Žemės ūkio naujienos: 2024-08-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Darbą pradeda žemės ūkio ministras K. Starkevičius
Antradienį Seime iškilmingai prisiekė naujas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Po priesaikos jis oficialiai pradeda vadovauti Žemės ūkio ministerijai. Ministras planuoja mažinti biurokratinę naštą ūkininkams bei stiprinti glaudesnį ryšį su kaimo bendruomenėmis, visais žemdirbiais.
„Šiandien vienas svarbiausių tikslų – atkurti kaimo žmonių, ūkininkų pasitikėjimą žemės ūkio sektorių kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Valdininkų darbas pirmiausia turėtų būti vertinamas ne už skirtas nuobaudas, o už suteiktas konsultacijas ir gerus žemdirbių rezultatus.
Kaime vyksta kartų kaita. Devyniasdešimtaisiais žemes susigrąžinę ir ūkininkauti pradėję žmonės šiandien jau šešiasdešimtmečiai ir vyresni. Vaikai iš tėvų perima ūkius, bet jie bijo iš anksto tapti „nusikaltėliais“. Turime atsisakyti perteklinių reikalavimų, nereikalingo biurokratizmo. Turime sukurti aiškią, skaidrią deklaravimo sistemą, kad ūkininkams nereikėtų kasmet su nerimu žvelgti į ateitį. Ūkininkas nėra baudžiauninkas, o valdininkas – prievaizdas. Turime dirbti visi kartu“, – teigia žemės ūkio ministras
K. Starkevičius.
Ministras didelį dėmesį skirs ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinti.
K. Starkevičius penktą kadenciją dirba Seime, 2008–2012 metais vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-13
Lietuvoje 2024 m. liepos mėn. pabaigoje grūdų supirkimo kainos buvo gana stabilios
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 31 savaitę (07 29–08 04) grūdų supirkimo kainos, palyginti su kainomis, buvusiomis prieš savaitę (2024 m. 30 savaitę (07 22–28) kito labai nedaug. Kviečiai 31 savaitę buvo superkami vidutiniškai po 191,23 EUR/t. Palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ji buvo mažesnė 0,52 proc. bei 11,55 proc. mažesnė negu 2023 m. 31 savaitę (07 31–08 06).
Rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę padidėjo 0,35 proc. (iki 122,21 EUR/t), bet buvo 10,16 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio kaina. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu buvo 146,06 EUR/t, tai 3,17 proc. didesnė negu prieš savaitę, bet 23,9 proc. mažesnė negu prieš metus.
Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina 31 savaitę sudarė 148,45 EUR/t ir buvo 1,99 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 17,54 proc. mažesnė, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Rapsų vidutinė supirkimo kaina 2024 m. liepos mėn. pabaigoje sudarė 451,01 EUR/t ir buvo 1,90 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 3,91 proc. didesnė negu prieš metus.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 14 (450), 2024-08-12
Klestinčio Budreckių ūkio sėkmės receptas – mokslas ir inovacijos
Nuo senelio puoselėjama ūkininkavimo tradicija – Budreckių šeimos pasididžiavimas. Projekto „Agroambasadoriai“ herojai Rimantas Budreckis ir jo dukra Liveta Budreckytė pakvietė pasižvalgyti po savo aplinką, kurioje jie gyvena ir ūkininkauja. Pažintį su Budreckių ūkiu pradėjome nuo L.Budreckytės, kuri ne tik dalyvauja šeimos ūkyje, bet ir dirba įmonėje „Agrokoncernas“ augalų apsaugos produktų grupės vadove.
Nenorėjo įsitraukti į žemės ūkį
Mergina pasakoja puikiai prisimenanti vaikystę, kai matydavo žemės ūkyje besidarbuojantį senelį. Tačiau sunkūs žemės ūkio darbai tuo metu jos nežavėjo – prieš maždaug 20 metų žemės ūkis nebuvo toks modernus, koks yra šiandien.
„Visą savo gyvenimą sakiau, kad žemės ūkyje tikrai nedirbsiu. Tačiau žemės ūkio veikloje visada dalyvaudavau – reikėdavo kažką paimti, atvežti, padėti. O pagrindinis mano žaislas buvo replės“, – prisimena Liveta.
Pašnekovė teigia, kad iki paskutinės akimirkos, kada reikėjo pasirinkti studijas, ji planavo stoti į politikos mokslus. Tačiau galiausiai nusprendė, kad turint tokius stiprius žemės ūkio pamatus, verta tobulėti šioje srityje.
„Taip ir atsitiko – į pirmą vietą įrašiau agronomijos mokslus ir savo pasirinkimu visiškai nesigailiu. Dabar darau tai, kas man patinka, kas mane veža“, – sako Liveta.
Sprendimus išbando ir šeimos ūkyje
Dirbdama augalų apsaugos produktų grupės vadove „Agrocentre“, Liveta atsakinga už produktų pritaikymą, rekomendacijų sudarymą, bandymų planavimą, bendravimą su komanda. Pastarojoje šiai dienai – apie 60 žmonių.
„Prieš įvesdami naują apsaugos produktą, visuomet jį išbandome savo tyrimų centre. Čia galime įsitikinti, kaip vietinėmis sąlygomis veikia produktai. Besikeičiantis klimatas verčia mus priimti geriausius, optimaliausius sprendimus, kurie padėtų išauginti gerą, kokybišką derlių. Rūpinamės, kad sveikas maistas pasiektų mūsų vartotojų namus“, – apie veiklą „Agrokoncerne“ pasakoja ji.
Liveta patikina, kad naujus sprendimus išbando ir savo šeimos ūkyje. „Mūsų šeimos ūkis yra ta vieta, kur daugiausiai sau leidžiu fantazuoti, improvizuoti. Esu labai dėkinga savo šeimai, kad jie palaiko“, – sako ji.
Liveta aprodė ir savo darbo vietą, sutikimų kambarį, erdvę renginiams, tyrimų ir inovacijų centro bandymų laukus, laboratoriją. Aptarė ūkininkams išsiunčiamą „Agrokoncerno“ naujienlaiškį, prie kurio rašymo prisideda net 12 žmonių, organizuojamus renginius.
Nuo 2005 metų įkūrė savo ūkį
Po ekskursijos Livetos darbovietėje, ji pakvietė į savo šeimos ūkį, esantį Valatkonių kaime (Radviliškio r.).
R.Budreckis sako, kad išpuoselėta sodyba – visos šeimos nuopelnas. „Keturiese – sūnus, dukra, žmona ir aš – susėdame prie bendro stalo, pasitariame, ko reikia, ir darom.
Viską darome savo rankomis: ir trinkeles išklojome, ir pavėsines, pirtis pastatėme“, – teigia jis.
Rimantas pasakoja, kad pirmasis į ūkininkavimą įsitraukė jo tėtis, kai ardantis kolūkiams nusipirko pirmąją 20 ha žemę. Po to įsigijo šią sodybą, kurioje Rimanto šeima apsigyveno nuo 1993 metų.
„Šioje vietoje, kur stovime, buvo mažas namelis su asla. Vanduo užšaldavo. Turėjome tvartą, pilną karvių. Bandėme verstis viskuo – ir daržovėmis, ir miškais. 2005 metais atsiskyriau nuo tėvuko ir įkūriau savo ūkį, į kurį įsitraukė visa šeima“, – prisimena jis.
Šiandien Budreckių ūkyje auginami rapsai, cukriniai runkeliai, kviečiai, miežiai. Tačiau ūkininkavimas – ne vienintelė veikla, dominanti Rimantą. Prieš kelerius metus jis atliko kadenciją seniūnaičių bendruomenėje, taip pat reguliariai remia įvairias bendruomenės iniciatyvas.
Rimantas atranda laiko ir savo pagrindiniam hobiui – medžioklei. Sodyboje galima pamatyti daug jo trofėjų. „Kai nueinu į bokštelį, atsipalaiduoju, susikaupia daug idėjų“, – sako jis.
Ekologiškas – nebūtinai sveikesnis
Liveta pasakoja, kad kiekvieni metai būna išskirtiniai. Gali planuoti ir tikėtis, tačiau su gamta nepakovosi, geriausi – stengtis veikti su ja išvien.
Dirbdama augalų apsaugos produktų grupės vadove, ji nuolat gilina savo žinias, kurias tikrina ir per savo pačios patirtį. Ji neslepia, kad tenka išgirsti nuomonių, esą herbicidai ir kiti augalų apsaugos produktai yra nesaugūs ir kenksmingi galutiniam maisto produktui, tačiau Liveta patikina, jog tai – mitas.
„Prieš įvedant apsaugos produktą į rinką, atliekama daugybė įvairiausių tyrimų. Pavyzdžiui, per kiek laiko jie skyla dirvožemyje, augale. Labai daug institucijų kontroliuoja, kad derlius būtų sveikas ir saugus visuomenei“, – sako ji.
Be to, anot pašnekovės, nors daugelis mano, kad ekologinis maistas yra labai sveikas, taip yra tikrai ne visada. „Ekologiškomis sąlygomis auginami augalai serga įvairiausiomis ligomis, juose yra daug mikrotoksinų, taigi, nėra viskas taip gražu, kaip atrodo“, – sako ji.
Dar vienas mitas, kurį pastebi Liveta, yra įsivaizdavimas, kad žemės ūkyje gali dirbti tik ūkininkų vaikai. „Taip tikrai nėra – pas mus dirba įvairių sričių specialistai, kurie nėra ūkininkų vaikai“, – teigia ji.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-12
Ispanijos karščiai: žemdirbiai reikalauja kurti sausros komisiją
Ispanijos Leono provinciją kamuojanti karščio banga ypač stipriai paveikė saulėgrąžų pasėlius. Šiuo metu saulėgrąžos žydi, o jų derlius nuimamas maždaug rugsėjo viduryje. Pagal statistinius duomenis, saulėgrąžos auginamos 18 983 hektarų plote. Dėl pavasarinio lietaus didelė dalis saulėgrąžų buvo užsėta per vėlai, taip sukeldama tam tikrą augalų vystymosi vėlavimą.
Nors augalų dygimas buvo geras, kelių savaičių lietaus nebuvimas sulėtino jų augimą.
Dabar, per žydėjimo laikotarpį, pasėlius kamuoja karščiai ir sausra, kas neigiamai paveiks gamybos lūkesčius.
Leono provincijos agrarinės statistikos komisija prognozavo, jog bus prikulta beveik 34 000 tonų produkcijos, pagal šiuos derliaus rodiklius: 1 tona iš hektaro ir 3,2 tonos, kur yra drėkinimo sistemos.
Saulėgrąžos tapo alternatyva grūdų sėjomainoje. Šis pasėlis, dėl savo gilių šaknų, yra labai atsparus sausrai. Tačiau norint pasiekti pelningą produkciją, reikalingas didesnis nei 1 000 kilogramų iš hektaro derlius, kuris įmanomas tik aukščiausios kokybės žemėje. Derlius paprastai nuimamas nuo rugsėjo iki spalio mėnesių. Po to dauguma ūkių pereina prie žieminių javų sėjos, naudojant tiesioginę sėją arba minimalų žemės dirbimą, siekiant sumažinti kito sezono išlaidas.
Ispanijos žemdirbių organizacijos nuomone, šis augalas yra labai nepelningas ir nėra alternatyva kukurūzams. Saulėgrąžos sėjamos daugiausia dėl BŽŪP (Bendrosios žemės ūkio politikos) reikalavimų, nes laikomos „gerinančiu pasėliu“.
Saulėgrąžų sėklos naudojamos aliejaus gamybai ir kaip baltymingas pašaras gyvūnams, o tarptautinėse rinkose kotiruojamos kaip grūdai. Tačiau globalioje rinkoje, kurioje beveik nėra intervencinių priemonių šiuo metu kainos yra gan žemos (415 eurų už toną Sevilijos rinkoje), kurias lemia importas iš Rusijos ir Ukrainos.
Sausra taip pat paveikė Ispanijos Valensijos regioną, sukeldama nuostolius, siekiančius 250 milijonų eurų.
Ūkininkai tampa priklausomi nuo drėkinimo sistemų ir susiduria su papildomomis elektros išlaidomis laistant laukus ir girdant gyvulius.
Vynuogynai (ypač Utiel-Requena regione), migdolai ir alyvmedžiai dėl lietaus trūkumo patiria nuostolius. Derliaus nuostoliai siekia 150 milijonų eurų. Lietaus trūkumas privertė ūkininkus naudoti drėkinimo sistemas, kurios sudaro apie 80 milijonų eurų papildomų išlaidų.
Bitininkystės sektorius taip pat patiria išlaidų, kurių nuostoliai siekia apie 3 milijonus eurų. Produkcijos sumažėjimas dėl sausros ir 15 proc. kainų kritimas už medų per pastaruosius metus, daugiausia dėl masinio importo iš trečiųjų šalių, kurios nesąžiningai konkuruoja bendrojoje rinkoje, kelia grėsmę tūkstančiams bitininkystės ūkių. Nepamirškime, kad bitininkystė yra labai svarbi veikla, užtikrinanti apdulkinimą ir biologinę įvairovę.
Vandens ir ganyklų trūkumas didina gamybos sąnaudas gyvulininkystės sektoriuje iki nepakeliamo lygio. Išlaidos, kurias ūkininkai patiria kovodami su sausra, pavyzdžiui, vandens gabenimas sunkvežimiais į jų ūkius, siekia 17 milijonų eurų.
Ispanijos žemdirbių organizacijos reikalauja, kad valdžios institucijos įsteigtų sausros komisiją, kuri teiktų tiesioginę paramą gamintojams, kurių pajamos dėl sausros drastiškai sumažėjo, taip pat skatintų naudoti infrastruktūrą išvalytam vandeniui pakartotinai naudoti.
Dėl ekstremalios sausros Ispanijos Almerijos regione ūkininkai patyrė milžiniškų nuostolių: 95 proc. jų užaugino gerokai mažiau grūdų nei ankstesniais metais.
Almerijos provinciją nuo praėjusio rudens sėjos kamuoja ekstremalios sausros. Dėl to ūkininkai patyrė milžiniškų nuostolių: 95 proc. jų užaugino gerokai mažiau grūdų nei įprastai.
Ypač nukentėjo pagrindinis javų gamintojas – Los Velezo rajonas, kur iškrito vos 85 mm kritulių. Dėl to iš 31 000 ha javų laukų derlius buvo menkas. Situacija sudėtinga, kadangi jau antri metai iš eilės ūkininkai susiduria su sausra. Todėl šiemet buvo apsėta tik 60 proc. įprasto ploto.
Ilgalaikė sausra kelia grėsmę Almerijos žemės ūkiui ir gyvulininkystei. Susidūrusi su šia kritine situacija, Ispanijos žemdirbių organizacija kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama skubios pagalbos.
Nepaisant sunkių išbandymų, Ispanijos žemdirbių organizacija dėkoja Almerijos ūkininkams už jų atsidavimą. Nepaisant neigiamų šio sezono rezultatų, ūkininkai dirba siekdami pagerinti žemės ūkio sektoriaus sąlygas regione. Prašoma parama yra būtina siekiant užtikrinti Almerijos ūkininkų ūkių gyvybingumą ir tvarumą.
Pastaruoju metu kai kuriems Vidurio Lietuvos ūkininkams ėmus skųstis dėl stumbrų suniokojamo laukuose užauginto derliaus ir net pasigirdus siūlymams juos leisti medžioti, pasidomėjome šių didžiausių Lietuvoje gyvenančių žvėrių žygiais Alytaus rajone. Ir paaiškėjo įdomus dalykas: pavyzdžiui, Simno krašte nuo pernykščio rudens iki šiol, ko gero, klaidžioja tas pats vienišas stumbras.
O antai iš Dzūkijos nacionaliniame parke įrengto aptvaro pernai į laisvę išleisti stumbrai, pasak šio parko direkcijos atstovų, gyventojų nuskriausti negali, nes aplink nėra ūkininkaujančiųjų.
Prisiglaudžia Struogos miške
Pernykštį rudenį bene didžiausia naujiena dėl Alytaus rajone pasirodžiusių stumbrų buvo tai, kad šis gyvūnas daugiau nei po 40 metų pastebėtas Žuvinto biosferos rezervate.
Beveik tuo pačiu metu stumbrą užfiksavo ir prie rezervato veikiančios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas. Čia stumbras buvo atėjęs net iki gamybinio centro, apsidairė ir vėl pasuko savais keliais.
Didžiausią Lietuvoje gyvenantį žvėrį tuomet matė ir kiti Simno krašto gyventojai.
Tačiau niekas dėl šių žoliaėdžių padarytų nuostolių nesiskundė.
„Atžalyno“ vadovas sakė, kad jis bendrovės valdose prie Struogos miško ir pačiame miške, jo įsitikinimu, tą patį stumbrą stebėjo visą praėjusią žiemą: „Man atrodo, blūdina tas pats patinas, ieškodamas patelės ir kitų savo gentainių. Jam tame miške žiemą buvo neblogai, medžiotojai nuveždavo pašarų kitiems žvėrims maitintis ir jis pasimaitindavo.“
A.Žėko teigimu, dabar prieš dvi savaites ir prieš savaitę ties Verebiejais žmonės taip pat užfiksavo stumbro apsilankymą. Paklaustas apie šių stambių žvėrių padarytus nuostolius, žemės ūkio bendrovės vadovas pareiškė: „Ką jis vienas gali padaryti. Čia ne Kauno rajonas, kur jų per laukus pereina visas desantas – gal kokia penkiasdešimt.“
Apie nusiskundimus negirdėjo ir ūkininkų vadovas
Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas ir bitininkas iš Butrimonių seniūnijos, Plasapninkų kaimo Vytautas Patinskas tvirtino, kad jam pačiam šiame kaime stumbrą teko matyti tik pernykštį rudenį. Apie tai, jog šie žvėrys pastebėti Simno krašte, jis tik girdėjo.
„Tikrai nesu girdėjęs mūsų ūkininkų nusiskundimų dėl stumbrų padarytos žalos. Manau, kad jų pas mus nėra daug, klaidžioja tik pavieniai“, – sakė V.Patinskas.
Ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai bent kol kas nėra gavę prašymų atlyginti stumbrų padarytą žalą.
„Turime išsaugoti biologinę įvairovę“
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų, kurioms priklauso Žuvinto biosferos rezervatas, direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Pranaitis mano, kad Simno krašte nuo pernykščio rudens iki dabar klaidžioja tas pats vienišas stumbras, kuris praėjusį rudenį buvo pastebėtas ir rezervate: „Labai tikėtina, kad tas pats žvėris nukeliauja ir į Krokialaukio kraštą. Greičiausiai jis yra atklydęs iš Lenkijos ar Baltarusijos iki apsaugos užtvaro su šia valstybe pastatymo.“
A.Pranaitis paneigia mintis, kad Simno krašte pasirodantis stumbras yra iš Varėnos kraštų, – iš Dzūkijos nacionaliniame parke aptvaruose augintos ir į laisvę pernai paleistos šių žvėrių bandos. Mat jie minėtame krašte pasirodė anksčiau, nei čia išleisti į laisvę.
