Žemės ūkio naujienos: 2024-08-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkas piktinasi sugadinta melioracijos sistema, kaltina saulės parkus statančią įmonę
Į LRT GIRDI kreipėsi Vilkaviškio rajono ūkininkas, pasipiktinęs, kad saulės parkus statanti įmonė pažeidė laukų melioracijos sistemą. Vilkaviškio savivaldybė darbus sustabdė. Saulės parkus statančios įmonės atstovai pripažįsta: drenažas buvo pažeistas, imtasi laikinų sprendimų.
„Klojamas kabelis, buvo pažeisti melioracijos įrenginiai, sausintuvai. Aš suradau juos tris, pažymėjau, o kiti jau yra užkasti po žeme. Taip sugadina drenažą gana nemažo ploto man priklausančios žemės“, – pasakoja ūkininkas.
Ūkininkas Arūnas Maksvytis rodo 1958 m. tiestos melioracijos sistemos brėžinius. Būtent pagal juos atstatinėdama pažeistą drenažą turi vadovautis įmonė, klojusi elektros kabelį. Čia už kelių šimtų metrų statoma saulės elektrinė.
„Mes pasakėme, kad mes nepritariame, kadangi su mumis niekas nederino ir mes prieštaraujame jų kasimui“, – teigia vyras.
Įmonės, Vilkaviškio rajone statančios dvi saulės elektrines, atstovė sako, kad drenažas pažeidžiamas ne taip ir retai.
„Planai yra seni, jie neatitinka realybės, mes net tiksliai nežinome melioracijos koordinačių“, – kalba „Greengenius“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Mocevičienė.
Vilkaviškio savivaldybės atstovai tikina, kad įmonė apie statybų pradžią nepranešė.
„Radome neteisingai vykdant atstatymus melioracijos darbus, konkrečiai buvo atstatinėjami sausintuvai ir ne pagal reikalavimus ir kaip numatyta projekte“, – teigia Vilkaviškio žemės ūkio skyriaus specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.
„Darbus sustabdėme. Sugadino melioraciją, kurią turėjo atstatinėti kitaip, nei jie norėjo“, – nurodo Vilkaviškio žemės ūkio skyriaus specialistė Lina Inkratienė.
Ūkininkas piktinasi, kad darbai atliekami bet kaip, nesuderinus su žemių savininkais.
„Baisu, ne tas medžiagas naudoja, ne tuos vamzdžius, daro beleką, tiesiog nesuprantantys žmonės, kas yra melioracija. Tą dalį sistemos kurią jau užkasė, jie jau sugadino. Tiesiog į atvirą vamzdį laisvai gali papulti žemės ir lengvai užkišti“, – piktinsi A. Maksvytis.
„Oi, kasinėt senokai kasinėja, stovi iškasinėta. Visa čia mūsų žemė ir eina. Iki pat kampo kelio“, – pasakoja Vilkaviškio rajono gyventoja Svetlana Juškevičienė.
Pasak savivaldybės atstovių, melioracijos atstatymo projektą teks koreguoti, kasti kitoje kelio pusėje. Darbus privalės atlikti atestuota įmonė. Saulės parkus statančios įmonės atstovė tikina, kad įvyko nesusipratimas. Esą melioracijos atstatymo darbai net nepradėti. Tačiau pripažįsta, kad drenažas buvo pažeistas, imtasi laikinų sprendimų.
„Buvo kliudyti seni melioracijos sausintuvai. Nepaisant to, kad šie sausintuvai ganėtinai užakę, pilnai nefunkcionuojantys, siekiant išvengti didelių liūčių keliamų nuostolių, imtasi laikinų taisymo sprendimų. Kiek žinau, nuostolių, noriu tikėti, nėra“, – sako „Greengenius“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Įmonės atstovė tikina, kad drenažą tvarkys atestuota įmonė. Prašys ūkininkų leidimo kasimo darbams.
„Derinti nederina, tik teigia visąlaik. Mes darysime taip, mes darysime taip. Jokių ten derinimų, jokių ten atsiklausimų, ar galim čia kasti, ar leisite, žinoma, nebuvo. Parazitizmas“, – teigia Vilkaviškio rajono ūkininkas.
Įmonė, statanti saulės elektrines, prašydama atlikti melioracijos darbus privačiuose žemės sklypuose, iš savininkų atsakymo raštiškai laukia 10 kalendorinių dienų. Negavę jokio atsakymo laiko, kad ūkininkai sutinka, kad darbai jų žemėje būtų atliekami.
Šaltinis: Rūta Ribačiauskienė, lrt.lt, 2024-08-07
K. Starkevičius: mano prioritetas – šeimos pieno ūkiai
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad tapęs ministru didžiausią dėmesį skirs žemdirbių pasitikėjimo institucijomis atkūrimui. Kaip prioritetinę sritį, konservatorius išskyrė Lietuvos pieno ūkius ir jų padėtį. „Problema yra ta, jog mūsų pieno ūkiai greitai mažėja. Taip, mes pienu apsirūpinsime, turėsime kokius tai „mega“ ūkius, ne mano tai prioritetas, o turėtų būti šeimos pieno ūkiai, jie turėtų būti modernizuoti ir robotizuoti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Starkevičius.
Paskirtasis ministras teigė sieksiantis, kad teisingas pieno kainos ir kokybės santykis bei ūkininkų darbo sąlygos būtų užtikrintos. Jis priminė apie savo darbus pirmininkaujant Seimo Ekonomikos komitetui šioje srityje ir pažadėjo darbus tęsti.
„Mes (Seimo – ELTA) Ekonomikos komitete buvome pradėję šį klausimą svarstyti ir jį reikės tęsti. Nežinau ar pavyks, bet išsaugoti tas šakas, kurios kuria didžiausią pridėtinę vertę, tai čia bus mano prioritetas“, – teigė Kazys Starkevičius.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-08
Po audros kai kurie augalai apsirgs, dalyje ūkių po vandeniu – ištisi hektarai derliaus
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų.
Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai. Daugiausiai pažeistų laukų – 46 proc. buvo auginami javai, 28 proc. rapsai, 24 proc. ankštiniai augalai. Labiausiai nuo audros nukentėjo Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajono pasėliai. Kaip remdamasi pirminiais duomenis aiškina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė, didžiausi nuostoliai fiksuojami vietose, kur iškrito katastrofinis lietus. Tokį lietų Hidrometeorologijos tarnyba registravo 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm). „Audros žala daržovėms lokali. Didesni nuostoliai ten, kur iškrito kelios mėnesinės kritulių normos, sklypuose tebetvyro vanduo ir pasėliai žus“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė Z.Cirokienė.
Anot jos, paveikti kai kurie morkų, burokėlių ir smidrų laukai. Neabejotina, teigia LDAA ekspertė, kad dėl audros pasekmių apsirgs kai kurie augalai, kas reikš blogesnį derlių. „Pavyzdžiui, ŽŪK „Jakiškiai“ ūkyje šiuo metu po vandeniu yra per 20 ha morkų, 30 ha burokėlių Taip pat skęsta per 150 ha grūdinių pasėlių, Anykščių, Panevėžio, Ukmergės rajonų sankirtoje išguldytas visas 2 ha smidrų plotas. Nebeįmanoma atlikti mechanizuotų priežiūros darbų“, – komentuoja ji.
„Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta. Tik laiko klausimas, kada įsisuks kokia liga. Neravėti tarpvagiai ir galimos ligos veda į prastesnį kitų metų derlių, nes smidrai nesukaups pakankamai maisto medžiagų“, – teigia Z.Cirokienė. Kaip tvirtina fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė, kviečių praradimai nedideli – daugumoje laukų 1–3 proc., kai kur – 6 proc.
„Nors audros metu situacija atrodė baisi, svarbu neskubėti panikuoti dėl liūties padarinių pasėliams, nes jų būklė labiausiai priklauso nuo to, kokie orai ateina paskui. Prieš liūtį žemė buvo ištroškusi lietaus ir iškritusius 100–150 ml kritulius greitai sugėrė, todėl kviečių derliaus praradimai nedideli“, – sako T.Rickevičienė. „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžia, kad liūtis truko neilgai, o tai leidžia kai kuriuos išguldytus augalus nuimti. Anot jo, jeigu lietus tęstųsi 10–15 dienų, būtų tragedija, o esamoje situacijoje jos nėra. „Kviečiai dalyje laukų yra pagulę, tačiau jie jau yra kietosios brandos stadijoje ir gamta leidžia žemdirbiams šiuos augalus kuo greičiau nusiimti. Turintieji gerą techniką jau kulia kviečių laukus. Žieminių rapsų laukuose pažeidimai didesni.
Daugumoje laukų yra 11–15 proc., kai kuriuose – iki 100 proc. iškultų rapsų, nes liūčiai „atidarius“ ankštaras, grūdai išbyrėjo. Tačiau, paradoksas: rapsų išgulimas padėjo ir apsaugoti derlių“, – komentuoja M.Rusteika. Kokių nuostolių liūtis sukėlė pupų laukuose, bus vertinama vėliau, nes derliaus nuėmimo terminas dar tik po 2–3 savaičių.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena ūkininkams, siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (Priemonė), jog iki rugsėjo 1 d. svarbu atlikti šienavimo darbus. Pareiškėjai ir paramos gavėjai visoje valdoje privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų.
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal Priemonės veiklą „Dirvožemio apsauga“ (išskyrus tuos atvejus, kai apsėjama ankštinėmis kultūromis), pievas privalo nušienauti bent vieną kartą ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Taip pat pareiškėjai, Ūkinių gyvūnų registre iki liepos 1 d. turintys įregistruotas bičių šeimas, pievas turi nušienauti bent 1 kartą iki rugsėjo 1 d.
Siekiantys gauti paramą pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, sodų ir uogynų tarpueilius, išskyrus tarpueilius, kuriuose yra pieva, privalo periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės, o tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ŠIU, GEU, AKT), privalo nušienauti bent 1 kartą per metus iki rugsėjo 1 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-07
Pakeistas SP paraiškų priėmimo tvarkaraštis
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraščio pakeitimais. Su įsakymu, kuriuo pakeistas paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2024 m. tvarkaraštis, galite susipažinti čia.
Pakeistame tvarkaraštyje numatytas papildomas paramos paraiškų priėmimas pagal SP priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP projekto paraiškų teikimui)“. Paraiškas pagal šią priemonę bus galima teikti nuo spalio 1 d. iki spalio 18 d.
Taip pat tvarkaraštyje atšauktas paraiškų priėmimas pagal SP priemonę „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“.
