Žemės ūkio naujienos: 2024-08-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai neįvertina pavojų: prasidėjus rugiapjūtei laukuose pleška technika
Žemės ūkio darbams įsibėgėjus, technikos žalų skaičius kasmet neišvengiamai išauga. Ugniagesių duomenimis, šių metų liepos mėnesį jau kilo 24 ūkio technikos gaisrai. Draudikai pastebi, jog draudiminių įvykių darbymečiu, lyginant su kitu metu, padvigubėja. Ekspertai atkreipia dėmesį, kokių žemės ūkio technikos žalų pasitaiko dažniausiai, kurios iš jų nuostolingiausios ir kaip jų išvengti, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime žiniasklaidai.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, iš 24-ių atvejų, kai šią liepą degė žemės ūkio technika, 18-ka kartų tai buvo kombainai. Pernai per liepą gaisrų fiksuota mažiau: 6-iuose žemės ūkio technikos gaisruose, degė 4 kombainai.
„Pastaruoju metu žemės ūkio technikos gaisrai registruojami itin dažnai. Įprastai dega kombainai ir šienavimo įranga – presai. Rugpjūtį dėl didesnių darbo apimčių gaisrų pasitaiko dar daugiau. Žemės ūkio techniką sudaro daug mechaninių dalių, kurios netinkamai eksploatuojamos trinties metu gali įžiebti ugnį. Apmaudu, tačiau kartu su šia įranga dažnai sudega ir derlius“, – teigia Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas, kuris taip pat jau dešimtmetį yra ir ūkininkas.
Tai, kad žemės ūkio gaisrai sukelia vienus didžiausių nuostolių, patvirtinta ir ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
„Žemės ūkio technikos gaisrų pasekmės išties kainuoja brangiausiai, todėl, kad įvykio metu dažnai nukenčia ne tik pati įranga, bet ir aplinkiniai objektai ar laukai. Tokiais atvejais nuostoliai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Mūsų statistika rodo, kad darbymečio metu žemės ūkio technikos žalų įvykių skaičius išauga kone dvigubai. 2023 metais bendrai išmokėjome apie 1 mln. eurų išmokų. Visgi, kur kas dažniau nuostolius lemia smulkesnės priežastys, o vidutinė žalos vertė siekia apie 5 tūkst. eurų“, – sako M. Balinskas.
Netikėti radiniai lauke – dažniausi žalų kaltininkai
Kaip teigia ekspertas, beveik kas 8-ta apdrausta žemės ūkio technika patiria žalą. Įprastai nuo netikėtų aplinkybių sezono metu nukenčia traktoriai, tačiau neretai žalą patiria ir kita itin brangi technika – kombainai, žemės apdirbimo, pjaunamoji, sėjamoji, sodinamoji ar kita. Dažniausiai galimus nuostolius lemia ir smulkesni, tačiau taip pat sunkiai nuspėjami veiksniai.
„Vienos dažniausių žalų yra technikos susidūrimai su nejudančiais, sunkiai pastebimais objektais, pavyzdžiui, laukuose pasitaikančiais akmenimis, šakomis ar šuliniais. Nutinka ir įrangos atsitrenkimų į medžius, pastatus ar kitus objektus. Tokiais atvejais, kai įranga sugadinama negrįžtamai, žala gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Ne tokie nuostolingi, bet taip pat labai dažni atvejai – žemės ūkio technikos stiklo dūžiai“, – mini M. Balinskas.
Žalų ekspertas priduria, kad minėtais atvejais, ko gero, apsisaugoti padeda tik ypatingas atidumas darbo su technika metu. Tačiau siekiant bendrai išvengti galimų rizikų ir nuostolių, svarbu nuolatos prevenciškai prižiūrėti savo įrangą, laiku atlikti būtinus veiksmus tinkamam techniniam stoviui palaikyti.
Techniškai prižiūrėtos priemonės žalas ir gedimus patiria rečiau
M. Balinskas pastebi, kad periodiškai prižiūrima ir techniškai tvarkinga žemės ūkio įranga su įvairiomis žalomis ar gaisro atvejais susiduria rečiau. Prižiūrėti būtina tiek naują, tiek daugiau metų tarnaujančią įrangą.
Techninio stovio palaikymo prevenciją pabrėžia ir D. Ufartas. Jis pataria prieš sezono pradžią ypatingai kruopščiai apžiūrėti visas įrangos dalis – ir trintis sukeliančius mechanizmus, ir visus technikos skysčius, ir ypač laidus, kurie galbūt signalizuotų apie pabuvojusius graužikus. Netvarkingi laidai gali sukelti gaisrą.
Prasidėjus darbams, ūkininkas rekomenduoja laikytis gamintojo pateikiamų rekomendacijų ir reguliariai atlikti technikos aptarnavimo darbus, ypač nepamiršti tam tikrų priemonių sutepti reikiamais skysčiais net ir kas 10 darbo valandų, jei to reikalaujama. Pavyzdžiui, D. Ufartas kiekvieną laisvą minutę lauke skiria savo technikos apžiūrai ir priežiūrai, kad ši kuo ilgiau tarnautų. Nemažiau svarbu laiku atlikti ir privalomas technines patikras.
Apsisaugoti nuo technikos gaisrų padeda ir sąmoningumas
Norintiems išvengti gaisrų nuostolių ar juos sumažinti, D. Ufartas primena pagrindinę rekomendaciją: „pirmiausia kombainuose turi būti du ne mažiau 4 kg talpos gesintuvai ir vienas nedegus audinys. Kitoje žemės ūkio technikoje turėtų būti du 2 kg talpos gesintuvai arba vienas 4 kg talpos“.
Visgi, anot ūkininko, šių priemonių ne visada užtenka, tad būtina imtis ir papildomų atsargos priemonių. Pavyzdžiui, gesintuvus kombaine išdėlioti įvairiose lengvai pasiekiamose vietose, nes nežinia, kurioje vietoje įsižiebs ugnis, taip pat siūlo visada turėti bent 20 litrų vandens, kuris pirminio užsidegimo atveju padėtų gaisrą užgesinti.
D. Ufartas taip pat papildo, kad kombaino gaisro metu degimą paspartina dulkių tepalų sąnašos, kurios kaupiasi prie variklio ar kitose pavojingose vietose. Tad dulkių išpūtimu iš visų kombaino skyrių turėtų prasidėti kiekvieno ūkininko rytas.
Žemės ūkio technika draudžiama vis dažniau
M. Balinskas pastebi, kad žmonių sąmoningumas drausti brangų turtą auga, ne išimtis ir žemės ūkio technika – jos draudimų su laiku daugėja.
„Dalis naujos ir brangios žemės ūkio technikos šiomis dienomis yra įsigyjama lizingu, todėl būtinojo draudimo reikalauja bankas. Visgi, pastebime ir bendrą poreikio drausti įvairią techniką padidėjimą. Vis dažniau draudžiama ne tik žemės ūkio įranga, bet ir statybinė ar kita specializuota technika“, – dalinasi M. Balinskas.
Kaip teigia ekspertas, įprastai žemės ūkio technika draudžiama visų rizikų draudimu, t. y. nuo visų netikėtų ir nenumatytų įvykių, sukėlusių tiesioginį technikos sugadinimą ar netekimą, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Papildomai privalomuoju TPVCA draudžiami registruojami traktoriai ir savaeigės transporto priemonės, kurioms tai priklauso pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-08-10
Praneškite apie sutvarkytus naujus plotus per „NMA agro“ programą
Pareiškėjai, kurie sutvarkė netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais, apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas jau gali informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūra (NMA) per nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą, nelaukdami gruodžio 1 dienos.
Tai galima padaryti lengvai ir patogiau naudojantis „NMA agro“ programa. Jei pasikeitė KŽS ribos, per „NMA agro“ programą reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas.
Kaip išsiųsti pranešimą per „NMA agro“ programą?
Norint išsiųsti pranešimą, reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“ ir nufotografuoti paspaudus fotoaparato ženkliuką. Nuotraukas išsiųsti galima paspaudus laiško ženkliuką.
Atkreipiame dėmesį, jog dėl kiekvieno atlikto pakeitimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukas, kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją būtina nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą.
Patikslinę KŽS ribas pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už sutvarkytus ir tinkamais paramai skirti tapusius plotus.
Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-09
Sukurti GM augalai gali būti laikomi lygiaverčiais
Europos Parlamentas paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateikti mokslinę nuomonę dėl Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros (ANSES) atlikto Europos Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl tam tikrais naujais genomikos metodais (NGM) gautų augalų ir jų maisto bei pašarų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/625, I priedo analizės.
EFSA GMO specialistų grupė padarė išvadą, kad iš turimos mokslinės literatūros matyti, jog augalai, turintys genetinių modifikacijų rūšis ir skaičių, kurie Europos Komisijos pasiūlyme naudojami kaip 1 kategorijos NGM gautų augalų identifikavimo kriterijai, iš tiesų egzistuoja dėl savaiminių mutacijų arba atsitiktinės mutagenezės. Todėl, atsižvelgiant į genetinių modifikacijų panašumą ir galimos rizikos panašumą, moksliškai pagrįsta 1 kategorijos NGM gautus augalus laikyti lygiaverčiais tradiciniu būdu išvestiems augalams. EFSA GMO specialistų grupė savo ankstesnėse nuomonėse nenustatė jokių papildomų pavojų ir rizikos, susijusių su NGM naudojimu, palyginti su tradiciniais veisimo metodais.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-09
Svarbu laikytis vandens apsaugos valdymo reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, siekiantys gauti išmokas už plotus ir gyvulius, privalo laikytis Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, ir primena vandens apsaugos reikalavimus. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų turi laikytis žemės ūkio veiklos subjektai, siekiantys gauti bazinę tiesioginę išmoką, perskirstomąją išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui.
1 valdymo reikalavimo „Vandens apsauga“ reikalavimai
* Pareiškėjai, išgaunantys 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, privalo turėti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nurodytą leidimą. Išgaunamo vandens kiekis apskaičiuojamas per metus išgaunamą ar numatomą išgauti vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus. Leidimas yra nereikalingas tuo atveju, kai žemės ūkio subjektas išgauna paviršinį vandenį iš jo valdoje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio.
* Žemės ūkio valdoje esantis ir naudojamas požeminio vandens gavybos gręžinys turi turėti gręžinio pasą, registruotą Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pradėjusiems vandens gręžinio įteisinimo arba likvidavimo procedūrą ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus (vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos kvitas) yra taikoma išimtis dėl gręžinio paso turėjimo.
* Pareiškėjai, naudojantys gėlą požeminį vandenį, turi turėti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka arba turėti iki 2014 m. liepos 1 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, kuriame iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtrauktos sąlygos požeminio vandens paėmimui ir naudojimui ir, pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant TIPK leidimą, šios sąlygos nesikeitė.
* Draudžiama nuotekas, užterštas medžiagomis, nurodytomis Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių 1 ir 2 prieduose, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisti į požeminį vandenį.
* Deklaruotame plote, kuris patenka į karstinių smegduobių apsaugos zoną (žemės juosta aplink karstines smegduobes, kurių plotis yra 5 metrai nuo šlaito briaunos), draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę, tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, naudoti augalų apsaugos produktus. Atkreipiame dėmesį, jog šis reikalavimas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-08-09
Įsibėgėja grūdų sezonas: dėl krovos konkuruoti stoja ir trąšų skandale linksniuotas BKT
Klaipėdos uoste įsibėgėja šių metų grūdų sezono krova. Šiemet derlius ir krova gana ankstyvi – kai kuriose įmonėse laivai pradėti pildyti dar liepą. Į konkurencinę kovą dėl grūdų derliaus krovos šiemet ir vėl stoja anksčiau baltarusiškų trąšų skandale linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT). Ukrainietiškų grūdų srautas į Klaipėdos uostą yra sustojęs.
Uostas praneša, kad ketvirtadienį iš bendrovės „Klasco“ išplukdytas pirmasis šiemet Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų pripildytas laivas.
Vienoje iš daugiausia grūdų derliaus perkraunančių įmonių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ grūdų krova prasidėjo dar anksčiau – liepą.
Ketvirtadienį bendrovės generalinis direktorius Laimonas Rimkus teigė, kad šiuo metu prie bendrovės krantinių kraunamas jau šeštas šio grūdų sezono laivas.
„Grūdų krova šiemet prasidėjo anksčiau, kaip ir pats grūdų derlius. Liepos pabaigoje mes jau turėjome laivų. Tai iš esmės yra geras ženklas. Tai reiškia, kad vyksta pardavimas, yra paklausa, žemdirbiai suruošę derlių, yra prekybininkų“, – sakė L. Rimkus.
Per parą „Begoje“ gali būti priimama apie 20 tūkst. tonų grūdų. Tai atitinka apie 500–600 tokius krovinius vežančių automobilių ir 2–3 geležinkelio sąstatus.
Atvertas naujas gabenimo kelias
Tiesa, ketvirtadienį į „Begą“ eksportui skirti lietuviški grūdai atkeliavo iki šiol dar neišbandytu būdu – iš Jurbarko jie buvo atplukdyti barža Nemunu.
Planuojama, kad tokiu būdu Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai į uostą bus gabenami nuolat, pasitelkiant dvi baržas ir organizuojant reguliarius jų reisus tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Viena barža galima plukdyti apie 1–1,3 tūkst. tonų grūdų.
Skaičiuojama, kad vienas toks reisas pakeis ir iš automobilių kelių ir miesto gatvių eliminuos nuo 40 iki 54 sunkvežimių.
„Paprastai mūsų krovos sparta gali siekti iki 1 tūkst. tonų per valandą, tai tokios baržos iškrovimas gali nesiekti ir valandos. Tačiau barža yra gana maža, negalime naudoti savo didžiausių įrenginių, turime kruopštesniais būdais tą darbą atlikti. Ją reikia iš išvalyti, išplauti. Toliau grūdai iš terminalo keliaus į visą pasaulį“, – kalbėjo kompanijos „Bega“ generalinis direktorius L. Rimkus.
Per vieną dieną kompanijoje galėtų būti iškraunamos net kelios tokios baržos.
Krauti siekia ir BKT
Lietuvos grūdinių kultūrų derlius pernai siekė apie 7 milijonus tonų. Per Klaipėdos uostą išgabenta apie 60 procentų bendro šalies grūdų kiekio – 4,15 mln. tonų.
Daugiausia lietuviškų grūdų per Klaipėdos uostą laivais pernai eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos Respubliką, o didžiąją dalį, apie 80 proc., visų per uostą išplukdytų grūdų, į laivų triumus supylė dvi uosto įmonės: jau minėtos „Klasco“ ir „Bega“.
„Pilna automagistralė mašinų, kurios važiuoja į Klaipėdą. Bent jau į šitą įmonę [„Bega“] per dieną turbūt atvažiuoja pora sąstatų vagonų, apie 500 automobilių“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Į konkurencinę kovą dėl grūdų krovos šiemet ir vėl stoja Baltarusiškų trąšų skandale praeityje linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT), kuris po Baltarusijai pritaikytų sankcijų ir nutrūkus trąšų tranzitui per Klaipėdos uostą buvo sustabdęs veiklą.
„Žinome, kad yra atsiradęs naujas žaidėjas – BKT. Grūdams BKT yra paruošęs maždaug pusę savo sandėlių, kurie buvo skirti kalio trąšų krovai. Ši įmonė yra pasiruošusi. Jeigu bus taip, kad išsipildys prognozės, kad derliaus Lietuvoje bus apie 7,5 mln. tonų, tai tikimės, kad ir Klaipėdos uoste bus perkrauta daugiau negu pernai. Pernai Klaipėdos uoste grūdų krova buvo rekordinė“, – dėstė A. Latakas.
Anot uosto vadovo, BKT į rinką grįžo praėjusių metų antrąjį pusmetį ir sukrovė apie 260 tūkst. tonų grūdų.
„Tai gana nemažai. Šiemet jie jau yra sukrovę praėjusio derliaus grūdų apie 160 tūkst. tonų, o dabar – naujas derlius. Matysime, kiek jie turės grūdų“, – sakė A. Latakas.
Grūdai Klaipėdos uoste
Ukrainietiškų grūdų gabenimas sustojo
Anksčiau vis keltas klausimas ir svarstytos galimybės per Klaipėdos uostą gabenti grūdus iš nuo agresorės Rusijos besiginančios Ukrainos.
Visos įmanomos galimybės buvo išbandytos ir dabar jau konstatuojama, kad tokių krovinių uoste beveik nebėra.
„Ukrainietiškų žemės ūkio produktų yra tikrai labai mažai. Šiemet apskritai yra sukrauta turbūt apie 170 tūkst. tonų ukrainietiškų krovinių. Tai daugiausia yra kuras, maisto produktai, gyvūninės kilmės dalykai. Grūdai praktiškai yra sustoję“, – dėstė A. Latakas.
Šaltinis: Radvilė Rumšienė, lrt.lt, 2024-08-08
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
