Žemės ūkio naujienos: 2024-08-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Starkevičius: pirmiaisiais mano įsakymais bus mažinama biurokratinė našta ūkiams
Naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad antradienį pradėjęs eiti pareigas iškart sieks sumažinti biurokratiją ūkininkams. „Jau pirmomis dienomis pasirašysiu įsakymus, kurie būtent bus susiję su biurokratijos mažinimu. Tai duos jau bent tokį teigiamą emocinį krūvį ūkininkams, nes jie apie tai buvo kalbėję ne vieną kartą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Starkevičius.
„Buvo supaprastintos paramos sistemos, buvo paprasta ir aišku. Dabar tikrai yra daug tokių dalykų, kurie, galvoju, kodėl atsitiko, kuriuos lengva pataisyti. Jei turi politinę valią, o darbuotojai visi yra puikūs, jei politikas žino, ko nori, tada valdininkija, valstybės tarnautojai tą ir vykdo“, – teigė jis.
Anot K. Starkevičiaus, reikės pakeisti kai kuriuos žemės ūkio ministro įsakymus, galbūt inicijuoti ir įstatymų pakeitimus.
Politikas teigė planuojantis skatinti kartų kaitą ūkiuose.
„Labai svarbu, kad sugrįžtų jaunimas, perimtų ūkius. Tai jau vyksta“, – kalbėjo K. Starkevičius.
„Tikrai bus pakeitimai, gali nusiraminti (…) ūkininkai, ir ne tik ūkininkai, drąsiau grįžti į Lietuvą. Jei tie, kurie emigravę, nori sugrįžti į ūkį“, – pridūrė naujasis ministras.
K. Starkevičius taip pat tikino, jog sieks stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, mažinti jų susiskaldymą, kuris pirmiausia juntamas tarp dviejų skėtinių ūkininkų organizacijų – Žemės ūkio tarybos ir Žemės ūkio rūmų.
„Važinėsiu po rajonus, po regionus ir pas save, pirmiausia, pasikviesiu į ministeriją. Diskutuosime su visomis nevyriausybinėmis organizacijomis, nes jos yra susiskaldžiusios, o visos reikalingos kaimui ir reikšmingos. Ieškosime (…) tų problemų sprendimų, kurias dabar žinau“, – kalbėjo ministras.
68-erių Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių žemės ūkio ministru pasiūlyta skirti vietoje Kęstučio Navicko.
K. Starkevičius penktą kadenciją dirba Seime, 2008–2012 metais jis jau ėjo žemės ūkio ministro pareigas.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, Goda Vileikytė, BNS, 2024-08-08
Įsibėgėja grūdų sezonas: dėl krovos konkuruoti stoja ir trąšų skandale linksniuotas BKT
Klaipėdos uoste įsibėgėja šių metų grūdų sezono krova. Šiemet derlius ir krova gana ankstyvi – kai kuriose įmonėse laivai pradėti pildyti dar liepą. Į konkurencinę kovą dėl grūdų derliaus krovos šiemet ir vėl stoja anksčiau baltarusiškų trąšų skandale linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT). Ukrainietiškų grūdų srautas į Klaipėdos uostą yra sustojęs. Iš Klaipėdos uosto į visą pasaulį pradedami gabenti šių metų grūdai.
Uostas praneša, kad ketvirtadienį iš bendrovės „Klasco“ išplukdytas pirmasis šiemet Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų pripildytas laivas.
Vienoje iš daugiausia grūdų derliaus perkraunančių įmonių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ grūdų krova prasidėjo dar anksčiau – liepą.
Ketvirtadienį bendrovės generalinis direktorius Laimonas Rimkus teigė, kad šiuo metu prie bendrovės krantinių kraunamas jau šeštas šio grūdų sezono laivas.
„Grūdų krova šiemet prasidėjo anksčiau, kaip ir pats grūdų derlius. Liepos pabaigoje mes jau turėjome laivų. Tai iš esmės yra geras ženklas. Tai reiškia, kad vyksta pardavimas, yra paklausa, žemdirbiai suruošę derlių, yra prekybininkų“, – sakė L. Rimkus.
Per parą „Begoje“ gali būti priimama apie 20 tūkst. tonų grūdų. Tai atitinka apie 500–600 tokius krovinius vežančių automobilių ir 2–3 geležinkelio sąstatus.
Atvertas naujas gabenimo kelias
Tiesa, ketvirtadienį į „Begą“ eksportui skirti lietuviški grūdai atkeliavo iki šiol dar neišbandytu būdu – iš Jurbarko jie buvo atplukdyti barža Nemunu.
Planuojama, kad tokiu būdu Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai į uostą bus gabenami nuolat, pasitelkiant dvi baržas ir organizuojant reguliarius jų reisus tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Viena barža galima plukdyti apie 1–1,3 tūkst. tonų grūdų.
Skaičiuojama, kad vienas toks reisas pakeis ir iš automobilių kelių ir miesto gatvių eliminuos nuo 40 iki 54 sunkvežimių.
„Paprastai mūsų krovos sparta gali siekti iki 1 tūkst. tonų per valandą, tai tokios baržos iškrovimas gali nesiekti ir valandos. Tačiau barža yra gana maža, negalime naudoti savo didžiausių įrenginių, turime kruopštesniais būdais tą darbą atlikti. Ją reikia iš išvalyti, išplauti. Toliau grūdai iš terminalo keliaus į visą pasaulį“, – kalbėjo kompanijos „Bega“ generalinis direktorius L. Rimkus.
Per vieną dieną kompanijoje galėtų būti iškraunamos net kelios tokios baržos.
Krauti siekia ir BKT
Lietuvos grūdinių kultūrų derlius pernai siekė apie 7 milijonus tonų. Per Klaipėdos uostą išgabenta apie 60 procentų bendro šalies grūdų kiekio – 4,15 mln. tonų.
Daugiausia lietuviškų grūdų per Klaipėdos uostą laivais pernai eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos Respubliką, o didžiąją dalį, apie 80 proc., visų per uostą išplukdytų grūdų, į laivų triumus supylė dvi uosto įmonės: jau minėtos „Klasco“ ir „Bega“.
„Pilna automagistralė mašinų, kurios važiuoja į Klaipėdą. Bent jau į šitą įmonę [„Bega“] per dieną turbūt atvažiuoja pora sąstatų vagonų, apie 500 automobilių“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Į konkurencinę kovą dėl grūdų krovos šiemet ir vėl stoja Baltarusiškų trąšų skandale praeityje linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT), kuris po Baltarusijai pritaikytų sankcijų ir nutrūkus trąšų tranzitui per Klaipėdos uostą buvo sustabdęs veiklą.
„Žinome, kad yra atsiradęs naujas žaidėjas – BKT. Grūdams BKT yra paruošęs maždaug pusę savo sandėlių, kurie buvo skirti kalio trąšų krovai. Ši įmonė yra pasiruošusi. Jeigu bus taip, kad išsipildys prognozės, kad derliaus Lietuvoje bus apie 7,5 mln. tonų, tai tikimės, kad ir Klaipėdos uoste bus perkrauta daugiau negu pernai. Pernai Klaipėdos uoste grūdų krova buvo rekordinė“, – dėstė A. Latakas.
Anot uosto vadovo, BKT į rinką grįžo praėjusių metų antrąjį pusmetį ir sukrovė apie 260 tūkst. tonų grūdų.
„Tai gana nemažai. Šiemet jie jau yra sukrovę praėjusio derliaus grūdų apie 160 tūkst. tonų, o dabar – naujas derlius. Matysime, kiek jie turės grūdų“, – sakė A. Latakas.
Ukrainietiškų grūdų gabenimas sustojo
Anksčiau vis keltas klausimas ir svarstytos galimybės per Klaipėdos uostą gabenti grūdus iš nuo agresorės Rusijos besiginančios Ukrainos.
Visos įmanomos galimybės buvo išbandytos ir dabar jau konstatuojama, kad tokių krovinių uoste beveik nebėra.
„Ukrainietiškų žemės ūkio produktų yra tikrai labai mažai. Šiemet apskritai yra sukrauta turbūt apie 170 tūkst. tonų ukrainietiškų krovinių. Tai daugiausia yra kuras, maisto produktai, gyvūninės kilmės dalykai. Grūdai praktiškai yra sustoję“, – dėstė A. Latakas.
Šaltinis: lrt.lt. Radvilė Rumšienė, 2024-08-08
NMA parengė leidinį apie neariminės žemdirbystės laukus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama efektyviai išmokėti paramą ir padėti ūkininkams, siekiantiems gauti išmokas pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išvengti klaidų, kviečia naudotis neariminių laukų pavyzdžių katalogu ir teisingai atskirti sėjos būdus. Katalogus galite rasti čia. Taip pat galite susipažinti ir su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovo Tautvydo Beinoro pristatytais tiesioginės sėjos ir dirvos skutimo požymiais – juos galite rasti čia.
Pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ parama skiriama už deklaruotus laukus, kuriuose taikomas žemės dirbimo būdas be plūgo (neapverčiant dirvos), kai taikoma tiesioginė sėja arba kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai.
Taikant tiesioginės sėjos būdą, žemės ūkio augalai yra sėjami į neįdirbtą žemę, tai yra į ražienas, tarpinius pasėlius ar kitas organines augalų liekanas. Po sėjos turi likti ne mažiau kaip 50 proc. neįdirbto dirvos paviršiaus, padengto ražiena kartu su augalų liekanomis (šiaudais, pelais, augalų stiebais ar kitomis augalų dalimis), kurios turi būti aiškiai matomos.
Taikant kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus, žemės ūkio augalai turi būti sėjami naudojant diskinius, noraginius ar kombinuotuosius žemės dirbimo padargus, kurie organines augalų liekanas didžiąja dalimi įterpia į dirvą.
Kad ūkininkams būtų lengviau atskirti žemės dirbimo būdus, parengti pavyzdžių katalogai, kuriuose, bendradarbiaujant su Lietuvos ūkininkais, pateikti dirbamo lauko, taikant tiesioginės sėjos ir kitus bearimių technologijų būdus, pavyzdžiai.
Atkreipiame dėmesį, jog pagal rugpjūčio 1 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-574 pakeistas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, jei pareiškėjas deklaravo plotus, pasirinkęs taikyti tiesioginės sėjos būdą, tačiau NMA, atlikusi patikras, nustatys, kad tuose deklaruotuose plotuose buvo taikyti kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai, pareiškėjui bus skiriama ekologinės sistemos išmoka už kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus (jei jis atitinka kitiems bearimių technologijų žemės dirbimo būdams keliamus reikalavimus). Svarbu paminėti, kad ši nuostata taikoma tik 2024 m. pateiktoms paraiškoms.
Šaltinis: nma.lt, 2024-08-08
Starkevičius planuoja trijų viceministrų komandą
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad nekeis šiuo metu paskirtų viceministrų Vytenio Tomkaus ir Valdo Aleknavičiaus, kuriuos mato kaip kompetentingus. Politiko tigimu, prie šios komandos galimai prisijungs dar vienas asmuo, bet 4 viceministrų būtų per daug.
„Taip, tai jau dabar yra komanda, kuri yra paskirta. Tai paskirtas yra V. Tomkus ir čia tikrai matau kompetenciją. Tai ilgametis Kaišiadorių meras, tiek jaunystės, tiek patirties proveržis yra. Ir yra V. Aleknavičius, kuris dirba ministerijos kancleriu. Jis taip pat yra mano komandoje, mes jau susitinkame ir dirbame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Starkevičius. „Iš tikrųjų dar apie viceministrus, nes buvo keturi. Tikrai jų tiek nereiks. Dirbdamas tada dar Kubiliaus Vyriausybėje, kai buvo 2008–2012 m., tai dirbome tik trise, nes buvo krizė. Dabar ne krizė. Tai skaitau, kad gal dar vieną viceministrą reikės prisiimti, bet bandysime dirbti taupiau“, – komentavo jis.
„Taip, tai jau dabar yra komanda, kuri yra paskirta. Tai paskirtas yra V. Tomkus ir čia tikrai matau kompetenciją. Tai ilgametis Kaišiadorių meras, tiek jaunystės, tiek patirties proveržis yra. Ir yra V. Aleknavičius, kuris dirba ministerijos kancleriu. Jis taip pat yra mano komandoje, mes jau susitinkame ir dirbame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Starkevičius. „Iš tikrųjų dar apie viceministrus, nes buvo keturi. Tikrai jų tiek nereiks. Dirbdamas tada dar Kubiliaus Vyriausybėje, kai buvo 2008–2012 m., tai dirbome tik trise, nes buvo krizė. Dabar ne krizė. Tai skaitau, kad gal dar vieną viceministrą reikės prisiimti, bet bandysime dirbti taupiau“, – komentavo jis.
Naujuoju Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku matytų Kupčinską
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Seimo Ekonomikos Komiteto pirmininku matytų konservatorių Andrių Kupčinską. Politiko teigimu, ilgametis Kauno meras būtų „tinkamas atstovas“. „Galvočiau, kad yra pas mus daug puikių, bet Andrius Kupčinskas, kuris buvęs ilgametis Kauno meras, jis bus tinkamas atstovas. Be to pats liksiu komitete“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Starkevičius.
„Mes apie 90 proc. klausimų komitete apsvarstydavome bendru sutarimu, pagal apsvarstytus klausimus buvome vieni iš lyderių. Noriu padėkoti pavaduotojui Gintautui Paluckui, kuris žiūrėdavo į ateitį Lietuvos, kaip ir visas komitetas“, – pridūrė jis.
Seimo konservatoriai kitą savaitę turėtų apsispręsti, kas pakeis į žemės ūkio ministrus paskirtą K. Starkevičių parlamento Ekonomikos komiteto pirmininko pareigose. Kaip Eltai teigė laikinasis konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kitą savaitę planuojamos neeilinės Seimo sesijos metu jau galėtų būti paskirtas naujasis komiteto vadovas. ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės.
Šalies vadovas patvirtino ir dviejų naujų ministrų kandidatūras – Sveikatos apsaugos ministerijai paskirtas vadovauti iki šiol viceministro pareigas ėjęs Aurimas Pečkauskas, o žemės ūkio ministru tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. Pastarajam tapus ministru, vadovauti komitetui turės būti paskirtas kitas parlamentaras. Naujai patvirtinti ministrai dar turės prisiekti Seime.
Šaltinis: delfi.lt, Ignas Dobrovolskas, Žygimantas Šilobritas, 2024-08-08
Starkevičius: žemdirbių draudimo rinkoje esant vienam žaidėjui, šis diktuoja taisykles
Žemdirbių draudimo rinkoje esant tik vienam žaidėjui – Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialui „VH Lietuva“, pernai apdraudusiam 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių – jis gali diktuoti savo taisykles, todėl reikia ieškoti naujų rinkos dalyvių, sako naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Savo ruožtu pati „VH Lietuva“ teigia, kad rinkoje yra trys dalyviai, o tai, kad dauguma žemdirbių draudžiasi būtent šioje įmonėje yra jų pačių pasirinkimas. Įmonė pabrėžė, kad ūkininkai Lietuvoje yra įtraukiami į fondo sprendimus. „Kiek aš dabar girdžiu, kad jų ten dabar sąlygos tos tokios, kad štai, kad ir buvo apsidraudę, nes ten jau tam tikra branda buvo, jie dabar jau nekompensuos. Aš galvoju, kad mes turim daugiau pareikalauti iš tos draudimo bendrovės („VH Lietuva“ – BNS). Būtų gerai, kad ir daugiau jų atsirastų“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.
Apie „VH Lietuva“ dominavimą žemdirbių draudimo rinkoje K. Starkevičius šią savaitę kalbėjo ir duodamas interviu portalui „15min“. Ministras teigė, kad esant tik vienai bendrovei, griežtos draudimo sąlygos gali lemti mažesnį žemdirbių draudimąsi.
„Jie („VH Lietuva“ – BNS) tokias taisykles padarė, kad kompensuoja praradimus iki tam tikros (javų – BNS) brandos. Aš manau, kad tiesiog gali būti, jog ateityje ūkininkai dar labiau nesidraus, jei tokias priemones taiko. Reikia ieškoti kitų žaidėjų, pasikviesti su tam tikromis sąlygomis“, – portalui „15min“ teigė ministras.
Ministras taip pat pabrėžė tai, kad Vokietijoje kaip kooperatyvas veikiantis savidraudos fondas, Lietuvoje į valdymą neįtraukia Lietuvos žemdirbių. „Taip, yra vienintelė vokiečių kompanija, kooperatyvas, kuris kaip kooperatyvas Vokietijoje, kurio nariai yra ūkininkai. Pas mus kažkodėl nenori ūkininkų įsileisti į tą kooperatyvą, tada atsirastų toks didesnis supratimas“, – sakė K. Starkevičius.
„VH Lietuva“: draudimo sąlygas diktuoja patys žemdirbiai
Tuo metu „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžė, jog pasėlius taip pat draudžia ir kitos bendrovės, pavyzdžiui, „Compensa“ ir BTA. Be to, jo teigimu, draudimo sąlygas diktuoja patys žemdirbiai. „Dėl to, kad tik vienas tiekėjas tai nesutinku, yra trys tiekėjai. Trys tiekėjai teikia paslaugas. (…)
Tie patys fondo nariai yra tie patys žemdirbiai ir kokias taisykles jie išsikelia ir kokias problemas nori išspręsti, mes taip ir registruojame, per apsidraudusių žemdirbių susirinkimus, kurie vyksta kiekvienais metais, nuolat diskutuojame ir su ministerija, nuolat klausiam jų pozicijos, ką reikėtų pakeisti, kaip geriau reikėtų padaryti“, – BNS sakė M. Rusteika.
M. Rusteika taip pat pridūrė, kad kompensacijų už išguldytus javus žemdirbiai negaus todėl, kad jų derlių vis tiek galima nuimti. „Reikia pabrėžti, kad apsauga galioja iki pat derliaus nuėmimo. Tiktais vienam požymiui, konkrečiai augalų, jeigu javai yra pilnoje brandoje, tai javų išgulimas jiems nuostolio nepadaro. Tai šitą dalyką mes kartu su žemdirbiais labai aiškiai išsiaiškinome, nuvažiavome į laukus, jiems parodėme, jie visi su tuo sutinka“, – aiškino „VH Lietuva“ vadovas.
„Pirminės akys buvo didelės, baimės buvo daug, bet kai mes kalbam apie kiekybinius derliaus praradimus, apie kiekį, derliaus praradimą, tai tas pirminis vertinimas tiesiog buvo per didelis. O dabar kadangi buvo saulės, buvo vėjo, tai javus didžiajai daliai ūkininkų pavyko nuimti. (…) Taip, nuostolio buvo, bet nuostolis buvo nuo 1 iki 6 procentų“, – pridūrė jis. M. Rusteika atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2008–2012 metų, kai K. Starkevičius buvo žemės ūkio ministru, draudžiamų pasėlių skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus iki 560 tūkst. hektarų.
„Dabar draustų pasėlių yra daugiau nei trečdalis, o ministras gali prisiminti, kad kai jis vadovavo ministerijai (…) tai mes kalbėdavom apie iki 100 tūkst. hektarų, paskui buvo nuimtas privalomas draudimas, tada ta rinka išviso susitraukė. Dabar, per 15 metų ta rinka išsiplėtė. Mes niekada nepadarysim, kad visa rinka draustųsi“, – pasakojo „VH Lietuvos“ vadovas. „560 tūkst. hektarų (draudžiamų šiuo metu – BNS), pasakyti, kad tai yra nedidelis skaičius, tai manau, kad toks vertinimas yra per griežtas šiai dienai“, – pridūrė jis.
M. Rusteika taip pat pabrėžė, kad ūkininkų įsitraukimas į fondo teikiamas paslaugas yra didelis. „Didesnė dalis žemdirbių renkasi savidraudos fondo paslaugas, ta pati filosofinė kryptis, kad tai yra savidrauda, kad jie patys yra atsakingi, kad patys vertina žalas, tai yra daug dalykų nuo ko priklauso pačio savidraudos fondo veikla.
Tai jei žemdirbiai pasakys, kad jiems reikės kažko kito ir sutiks už tai daugiau mokėti, tai tie dalykai be abejo atsiras“, – sakė M. Rusteika. „Jeigu bus daugiau naujų tiekėjų tai viskas tvarkoje, yra rinka ir renkasi ne ministerija, ne ministras renkasi įmones, o žemdirbiai“, – pabrėžė jis.
„VH Lietuva“ 2023 metų lapkritį buvo apdraudusi 96 proc. draustinų pasėlių. Šiuo metu bendrovė draudžia apie 560 hektarų pasėlių ploto – trečdalį visos Lietuvos pasėlių. 2023 metais „VH Lietuva“ ūkininkams bendrovė išmokėjo per 20 mln. eurų išmokų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais, kai jų dydis siekė 15 mln. eurų. 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.
