Žemės ūkio naujienos: 2024-09-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Trumpos tiekimo grandinės – kaip gyvas organizmas: keičiasi ūkininkai ir vartotojai
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas ir skatinimas naudingas ir vietos žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir vartotojams. Taip kuriamos tvarios maisto sistemos ir užtikrinamas apsirūpinimas saugiais maisto produktais. Tam numatyta ir parama – trumpųjų tiekimo grandinių projektai remiami Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšomis.
Ne viskas klojosi kaip sviestu patepta
„Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip gyvas organizmas, jos nuolat keičiasi, priklausomai nuo rinkos ir ekonominės situacijos, keičiasi ir patys ūkininkai bei vartotojai“, – pastebi jau apie 7 metus trumpųjų tiekimo grandinių sistemoje veikiančios UAB „Ekomarket“ atstovas Mindaugas Stragys. Bendrovė superka ir parduoda ūkininkų užaugintą ir pagamintą produkciją, vykdo elektroninę prekybą, taip pat turi ir fizinę parduotuvę Vilniuje – kitaip tariant, yra trumpos tiekimo grandinės tarpininkas.
„Turime apie 50 pagrindinių tiekėjų iš Lietuvos ir jais labai džiaugiamės. Teigiamas dalykas, kad vis daugiau ūkininkų yra linkę kurti savo prekių ženklus. Yra jau ir žinomų ūkių, atsiranda ir naujų, kurie kuria prekės ženklą ir pakankamai plačiai pardavinėja savo produktus. Labai smagu su jais bendradarbiauti, norėtųsi juos ir paminėti, pavyzdžiui, ūkininkas Paulius Dijokas tiekia paukštieną, „Du Medu“ ekologines kruopas ir duoną, vartotojams žinoma ir tikroji ūkinė bendrija „Mėta“, ir daug kitų tiekėjų“, – vardijo atstovas.
M. Stragys pripažino, kad įsitraukus į trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ne viskas klojosi kaip sviestu patepta, stigo žinių ir patyrimo. Pasak jo, vienas iš sunkumų tas, kad yra sudėtinga užtikrinti pastovų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimą. „Tai padaryti dar sudėtingiau, kai didžiąja dalimi tieki ekologiškus produktus. Esame priklausomi nuo ūkininkų ir jų išauginamų produktų, gamtos, tiekimo sąlygų ir kainų. Tad nelengva suformuoti pastovių tiekėjų ratą, atliekame sunkų darbą ir nuolat ieškome naujų tiekėjų. Siekiant stabilesnio tiekimo, suformavome vertikalią integraciją, kai per „Leonpolio dvaro kooperatyvą“ auginame ekologiškas daržoves, kad galėtume užtikrinti pastovumą“, – pasakojo „Ekomarket“ atstovas.
Auginti ir užsiimti prekyba – sunki užduotis ūkininkui
M. Stragys kartu su partneriais buvo vieni pirmųjų, kurie gavo paramą trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. „Supratome, kad šiuo atveju svarbiausia yra investuoti į prekybos vietas. Todėl kokybiškai įrengėme prekybos vietą, įsigijome šaldytuvus, šaldiklius, šiuolaikinius kasos aparatus ir skaitmenizavome savo prekybą, tai leidžia iškart žinoti, kiek ir ko yra parduota ir ko reikia. Turime galimybę produkciją atvėsinti, šaltai laikyti, šaldyti. Tai ypač svarbu sezoninėms ekologiškoms prekėms.
Dar vienas būtinas dalykas – logistika. Taigi, trumpoms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, tinkamą sandėliavimą ir transporto priemones“, – apibendrino trumpųjų tiekimo grandinių vystytojas. „Ekomarket“ atstovas atkreipė dėmesį, kad trumpos tiekimo grandinės įtraukia ir sustiprina smulkius gamintojus. „Mūsų visa trumpos tiekimo grandinės ekosistema – startas smulkiems ūkininkams. Būna, kad jie išauga šiuos „marškinėlius, tampa stambesni ir produkciją ima tiekti į prekybos tinklus, tada į jų vietą turime atvesti naują smulkesnį tiekėją. Reikia suvokti, kad mes esame smulkių ūkių trumpoji grandinė. Bet taip pat reikia suprasti, kad tie pardavėjai, trumposios tiekimo grandinės tarpininkai, atlieka labai sunkų ir rizikingą darbą“, – pabrėžė M. Stragys.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina ugdyti ir vartotoją, aiškinti, kodėl naudinga vartoti sezonišką, kokybišką ir vietoje užaugintą lietuvišką maistą. „Dažnas dabar nori kone ištisus metus pirkti žalius agurkus ir braškes, bet nemato alternatyvų – daug sezoninių produktų. Kai ateina šakniavaisių metas, nereikėtų ieškoti braškių. Reikia dar labiau šviesti vartotojus, kad jie atrastų ropes, pastarnokus, salierus ir kt. Labai norime per trumpąsias maisto tiekimo grandines akcentuoti sezoniškumą ir paaiškinti klientams, kaip svarbu ir naudinga vartoti lietuvišką sezonišką produkciją. Tada ir kokybė išlaikoma, ir kaina būna patrauklesnė“, – sakė „Ekomarket“ atstovas.
Parama ir paskatos trumpos maisto tiekimo grandinėms vystyti
2023–2027 m. SP trumpoms tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur. Šios intervencinės priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio subjektų bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines, skatinti smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą. Parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti teikiama pagal tris modelius: įprastam kelių ūkio subjektų bendradarbiavimui skiriama 150 tūkst. Eur; kooperuojantis ir orientuojantis labiau į viešąsias maitinimo paslaugas teikiančių įmonių aprūpinimą maisto produktais, dalyvaujant viešųjų pirkimų sistemoje – 250 tūkst. Eur; ir kai kuriamos didelės apimties trumpos tiekimo grandinės – logistikos centrai (realizacijos tinklai), galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) ir iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą.
Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių. Taip sudarytos sąlygos ūkininkams ar kooperatyvams, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams, lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus ir produktus tiekti pasinaudojus neskelbiamų derybų būdu. Siekiant išplėsti žemės ūkio ir maisto produktų realizaciją vietos rinkose, sudarytos galimybės ūkininkams vystyti inicijuoti didesnės apimties trumpąsias maisto tiekimo grandines, sudarant sutartis su viešojo maitinimo ar viešąsias paslaugas teikiančiomis organizacijomis dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-08-23
Atnaujintas apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys
Pagal Žemės ūkio duomenų centro parengtus duomenis padidintas žemės mokestis už apleistas žemes gali būti taikomas tiems asmenims, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose auga sumedėjusi augalija (išskyrus želdinius), t. y. medžiai ar krūmai, užimantys didesnį nei 10 arų plotą.
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) atnaujino apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinį AŽ_DRLT (toliau – AŽ_DRLT), kurio duomenys yra naudojami žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Mokesčio tarifo dydis už apleistas žemės ūkio naudmenas nustatomas savivaldybių tarybų sprendimu ir jis gali siekti iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tarifas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, sklypo dydį bei mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį). Žemės mokesčio tarifo nustatymui taip pat vertinama ir žemės sklypo geografinė padėtis savivaldybės teritorijoje.
Visi asmenys, norintys pasitikrinti ar jų žemės sklypuose nėra nustatytos apleistos žemės ūkio naudmenos, tai gali atlikti interaktyviose atvirų duomenų platformose REGIA (https://www.regia.lt/map/regia2), Geoportal (http://www.geoportal.lt/az/ arba www.geoportal.lt), ŽISIS (www.zisis.lt) bei naudojantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mobiliosios programėlės ,,NMA agro“ paslaugomis.
Pastebėjus duomenų netikslumus (ploto, ribos, situacijos pasikeitimas ir pan.), žemės sklypų savininkai turi informuoti Žemės ūkio duomenų centrą.
Pažymėtina, jog pranešimai apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus, gauti laikotarpyje nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., yra naudojami AŽ_DRLT tikslinti, kurio duomenys ateinančių metų pradžioje yra teikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žemės mokesčio perskaičiavimui. Visiems asmenims, kuriems bus pripažinta, kad jie yra nepagrįstai sumokėję padidintą žemės mokestį, 2025 m. pradžioje bus grąžinta žemės mokesčio permokos suma.
2024 metais apleistų žemės ūkio naudmenų plotai didžiąja dalimi buvo nustatomi pagal naujausią 2023 m. Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, kuris apėmė rytinę ir vakarinę Lietuvos dalis. Didžioji dalis naujų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatyta Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Rietavo, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Pagėgių rajonų bei Palangos miesto savivaldybėse.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-08-27
Liepą krito pieno supirkimo kaina
Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) paskelbė, jog 2024 m. liepos mėn. vidutinė natūralaus (3,97 proc. riebumo ir 3,29 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 369,57 Eur/t, t.y. 3,0 proc. mažesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. birželio mėn. – 372,28 Eur/t).
2024 m. liepos mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 8,4 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. liepos mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. liepos mėn., palyginus su 2023 m. liepos mėn., padidėjo 10,2 proc. ir buvo 313,51 Eur/t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. liepos mėn. už natūralų pieną (4,01 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 411,56 Eur/t. Palyginus su 2024 m. birželio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,2 proc.
Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. liepos mėn., palyginus su 2024 m. birželio mėn., padidėjo 0,9 proc. ir buvo 342,51 Eur/t (2023 m. liepos mėn. – 316,60 Eur/t).
2024 m. liepos mėn. buvo supirkta 127,66 tūkst. t pieno, 0,7 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. liepos mėn.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-08-30
Atšaukiamas draudimas dėl karščių vežti gyvūnus per Vengriją
Pastaruoju metu buvo fiksuojama aukšta temperatūra įvairiose Europos šalyse. Atsižvelgdamos į tai, didžioji dalis valstybių gyvūnų pervežimui taikė ribojimus. Dėl žemėjančių oro temperatūrų, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. naikinamas ribojimas vežti ūkinius gyvūnus per Vengrijos teritoriją Turkijos kryptimi tranzitu per Bulgariją.
Primename, kad esant 30 ºC ir aukštesnei temperatūrai, draudžiama vežti ūkinius gyvūnus ilgoms kelionėmis iš Lietuvos. Rekomenduojama jų nevežti net trumpais atstumais. Jei kelionė neišvengiama, patartina vykti anksti ryte, vėlai vakare ar naktį, pasirūpinti vandeniu ir užtikrinti, kad gyvūnai kuo mažiau laiko praleistų nejudančioje transporto priemonėje.
Rekomenduojame vežėjams, planuojantiems gyvūnų transportavimą, nuolatos sekti informaciją ir naudoti www.meteoblue.com svetainę orų prognozėms stebėti.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-08-30
Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje kviečių ir kvietrugių supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2024 m. 34 savaitę (08 19–25) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 196,73 EUR/t – 1,60 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę (33 savaitę (08 12–18) buvusia kaina, bet 7,69 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2023 m. 34 savaitę (08 21–27).
Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina pakito atitinkamai – savaitės padidėjo 7,12 proc., o metų buvo 13,71 proc. mažesnė. Rugių vidutinė supirkimo kaina 34 savaitę išliko beveik nepakitusi kaip ir 33 savaitę ir sudarė 116,19 EUR/t, tačiau buvo 18,05 proc. mažesnė negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina sumažėjo – jie analizuojamu laikotarpiu buvo superkami po 134,80 EUR/t – atitinkamai 3,34 proc. ir 24,99 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 34 savaitę sudarė 450,94 EUR/t – buvo panaši kaip ir prieš savaitę bei metus.
