Žemės ūkio naujienos: 2024-09-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka
Gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg / ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšiamuosius produktus. Toks palengvinimas numatytas žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasirašytame įsakyme. Nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg / ha normos.
Ūkininkai, siekiantys optimizuoti bei garantuoti aukštą savo veiklos efektyvumą ir pelningumą, galės rengti tręšimo planus pasiremdami Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika bei Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu.
Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos.
Kompostavimo reikalavimų apraše nebelieka kompostavimo rietuvės vartymų, kaitinimo, šiaudų pakloto bei kitų praktikoje sunkiai pritaikomų reikalavimų. Dabar tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
Tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse bus galima kompostuoti mišinį, sudarytą iš tirštojo mėšlo ir ūkyje susidariusiomis augalinės kilmės priemaišomis bei pūdyti laukuose 24 mėnesius. Taip bus palengvintas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ne pramoniniu būdu. Ūkininkai turės didesnį pasirinkimą, kaip tvarkyti tirštąjį mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.
Prievolės kompostuoti mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis nėra – ūkininkas pats nusprendžia dėl kompostavimo galimybių.
Šį įsakymą dar turi pasirašyti aplinkos ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-23
Stebisi net ūkininkai – jau nuimamas kukurūzų derlius
Pora savaičių anksčiau nei įprastai ūkininkai pradėjo kulti kukurūzus. Tai šilumą mėgstantys augalai, tad šie metai jiems buvo palankūs. Tačiau derlius nebus rekordinis. Dėl šiltos ir ilgos vasaros kukurūzų burbuolės subrendo gerokai anksčiau. Ūkininkai neatsimena tokių metų, kad derlių būtų galima imti jau rugsėjo viduryje.
Derlius šiemet rekordinis nebus. Grūdų kokybė gera, bet augalai žemesni, tad siloso – rauginto žaliojo pašaro – bus mažiau. Grūdų kuliama apie 10 tonų iš hektaro, siloso bus pagaminama apie 40 tonų. Pakruojo rajono Guostagalio žemės ūkio bendrovė visus kukurūzus sunaudos galvijų pašarams.
„Kiekvienais metais auginam po 500 ha kukurūzų, tai 300 ha su trupučiu dedame silosui ir 150 iki 200 kuliame. Kuliame grūdus, juos traiškome ir viskas pašarui atitenka“, – nurodo T. Pintulis.
Pašarams sunaudojama didžioji dalis šalyje auginamų kukurūzų. Dalis ūkių parduoda grūdus, iš kurių gaminamas biokuras. Radviliškio rajone ūkininkaujantys Dijokai sako nedidelį plotą užsėję ir maistiniais kukurūzais.
„Maistinis kukurūzas gražus, burbuolė didelė, geltonas. Įdėjus į garų puodą, turėsime ryškiai geltonos spalvos, lygiai tokį kaip mūsų pajūryje pardavinėja. Jis visas minkštas saldus“, – sako ūkininkas Žygimantas Dijoka.
Maistinių kukurūzų Lietuvoje auginama nedaug. Dažniausiai tik šeimos reikmėms.
„Lietuva, aš manau, ne tas regionas, kur tikrai galima augint kukurūzus. Pasaulyje yra regionų, kur kukurūzų augina daug, pas juos jie subręsta, turi perdirbimą, turi pramonę. Kukurūzas – ta kultūra, kuri, manau, ganėtinai rizikinga. Mes galime ir rugsėjo pradžioj jau turėti šalnas“, – paaiškina Ž. Dijokas.
Nors kukurūzus galima užauginti pigiau nei kviečius, juos auginant neretai susiduriama su sunkumais.
„Susidūrėme su tokiais iššūkiais – pavasarinėje sėjoje išlesdavo paukščiai, o rudenį atėjus nuėmimui užpuldavo šernai, tiesiog masiškai ištrypdavo visus laukus. Pats važiavau ir mačiau ištryptus pasėlius. Tragiška situacija“, – teigia kooperatyvo „Radviliškio Aruodas“ vadovas Renatas Lemežis.
Ūkininkai teigia, kad nors jaučiama, jog klimatas šiltėja, ši kultūra javų nepakeis. Grūdai dažniausiai kuliami drėgni. Juos džiovinti brangiai kainuoja, tad pelnas nebūna didelis. Pavyzdžiui, šiemet kukurūzų grūdų kainos žemesnės nei pernai ir siekia apie 120 eurų už toną.
„Džiovinti kukurūzą šiai dienai ekonomiškai yra labai brangu, jis kuliasi drėgnas, tai didžiuliai kaštai. Ką mes šiai dienai nesukonkuruotumėme su augintojais iš Ukrainos arba kitų, sakykime, kraštų, nes jie atveža tikrai gerokai patrauklesne kaina. Ir netgi kokybe, nes galbūt daugiau gauna saulės“, – priduria R. Lemežis.
Lietuvoje auginama apie 50 tūkst. hektarų kukurūzų. Didžiausi jų plotai deklaruoti Pakruojo ir Pasvalio rajonuose.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-09-20
Kadaise klestėjusi avininkystė patiria nuosmukį: per 5 metus avių sumažėjo trečdaliu
Beveik du dešimtmečius plėtęsis avininkystės sektorius traukiasi. Per kelerius metus avių šalyje sumažėjo beveik trečdaliu. Dauguma išlikusiųjų ūkių yra smulkūs, avis auginantys tik savo šeimos poreikiams. Daugiausia įtakos avininkystės nuosmukiui turi vilkų daroma žala ir stringantis produkcijos pardavimas. Šeduvoje surengta avininkystės paroda. Joje Alytaus rajono ūkininkas pristato Lietuvoje retą iš Afrikos kilusių Dorperių avių veislę.
Iš Simno atvykęs ūkininkas avis augina kelerius metus. Sako, kad tai neatsiperkantis pomėgis.
„Neatrodo, kad būtų šiuo metu kažkaip besivystanti šaka. Aišku, yra stambių, gerų ūkių, kurie turbūt tvarkosi pelningai. Bet dauguma – smulkūs ūkiai, kurie savo reikmėms augina, kaip hobį. O hobis, žinot, nuostolingas visada“, – dėsto Eduardas.
O 400 avių auginantis Plungės rajono ūkininkas ketina plėstis. Sako, kad avininkystė neš pelną, tik jei bandos bus didelės.
„Aišku, reikia auginti daug avių, jeigu auginsi 10, 20, 30 avių, net neapsimoka. Realiai supirkėjai eksportui perka nuo 50 galvų, nuo 100. O jeigu mažesnis kiekis, automatiškai perpardavinėtojai moka mažesnius pinigus, tad žmonės ir nuleidžia rankas, nes savikaina gaunasi didelė. To pelno nepajaučia ir atsisako“, – aiškina Plungės rajone ūkininkaujantis Laimonas.
Avių augintojų asociacija teigia, jog prieš 20 metų smarkiai plėstis pradėjęs sektorius traukiasi. Šiuo metu šalyje auginama apie 130 tūkst. avių, tai yra, beveik trečdaliu mažiau, nei prieš penkmetį. Avininkystės nykimui įtakos turi produkcijos realizavimo sunkumai. Dauguma Lietuvos vartotojų avienos neįperka. Todėl produkciją tenka išvežti į užsienį. Vilnos pasiūla – didžiulė. Bet ir jos niekam nereikia. Tenka utilizuoti.
„Su vilna didžiausia problema yra tame, kad mes Lietuvoj neturime vilnos plovimo sektoriaus“, – akcentuoja Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys.
Tačiau daugiausia įtakos ūkių nykimui turi auganti vilkų populiacija ir nevaldomi jų puldinėjimai.
„Per metus apie 1800–1900 papjaunama, sužalojama, kitaip suniokojamos avys. Tai įsivaizduokite, kokia tai ferma avių“, – sako R. Kairys.
„Dabar mūsų kasdienybė tie vilkai. Tai po tokių įvykių nusvyra rankos, dalis tikrai atsisako tų avių“, – antrina Avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.
Medžioti vilkus galima nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos. Avių augintojai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami mėnesiu ankstinti vilkų medžioklės sezoną. Ministerija prašymą atmetė. Tačiau priėmė sprendimą supaprastinta tvarka išduoti skubius leidimus vadinamiesiems probleminiams vilkams sumedžioti bet kuriuo sezonu.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2024-09-21
Cukrinių derlius gausus, bet ateitis – neaiški
Praėjusią savaitę AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pradėti perdirbti ekologiški cukriniai runkeliai, po jų startą gamyboje perims tradiciškai išauginti. Kitoje bendrovėje – UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ – runkelių perdirbimo sezoną žadama pradėti nuo rugsėjo 20 dienos. Šie metai šalies cukrinių runkelių augintojams dar palankūs, tačiau runkeliai ūkininkams vėl gali tapti nepatrauklia kultūra – jau kitais metais mažėja jų supirkimo kainos.
Pasak Kėdainių cukraus fabriko žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, žaliavą ekologiško cukraus gamybai išaugino apie dvi dešimtys ūkių, priklausančių „AUGA group“. Šiemetė gamybos pradžia įmonėje prasidėjo viena diena anksčiau nei pernai. Direktoriaus teigimu, šiemet Lietuvoje vėl laukiama didžiulio tiek ekologinių, tiek įprastinių cukrinių runkelių derliaus. Bendrovė supirks dalį runkelių ir Latvijoje.
S.Mozerio duomenimis, pernai tradiciniai ūkiai kasė vidutiniškai 72 t/ha saldžiųjų šaknų – buvo rekordinis derlingumas. Šiemet rugpjūčio pabaigoje cukrinių runkelių šaknų cukringumas siekė 15,5 proc., todėl perdirbėjai viliasi, jog šiemetis vidutinis šakniavaisių cukringumas gali būti 1 proc. didesnis negu pernai, o derlius tonomis panašus kaip 2023 metais.
„Augintojams labai puikūs metai dėl to, kad runkelių supirkimo kainos suderėtos vis dar aukštos, todėl laukia labai geri metai“, – perdirbimo sezonui prasidedant prognozavo S.Mozeris.
Per šį gamybos sezoną Kėdainių cukraus fabrikas yra pasiruošęs perdirbti arti 1 mln. t saldžiųjų šaknų. Planuose – panašios apimtys, kaip ir pernai.
Anot S.Mozerio, runkeliai šiemet labai sveiki, gražūs, mažai paveikti ligų. Kažkiek kai kuriais momentais kai kur šiems augalams vasarą pritrūko kritulių ir rugsėjį buvo sausoka. Net ir per gamtos kataklizmus cukriniai runkeliai atsilaikė.
„Čia reikia dėkoti, kad mažai nukentėjo. Aplink Šiaulius, Joniškio rajone, Latvijoje, gamta siautėjo, bet kažkaip aplenkė cukrinių runkelių augintojų laukus. Kai kur prasisuko net kaimynystėje. Vieno kito augintojo runkeliai gavo krušos, buvo nudaužyti lapai, bet buvo ankstyvoji vegetacijos fazė ir runkeliai sugebėjo užsigydyti žaizdas, nes runkelis – gana gajus augalas“, – pasakojo fabriko žemės ūkio direktorius.
Dabar, anot S.Mozerio, pagrindinis iššūkis – didžiulis derlius laukuose ir ilgas sezonas. Perdirbėjai tikisi, kad šiemet žiemos pradžioje nebus tokių stiprių šalčių, kaip pernai, kai runkeliai esant labai žemai temperatūrai kai kur laukuose užšalo ir sušalę netiko perdirbimui.
Po pernykščių „pamokų“ iš anksto kalbasi su augintojais, ką reikės padaryti, kad žaliavą tinkamai laiku nukastų, sausai susandėliuotų, uždengtų, nelauktų, kol užšals, tinkamai išsaugotų. Tikisi, kad ir pats fabrikas, kuris, anot S.Mozerio, yra didžiulis inžinerinis įrenginys, dirbs stabiliai ir ritmingai.
Darbymetis – jau netrukus
Šakių krašto ūkininkus vienijančio ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Juozas Valaitis VL sakė, kad šie metai Zanavykijoje cukrinių runkelių auginimui buvo margoki. Jo teigimu, pavasarį pasėjus runkelius žemė greitai uždžiūvo, paskui buvo šlapia, tad pasitaikė visokių periodų.
Pagal grafiką, J.Valaitis rugsėjo 23 dieną iš savo ūkio pradės vežti derlių į Kėdainių cukraus fabriką. Rugsėjo 10 dieną jis stebėjo runkelių laukuose itin perdžiūvusią žemę ir svarstė, kaip reikės runkelius iškasti.
„Vietomis, kur lengvesnės žemės, tai net iškritę augalai, jų lapai nugeibę. Bet gavę lietaus atsigauna“, – situaciją runkelių laukuose apibūdino J.Valaitis. Šiemečiai runkeliai, pagal atliktus tyrimus, anot ŽŪK vadovo, turėtų būti cukringi. J.Valaičio ūkyje Degutinės kaime planuojamas vidutinis derlius.
Darbymečiui ruošiasi ir kiti Sūduvos krašto ūkininkai. ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis tikisi, kad šiemet cukrinių runkelių derlius Sūduvoje vėl būsiąs neblogas, nors runkelių augimo procese buvo ir išbandymų.
Vasarą su ūkininkais pasikalbėdavę, kad galbūt užauginsią rekordinį derlių Lietuvoje, bet rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje karščiai jau truputį nugąsdino – ant runkelių lapų atsirado rudmargės ligos požymių.
„Kur podirvis blogesnis, laukuose runkeliai tokiais nukritusiais, nuvytusiais lapais. Jų augimas rugpjūčio pabaigoje tikrai buvo sustojęs, tad nežinau, kaip čia bus. Ar bus tie rekordai. Kad nebūtų kaip buvo su grūdais, rapsais, kai pavasarį visi kalbėjo, kad bus rekordai, o taip nei buvo, nei ką“, – dvi šiemetes situacijas lygino ŽŪK vadovas.
Iki rugsėjo 11 dienos Marijampolės regione runkeliams labiausiai trūko lietaus, bet augintojai jo sulaukė naktį iš rugsėjo 10-osios į rugsėjo 11-ąją, kai pagaliau gausiau lietus palaistė laukus. Iš Marijampolės regiono ūkininkų laukų užaugintos saldžiosios šaknys daugiausia keliaus į Marijampolėje veikiantį cukraus fabriką, vos keli ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ ūkininkai sutartis sudarę su Kėdainių cukraus fabriku.
Sektoriui kyla iššūkių
Kėdainiečiai jau pradeda planuoti ir kitų metų darbus. Jie neneigė, kad šiame sektoriuje laukiamos permainos – mažės cukrinių runkelių supirkimo kaina. Tą diktuoja globalūs reiškiniai.
„Kas vaikštome į parduotuves, matome, kad cukraus kainos yra nukritusios. Cukranendrių plotai – dideli, derliai pernai augo, Europoje pagaminamo cukraus kiekiai irgi didėjo. Šiemet laukia vėl „aukšti“ derliai. Visi šie procesai daro įtaką cukraus kainai. Jos kritusios. Atitinkamai perdirbėjai negali mokėti tokios kainos, kokią mokėjome iki šiol“, – aiškino S.Mozeris.
Kol buvo palankios kainos rinkoje, perdirbėjai galėjo ūkininkams mokėti daugiau. Palanki kaina dar ir šiemet, nes yra priimti įsipareigojimai. Nuo 2025 metų dalis kainos bus susieta su fabriko pelningumu, o kita augintojui mokama kainos dalis – fiksuota. Jei nebus pelno, bus tik fiksuota kaina.
„Tai visai Europai būdinga tendencija, nes pernai buvo didelis derlius, šiemet laukiamas vėl didžiulis, tai natūralu, kad visi norės susibalansuoti savo pajamas ir išlaidas“, – apie tai, kad teks keletu procentų susimažinti gamybos apimtis ir mažiau supirkti cukrinių runkelių 2025 metais, kalbėjo S.Mozeris.
Negalutiniais ir nepatvirtintais duomenimis, Kėdainių cukraus fabrikas ruošiasi gamybos apimtis ir žaliavos kiekius mažinti 6 proc.
Be runkelių – sudėtinga
„Naujienų kol kas neturime. Ateinančių metų sutarčių, skirtingai negu kėdainiečiai, su Marijampolės cukraus fabriku dėl derliaus mes dar nesame pasirašę. Šis fabrikas tokio noro dar neišreiškė. Sakė, kad dėl kainų ir sutarčių tarsimės pasibaigus sezonui. Pasaulinė cukraus kaina biržose nukritusi, tai turbūt tie lūkesčiai nėra tokie labai jau linksmi. Jeigu Kėdainiai duos 29 Eur/t, bijau, kad ir Marijampolėje kažką panašaus mums pasiūlys. Tai labai nekokios augintojų nuotaikos, lyginant su praėjusiais ar šiais metais“, – į ateities perspektyvą pažvelgęs kalbėjo ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas A.Pališkis.
„Prieš metus auginome už 51 Eur/t, šiemet už 41 Eur/t, o kitais metais gal reikės tik už 30 ar 29 Eur/t auginti, tai kas galėtų tuo džiaugtis?“ – retoriškai klausė jis.
Pasak A.Pališkio, ūkiams atpigo žaliavos – trąšos tapo pigesnės, tad savikaina šiek tiek sumažėjo, bet tikrai ne 20 Eur/t cukrinių runkelių, kad būtų galima tiek mažinti supirkimo kainą. Jeigu taip nutiks, runkelių auginimas nebebus toks pelningas ir ši kultūra nebebus tokia paklausi, kokia buvo.
Suvalkijos, kaip ir visos Lietuvos, ūkininkai šį rudenį turi pasilikti žemės plotus kitų metų runkelių sėjai. Vieni planuoja ir toliau auginti šią kultūrą, kiti dar galvoja, dėlioja planus, kiek sumažinti jų plotus, kuo galėtų pakeisti. Kol kas, anot A.Pališkio, sunku pasakyti, kaip keisis cukrinių runkelių plotai. ŽŪK valdyba kasmet liepos mėnesį pradeda kalbinti fabriko administraciją ir prašo pasakyti kitų metų runkelių derliaus supirkimo kainą. Augintojams reikia apsispręsti, kiek jie galės auginti, kokius žemės plotus pasilikti pavasariui, rudenį neužsėti žieminiais rapsais ar žieminiais kviečiais.
„Bet dialogas tarp Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų ir Marijampolės cukraus fabriko administracijos norimu laiku dar nevyksta. Matyt, nenori skubėti dėl prastų kainų, fabrikas nenori rizikuoti ir laiką tempia. Tie, kurie laikosi sėjomainos, manau, dauguma vis tiek pasiliks runkeliams sėti reikalingus žemės plotus. Bus ir tokių, kurie apsispręs, ar auginti cukrinius runkelius, o gal jam kokia kita vasarinė kultūra geriau apsimokės auginti. Prie teisingos sėjomainos, dirbant tvariai, per daug žiemkenčių irgi negalime prisisėti. Dauguma, manau, kitą pavasarį sės ir runkelius. Kai kas truputį gal mažiau dėl to, kad kaina jau nebus palanki“, – komentavo
Pietų Lietuva, Suvalkija, tradiciškai – cukrinių runkelių auginimo kraštas. Ūkininkai jau įpratę prie kintančių sąlygų. „Cukrus yra toks produktas, kurio kainos banguoja“, – iš savo patirties pastebėjo A.Pališkis. Jo teigimu, visą laiką taip yra, po to, kai kaina nukrenta, visi pradeda mažiau auginti. Kada mažiau augina, atsiranda didesnis cukraus poreikis, tuomet cukraus kaina iškyla, o fabrikai pasiūlo didesnę runkelių supirkimo kainą. Tada augintojai vėl puola auginti runkelius. Kai daug užaugina, tada vėl cukraus kainos krenta.
„Tai maždaug trijų metų bangos ir jos pasikartoja. Turėjome vienus metus labai gerus. Šie metai turbūt irgi dar turėtų būti geri. Kiti metai, ko gero, bus blogi. Po blogų metų, jeigu drastiškai sumažės plotai ir pasijus cukraus stygius, runkelių supirkimo kaina vėl turėtų kilti. Ir vėl tada atsistatys. Cukrus ne ta sritis, kur iš vienų metų rezultatų galima spręsti, pelninga ar nepelninga kultūra, tiesiog dirbame daug metų ir jeigu brauktume brūkšnį, tai turbūt vis tiek daugiau mažiau yra pelninga kultūra“, – atviravo ŽŪK valdybos pirmininkas.
Nuvylė smukusi kaina
Dilemą sprendžia ir zanavykai ūkininkai. Pasak Šakių rajono ūkininko J.Valaičio, jis jau šiemet šiek tiek susimažino auginimo plotus. Anksčiau sėdavo apie 150 ha, šiemet – apie 120 ha.
„Dabar mums norą auginti runkelius ateityje atmuša kitiems metams labai sumažinta supirkimo kaina. Šiemet mokės 44 Eur/t, kitiems metams daugiau neišsiderėjome – tik 29 Eur/t. Toks skirtumas. Esą dėl to, nes rinkoje labai daug runkelių ir labai pigus cukrus. Jo niekam kaip ir nereikia“, – į kitus metus pažvelgė Zanavykijos runkelių augintojų kooperatyvo atstovas.
Zanavykijos krašto cukrinių runkelių augintojai sako, kad atpigusio cukraus pertekliaus rinkoje priežastys gali priklausyti ir nuo kitų poslinkių. Esą visas cukrus į ES šalis atvežamas iš Ukrainos. Smulkieji cukraus naudotojai (kepyklėlės ir kt.) perka ukrainietišką cukrų. Taip ne tik apsirūpina pigesniu cukrumi, bet ir solidarizuojasi su kariaujančia tauta. Ten gaminamas cukrus yra pigesnis, nes cheminės priemonės Ukrainoje pigesnės. Lietuvoje runkelių auginimas nepinga. Anot augintojų, kaip jis pigs, kai ribojamas cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas. Tad tapo sudėtingesnis ir piktžolių naikinimas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-20
Kodėl ūkininkai ant aukštesnių vagų augina javus ir ankštinius augalus? Štai priežastis
Aukštesni vagų kalneliai tinkami ne tik bulvėms auginti: grūdinės ir ankštinės kultūros taip pat gali būti auginamos ant pakeltų vagų. Būtent tuo ir grindžiama ši strategija, rašo Agrarheute.com. Ši technologija yra paprasta ir palyginti nebrangi. Formuojant vagas, padargai išlaikomi vienoje linijoje. Tai reiškia, kad purenant nereikia naudoti GPS.
Ūkininkai gali gauti naudos augindami javus ir ankštinius augalus ant suformuotų aukštenių vagų. Tai ūkininkavimo būdas, padedantis išvengti drėgmės ir karščio sukeltų neigiamų padarinių. Iš kalvelių suformuotas dirvos paviršius geriau sugeria kritulius, o purus sluoksnis – padeda išlaikyti drėgmę dirvoje.
Ši technologija yra paprasta ir palyginti nebrangi. Formuojant vagas, padargai išlaikomi vienoje linijoje. Tai reiškia, kad purenant nereikia naudoti GPS. Kultivuojant pasėlius plačiomis eilėmis taip pat galima užtikrinti geresnį pasėlių vėdinimą, o tai taip pat sumažina ligų plitimą.
Vagose – tik purus dirvožemis
Kalvų formavimo principas – dirvožemį reikia judinti kuo mažiau, bet tiek, kiek reikia. Taip dirbant, dirvožemis tik išpurenamas. Tačiau dirvožemis mechaniškai neardomas. Sutankinti sluoksniai turi būtų iškelti į paviršių. Tuomet formuojamos vagos. Dirva turėtų būti paliekama fermentuotis, jos mechaniškai nesusmulkinant. Taip pat svarbu, kad po bet kokios operacijos dirvožemis nebūtų iš naujo sutankintas, nes vadinamuose griaučiuose dirvožemis turi pasiskirstyti laisvai. Taip padidėja dirvožemio paviršiaus plotas ir jis kvėpuoja.
Kokios technologijos reikia vagų formavimui?
Gali būti montuojami įvairūs įrankiai – nuo noragėlių iki sėjamųjų. Taip pat yra ūkių, kurie įsigyja antrą ar daugiau daugiafunkcių rėmų, kad sutaupytų laiko. Naudojant vieną mašiną ir atitinkamus padargus, galima purenti dirvą, kaupti grėblius, sėti pasėlius ir akėti vadinamosiomis akėčiomis.
Kokio pločio gali būti vagų kalneliai?
Priklausomai nuo traukos įrenginio, kai vėžės plotis 180 cm, vagų kalnelių plotis gali būti 45 cm (aštuonios kalvos), 60 cm (penkios kalvos) ir 90 cm (keturios kalvos). Esant 150 cm pločio vėžei, galima įrengti penkias kalvas (po 50 cm) arba keturias kalvas (po 75 cm). Ant pylimų galima įrengti dvigubas eiles.
Iš kur kilo idėja auginti javus ant suformuotų vagų?
Julianas Turielis laikomas vienu iš suformuotų vagų auginimo pradininkų. Jis užaugo Šiaurės Ispanijoje, tėvų ūkyje. J. Turielio vaikystėje jo tėvai vis dar naudojo gyvulius, kurie traukė grėbiamąjį plūgą, tačiau net ir tada jie augino javus ant aukštesnių vagų. Prasidėjus industrializacijai, iš laukų išnyko vagų kultivavimas. Baigęs mokslus, ispanas užsibrėžė užduotį senąsias aukštenių vagų formavimo žinias perkelti į šiuolaikinius metodus.
Šaltinis: agrobite.lt, 2024-09-20
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
