Žemės ūkio naujienos: 2024-07-24

Projekte siūloma nustatyti reglamentavimą, ribojantį pieno pirkėjų ir gamintojų galimybes laisvai susitarti dėl pieno supirkimo kainų. Taip pat siekiama nustatyti pieno pirkėjams pareigą iš anksto viešai skelbti taikomas pieno pirkimo kainas.

„Iš esmės įstatymo projektu yra siekiama sukurti situaciją, kai visi pieno pirkėjai pieną supirkinėtų už vienodas kainas, tokiu būdu eliminuojant paskatas konkuruoti tiek pieno supirkėjams, tiek ir patiems pieno gamintojams“, – tokią poziciją valstybės institucijoms pareiškė LPK.

Konfederacija savo rašte kritikuoja projekte surašytas nuostatas ir procesą. LPK manymu, tai vienas ryškiausių „teisinio nihilizmo“ pavyzdžių, kai trumpalaikiai priešrinkiminiai tikslai užgožia ne tik teisines vertybes, bet ir kelia grėsmę svarbiems pramonės sektoriams.

Pramonininkai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektu siekiama perkelti pieno pirkėjams valstybės funkciją apsaugoti gamintojus nuo jiems galimai nepalankių rinkos svyravimų.

„Tokie siekiai nieko bendro neturi nei su Pieno įstatymo tikslu užtikrinti pieno gamintojų ir pirkėjų santykių „sąžiningumą“, nei su bendrai teisėkūroje privalomais tikslais apsaugoti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti teisingą interesų balansą bei intervencijos į rinką proporcingumą“, – tvirtinama konfederacijos rašte.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius anksčiau yra užsiminęs, kad bus siekiama į reguliavimo sferą įtraukti ne tik perdirbėjus ir gamintojus, bet ir prekybininkus.

Tačiau į projektą prekybos grandis nėra įtraukta, ką Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija laiko esmine projekto spraga. Asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.

Apie neigiamas įstatymo pasekmes įspėja ir asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Pasak jo, kišimasis į rinką gali sugriauti pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.

Kol kas įstatymo rengėjai nesikreipė į išvadas galinčias pateikti valstybės institucijas. Tačiau Konkurencijos taryba (KT) sureagavo į pramonininkų raštą ir kreipėsi į projekto rengėjus, atkreipdama jų dėmesį, kad, nusprendus projektą svarstyti oficialiai, dalyvautų jo derinimo procedūroje.

KT dar nepateikė detalios pozicijos dėl projekto, tačiau pagal kompetenciją atkreipė dokumento rengėjų dėmesį, kad jo nuostatos kelia konkurencijos ribojimo riziką ir gali prieštarauti ES teisės reikalavimams.

„Anksčiau Konkurencijos taryba ne kartą yra išdėsčiusi poziciją, kad pieno pirkimo kainų reguliavimas ir pareigos viešai skelbti šias kainas nustatymas pieno pirkėjams gali iškreipti konkurenciją rinkoje“, – teigiama tarybos rašte.

Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.

Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.

Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.

Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo-pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.

Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.

Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-22

Dėl kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos veiksmingumo ir efektyvumo metodikos, kitų ekologinių sistemų gyvūnų gerovės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų.

Aptarti ir kiti klausimai, aktualūs aktyvesniam pareiškėjų dalyvavimui paramos priemonėse.

„Strateginis planas įgyvendinamas jau antrus metus. Rugpjūčio mėnesį ketiname Stebėsenos komitetui pateikti svarstyti SP pakeitimus, kurių šiemet nebus daug. Komitetui pritarus, teiksime Europos Komisijai prašymą dėl SP pakeitimo. Skubame, nes reikia kuo greičiau sutvarkyti Tiesioginių išmokų taisykles, kad žemdirbiai galėtų kuo anksčiau susipažinti su naujovėmis ir ramiai laukti kitų metų pasėlių deklaravimo“, – sakė ministras K. Navickas.

Daugiausia ŽŪM siūlomų SP pakeitimų yra susiję su Bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo reglamento nuostatų įgyvendinimu ir Žaliosios architektūros tobulinimu – kraštovaizdžio elementų populiarinimu, kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos veiksmingumo ir efektyvumo metodikos supaprastinimu, GAAB reikalavimų pokyčiais.

Pagal veiksmingumo ir efektyvumo metodiką negamybiniams elementams siūloma skirti ne mažiau kaip 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės arba ne mažiau kaip 4 proc. žaliojo pūdymo ir kitų negamybinių veiklų. Taip pat ŽŪM siūlys netaikyti metodikos deklaruojantiems mažiau nei 100 ha ariamosios žemės (anksčiau buvo mažiau nei 10 ha ariamosios žemės). Norima keisti reikalavimus dėl dangos per žiemą išlaikymo terminų, atsisakyti reikalavimo dėl mažiausios ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams. Taip pat ruošiamasi trumpinti tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo datą (iki kovo 1 d.) ir kt.

Pokyčiai laukia ir ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ – norima ne tik keisti reikalavimus kiaulių ir paukščių laikymui, bet ir papildyti šią sistemą naujomis veiklomis.

Kiti aktualūs pakeitimai yra susiję su SP intervencine priemone bitininkystei – siūloma didinti paramos sumą vienam projektui.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-07-23

Liepos 16-17 dienomis vyko įmonės „Agrokoncerno grūdai“ elevatorių vadovų ir vadybininkų-konsultantų susitikimai. Juose buvo aptartas prasidėjęs sezonas, grūdų supirkėjai pasidalino savo įžvalgomis ir prognozėmis.

„Tikėtina, kad derliaus potencialą šiemet sumažino neįprastai šilta gegužės pradžia ir po Joninių prasidėjusi kaitra. Dėl sausų ir karštų orų iš pirmųjų kūlimų matome, kad šių metų kviečiai yra daug smulkesni. Jų saiko svorio vidurkis yra labai ribinis – 76-77 kg/hl ir vos siekia minimalią eksportui reikalingą normą. Pernai grūdai buvo ženkliai stambesni, jų saiko svoris siekė 79-80 kg/hl“, – lygina K. Šimas.

Pirmieji grūdai supirkimo punktus pasiekia ne tik mažesni, bet ir labai sausi. Pagal reikalavimus juose turi būti maksimaliai 14 proc. drėgmės, dabar iš laukų vežami apie 13-13,5 proc. drėgnumo grūdai. „Grūdai yra iki vieno procento sausesni nei norma. Iš vienos pusės ūkininkams tai yra gera žinia, nes nereikia jungti džiovyklų ir galima sutaupyti kaštų, tačiau dėl to prarandamas pats derlius, nes netenkama svorio“, –paaiškina „Agrokoncerno grūdai“ direktorius. Pagal kokybinius parametrus kviečiai iš pietų Lietuvos, smėlingesnių dirvų, panašūs kaip ir pernai – dominuoja 2-3 klasė. Didžioji jų dalis, apie 70 proc., yra žemesnės arba vidutinės kokybės, o derlingumas geresnis nei pernai. Didieji ūkininkai kulia 7-8 tonas iš hektaro, o Lietuvos vidurkį prognozuojame apie 6 tonas žieminių kviečių iš hektaro.

K. Šimas sako, kad šiek tiek geresnės kokybės tikimasi iš centrinės ir šiaurės Lietuvos nukulto derliaus. Jau antrus metus iš eilės džiugina rapso aliejaus kokybė (infratek 48, pamatiniu metodu – 44). Jeigu gamta nepateiks staigmenų, planuojama, kad iki šios savaitės pabaigos jis bus nukultas. Žieminio rapso derlingumas šiemet šiek tiek prastesnis nei pernai. Jis sumažėjo vidutiniškai apie 0,2 tonos iš hektaro, tačiau šiemet pasėto rapso plotai buvo apie 10 proc. didesni, todėl bendras šios kultūros derlius Lietuvoje nenukentės.

Pirmieji grūdai supirkimo punktus pasiekia ne tik mažesni, bet ir labai sausi. Pagal reikalavimus juose turi būti maksimaliai 14 proc. drėgmės, dabar iš laukų vežami apie 13-13,5 proc. drėgnumo grūdai. „Grūdai yra iki vieno procento sausesni nei norma. Iš vienos pusės ūkininkams tai yra gera žinia, nes nereikia jungti džiovyklų ir galima sutaupyti kaštų, tačiau dėl to prarandamas pats derlius, nes netenkama svorio“, –paaiškina „Agrokoncerno grūdai“ direktorius. Pagal kokybinius parametrus kviečiai iš pietų Lietuvos, smėlingesnių dirvų, panašūs kaip ir pernai – dominuoja 2-3 klasė. Didžioji jų dalis, apie 70 proc., yra žemesnės arba vidutinės kokybės, o derlingumas geresnis nei pernai.

Didieji ūkininkai kulia 7-8 tonas iš hektaro, o Lietuvos vidurkį prognozuojame apie 6 tonas žieminių kviečių iš hektaro. K. Šimas sako, kad šiek tiek geresnės kokybės tikimasi iš centrinės ir šiaurės Lietuvos nukulto derliaus. Jau antrus metus iš eilės džiugina rapso aliejaus kokybė (infratek 48, pamatiniu metodu – 44).

Jeigu gamta nepateiks staigmenų, planuojama, kad iki šios savaitės pabaigos jis bus nukultas. Žieminio rapso derlingumas šiemet šiek tiek prastesnis nei pernai. Jis sumažėjo vidutiniškai apie 0,2 tonos iš hektaro, tačiau šiemet pasėto rapso plotai buvo apie 10 proc. didesni, todėl bendras šios kultūros derlius Lietuvoje nenukentės.

„Šiemet pradėjus galioti naujiems Europos Sąjungos reikalavimams dėl sėjomainos ir kitų ekoschemų, kviečių pasėlių plotai sumažėjo beveik 100 tūkst. hektarų. Dėl to Lietuva neteko apie pusės milijono tonų kviečių derliaus. Šie hektarai buvo kompensuoti vasarinėmis kultūromis, pavyzdžiui, žirnių buvo pasėta apie 30 tūkst. hektarų, pupų apie 10 tūkst. hektarų daugiau bei žieminių miežių“, – sako K. Šimas. Eksportuoti planuojama apie 5,3-5,5 mln. tonų grūdų. „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus teigimu, pagrindinės grūdų eksporto kryptys išlieka panašios. Pagal išankstinius pardavimus dominuoja Nigerija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas. Tikėtina, kad šiemet mažiau grūdų bus eksportuojama į Ispaniją, nes šioje šalyje, dėl buvusių palankių oro sąlygų, labai geras derlius. „Šiuo metu dar tik sulaukiame pirmosios informacijos iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos. Nuo to, kokie bus derliaus kokybės rezultatai šiose šalyse, priklausys ir eksporto geografijos pokyčiai“, – sako K. Šimas.

Jo teigimu, jeigu logistikos grandinėje nebus kokių nesklandumų, Lietuva neturėtų susidurti su rinkų trūkumu, nes yra sudaryta nemažai išankstinių eksporto kontraktų. Iš anksto sudaryta sandorių tiek, kad rugpjūčio-spalio mėnesiais numatyta pilna uosto apkrova. „Kalbant apie grūdų kainas, išlošė tie žemdirbiai, kurie paklausė mūsų viešų rekomendacijų gegužę užfiksuoti išankstines kainas. Tuo metu MATIF biržoje grūdų kaina buvo 260-270 eurų už toną. Šiuo metu kainos yra stipriai kritusios – svyruoja 220-230 eur/t.

Jeigu birža šio lygio neatlaikys, kainos gali nukristi ir iki 200 eur už toną. Jeigu ir toliau blogės Prancūzijos kviečių kokybė ar bus mažesnis derlius nei tikėtasi (26-27 mln. tonų), galimas ir kainos pakilimas į 230-250 eur/t lygį“, – sako pašnekovas. Mažiausiai krito ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų kainos, todėl juos pelninga parduoti anksti. Ūkininkai, žirnius ir pupas parduodami dabartinėmis kainomis, turi mažiausią praradimą. Rapso kaina svyruoja apie 500 eur/t, tad ji išlieka istoriškai aukšta. Todėl šiuo metu parduoti ankštines kultūras ir rapsą ekonomiškai yra palanku.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-24

„Agroambasadoriai“ – žmonės, su kuriais turime ilgą sėkmingo bendradarbiavimo patirtį. Norime parodyti, kokių iš tiesų šviesių ir įdomių žmonių turime skirtinguose šalies regionuose, tad šį pavasarį nusprendėme sukurti projektą, kuriame visuomenę pažindinsime su tais, kurie kasdien galvoja apie tai, kaip pagerinti savo ir aplinkinių būtį“, – pasakoja UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.

Šeimos ūkyje dirba jau trečia karta

Apie sėkmingai ne vieną dešimtmetį gyvuojantį Lialių šeimos ūkį girdėjo tikriausiai visas Raseinių rajonas. Ūkiui vadovaujantis Rimantas Lialys čia darbuojasi kartu su savo sūnumi ir pusbroliu, nors pats prisipažįsta – kadaise savo ateities su šia sritimi tikrai nesiejo.

„Šiandien ūkis yra mano gyvenimas, nors kelias iki to, ką turime dabar, buvo tikrai ilgas. Pamenu, kaip tėčiui, tuomet dirbusiam vieno kolūkio pirmininku, sakiau niekada negrįšiantis prie žemės ūkio – mačiau, kiek daug sunkaus darbo reikia įdėti. Ir vis dėlto gyvenimas viską sudėliojo savaip, tad jau daugiau kaip 20 metų esu čia“, – pasakoja R.Lialys.

Rimanto senelis dar prieš Smetonos laikus Betygalos miestelyje valdė 42 ha žemės. Dėl ūkio reikalų kartu su daugybe kitų šio krašto žmonių buvo ištremtas į Sibirą, tačiau atsiėmę šeimai priklausančias žemes, sūnūs pratęsė tėvo darbus. Per 30 metų turėtas žemių plotas išaugo kone 30 kartų.

„Dabar gal ir nemažai žmonių norėtų tapti ūkininkais, tik ne visi mato, kiek darbo, vargo, pastangų reikia įdėti ir laiko tam skirti, – svarsto R.Lialys. – Pirmiausia reikia darbštumo ir galvą ant pečių turėti, o visa kita galima išmokti. Žinoma, prireiks disciplinos, finansų išmanymo, agronomijos žinių – kaip ir bet kuriame versle, viskas turi eiti lygiagrečiai.“

Šiuolaikiniai ūkiai neprimena praeities

Tikri miestiečiai, žemės ūkio darbų savo akimis iš arti nematę, tikriausiai maloniai nustebtų apsilankę Lialių šeimos valdose. Grūdų kaip senais laikais čia niekas rankomis nerenka ir nesijoja.

„Mes esame tikrai tinginiai“, – juokiasi R.Lialys, paklaustas, kaip atrodo šiuolaikinio ūkininko darbo diena. Visi procesai ūkyje automatizuoti, o procesus stengiamasi skaitmenizuoti tam, kad viską būtų galima pasiekti kompiuteriu nuotoliniu būdu. Ūkyje nesikeičia tik vienas dalykas – sezonai, pagal kuriuos atitinkamai ir vykdomi darbai.

Lialių ūkyje modernių sprendimų tikrai netrūksta: automatizuotų procesų metu grūdai džiovinami ir keliauja į naujai įrengtą sandėlį – specialiais elevatoriais jie išpilami pasirinktoje vietoje. Tam, kad grūdai kvėpuotų ir kuo ilgiau išliktų kokybiški, sandėlio grindyse įrengti ortakiai. Laukų darbams ūkis taip pat apsirūpinęs modernia, našumą gerokai padidinti ir darbus greičiau nudirbti leidžiančia technika.

„Mes esame mokslo žmonės, tad spontaniškų sprendimų nepriimame – ir rinkdamiesi sėklų veisles, ir trąšas geresniam derliui pirmiausia domimės ir darome tyrimus, o jau tuomet sprendžiame, kuria kryptimi toliau judėsime. Darbą palengvina „Agrokoncerno“ tyrimų centras, mat jo dėka norimus rezultatus pasiekiame greičiau, nei tai padarytume savarankiškai“, – sako R.Lialys.

Nors dauguma procesų ūkyje automatizuoti, techniką prižiūrėti taip pat reikia – ir detalių naujų nupirkti, ir navigaciją sureguliuoti, kad technika tinkamai dirbtų. Šioje srityje nepamainomi Rimanto padėjėjai – Linas ir Paulius Lialiai.

Prieš akis pasistatęs kompiuterį, Rimanto sūnus Linas nepakildamas iš darbo vietos gali stebėti daugybę ūkyje šiuo metu vykstančių procesų – kaip po sezono pavyko laukus nukulti, kokį derlių kiekvienas laukas atnešė. Atsižvelgiant į tai jau planuojami ir koreguojami ateinančių sezonų darbai. Kompiuterinės programos padeda apskaičiuoti ir tinkamus trąšų kiekius, kad jų nebūtų per mažai arba jos nebūtų veltui švaistomos.

Už naujas kultūras bei agronomiją ūkyje atsakingas Rimanto pusbrolis Paulius patikina – nors kiekvienas specializuojasi savoje srityje, dirbant šeimos versle dalyvauti tenka visuose procesuose, nes sprendimai priimami bendrai.

Sėkmę lemia darbštumas ir tikslumas

Lialių ūkyje apsilankęs „Agrokoncerno“ komercijos direktorius A.Radzevičius pastebi, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, darbų ūkyje atidėlioti nevalia, nes laiku neišspręstos problemos virsta žala.

„Tokie ūkiai kaip Rimanto yra sektinas pavyzdys, nes jie dirba preciziškai, tiksliai ir tvarkingai. Tai ir yra priežastis, kodėl ūkis klesti, kodėl jis gali sau leisti investuoti į modernią techniką ir plėstis“, – sako A.Radzevičius.

Jam antrina ir pats R.Lialys: „Mes laikomės paprasto principo – jeigu augalui kažko reikia šiandien, tai šiandien tai ir turi būti padaryta. O visa kita palauksׅ.“

Sėkmingai besiplečiančio ūkio šeimininkas įsitikinęs: investicijos į įrangą, infrastruktūros gerinimą leidžia pasiekti geresnių rezultatų, o tai svariai prisideda ir prie bendros šalies gerovės, ekonomikos augimo bei stabilumo.

Apie projektą

„Agrokoncerno“ įmonių grupė pristato unikalų projektą „Agroambasadoriai“. Jo pagrindinis tikslas – pristatyti visuomenei pažangiausius šalies ūkininkus, kurių dėka ant mūsų stalų netrūksta sveiko ir kokybiško maisto. Taip pat – paneigti atgyvenusius mitus ir parodyti, koks šiandien yra modernus, inovatyvus ir perspektyvus Lietuvos žemės ūkio sektorius.

Agroambasadorius

Agroambasadorius – tai patyręs, žengiantis koja kojon su naujovėmis, visuomeniškas, atsakingas ir sėkmingas ūkininkas. Jis turi sukaupęs daug žinių ir patirties, kuria dalijasi ir su kitais, taip pat nuolat mokosi, auga ir tobulėja. Agroambasadoriaus statusas suteikiamas ūkininkui, kuris yra įkvepiantis pavyzdys kitiems, savo darbu prisidedantis prie visos šalies gerovės ir klestėjimo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-07-23

Kviečių vidutinė supirkimo kaina šių metų liepos pirmąją savaitę buvo 4,22 proc. mažesnė negu birželio pabaigoje (sudarė 210,75 EUR/t) ir 12,18 proc. mažesnė negu praėjusių metų tuo pačiu metu.

Tačiau kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 2024 m. 27 savaitę, palyginti su prieš tai buvusia savaite, 9,50 proc. padidėjo ir sudarė 192,52 EUR/t, bet buvo 29,96 proc. mažesnė negu 2023 m. 27 savaitę.

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 12 (448), 2024-07-15