Žemės ūkio naujienos: 2024-07-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. birželio mėnesį
Informuojame, kad 2024 m. birželio mėn. vidutinė natūralaus (4,02 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 372,28 Eur už toną, t. y. 3,0 proc. mažesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. gegužės mėn. – 383,74 Eur už t). 2024 m. birželio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 8,1 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. birželio mėn.
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. birželio mėnesį, palyginus su 2023 m. birželio mėn., padidėjo 8,9 proc. ir buvo 310,92 Eur už t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. birželio mėnesį už natūralų pieną (4,03 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 412,59 Eur už t. Palyginus su 2024 m. gegužės mėn., ši pieno kaina sumažėjo 2,2 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. birželio mėn., palyginus su 2024 m. gegužės mėn., padidėjo 0,7 proc. ir buvo 339,56 Eur/t Eur už t (2023 m. birželio mėn. – 285,42 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://zudc.lt/statistika/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. birželio mėn.).
2024 m. birželio mėn. buvo supirkta 123,25 tūkst. t pieno, 3,5 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. birželio mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-07-22
Seime pateiktos nevyriausybininkų aplinkosaugos rekomendacijos susilaukė ūkininkų kritikos
Seime įvykęs Nevyriausybinių organizacijų (NVO) pristatymas apie aplinkosaugos skatinimą žemės ūkyje susilaukė nevienareikšmio vertinimo. Nors parlamentarai rekomendacijas įvertino pozityviai, Žemės ūkio taryba (ŽŪT) renginį sukritikavo, teigdama, kad visuomenininkai neįvertino sektoriaus vaidmens mažinant taršą.
NVO paruoštose rekomendacijose taip pat išskiriama neigiama dabartinio reguliavimo įtaka. Renginyje dalyvavę parlamentarai pritarė, kad sektoriaus reguliavimas yra per sudėtingas, komplikuojantis veiklos vykdymą.
Nevyriausybinės organizacijos: žemės ūkis sukuria neproporcingai daug aplinkos taršos
Kaip teigia rekomendacijas paruošusios NVO, žemės ūkis Lietuvoje į aplinką išmeta apie ketvirtadalį šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), prisideda prie kasmet intensyvėjančios oro ir vandens taršos, biologinės įvairovės nykimo. Negana to, apžvalgoje teigiama, net 19 proc. Lietuvos dirvožemio patiria eroziją, o tai toliau skatina ūkius plėsti dirbamus plotus.
„Žemės ūkis išmeta beveik ketvirtadalis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jam priskiriama virš 95 proc. išmetamo amoniako. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. vandens telkinių dėl žemės ūkio taršos yra blogos būklės. Sektorius, sukuriantis apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, daro neproporcingą žalą aplinkai“, – diskusijos „Tvaraus ir tausojančio žemės ūkio politika Lietuvoje: NVO rekomendacijos“ metu teigė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
NVO pateikta informacija, ūkiai valdo 59 proc. ir pasėliams naudoja 44 proc. Lietuvos teritorijos. Taip pat matomas sektoriaus stambėjimas – nuo 2003 m. Lietuvoje ūkių sumažėjo 51 proc., tačiau jų naudojamas plotas augo 17 proc.
„Ūkiai stambėja, naudojamos žemės ūkiui teritorijų kiekiai didėja. Čia reikėtų ieškoti sprendimų“, – tvirtino „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Ataskaitoje siūloma nustatyti tikslą, kad poveikio klimatui neutralumą Lietuva pasiektų dar 2040 m.
Seimo nariai mano, kad žemės ūkio politika Lietuvoje turėtų būti permąstyta
Rekomendacijų pristatyme dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pastebėjo, kad norint pasiekti aplinkosaugos tikslus, reikalingas žemės ūkio politikos permąstymas. Anot jo, kitokie sprendimai sektoriaus atžvilgių galėtų būti priimami ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.
„Tas stambėjimas yra ankstesnių valdžios reikalavimų, bendros žemės ūkio politikos, pasekmė. Aš manau, kad mes turime permąstyti, kokių ūkių mes norime. Čia reikia ir socialinio aspekto, nes turime rūpintis, kad kaime gyventų žmonės“, – diskusijos metu aiškino T. Tomilinas.
„Mes esame balsas tarp 27 valstybių, tuo ir naudokimės. Tai ir galime Europoje pasakyt, kad tegul visi veikiame tvariai ir tada nebus konkurencingumo argumento tam priešintis“, – komentavo parlamentaras.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad žemės ūkis yra perdėtai reguliuojamas, o tai iškreipia sektoriaus tikslus, nes bandoma atitikti reikalavimus subsidijoms. Jo manymu, priėmus tam tikrus nutarimus, tarp kurių galėtų būti ir teritorijas nuo erozijos saugantis Dirvožemio įstatymas, reikalavimų galėtų sumažėti.
„Man atrodo, kad turėtume galvoti apie tai, kaip kuo mažiau apkrauti žemės ūkio sektorių reikalavimais, reglamentais. Taip, be abejonės, išlaikant aplinkosaugos tikslus, bet taip pat turint omenyje, kad tos taisyklės negali išspręsti visų gyvenimo atvejų“, – teigė K. Adomaitis.
Konservatorė Aistė Gedvilienė mano, kad norint paskatinti aplinkosaugą žemės ūkyje, reikalingas geresnis bendravimas su sektoriaus atstovais.
Tam pritarė ir diskusijoje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai, sektoriuje pastebintys „Visada taip darėme“ mentaliteto dominavimą. Anot jų, todėl reikalingas didesnis susitelkimas į sektoriaus švietimą.
ŽŪT: jau kvietime pastebėjome neobjektyvios informacijos
Renginyje nedalyvavusios ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad organizatoriai skelbė neobjektyvią informaciją. Anot jo, „Žiedinė ekonomika“ į renginį nepakvietė mokslinių institucijų atstovų.
„Susidaro įspūdis, kad konferencijos organizatoriams yra nežinomi faktai, kad žemės ūkis ne tik emituoja ŠESD, bet ir absorbuoja – išskiria visiems reikalingą deguonį, o anglį „užrakina“ dirvožemyje ir žemės ūkio produkcijoje. Negana to, žemės ūkis gali padėti ir kitiems sektoriams, ką patvirtina jau kuris laikas iš žemės ūkio subjektų įvairių pramonės šakų perkami anglies kaupimo kreditai“, – rašoma pranešime spaudai, kuriuo pasidalino I. Hofmanas
ŽŪT pirmininkas tvirtina, kad taryba vadovausis mokslo, o ne organizacijų atstovų rekomendacijomis. Anot jo, rekomendacijas pateikusios NVO yra vertinamos prieštaringai, tad ir jų informacija gali būti šališka.
„Nedalyvauja nė viena mokslo institucija, nė viena žemdirbių organizacija, o tarp konferencijos dalyvių yra prieštaringai vertinamų organizacijų. Visa tai leidžia daryti prielaidą, jog konferencijos tikslas ne paskelbti tikslią ir objektyvią informaciją, o pateikti žemės ūkį, kaip labai taršų sektorių“, – tvirtino jis.
I. Hofmanas sukritikavo neigiamą stambiųjų ūkių vertinimą. Anot jo, būtent tokie ūkiai labiausiai linkę taikyti draugiškiausius aplinkai gamybos būdus, naudoti pažangias technologijas
NVO Seimui pateikė 15 rekomendacijų
Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“, Vartotojų Aljansas ir Vystomojo bendradarbiavimo platforma pateikė penkiolika rekomendacijų, tarp kurių išskiriamas pokyčių reguliacinėje aplinkoje, bei Dirvožemio įstatymo priėmimo poreikiai. Be to, pasigendama platesnio socialinių partnerių įtraukimo sprendžiant klausimus, susijusius su ūkininkams taikomais reikalavimais.
Ataskaitoje pabrėžiama būtinybė laikytis strategijos „nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir dar 2030 m. pasiekti, kad žemės ūkyje būtų naudojama 50 proc. mažiau pesticidų, 20 proc. mažiau mineralinių trąšų.
Rekomendacijomis taip pat raginama įgyvendinti žemės ūkio finansavimo reformą – riboti paramą stambiems ūkiams, padidinti išmokas ekologiniams ūkiams, siekiant, apmokestinti CO2 išmetimus, remti žemės ūkio technikos dekarbonizaciją, skatinti pelkininkystę, valstybinėje žemėje leisti tik ekologinį ūkininkavimą. Siūloma keisti bazinių išmokų mokėjimą, apsiribojant 66 tūkst. eurų vienam ūkiui be jokių išskaitų.
Organizacijos tikisi, kad šias rekomendacijas partijos įtrauks į savo rinkimų programas.
Ūkininkams bus pristatyta naujoji Tręšimo planų sudarymo informacinė sistema
iepos 24 d., trečiadienį, 10-11 val. vyks nuotolinis sukurtos Tręšimo planų parengimo informacinės sistemos (IS) pristatymas. Jo metu Projekto vykdytojai – VĮ Žemės ūkio duomenų centro darbuotojai – pristatys, kaip ūkininkai, naudodami šią informacinę sistemą, gali sudaryti savo ūkio tręšimo planą. Norėdami prisijungti prie programėlės pristatymo per „Microsoft Teams“ programą, spauskite ČIA.
Tręšimo IS yra Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtas Tręšimo planavimo funkcinis komponentas.
Ūkininkai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, gali apskaičiuoti optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir trąšų kiekius 1 ha visam laukui arba lauko daliai.
Tręšimo IS papildyta dirvožemio ir agrocheminiais rodikliais, kurie automatiškai nustatomi iš dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT ir dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinio DirvAgroch_DR10LT duomenų bazių. Taip pat sudaryta galimybė tikslinti lauko tręšimo planą pagal turimus dirvožemio ir agrocheminių tyrimų duomenis.
Tręšimo IS sukurta įgyvendinant projektą „Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemės ir vieningos tręšimo planų rengimo metodikos kūrimas“, finansuojamą iš Europos Sąjungos fondų. Projektą įgyvendino Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija, Tręšimo IS sukūrė VĮ Žemės ūkio duomenų centras su agrotechnologijų mokslo darbuotojais (LAMMC).
Projektas svarbus siekiant sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio taršos šaltinių, siekiant subalansuoto trąšų naudojimo, IS padės ūkininkams sudaryti tręšimo planą pagal optimalias tręšimo normas ir planuojamą derlių. IS savarankiškai galės naudotis žemės ūkio subjektai, ji prisidės prie žemės tręšimo optimizavimo, taupant ūkio subjektų lėšas ir tuo pačiu užtikrinant veiksmingesnę aplinkos apsaugą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-07-23
Prasidėjo javapjūtės sezono gaisrai
Prasidėjus javapjūtei, prasidėjo ir su šiais darbais susiję gaisrai. Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba praneša, kad liepos 10-osios vakare, apie 19.30 val., buvo gautas pranešimas, kad Taujėnų seniūnijos Balelių kaime dega transporto priemonė. Atvykus ugniagesiams, laukuose atvira liepsna degė kombainas ,,Claas 670“. Sudegė visos degios kombaino detalės, išdegė apie 10 arų ražienų.
Liepos 9 d. Taujėnuose išdegė bemaž 4 arai žolės, o liepos 11 d. Siesikų seniūnijoje, Tarakų kaime, degė ražienos. Tą pačią dieną mieste, Pramonės gatvėje, užsidegė elektros pastotė. Aplink ją išdegė 1 aras žolės ir krūmai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-17
Prisidėkite prie asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo!
Prisidėti prie asmenų aptarnavimo kokybės NMA gerinimo gali kiekvienas – tam tereikia užpildyti anketą. Ar Jus tenkina asmenų aptarnavimo kokybė NMA, atsakymo pateikimo operatyvumas? Ar buvote aptarnauti mandagiai, ar aiškiai pateikta rūpima informacija? Į šiuos ir kitus klausimus kviečiame atsakyti užpildžius anketą, kurią rasite čia.
Jūsų atsakymai padės mums tobulėti bei gerinti savo kasdienę veiklą!
