Žemės ūkio naujienos: 2024-07-09

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, nedideli ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, prieš tris metus sudarė beveik 90 proc. visų Lietuvos ūkių. Siekdama skatinti labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių plėtrą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Strateginiame plane iš viso numatė skirti 60 mln. eurų paramos. Vien pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ 2023–2027 metais numatoma skirti 45 mln. eurų paramos lėšų.

„Įgyvendindami šią priemonę siekiame remti smulkių ir vidutinių Lietuvos ūkių modernizavimą, didinti jų konkurencingumą, skatintiūkininkus kurti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, diegti inovacijas, naujas aplinkai ir klimatui draugiškesnes technologijas, skatinti tvarią žemės ūkio gamybą“, – teigia ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.

Antras kvietimas teikti paraiškas

Pasak S. Valiulienės, šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais skelbiamas antras kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Pirmą kartą paraiškas pagal šią priemonę ūkininkai galėjo teikti praėjusių metų pabaigoje. 2023 metų kvietimui buvo skirta 9 mln. eurų paramos lėšų. Paramos kreipėsi daugiau kaip 80 pareiškėjų, o prašoma suma tada perkopė 13 mln. eurų. Tad ir šį rudenį ūkininkai raginami aktyviai teikti paraiškas pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Investicinė parama kuria didesnę vertę

Komentuodamas paramos teikimą smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė manąs, kad tokia investicinė parama kuria didesnę vertę nei, pavyzdžiui, tiesioginės išmokos.

„Investicinė parama tarsi įpareigoja ūkininką siekti tam tikrų gamybos rezultatų. Manau, toks paramos dalinimas labiau naudingas ir mūsų valstybei, ir pačiai Europos Sąjungai.Teisingesnis kelias yra duoti meškerę ir leisti pasigauti žuvį, negu tiesiog dalinti žuvis“, – vaizdžiai kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kita vertus, pasak R. Juknevičiaus, keistokai atrodo, kad paramos lėšų įsisavinimas nekelia didelio ažiotažo. „Neretai pareiškėjų būna panašiai tiek, kiek skiriama pinigų paramai – kartais truputį daugiau, kartais mažiau. Dažnu atveju smulkūs ūkiai todėl ir yra smulkūs, kad nekelia sau ambicingų tikslų ir nesiekia gauti paramos ir prisiimti įsipareigojimų didinti gamybos apimtis“, – konstatuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.

Galimybė visiems sektoriams

ŽŪM vyriausioji specialistė S. Valiulienė teigia, kad kreiptis dėl paramos pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ gali įvairių žemės ūkio sektorių ūkiai.

Pareiškėjais gali būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Paraišką galima teikti ir su partneriu – fiziniu ar juridiniu asmeniu, su kuriuo prieš paraiškos pateikimą turi būti pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

„Svarbu žinoti, kad pagal tinkamumo gauti paramą sąlygas pareiškėjas ir partneris turi nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. Be to, pareiškėjo ir partnerio pajamos iš žemės ūkio veiklos per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų“, – akcentuoja ŽŪM vyriausioji specialistė.

Paramos suma projektui – iki 200 tūkst. Eur

Pagal šią priemonę parama skiriama pareiškėjams, kurių valdos ekonominis dydis paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 16 001 euras ir ne didesnis kaip 30 000 eurų.Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 5 700 tokių ūkių.

Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ negali viršyti 200 tūkst.eurų. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM. Jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą kreipiasi paramospenkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę, paramos intensyvumas gali būti dar didesnis ir siektinet 80 proc.

Lėšos naujai technikai, įrangai, statyboms

Anot S. Valiulienės, suteiktą paramą galima naudoti žemės ūkio produktų gamybai, taip pat žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimui rinkai.

Už paramos lėšas galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą; naujus technologinius įrengimus; naują kompiuterinę ir programinę įrangą; naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti. Taip pat galima finansuoti projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir (arba) statinių naują statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą; pirkti naujas statybines medžiagas; įsigyti daugiamečius augalus ir finansuoti jų sodinimo darbus.

Parama gali būti naudojama ir infrastruktūros valdoje įrengimui, pavyzdžiui, privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimui; vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimui ar sutvarkymui. Taip pat gali būti kompensuojamos su projekto įgyvendinimu susijusios bendrosios išlaidos.

„Parama pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ yra puiki galimybė smulkiems ir vidutiniams ūkininkams modernizuoti savo ūkius“, – sako S. Valiulienės. Tik kaip pataria ŽŪM vyriausioji specialistė, prieš teikiant paraišką kiekvienam pareiškėjuireikėtų objektyviai įsivertinti savo realius pajėgumus, kad projektą pavyktų sėkmingai įgyvendinti ir būtų galima džiaugtis modernizuotu ūkiu.

Šaltinis: https://www.valstietis.lt, 2024-07-08