dar daug laiko. Situacija dar gali pasikeisti kardinaliai. Šį kartą krušos ir viesulai Lietuvą aplenkė, aišku, gerai, kad palijo, tai drėgmės balansas atsirado. Tik neaišku, ar dar neužklups kokios uraganinės audros“, – gyvenimišką situaciją komentavo ūkininkas.
Pašnekesio dieną A.Kėrys tikino, kad ūkyje pagal žiemkenčių brandą kažkokio išskirtinumo ar galvojimo apie ankstyvą javapjūtę ir jos planavimo dar nėra. Tiek žieminiai rapsai, tiek žieminiai kviečiai dar visiškai žali. Todėl nei pirmą, nei antrą liepos savaitę kūlimo darbų negalėtų pradėti. „Abejoju, kad, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, pas mus bus ankstyvesnė javapjūtės pradžia“, – atviravo Alytaus rajono ūkininkas.
Be žiemkenčių, Kėrių šeima šiemet turi pasisėję ir šiek tiek vasarinių kviečių, vasarinių miežių, pupų ir žirnių. „Miežių mes pasisėjome 7–8 ha. Tikiuosi, užderės arti vidutinio derlingumo, bet – ant ribos. Panašu, kad 2024-ieji nebus miežių metai. Kažkiek kulsime, bet įspūdingo kiekio iš hektaro tikrai nebus. Pagal tai, kaip dabar jie atrodo, gal apie 3 t/ha vasarinių miežių ir kulsime“, – prognoze pasidalino ūkininkas Arvydas.
Šiemetės pupos, pasak ūkio šeimininko, šiek tiek gražiau atrodo nei pernai, bet kažko įspūdingo tikrai nesitiki. Anksčiau bandė auginti ir kukurūzus, bet jų A.Kėrys atsisakė – nelabai apsimokėjo, nes daug ką reikėjo keisti ir šiek tiek investuoti, todėl tiesiog tam žingsniui nesiryžo. Ūkyje yra lengvų žemių, bet turi ir šlapių durpžemių.
„Daugiausia šlapieji durpžemiai yra nedirbami, paliktos stovi vadinamosios kultūrinės ganyklos. Jas nušienaujame ir viskas. O įsiterpę normalesni durpžemiai dirbami kaip ir kiti laukai“, – pasakojo ūkininkas.
Suvalkijoje yra visko
Liudvinavo seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolės krašte Sigutis Jundulas VL aiškino, kad ten, kur rapsų, javų laukuose užsilaikė pakankamai geras drėgmės kiekis, laukai žaliuoja gražiai. Bet yra ir tokių kaimų, kur drėgmės rapsams augimo metu neužteko.
„Kalbėjau su vienu mūsų ūkininku, tai pas jį visą laiką buvo sausiau. Ten gali greičiau sunokti ir greičiau kuls žieminius rapsus. Bet kur kritulių kiekis buvo pakankamas, jie labai anksti nesubręs. Ten nei liepos 1, nei liepos 10 dieną rapsų nekulsime, nebent javapjūtę gal pradėsime apie liepos 15 dieną“, – dėstė mokslinis agronomas S.Jundulas.
Anot jo, kur drėgmės kiekis buvo palankus ir gera priežiūra – žemdirbiai per lapus patręšė ir papurškė antibakterinėmis priemonėmis, ten augalai labai vešlūs. „O vešlus augalas greitai nenunoksta. Jis auga, žaliuoja, ilgiau vegetuoja. Žinoma, derlius šiemet bus geras, tikrai ne blogas“, – patikino S.Jundulas.
Maža tikimybė, kad bus taip
Vankiškių kaimo ūkininkas A.Kėrys dar nesiėmė prognozių, kiek šiemet tikisi uždirbti iš užauginto derliaus. Jo teigimu, nereikėtų per anksti kelti sumaišties ir taip galbūt iškreipti faktų. Nesvarbu, kad Lietuvoje laukiami geri grūdinių kultūrų derliai. Juolab kad Baltijos šalių regione dar nėra kuliama, o javapjūtės vyksta tik piečiau esančiose šalyse. Bus aiškiau tik tuomet, kai į laukus išvažiuos kombainai.
Antras svarbus dalykas, pasak A.Kėrio, ūkininkams daug nerimo kelia situacija grūdų rinkoje. Jie pastebi, kad prieš kiek laiko aukštyn šoktelėjusios kainos vėl rieda žemyn. Ir visai neaišku, kas bus po mėnesio ar kiek daugiau. Be to, pasiekia ir įvairūs gandai, kad kai kurios šalys, anksčiau iš Lietuvos importavusios grūdus, dažniausiai – kviečius, šiemet to daryti jau neketina.
„Kol kas galima kalbėti tik apie tai, kad šie metai gali būti gan palankūs užauginti neblogą derlių, gal bus palankūs jį nuimti. Tačiau kalbėti apie pinigus ir uždarbį – dar labai anksti. Taip kalbu iš savo patirties. Juk viskas gali per vieną dieną kardinaliai pasikeisti – įtakos tam turės tiek gamtos sąlygos, tiek situacija grūdų rinkoje. Juk iš hektaro gali kulti daug, bet jei didelį kiekį javų teks parduoti pigiai, dar prisidės dideli išvežimo kaštai ir bus daug daugiau darbo, tai uždirbsi gal tiek pat, kiek ir gaudamas vidutinį derlių, bet parduodamas jį daug aukštesne kaina, kai sumažėja išvežimo kaštai ir darbo mažiau transportuojant. Tad kalbėti apie pinigus ir kainas reikia labai atsargiai. Be to, gal tėra tik 1 proc. tikimybės, kad bus taip, kaip mes tikimės“, – asmenine nuomone dalijosi perspektyvus Dzūkijos ūkininkas.
Javapjūtė gali prasidėti anksčiau
dr. Vytautas Liakas, VDU ŽŪA docentas
Europoje šiemet žieminių rapsų javapjūtė prasidėjo kiek anksčiau. Čekijoje žieminius kviečius pradėjo kulti 2 savaitėmis anksčiau. Lenkijos ūkininkai žieminius miežius taip pat pradėjo kulti 1,5–2 savaitėmis anksčiau. Lietuvoje, manau, javapjūtė prasidės gal savaite anksčiau negu įprastai, priklausomai nuo to, kaip bus subrendę rapsai. Važiavau pro vienus rapsų laukus, tai jau buvo aišku, kad jie sunoks tikrai anksčiau, taip pat anksčiau prasidės ir jų kūlimas. Bet kai pro kitus važiuoji – kol kas apie sunokimą kalbėti anksti, nors patys rapsai labai gražūs ir vešlūs. Iš viso šiemet laukuose galima išvysti įvairaus produktyvumo rapsų. Sprendžiant pagal tai, ką teko matyti, išankstinė preliminari derliaus prognozė – 3–6 t/ha. Bet, aišku, kaip bus, parodys kombainas. Pasižiūrėję į rapsų laukus su kai kuriais ūkininkais juokavom, kad jei iš laukų išvažiuosi be 6 t/ha, tai reikės susimąstyti, kur dėjai derlių, nes pačių augalų, ankštarų ir sėklų jose yra tiek, kiek reikia.
Pažvelgus į žieminių kviečių laukus, irgi yra tikimybė kulti daugiau nei 10 t/ha. Toks potencialas šiai dienai – birželio 17 d. Tačiau nežinia, kas bus po savaitės, dviejų arba iki javapjūtės. Praėjusią savaitę lankiausi Šakių rajone. Ten net juokavome, kad šiais metais šakiečiai vėl verkšlens, nes pas juos pokyčių į gera nelabai yra. Jie pernai kūlė 10 t/ha ir šiemet gali kulti tiek pat. Tad zanavykai sakys – niekas pas juos nepagerėjo. O kituose Lietuvos kraštuose, palyginus su situacija praėjusiais metais, šiemet kviečiai atrodo tikrai fantastiškai – turėtų būti ryškus derliaus padidėjimas.
Jeigu žemdirbiai viską tinkamai laiku padarė – susitvarkę žiemkenčius nepavėlavo sėjos, nes truputį trikdė posėliai ir kai kur sėja pasivėlino, tai gali tikėtis neblogo produktyvumo. Bet jeigu kažko nepadarė, turės susitaikyti su tuo, kas bus, nes derliaus sumažėjimo priežasčių yra devynios galybės. Tačiau daugeliu atvejų, jei šiemet nebus gautas tikrai tenkinantis derlius, tai jau tada nežinau, kada tokį gali gauti.
Važiuodamas pro vieną lauką pamačiau jame įsmeigtą vėliavėlę su pasėtos veislės pavadinimu. Nors pasėlis tikrai gražus, gal reikėtų tokiu atveju šalia įsmeigti antrą užrašą apie naudotą technologiją. Bet kuris ūkininkas, važiuodamas pro šalį ir jį pamatęs, tuoj pat pagalvos, gal ir jam sėti tokią veislę. Bet jeigu jis augalams neužtikrins reikiamų sąlygų, tai laukto derliaus negaus. Ir tai ne kažkokios labai specifinės sąlygos, tiesiog kviečiams reikalinga labai gera priežiūra. Mat vėliavėlė su veislės pavadinimu įsmeigta labai stipraus ūkio lauke. Ten augalams sudarytos labai palankios sąlygos, dėl to veislė tiesiog atskleidė savo potencialą. Jei kitas to nepadarys, ta pati veislė jo ūkyje neparodys savo potencialo. Čia viskas labai paprasta.
Yra Lietuvoje ir kuklesnių, jau gelstančių laukų, bet ne drėgmės jiems trūko. Juos užpuolė virusinė liga, vadinamoji miežių žemaūgė. Tik keistai skamba, miežių žemaūgė kviečiuose. Šią virusinę ligą rudenį išplatina amarai, cikados. Dabar pageltonavę augalai laukuose labai išryškėjo. Tai jau kita problema. Pirmiausia – veislės pasirinkimas. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas yra pasėjęs tame pačiame lauke abi kartu dviejų kviečių veislių mišinį, kas dabar yra madinga. Nes jeigu viena blogiau žiemos, tai kita – peržiemos. Čia tam tikra filosofija. Ir labai įdomu, kad vieną veislę virusinė liga pažeidė 100 proc., praktiškai nelikę sėklų, augalų, o kita veislė gražiausiai išlikusi. Ji, be abejonės, atsvers pasėlių produktyvumą. Ūkininkas džiaugėsi pasirinkimu, nes jeigu būtų sėjęs vieną, būtų viskas žuvę, o kai dvi – viena ir „išveš“ visą derlių. Šiuo atveju dviejų veislių sėjimas pasiteisino. Po to dar yra nepakankamai patręštų, neapsaugotų nuo ligų pasėlių, bet čia jau technologiniai dalykai.
Nors šiemet žiemkenčiai auga puikiai, vasarinės kultūros – miežiai, vasariniai kviečiai – atrodo labai prastai. Tiesiog šiemet – ne jų metas, ypač ne vasarinių miežių. Tiesiog susidarė tokios sąlygos – nulėmė šiemetis šaltas drėgnas pavasaris. Pasėjo į šaltą žemę ir dirvožemis „užsispaudė“ – jis biologiškai neaktyvus, kuomet žema temperatūra, po to – uždžiūvo. Važiuojant pro vasarinių javų laukus kai kur į juos graudu žiūrėti. Kiti, aišku, ėmėsi technologinių gudrybių, kai truputį pašildė žemę, ją papureno – įleido deguonies, tada pasėjo. Tai pas juos miežiai tikrai gražesni, negali peikti. Bet, kaip minėjau, yra tragiškų, o tokie sudaro gal apie 90 proc.
Cukriniai runkeliai šiemet taip pat gerai atrodo. Regis, šiemet bus ir kukurūzų metai, nes, kiek mačiau, kukurūzų pasėliai gražūs. Pavasarį jiems buvo pakankamai drėgmės, dabar – pakankamai šilta, o to kaip tik ir reikia kukurūzams. Jie lenkia įprastą savo ritmą. Tris metus iš eilės kukurūzai pavasarį skursdavo, nes gegužės mėnuo būdavo šaltas. Dar prisimename tą laiką, kai gegužės mėnesį vaikščiodavome apsivilkę striukėmis. O šiemet gegužės mėnuo buvo neįprastai šiltas – vasariškas. Tai reiškia, kad kukurūzams buvo labai geros sąlygos. Kas nepaskubėjo pasėti, padėjo į šiltą žemę, pas tuos kukurūzai dabar atrodo fantastiškai.
Žemdirbystėje visą laiką taip – yra minusų, bet šiemet ir daug pliusų. Jeigu viskas būtų tiktai teigiama, tai įsivaizduokime, kur tada ūkininkai dėtų įplaukas… Tiesa, neaišku, kokios grūdų kainos būtų. Mat kuo didesnis derlius, tuo mažesnė grūdų auginimo savikaina. Paprastai į auginimą investuoji tiek pat, nesvarbu, ar gauni 6–7 t/ha, ar 10 t/ha. Bet savikaina skiriasi – kuo mažiau gauni, tuo ji didesnė. Bulgarijoje pradėjo kulti kviečius, tai derlingumas ten svyruoja tarp 11–13 t/ha. Jie atviri: kai toks derlingumas, supirkimo kaina neturi tokios jau didelės reikšmės, nes derliaus auginimo savikaina yra sąlyginai maža.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-04
Briuselyje kelią skinasi dirvožemio apsaugos direktyva
Jei šiandien valgei pusryčius, tau turi rūpėti žemės ūkis, ypač dirvožemis, nes būtent jis yra pradžios taškas maisto gamybos grandinėje – 95 proc. mūsų maisto tiesiogiai arba netiesiogiai gaminama dirvožemyje. Mokslininkai apie prastėjančią dirvožemio būklę Lietuvoje ir kitose ES šalyse kalba jau ne vienus metus, tačiau, regis, nuo kalbų iš lėto pereinama prie konkrečių darbų. Dirvos sveikata susirūpinę ES politikai rengia dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvą. O ar patenkinti ūkininkai?
Direktyvą priėmus kiekviena ES narė turės įsipareigoti griežčiau saugoti dirvas, atlikti reguliarius monitoringus. Mokslininkai džiaugiasi nauja direktyva, o štai ūkininkai santūrūs – „iš viršaus“ nuleidžiamų reikalavimų, jų teigimu, jau per daug.
Naujai kuriamoje ES dirvožemio direktyvos preambulėje pabrėžiama, kad dirvožemis yra gyvybiškai svarbus, ribotas, neatsinaujinantis ir nepakeičiamas išteklius. Geros būklės dirvožemyje kaupiasi anglies dioksidas, jis turi daugiau pajėgumų absorbuoti, kaupti ir filtruoti vandenį, teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, saugų bei vertingą maistą ir biomasę ne maisto bioekonomikos sektoriams. Taip pat dirvožemis palaiko biologinę įvairovę ir yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Anglis gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Tačiau nors teoriškai suprantame, kad dirvožemį saugoti itin svarbu, realybėje stebime jo degradavimo procesus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkė Žydrė Kadžiulienė išskiria dvi pagrindines veiksnių grupes, dėl kurių vyksta dirvožemio degradacijos procesai – tai gamtiniai veiksniai (reljefo forma, dirvožemio tipologinės grupės, krituliai, vėjas ir augalija) ir žmonių veiklos įtaka (žemėnaudos tvarkymas, ūkinės veiklos intensyvumas, netinkama pasėlių struktūra, žemės dirbimas ir kt.).
„Lietuvoje dažniausios dirvožemio pažaidos priežastys: nepakankamas organinių medžiagų įnešimas, maisto medžiagų nesubalansavimas, armens struktūros prastėjimas, rūgštėjimas, erozija. Negalime puikuotis šalyje ir prigimtiniu dirvožemio turtingumu. Dirvožemio organinės anglies, kaip svarbiausio dirvožemio komponento, organinių medžiagų sudėtinės dalies, šalies dirvožemiuose yra nedaug“, – kalbėjo Ž.Kadžiulienė.
Pasak jos, lengvos granuliometrinės sudėties mineralinių dirvožemių (smėlžemių) ariamajame sluoksnyje jos koncentracija yra 0,3–1,5 proc., sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose priesmėliuose, priemoliuose bei moliuose – 1,2–2,2 proc.
„Vertinant sutinkamu organinės anglies kiekiu derlinguose dirvožemiuose tai yra tik labai mažas arba mažas kiekis ir tik jei jos yra 2–6 proc. – tai jau vidutinis kiekis. Dirvožemis formuojasi labai lėtai, todėl jį pagerinti nėra taip paprasta net ir taikant įvairias jo gerinimo priemones (tinkamas sėjomainas, tarpinius augalus, organines trąšas, daugiamečių žolių liekanas ir kt.). Kolegos mokslininkai teigia, jog organinės anglies koncentracijos padidėjimą dirbamuose laukuose galime pastebėti po 7–10 metų. Ir vis dėlto turime dalį dirvožemių tinkamų žemės ūkio augalams auginti, tačiau juo turime rūpintis“, – pabrėžė LAMMC mokslininkė.
Trečdalis blogos būklės dirvožemių
Nors dirvožemio sveikatingumo svarba yra nenuginčijama, 60–70 proc. ES dirvožemio šiuo metu prastos būklės. Ši situacija ir toliau prastėja – pastaruosius 10–15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos. Lietuvoje apie trečdalis dirvožemių yra prastos būklės, o apie 19 proc. žemės ūkio naudmenų – eroduoti.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas sako, kad situacija kiek rimtesnė nei skelbiama. Jo teigimu, net 75 proc. mūsų šalies dirvožemių turi nepakankamą organinių medžiagų kiekį. „Negaliu sakyti, kad visi dirvožemiai prastos būklės, bet tikrai reikėtų susirūpinti“, – užtikrino prof. dr. V.Bogužas.
Situacija kur kas rimtesnė
Mokslininkas sunerimęs, kad nemaža dalis žemdirbių puoselėja savo turimą žemės dirbimo techniką, tačiau skiria nepakankamai dėmesio dirvos sveikatingumui užtikrinti. Dalį žemdirbių tenkina šiandieną gaunamas derlius, tačiau nemažai jų nesusimąsto apie ilgalaikes pasekmes, kurias atneš dirvoje vykstantys neigiami procesai. Situacijos nepalengvina ir mažėjantis gyvulių skaičius mūsų ūkiuose. Tačiau profesorius pabrėžia: tai, jog nėra ūkininkų tvartuose gyvulių, dar nereiškia, kad nėra atitinkamų sprendimų dirvodaros procesams gerinti.
„Reikia, kad dirvožemis būtų nuolat uždengiamas žalia danga. Reikalingi augalai, paimantys anglies dvideginį, sukuriantys organiką, kuri paskui gali praturtinti, pamaitinti dirvožemį. Kai dirvožemis sveikas ir praturtintas, augalai auga sveikesni, jiems reikia mažiau pesticidų, trąšų, ūkis tampa konkurencingas net ir nelaikant gyvulių“, – įsitikinęs V.Bogužas.
Nors Lietuvoje tarpiniai pasėliai nėra naujiena, mokslininkas pastebi, kad žemdirbiai vis dar neišnaudoja jų potencialo. Pasak jo, Lietuvoje turėtų vyrauti įsėliniai tarpiniai pasėliai, nes jie duoda kur kas daugiau naudos nei posėliniai. Priežastis paprasta – tai lemia Lietuvos klimatinės sąlygos, kai po derliaus nuėmimo šiltojo laikotarpio nėra tiek daug, kad posėliniai pasėliai spėtų užauginti tiek biomasės, kiek įsėliniai tarpiniai pasėliai, kurie itin greitai atželia po javapjūtės.
„Dar viena klaida, kurią ūkininkai daro po derliaus nuėmimo, yra ta, kad jie dirvą nuskuta arba ją įdirba dar giliau. Dirva išdžiūva ir vėliau pasėjus tarpinius pasėlius jie sunkiai dingsta, nes trūksta drėgmės. Tarpinius pasėlius reikia sėti su ražieninėmis sėjamosiomis iškart po derliaus nuėmimo, jei tai nebuvo padaryta dar iki javapjūtės. Žinoma, ne visus tarpinius pasėlius galima taip įvesti, tačiau tikrai yra tam tinkamų augalų, tik juos reikia atsirinkti“, – ūkininkų dažnai daromą klaidą įvardijo pašnekovas ir rekomendavo, kad tarpiniai pasėliai uždengtų daugiau kaip pusę dirbamų ūkininko laukų.
Pirma žalia šviesa
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad palaiko bendrą pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos tikslą iki 2050 m. siekti geros ES dirvožemių būklės. Anot ŽŪM specialistų, Lietuvoje ir visoje ES nebuvo vieningo dirvožemio apsaugos reguliavimo, todėl siūloma vieninga dirvožemio stebėsenos sistema padės užtikrinti duomenų palyginamumą, tiksliau įvertinti dirvožemio būklę, stebėti tvarių dirvožemio valdymo praktikų (priemonių) veiksmingumą, informuoti žemės savininkus ir visuomenę apie dirvožemio būklę. Europos Komisija (EK) pasiūlyme numatytais terminais parengs paaiškinamuosius dokumentus, gaires, gerosios praktikos pavyzdžius, taip pat suteiks dalinę finansinę ir mokslinę paramą.
Šių metų birželio 17 d. vykusio ES Aplinkos tarybos posėdžio metu pritarta bendrajam požiūriui dėl šio teisės akto ir toliau vyks šio teisės akto derinimas su Europos Parlamentu (EP). Nuo liepos ES Tarybai pirmininkausianti Vengrija tikisi derybas su naujai išrinktu EP pradėti kuo greičiau. Patvirtinus direktyvą Lietuva turės užtikrinti vieningos dirvožemio stebėsenos sistemos sukūrimą: dirvožemio mėginių vietų nustatymą, dirvožemio tyrimų atlikimą, duomenų apie dirvožemio būklę rinkimą ir dirvožemio būklės stebėsenos bei vertinimų duomenų ir rezultatų pateikimą EK.
Daugiau potencialo mišriems ūkiams
Pasak LAMMC mokslininkės Ž.Kadžiulienės, įgyvendinant direktyvą bus nustatytas dirvožemio sveikatą apibūdinančių atitinkamų kriterijų paketas su žalingumo ribomis. Bent keturi rodikliai bus bendri visoms Europos šalims, o keletą jų turės nusistatyti pačios šalys.
„Kol kas tai dar projektas, tačiau kai jau bus paruoštas ir priimtas dokumentas, tuomet galėsime ir tiksliau dirvožemių būklę įvertinti. Bet atrodo, jog vienas svarbiausių rodiklių bus dirvožemio organinė anglis. Nepaisant direktyvos, ūkininkaujantys turi siekti užsitikrinti dirvožemio funkcijas ir derlingumą, išlaikyti kiek įmanoma stabilesnį dirvožemio organinės medžiagos kiekį. Tai galima pasiekti išlaikant teigiamą organinių medžiagų balansą (t.y. nuolat papildant dirvožemį organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, augalų liekanomis, įvairiomis organinėmis trąšomis, įvairinant skirtingomis augalų rūšimis sėjomainas, ypač daugiau dėmesio skiriant pupiniams javams ir daugiametėms žolėms) dirvožemyje, mažinant dirvožemio trikdymą įdirbant, gerinant dirvožemio struktūrą ir didinant dirvožemio biologinę įvairovę. Vyraujant augalininkystės krypties ūkiams sunku tikėtis lengvai pasiekiamo tikslo, tačiau mišrūs ūkiai tikrai turi potencialo ir jiems lengviau užtikrinti bent jau dirvožemio papildymą organinėmis medžiagomis“, – įsitikinusi Ž.Kadžiulienė.
Atsilieps teigiamai
VDU ŽŪA profesorius V.Bogužas neabejoja, kad ši direktyva teigiamai atsilieps mūsų dirvožemiui, nes iki šiol tyrimai ir monitoringas atliekamas fragmentiškai. „Dabar galėsime susidėlioti kur kas aiškesnį paveikslą, identifikuosime, kur slypi tikrosios problemos ir tada imsimės priemonių, kurios padės jas išspręsti. Tik nereikia sakyti, kad mus ES tai primetė ir mes atbulomis rankomis direktyvą įgyvendinsime. Priešingai – tai mums labai svarbu ir turime dirbti, kad dirvožemį mūsų ateities kartos paveldėtų kiek galima sveikesnį“, – pabrėžė prof. V.Bogužas.
Nauji reikalavimai žemdirbių neįkvepia
Tačiau dėl kuriamos dirvožemio apsaugos direktyvos ūkininkai kol kas nedžiūgauja. Kaišiadorių krašto ilgametis žemdirbys Saulius Stirna sako, kad tokių „iš viršaus“ ūkininkams nuleidžiamų teisės aktų netrūksta, verta didesnį dėmesį skirti žemdirbių švietimui, o ne naujiems reglamentams. Jis įsitikinęs, kad prieš priimant dirvožemį visoje ES siekiančią saugoti direktyvą labai svarbu ją suderinti su visuomene, žemdirbiais ir juos vienijančiomis organizacijomis, kad vėl iš naujo nekiltų žemdirbių protesto bangos.
„Žemdirbiai turi žinoti, kas jų laukia. Tai, kas bus kitąmet, mes patys nujaučiame, bet norime žinoti, kas bus po 7 metų, pasigendame ilgalaikės žemės ūkio strategijos. Viskas deklaruojama tik popieriuose, bet ne natūroje“, – strateginio ir ilgalaikio žemės ūkio požiūrio pasigedo S.Stirna.
Pašnekovas aktyviai ūkininkauja jau kelis dešimtmečius. Jis nepastebi, kad jo dirbamuose laukuose dirvožemio būklė prastėtų. Saulius svarsto, tam įtakos galėjo turėti tai, kad į žemę grįžta nemažai organinių medžiagų. Jis laiko gyvulius, todėl laukus tręšia mėšlu, augina tarpinius pasėlius, baltyminius augalus.
„Naudojame ir humusinę rūgštį dirvožemiui, įvairias bakterijas. Dabar mėgstama sakyti, kad žemdirbiai laukus tik mineralinėmis trąšomis tręšia ir taip dar „padeda“, – apie augantį žemdirbių sąmoningumą pasakoja S.Stirna.
Derino su socialiniais partneriais
ŽŪM atstovai dėsto, kad nuo pat direktyvos idėjos atsiradimo pradžios mūsų agropolitikai įsitraukė į teisėkūros procesus ir savo žingsnius derino su socialiniais partneriais. Anot jų, ŽŪM nuo pat EK pasiūlymo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos pateikimo 2023 m. liepos 5 d. aktyviai dalyvauja šios direktyvos derinimo procese.
„ŽŪM atstovai dalyvavo ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdžiuose, kuriuose detaliai buvo svarstomi EK pasiūlymo atskiri straipsniai ir priedai. Lietuvos pozicijas dėl direktyvos taip pat rengė ŽŪM, derindama su kitomis institucijomis, taip pat mokslininkais, socialiniais partneriais“, – dėstoma VL atsiųstame ŽŪM komentare.
Esminės Lietuvos teiktos pastabos buvo dėl finansavimo šaltinių, įskaitant iš europinių fondų, taip pat dėl EK rengiamų gairių ir rekomendacinių dokumentų savalaikio pateikimo, siekiant tinkamo direktyvos įgyvendinimo. Akcentuota, kad nebūtų numatytos sankcijos žemės ūkio veiklos subjektams, kad dirvožemio tvaraus naudojimo priemonės turėtų būti savanoriškos. Teikta daug siūlymų dėl lengvai pamatuojamų dirvožemio gerą būklę atspindinčių rodiklių ribinių verčių dydžių, bei Lietuvai nebūdingų dirvožemio būklės stebėjimo rodiklių neįtraukimo į privalomų stebėti sąrašą. Pabrėžta, kad svarbu sudaryti sąlygas panaudoti ir įtraukti į vieningą ES sistemą jau dabar naudojamas nacionalines dirvožemio stebėsenos sistemas ir turimus duomenis.
Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-07-03
Ankstesnės žemės ūkio naujienos