Žemės ūkio naujienos: 2024-07-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai, važiavę į Vilnių ir traktoriais, sako: problema dėl pievų iki galo neišspręsta
Nors žemės ūkio ministerija sudejo su Europos Komisija, kad šiemet žemdirbiams nereikės atkurti daugiamečių pievų, kai kurie ūkininkai teigia, kad problema iki galo neišspręsta. Pasak jų, vis dar leidžiama suarti per mažai pievų, o jos, nykstant gyvulininkystės ūkiams, tapo nebereikalingos. Šimtai traktorių sausio mėnesį suvažiavo į Vilnių protestuoti, ūkininkų teigimu, dėl vykdomos žemės ūkio politikos.
„Masiškas gyvulininkystės ūkių mažėjimas, gyvulių mažėjimas, pereinama į vis didesnius ūkius, o būtent šitie mažesnieji ūkiai ir palaikydavo tas daugiametes pievas, nes pieva yra reikalinga kaip ir gamybos priemonė“, – kalbėjo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Žemės ūkio ministras teigia, kad Lietuvos iniciatyva su Europos Komisija suderėti ūkininkams itin aktualūs pakeitimai, kad pasėlius deklaruojantiems žemdirbiams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Tačiau, anot ministro, su Europos Komisija reikia ir toliau derėtis.
„Jeigu yra daugiametės pievos ir ganyklos klimato kaitos mažinimo instrumentas, tai klimato kaitos poveikį galima mažinti ir kitom priemonėm daug efektyviau, tai ir miškų apsodinimas ir šlapynių atkūrimas, tiksliau nusausinto durpžemio atkūrimas, tai šitos priemonės yra daug efektyvesnės. Man atrodo nėra visiškai sąžininga, kad yra paliekamos tiktai pievos kaip absoliutus gėris“, – paaiškino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Situaciją dėl daugiamečių pievų, Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika apibūdino vienu žodžiu – nežinomybė. Jis abejoja,kad Europos Komisija ir toliau imsis veiksmų, kurie kaip nors kirstųsi su aplinkosauginiais reikalavimais.
„Buvo kalbėta apie tai, jeigu EK nepakeis pozicijos dėl to, kiek tų pievų Lietuvoje turi būti, na, tai Vyriausybė įsipareigojo, premjerė konkrečiai, kad tai bus priimta nacionaliniu lygiu. Ir kol kas tų sprendimų nematome“, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Ūkininkų sąjungos vadovas sako,kad nors problema dėl daugiamečių pievų lyg ir išspręsta, ūkininkai norėtų suarti daugiau ir čia pasėti pasėlių.
„Dabar kaip jau išsiaiškinom su ES ir dabar yra taip, kad tų suartų pievų gali būti ir daugiau, nes natūralu,kad ūkininkai pievas aria, jos gali būti dalis, vienas iš laukų sėjomainoje“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Lietuvoje pievų yra apie 400 tūkst. hektarų.
Šaltinis: Reda Gilytė, Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-07-13
Laukuose nuiminėjate derlių? Neparsineškite į ūkį afrikinio kiaulių maro!
Prasidėjus grūdų derliaus nuėmimo darbams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ūkininkus laikytis biosaugos ir iš laukų neparsinešti į savo ūkį afrikinio kiaulių maro (AKM). VMVT specialistai įspėja, kad tuose pačiuose laukuose gali būti apsilankę AKM užsikrėtę šernai, kurie galėjo užkrėsti nuimamą derlių, šiaudus, žolę ir pan. Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti.
AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonės paviršių, todėl sugrįžus iš miško ar lauko būtina persirengti, persiauti, o drabužius išskalbti, ir į kiaulių laikymo vietą eiti tik laikantis visų biologinio saugumo priemonių.
Šiemet stebimi padidėję AKM protrūkiai šernų populiacijoje, o židiniai jau nustatyti ir trijuose Lietuvos kiaulių ūkiuose Klaipėdos, Raseinių ir Rokiškio rajonuose. Rajonai, kuriuose ypač gausu AKM užsikrėtusių šernų: Šilalė, Šilutė, Klaipėda, Plungė, Kretinga, Telšiai, Šiauliai, Raseiniai, Biržai. Šiuose regionuose ūkininkaujantys turi išlikti ypač budrūs.
Vis tik VMVT specialistai primena, kad ne tik rizikingiausių rajonų kiaulių laikytojai turi laikytis biologinio saugumo reikalavimų, tačiau tai yra privalu ir visiems kiaulių laikytojams Lietuvoje:
* draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis;
* privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų;
* ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones, naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų,
* asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos, lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio;
* ūkininkai turi neleisti pašaliniams asmenims lankytis kiaulių laikymo vietoje.
Įtarus AKM, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pranešti apie įtarimą VMVT numeriais: 1879 arba +370 5 242 0108. Pranešti taip pat galima ir el. paštu info@vmvt.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-12
Gyvulininkams vasara – papildomų rūpesčių metas
Vasarą per karščius problemų kyla mėsinių galvijų auginimo ūkiuose, kurie ganyklose neturi stacionarių girdyklų ir veža vandenį statinėmis. Į veterinarų rekomendacijas įsirengti stacionarias girdyklas dažnas galvijų ar kitų laukuose vasarą laikomų gyvulių augintojas turi paprastą atsakymą – stacionarių girdyklų įsirengimas reikalauja didelių investicijų, kurioms lėšų dažnas ūkininkas neturi. Negana to, kai tokia sunkiai nuspėjama galvijininkystės ūkių ateitis, investicijos taptų dar rizikingesnės.
Grynaveislių mėsinių limuzinų ūkį plėtojančio Petroškų kaimo (Lazdijų r.) ūkininko Dariaus Kočiūno planuose – dirbti patogiau ir moderniau, rūpinantis gyvulių gerove. Ta kryptimi jis nesustodamas eina jau 12 metų. Pradėjo nuo mažos galvijų bandos, vis ją gerindamas ir didindamas. Dabar Kočiūnų ūkyje, skaičiuojant su mažiukais, auga daugiau nei 100 galvijų. Mėsinių karvių veršiavimosi etapas Kočiūnų ūkyje šiemet baigėsi palankiu metu, iki gyvulių išginimo į laukus. Dabar ūkyje yra 55 karvės mamos, kurios sudaro šiek tiek daugiau kaip pusę visos gyvulių bandos.
Dzūkijos krašto ūkininkas jau nemažai metų vis pagalvoja apie stacionarių aptvarų ir stacionarių girdyklų įsirengimą, bet vis tam nesiryžta – tai būtų gana nemažos investicijos. Darius VL juokaudamas pripažino, kad kiek vandens galvijams duosi, tiek jie išgers, nes vandens poreikis vasarą galvijų ūkyje – didžiulis. Ir jis puikiai juos supranta: kai karšta – troškulį reikia malšinti. Ūkio savininkas niekada neskaičiavo, kiek statinių vandens per parą girdyklose išgeria gyvuliai. Viename aptvare pokalbio dieną ganėsi per 20, kitame – daugiau nei 40 galvijų.
„Tikrai jie nemažai išgeria. Šiandien pas mus gyvuliai ganosi netoliese ir patys pareina iki mūsų sodybos. Esame nupirkę didžiulius talpius lovius, į juos prileidžiame vandens iš gręžinio, nuolat jo papildome, galvijai atėję į girdyklas atsigeria“, – kaip vasarą aprūpina galvijus geriamu vandeniu aiškino D.Kočiūnas.
Bet netrukus jam teks vežioti vandens cisternas į atokesnius laukus ir tai – papildomas atsakingas darbas. Jo teigimu, kai perkelia aptvarus ir pergina galvijus į toliau nuo namų esančias ganyklas, tada vandenį jiems veža cisternose ir iš jų nuolatos pripildo lovius-girdyklas. „Stacionarių girdyklų mes kol kas neturime ir artimiausiu metu neturėsime, bet labai jų norėčiau ūkyje”, – patikino Darius, dabar gyvulius aprūpinantis vandeniu iš gręžinio.
Arčiausiai buvo žemės ūkis
Savame krašte daugelis žino, kad iki ūkininkavimo D.Kočiūnas dirbo policijoje, o išėjęs į užtarnautą pareigūno pensiją, pasirinko gyvenimą kaime, nusprendė imtis mėsinių galvijų auginimo, įkūrė savo ūkį.
„Po truputį „krapštėmės“ kaime kokius 15 metų, bet tada buvo tik „žaidimai“. Kai išėjau į pensiją, man žemės ūkis jau nebuvo svetimas, mano tėvai ir žmonos tėvai dirbo kaime. Taip mes ir tapome ūkininkais“, – pastebėjo D.Kočiūnas, pridūręs, kad iš tėvų ūkio nieko neperėmė, tėvai gyveno atskirai, viską su žmona Vidute patys sukūrė.
Nusprendęs rimtai ūkininkauti, buvęs policijos pareigūnas ūkyje stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas savo gyvulių bandai, kad jie gyventų patogiai ir jiems nieko netrūktų. Nors jau buvo užtarnautame poilsyje, pagal metus dar buvo darbingo amžiaus, tad visų darbų su žmona Vidute, pasitelkę dukras, ėmėsi patys.
Ūkio kūrimosi stadijoje, pamena, visko reikėjo – pirko techniką, gyvulių, už viską brangiai mokėjo, nes reikėjo plėstis. Viename aptvare augo karvės su tais metais gimusiais veršeliais, kitame buvo penimi atskirti metinukai. Tik po keleto metų jau turėjo ir patys ką parduoti. Ūkio žemėje patys sėdavo ir užsiaugindavo grūdus. Jeigu derlius būdavo geras, tai užtekdavo ir pašarams, ir pardavimui, taip sugrįždavo į ūkį apyvartinės lėšos. Kai dėl sausros javai išdegdavo, pardavimui grūdų nelikdavo, derlių pasilikdavo ūkio reikmėms.
Pradžioje jie nusipirko 7 veislines limuzinų veislės telyčias, o paskui dar iš Lenkijos parsivežė 7 telyčias, įsigijo bulių. Taip ir susidarė pirmoji nemaža limuzinų banda. Ūkininkas vis pirko telyčias, nes norėjo, kad auginimui užtektų savo ūkio veršiukų ir būtų tik limuzinai. Vyras atviras: su gyvuliais visko pasitaikę – vienais metais dvi karvės veršiavosi ir nesėkmingai, reikėjo „mamas“ papjauti. Taip nutiko ūkininkaujant 5–6 metus, bet jeigu būtų buvę pirmaisiais, tai gal net nebūtų žinoję ką daryti.
Buvo iškilusių neaiškumų sudarant mitybos racioną penimiems buliams. Šiems vienu metu buvo sumažėjęs apetitas, prastai ėdė. Tuomet Lazdijų krašto ūkininkas nepasimetė – pasiskambino pažįstamam Lenkijos ūkininkui, kuris pats tokiu verslu užsiima, šis patarė, ko reikia pridėti papildomai į pašarus ir buliai pradėjo geriau augti. Mėsines karves šeria šienu, šienainiu, o miltų jos negauna, kad neįaugtų veršiukai – lengviau veršiuotųsi.
Per 12 ūkininkavimo metų jiems dar nereikėjo pirkti pašarų. Jų ir šiemet tikrai užteks, daug atsisėję naujų įsėtų pievų, o ir kukurūzai gražiai atrodo, gerai auga.
Svarbiausia dalis – realizacija
Ne vienus metus išaugintus galvijus D.Kočiūnas parduodavo lenkams per Lazdijuose tuo metu veikusį kooperatyvą „5000 aubrakų Lazdijams“, buvo ir vienu iš jo steigėjų. Tuo metu Lietuvoje kaimyninės šalies supirkėjai bene daugiausia sumokėdavo už gyvulius. Pavyzdžiui, 2018 metais už grynaveislius mokėjo po 2,05 Eur/kg, o už mišrūnus – po 0,95–1,90 Eur/kg gyvo svorio, tačiau galvijų augintojams tuomet norėjosi, kad galėtų būti mokama ir daugiau.
Dzūkijos krašto mėsinių galvijų augintojas minėjo, kad dabar išaugintus gyvulius mėsai parduoda Lietuvoje, Utenoje veikiančiai įmonei. Jau apie 5 metus jų neparduoda supirkėjams iš kaimyninės Lenkijos. Tačiau ir Lietuvoje kainos kol kas neatitinka augintojų lūkesčių.
Dariaus ir Vidutės ūkis sugeba užauginti galvijų ir veislei. Pernai iš Kočiūnų ūkio 15 telyčaičių veislei iškeliavo į Sakartvelą tolesniam auginimui šios šalies ūkiuose. Pardavimo kaina Petroškų kaimo ūkininkas nesiskundė – liko patenkintas.
Už visas vienoda kaina sumokėjo, nors telyčaičių dydis šiek tiek skyrėsi.
Šiemet veislei parduoti negalės, yra įsipareigojęs savo ūkyje išlaikyti tam tikrą galvijų skaičių, bet galės parduoti kitais metais. Tad kol kas telyčaičių pardavimo galimybėmis veislei ir nesidomi. O buliukus paima supirkėjai iš Utenos, jie keliauja mėsai. Jeigu kažkas domisi, atvažiuoja, tai ir buliukų veislei parduoda. Bet parduodant didesnius kiekius ūkininkui paprasčiau – atvažiavo furgonas į kiemą ir išsivežė.
„Kai geri veisliniai gyvuliai, tai ir kainos už juos geros. Prieš keletą metų buvo dar geresnės, bet dabar tokių kol kas nėra“, – apgailestaudamas pripažino ūkininkas. Jau užgesęs ir Lazdijų rajone mėsinių galvijų augintojų ūkius vienijęs kooperatyvas. Kiekvienas ūkininkas tvarkosi savarankiškai, bet šioks toks įdirbis, iš ko perka medžiagas, įrangą, kam parduoda, likęs.
Ne taip paprasta
Ūkininkas Darius VL teigė, kad šeimos ūkis vietoje nestovi, nuolat investuoja į ūkį ir viskam pamažu turi ateiti laikas. Jau atnaujino žemės ūkio techniką, praplėtė žemės plotus, išgrynino galvijų bandą. Dabar šeimininko svajonė – ateityje atsisakyti kilnojamų aptvarų ir vandens cisternų vežiojimo. Taip pat norėtų įsirengti stacionarias tvoras-aptvarus ir stacionarias girdyklas.
Pasak ūkininko, dar kai turėjo mažesnę galvijų bandą, kai nelydavo, vienai dienai gyvulius pagirdyti reikėdavo apie 3 kubų vandens. Vienos statinės vandens užtekdavo kelioms dienoms. Kol kas įsirengti stacionarias girdyklas šiandien ūkis dar negali. Tačiau jų planuose per porą metų įsirengti stacionarius aptvarus, kad kaskart perkeliant gyvulius nereikėtų lakstyti su aptvarų kuoliukais.
„Investicija bus nemaža. Jeigu investuojame į stacionarias tvoras, tai, manau, kad ir girdyklas padarysime, žinoma, jeigu dar ir toliau laikysime gyvulius, tai viskas įmanoma. Gerai, kad visos mūsų ganyklos aplink namus, toliausiai 2 km atstumu. Nesidomėjau dar, kiek kainuoja vamzdžiai, griovių kasimas, neatėjo tam dar eilė“, – kalbėjo ūkininkas.
Įsirengus palengvėtų ūkininkavimas – atpultų nemažai darbo. Nereikėtų leisti vandens į statines, jo vežioti, pilstyti į lovius. „Bet tam turi ateiti laikas, kad galėtum įgyvendinti. Šiandien dar yra svarbesnių pirkinių, o viskam reikia pinigų“, – minėjo kaime vos spėjantys suktis Kočiūnai.
Darbuojasi patys, todėl nereikia mokėti atlyginimų samdomiems darbuotojams. „Prie gyvulių visi turime būti. Kai reikia pertverti aptvarus, visi einame iš karto, nes turime perginti gyvulius. Kaime visai šeimai darbų užtektinai“, – pasakojo ūkininkas.
Per karščius – dar daugiau dėmesio
Vytas Gudaitis,
LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas
Vasarą šalies ūkininkai vandens tiekimą gyvuliams sprendžia įvairiai. Vienur yra naudojamos liaudiškai vadinamos statinės arba vandens cisternos, kuriose į ganyklas gyvuliams atvežamas vanduo. Tada tereikia girdyklas reguliariai užpildyti, kad jos nebūtų tuščios. Auginant gyvulius atostogų nelabai išvažiuosi, nes yra vienokių ar kitokių rūpesčių.
Vienas svarbiausių rūpesčių vasarą – girdymas, nes kokybiškas vanduo gyvuliui yra gyvybiškai svarbus, jis gali pagelbėti net ir perkaitimo atveju. Iš bet kur vandens girdymui gyvuliui nepaduosi. Labai gerai, jeigu jis iš gręžinio pilamas į statines ar vandens cisternas. Bet yra ūkių, kurie vandenį traukia tiesiog iš kokio nors gėlo vandens telkinio. Puiku, jei tame telkinyje yra pakankamai geros kokybės vanduo, neužpelkėjęs, neužterštas kitų gyvulių išmatomis, mėšlu. Bet gamta yra gamta, visko gali pasitaikyti, nes per vandenį ateina ir tam tikros bakterijos, ligų sukėlėjai, kurie gyvuliams gali sukelti ir tam tikrų sveikatos problemų.
Šiltuoju metų laiku galvijų mityba ypatingesnė tuo, kai jie ganosi lauke. Todėl svarbu, kad jiems netrūktų žolės, nes Lietuvoje klimatas toks, jog užkaitinus žolė dingsta – išdžiūsta, neauga. Tuomet gyvulius reikia papildomai pašerti žieminiu pašaru – atvežti šienainio, siloso ar paprasčiausio šieno, kad gyvulys nebūtų alkanas. Žinoma, kai užeina karščiai, jų apetitas krinta ir tuomet gyvuliai mažiau ėda. Bet ir tada reikia pasirūpinti, pasitelkiant koncentruotus pašarus, kad gyvuliai gautų pakankamai angliavandenių, baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Tad reikia kombinuotuosius pašarus koreguoti pagal turimą žolyną, pagal turimus šėrimui pašarus. Dar reikėtų per karščius, kurie tai praeina, tai vėl ateina, sumažinti gyvulių patiriamą stresą. Tam yra įvairūs papildai, priedai, kurie pilami į vandenį. Ypač rekomenduojame padidinti B grupės vitaminų kiekį.
Karščio pliūpsnių Lietuvoje vasarą pasitaiko kasmet. Šiemet jau buvo ir, manyčiau, dar bus. Net jei pasitaiko vos 3–4 karščių pliūpsnio dienos, ir jos gyvulių sveikatai gali padaryti didelių pažeidimų. Jiems pašalinti gali prireikti ne vienos savaitės. Ir reprodukcija nukenčia, ir bendras pieno ar mėsos produktyvumas. Labai gerai, jeigu ganyklose yra koks nors pavėsis, bala ar stoginė. Gyvuliai patys atranda tą vietą, kur jiems ramiau, truputėlį vėsiau, kur gali apsisaugoti nuo vasariškos saulės kaitros. Kad ūkis turėtų stacionarią stoginę – dar gana retas atvejis. Kainuoja jos statyba, todėl retas ūkis išgali. Bet gal ganyklose yra augančių didesnių pavienių medžių, gal miškelis, gal galima koreguoti ganymo periodą, kad per intensyviausius karščius ganytųsi ne plynuose laukuose, o ten, kur auga medžių, krūmų.
Tiesa, tokiose vietose dažnai atsiranda kita problema – gyvulius ten puola, pradeda erzinti akliai ir kitokie kraujasiurbiai vabzdžiai. Tokiu atveju gyvulių kailį rekomenduojama ir reikia apdoroti repelentais. Nesvarbu, apipurškiamais ar apipilamais, svarbiausia nors kiek juos atbaidyti. Mat yra tokių vabzdžių, kurie padeda kiaušinėlius po oda, o vėliau išsivysto įvairios ligos.
Šiuo metu stebimas nedidelis klostridiozės protrūkis. Ši liga pasireiškia, kai, esant mažiau žolės, gyvuliai pradeda papešti žolę su žeme. Liga pavojinga, gyvuliai gali net nugaišti. Ir tai įvykti gali staiga – ryte dar gali atrodyti sveikas, o vakare staigiai nugaišti. Jei liga nepasireiškia ūmia forma, ji gali įsimesti į tešmenį, sąnarius ar plaučius.
Šios ligos sukėlėjas – sporas formuojančios klostridijų bakterijos. Plaučių ligų rizika padidėja nuo kontrastingų orų, kokie buvo birželį, kai itin karštas dienas staiga keitė daug vėsesnės ir drėgnos. Ypač jei ūkiuose cirkuliuoja virusai, bakterijos. Nuo to gali apsaugoti vakcinacijos. Per karščius nukenčia ir galvijų reprodukcija. Net rekomenduojama, kuomet yra didesnė kaip 25 laipsnių temperatūra, karvių ar telyčių nesėklinti. Per didelius karščius didesnė ir mikroabortų tikimybė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-12
Aistros dėl Gamtos atkūrimo reglamento negęsta
ES priimtas reglamentas, dėl kurio lūžo ne viena ietis. Po ilgų ginčų ir diskusijų pritarta dėl Gamtos atkūrimo reglamento – pirmo istorijoje tokio pobūdžio teisės akto. Juo siekiama įdiegti priemones, kuriomis iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurias reikia atkurti. Aplinkosaugininkai džiūgauja, ūkininkai – santūrūs.
Kiekviena šalis turės savo planą
Lietuva yra viena iš 11 šalių, kartu su Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Liuksemburgu, Estija, Danija, Slovėnija ir Kipru, kurios prieš 2024 m. birželio 17 d. posėdį išreiškė aktyvų reglamento palaikymą ir iki šios dienos ragino kitas šalis palaikyti šį gamtai labai svarbų teisės aktą. Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms. Numatomas kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.
Detalesnės reglamento įgyvendinimo priemonės ir joms reikalingos lėšos bus numatytos nacionaliniame gamtos atkūrimo plane, kurį kiekviena valstybė narė, įskaitant ir Lietuvą, turės parengti ir pateikti Europos Komisijai (EK) per 2 metus nuo reglamento įsigaliojimo. Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, tokio plano rengimas turėtų prasidėti jau šių metų rudenį. Prie vieno stalo ruošiamasi pakviesti tiek ūkininkų, žemės savininkų, tiek aplinkosaugininkų atstovus.
Kreipėsi į teismą dėl balsavimo teisėtumo
Nors Gamtos atkūrimo reglamentui pritarta, aistros dėl to negęsta. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis pastebėjo, kad drama dėl Gamtos atkūrimo reglamento persikelia į ETT – nušalinama Austrijos aplinkos ministrė, ji apkaltinta piktnaudžiavimu tarnyba.
„Ši ganėtinai skandalinga situacija rutuliojasi su Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimu. Nes dėl Austrijos žaliosios aplinkos ministrės demaršo (dėl kurio ir buvo galima priimti reglamentą), sprendimas apskųstas. Drama dėl gamtos atkūrimo įstatymo persikelia į ETT. Austrija kreipsis į ETT dėl šio balsavimo teisėtumo, dėl kurio reglamentas buvo priimtas, nors Austrijos vyriausybė prieš balsavimą raštu buvo informavę ES Tarybai pirmininkaujančią Belgiją, kad Austrija nepalaiko Gamtos atkūrimo reglamento, o jų aplinkos apsaugos ministrė neturi teisės balsuoti“, – politinius užkulisius komentuoja A.Gaižutis ir priduria, kad kita šalis – Slovakija, pritarė šiam įstatymui tik po to, kai Lietuvos deleguotas komisaras Virginijus Sinkevičius palaikė jų nacionalinį įstatymą meškų sumedžiojimui šalia gyvenviečių.
3 mlrd. medžių
Europos vadovų tarybos puslapyje skelbiama, kad įgyvendinant Gamtos atkūrimo reglamentą ES šalys turės pagerinti miškų būklę atsižvelgdamos į konkrečius rodiklius, kurie padėtų įvertinti miškų ekosistemos būklę. Tai galėtų būti daroma įvertinant negyvos medienos, kuri suteikia buveinę daugeliui miško organizmų ir prisideda prie dirvožemio formavimosi, kiekį ir paukščių rūšių skaičių. Be to, valstybės narės turės prisidėti prie to, kad iki 2030 m. ES lygmeniu būtų pasodinti bent 3 mlrd. medžių.
Pasak LMSA vadovo, konkrečias priemones kiekviena šalis turės pasirengti per 2 metus po šio reglamento įsigaliojimo Nacionaliniuose gamtos atkūrimo planuose. „Todėl kiek ir ko bus priplanuota, matysime vėliau. Reglamente numatomas privalomas įpareigojimas rengiant šiuos planus konsultuotis su visuomene ir socialiniais partneriais, tad turėtų būti galimybė dalyvauti procese nuo pat jų rengimo pradžios“, – įsitraukti į nacionaliniu lygmeniu rengiamą planą nusiteikęs A.Gaižutis.
Atsakymų nesulaukė
Tiek ūkininkai, tiek žemės savininkai, kurie nebuvo aktyviai įsitraukę į Gamtos atkūrimo reglamento užkulisius, svarstė, kaip tai galės paveikti jų ūkinę veiklą. A.Gaižučio teigimu, jau svarstant reglamentą miškų savininkai ir miškininkai kėlė klausimą, kad EK siūlomi sprendimai dėl miškininkystės pažeidžia subsidiarumo principą bei apribos privačią nuosavybę.
Anot jo, pagal ES steigimo sutartis miškininkystės klausimai yra išskirtinai valstybių narių kompetencijos sritis. Antra, neaišku, kaip šalys narės visa tai susiplanuos nacionaliniuose gamtos atkūrimo planuose. Trečia, įstatymu numatyti įpareigojimai prieštarauja kitiems jau veikiantiems ES įstatymams.
„Pavyzdžiui, yra numatyti įpareigojimai dabartinių miškų plotuose atkurti daugiau pievų. ES numiškinimo ir miškų alinimo vengimo reglamente sakoma, kad produktai, gauti iš plotų, kuriuose prieš tai yra iškirstas (ar pažeistas) miškas, negali būti tiekiami Europos rinkai. Todėl jei vietoje miškų bus atkurtos pievos ir ten bus ganomi gyvuliai, nei jų pieno, nei mėsos nebus galima tiekti ES rinkai. Tokiais atvejais iškirstos medienos irgi nebus galima realizuoti. Kas visa tai apmokės?
Ambicingi reglamente numatyti įpareigojimai uždrausti ūkinę veiklą dideliuose miškų plotuose, paliekant „tvarkytis pačiai gamtai“ bei atkuriant buveines į gerą būklę. Bet kiek kartų įvairiuose oficialiuose susitikimuose teko teirautis EK atsakingų pareigūnų – kas gi yra miško buveinės atkūrimas į gerą būklę? Gal jau yra konkrečių tokių buveinių atkūrimo miškuose pavyzdžių per EK finansuojamą ir jau tris dešimtmečius įgyvendinamą LIFE programą? Nė vieno konkretaus pavyzdžio taip ir neišgirdome. O kur dar „pelkininkystės“ ambicingi užmojai?“ – dėstė LMSA vadovas A.Gaižutis.
Bijo perteklinių suvaržymų
Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms. A.Gaižučio pasiteiravus, ką tai reikš žemės savininkams, kurie šiose teritorijose šeimininkauja iki šiol, jis patikino, kad reglamentas yra tiesiogiai taikomas įstatymas, dėl to jis neabejoja, jog bus bandoma pasinaudoti šiuo pretekstu įvesti dar daugiau suvaržymų bei apribojimų ūkinei veiklai ir nuosavybei.
„Kadangi neaišku, iš kokių lėšų už patiriamus nuostolius dėl įvedamų apribojimų galėtų būti kompensuojama, tai bus bandoma ekokratų siekius įgyvendinti žemės ir miško savininkų, ūkininkų ir miškininkų sąskaita. Kad ir toks pavyzdys. Aplinkosaugininkai iki šiol įtikinėjo politikus paremti reglamentą, neva reglamento įgyvendinimas duos Lietuvai pasakiškos naudos – papildomai kainuos tik apie 20 mln. eurų kasmet, o metinė nauda sieks maždaug 1 mlrd. eurų. Iš kur tokios fantazijos? Jei realiai būtų tokia finansinė grąža, tai pasauliniai finansiniai fondai eilėje stumdytųsi, kad tik gautų progą investuoti į tokį neįtikėtiną dalyką. Dabar gi net pati reglamentą pasiūliusi EK suka uodegą ir nenori skirti būtinų finansų projektuojamiems ambicingiems užmojams įgyvendinti. Todėl tik aktyviai dalyvaudami ir neleisdami aplinkosaugos biurokratams savivaliauti galėsime užtikrinti sąžiningus sprendimus“, – pabrėžė LMSA pirmininkas A.Gaižutis.
Prasilenkiančios strategijos
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipia dėmesį, kad minėtame Gamtos atkūrimo reglamente akcentuojamas ekstensyvios žemės ūkio praktikos poreikis. Pasak jo, gyvename laisvoje rinkoje ir iki šiol esame atviri maisto produktams ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų pasaulio šalių. Pigios žemės ūkio produkcijos poreikis niekur nedingo, o augant mūsų ūkininkų įsipareigojimams, ES gaminamo maisto savikaina kils, konkuruoti su įvežtine produkcija taps dar sudėtingiau. Ūkininkai norėtų, kad į ES būtų įvežama tokiais pat standartais užauginta produkcija, tačiau tai užtikrinti kol kas neįmanoma.
Jis įžvelgia ir daugiau pasekmių, kurias gali sukelti žemės ūkio ekstensyvinimas. „Jei ES politika krypsta į tą pusę, kad reikia gaminti mažiau produkcijos, reikia suprasti, kad pasaulinis aruodas mažėja. Tai reiškia, kad ES nevykdo įsipareigojimo Jungtinėms Tautoms, nes būtina spręsti bado problemas pasaulyje. Susidaro įspūdis, kad strategijos prasilenkia vienos su kitomis, nes gaminant mažiau maisto, mažiau eksportuojant, maisto taip pat mažėja“, – svarstė R.Juknevičius.
LŪS lyderis taip pat pabrėžė, kad ūkininkai nėra prieš tvaresnį ūkininkavimą, tačiau, jo manymu, už viešas gėrybes, šiuo atveju švaresnį ūkininkavimą, visuomenė turėtų žemdirbiams sumokėti.
Steigs specialų finansinį instrumentą
AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė ramina, kad Gamtos atkūrimo reglamentas nenumato būtinybės nutraukti žemės naudojimo ar apleisti dalį žemės ūkio naudmenų, tačiau numato įpareigojimus valstybėms narėms suplanuoti ir imtis tam tikrų veiksmų, kad žemės naudojimo intensyvumas ir praktikos būtų palankesnės gamtai. Pavyzdžiui, taikyti pagal Buveinių direktyvą saugomų pievų, pelkių, miškų buveinių ir rūšių apsaugos būklę gerinančias priemones. Taip pat dėti pastangas, kad gerėtų agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas ir du iš trijų kitų pasirenkamų rodiklių (pievų drugių indeksas; organinės anglies sankaupos pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose; žemės ūkio paskirties žemės, turinčios didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalis).
Reglamente numatyti kiekybiniai tikslai žemės ūkyje naudojamų durpžemių, nusausintų durpynų, įskaitant jų drėgnumo, atkūrimui. Raginama dėti pastangas, kad būtų pasiektas apdulkintojų populiacijos būklės gerėjimas. Kaip konkrečiai ūkininkai turės dėti pastangas – nėra žinoma, dėl to dar bus tariamasi netolimoje ateityje.
„Žemės ūkyje naudojamų durpžemių, nusausintų durpynų, įskaitant jų drėgnumo, atkūrimas yra svarbi priemonė tiek biologinės įvairovės išsaugojimui, tiek klimato kaitos valdymui, todėl reglamentas numato valstybėms narėms pareigas ir šioje srityje. Reglamente nurodoma, kad durpžemių drėgnumo atkūrimo tikslų nustatymas ES valstybėms narėms nereiškia ūkininkų ir privačių žemės savininkų pareigos atkurti savo žemės drėgnumą, tokios privačių asmenų pastangos galėtų būti savanoriškos“, – tikino L.Čaplikaitė-Denisovienė.
Pasak jos, ES valstybėms narėms leista neperprogramuoti priemonių, numatytų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams 2020–2027 m. finansiniu laikotarpiu. Nuostatose dėl finansinių išteklių, EK identifikavus finansavimo spragas, numatoma galimybė steigti specialų finansinį instrumentą Gamtos atkūrimo reglamentui įgyvendinti.
Nauda įvairiapusė
Gamtos atkūrimo reglamento nesureikšmina ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės, žemės ūkiui reglamento teikiama nauda bus įvairiapusė, nes žemės ūkis tiesiogiai priklauso nuo gamtos, todėl sveikos, gyvybingos ekosistemos yra būtinos žemės ūkio sektoriaus atsparumui, taip pat ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti.
ŽŪM atsiųstame komentare teigiama, kad reglamente keliamas tikslas gerinti apdulkintojų ir jų buveinių būklę – didelė dalis žemės ūkio kultūrų yra nuo jų priklausomi. Natūralių buveinių atkūrimas taip pat prisidės prie natūralios kenkėjų kontrolės stiprinimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, dirvožemio erozijos ir taršos mažinimo, vandens ciklo ir mikroklimato reguliavimo, kaimiškojo kraštovaizdžio palaikymo ir kitų tiesioginių ir netiesioginių naudų teikimo.
„Svarbu pažymėti, kad reglamente keliami tikslai yra taikomi ES šalims, o ne pavieniams ūkininkams, miško ar kitos žemės savininkams. Gamtos atkūrimo reglamentas nenumato būtinybės nutraukti žemės naudojimo, apleisti dalį žemės ūkio naudmenų ar paversti juos saugomomis teritorijomis, tačiau numato įpareigojimus ES šalims suplanuoti ir imtis tam tikrų veiksmų, kad žemės naudojimo intensyvumas ir praktikos būtų palankesnės gamtai. Reglamentas skatina tolimesnį šių atkurtų plotų ekstensyvų naudojimą“, – dėsto K.Simonaitytė.
Bus galima užsiimti pelkininkyste
Anot ministro patarėjos, jau šiandien Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane yra numatyta įvairių aplinkai ir klimatui skirtų priemonių, laikantis nuostatos, jog už pastangas ūkininkauti tvariau ir draugiškiau gamtai ir aplinkai turi būti tinkamai atlyginta. O Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas paskatins toliau didinti šių priemonių efektyvumą ir populiarumą, taip toliau gerinant agroekosistemų ir jų rūšių būklę.
Pasak K.Simonaitytės, reglamentas numato tikslus dėl žemės ūkyje naudojamų durpžemių atkūrimo, įskaitant vandens lygio pakėlimą atstatant hidrologinį režimą. Šie plotai juos atkūrus galės toliau būti ekstensyviai naudojami – ekstensyviai ganant, šienaujant, užsiimant pelkininkyste.
Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-07-12
Nusitaikė į žymėtą dyzeliną
Iš 1,7 mln. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių net 1,1 mln. arba maždaug du trečdaliai yra varomi dyzelinu. Jų, kaip ir kitų automobilių, vairuotojai, suprantama, ieško būdų, kaip sutaupyti degalams. Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.
Kadangi žymėtam dyzelinui taikoma akcizų lengvata, degalinėse jis yra apie 40–50 centų už litrą pigesnis už įprastą dyzeliną.
Pagal galiojančias taisykles, nusipirkti pigesnio dyzelinio kuro gali tie gyventojai, kurie yra deklaravę pasėlių ar gyvulių. Pavyzdžiui, auginant 1 ha kviečių galima nusipirkti 102 litrus, o už 1 ha sodų – 312 litrų žymėto dyzelino per metus. Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pakeitė Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisykles.
Viešins, kas perka žymėtą dyzeliną
Viešins, kas perka žymėtą dyzeliną Naujoje taisyklių redakcijoje numatoma, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikrintų ne mažiau kaip 0,5 proc. žemės ūkio veiklos subjektų, kuriems išduoti leidimai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pigesnio dyzelio. Toks patikrinamų subjektų procentas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėjų skaičius kiekvienais metais būna apie 83 tūkst. vnt.
Taigi, per metus NMA turės patikrinti maždaug 415 ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių, ar jos pagal paskirtį naudoja žymėtą kurą.
Taisyklėse taip pat numatoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Žemės ūkio ministerijai teiks informaciją apie ūkio subjektus, kuriems skiriama pagalba leidžiant pirkti pigesnį dyzelį viršija 10 tūkst. eurų ribą.
NMA taip pat viešai skelbs apie žemės ūkio veiklos subjektus – juridinius asmenis, kuriems skirta valstybės pagalba arba kurie, paprastai kalbant, pilsis pigesnio žymėto dyzelino. Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad per praėjusius metus Lietuvoje buvo nupirkta 257,4 mln. litrų žymėto dyzelino.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-11
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
