Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-09-26
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-09-26

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Foto Jakub Zerdzicki iš Pexels

Žemės ūkio naujienos: 2024-09-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkai galės pasinaudoti supaprastinta parama

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas mažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą, inicijavo nemažai svarbių pakeitimų. Jau nuo spalio 7-osios ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, galės teikti paraiškas supaprastinta tvarka. Papildomas kvietimas teikti paraiškas truks iki lapkričio 4 d.

Kvietimams skirtos lėšos paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius:

* 13,5 mln. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“;
* 40 mln. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:

-paramos dydis – iki 80 tūkst. Eur (jeigu kartu kreipiamasi ir paskolos, paramos suma su lengvatine paskola – iki 280 000 Eur),
-visuose žemės ūkio sektoriuose finansuojamas traktorių ir žemės ūkio technikos įsigijimas, kt.
-verslo plano informacija integruota į paraišką,
-atsisakoma finansinių prognozių,
-atitiktis ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatoma pagal faktinių ataskaitų duomenis.

Nuo lapkričio 25-osios vyks dar vienas kvietimas teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Iki gruodžio 23 d. vyksiančiam kvietimui numatyta skirti 40 mln. Eur SP lėšų. Jų planuojama neskirstyti pagal atskirus žemės ūkio sektorius.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsiklausė į ūkininkų skundus ir imasi iniciatyvos spręsti klausimą dėl apribojimo naudoti paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai bei niekam kitam.

„Reikia keisti požiūrį ir tvarką, atsisakyti neracionalios kontrolės. Kodėl ūkininkas, investavęs į įrangą, reikalingą vienos rūšies augalams, tarkim, daržovėms auginti, negali jos naudoti kitoms kultūroms – pavyzdžiui, javams savo ūkyje. Arba negali šia technika suteikti paslaugos kaimynui, nuvalyti sniego nuo kelio kaimo bendruomenei. Suomijos ūkininkai, pasinaudoję parama, netgi privalo padėti nuvalyti sniegą. Ūkininkas turi turėti galimybę laisvai tvarkytis savo ūkyje, nekrūpčiodamas dėl galimų baudų“, – sako ministras.

Šiuos klausimus ministras kels ir rugsėjo 23 d. vyksiančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Šis klausimas sprendžiamas ir nacionalinėmis priemonėmis – SP priemonės valdų modernizavimo kvietime, kuris vyks nuo spalio 7 d. iki lapkričio 4 d. numatyta taikyti perpus mažesnį paramos intensyvumą toms investicijoms, kurios bus naudojamos kitam žemės ūkio sektoriui, negu buvo skirta parama. O kvietime nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 23 d., kaip minėta, sektorinio projekto skirstymo nebus, tai suteiks žemdirbiams galimybę laisviau naudoti investicijas savo ūkyje.

Siekiant, kad būtų tiksliau išskirti tik tie asmenys, kurie galimai siekia sukurti dirbtines sąlygas, pakeistas įsakymas „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“.

„Jei norime jaunimą paskatinti imtis ūkininkavimo, negalime ir neturime ūkininkaujančių tėvų ir vaikų automatiškai įtarti kuriant dirbtines sąlygas paramai gauti, jeigu nėra kitų objektyvių įrodymų“, – sako žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Pakeitimai ištaisys ydingą vertinimo tvarką ir praktiką, pašalins trukdžius kartų kaitai žemės ūkyje, kai vyresnioji ūkininkų karta perduoda valdymą jaunajai. Todėl ji apima tiek tradicinius ūkininkavimo metodus, tiek inovatyvias priemones, kurias dažniau naudoja jauni ūkininkai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-19

Žemės ūkio technikos pardavėjai suabejojo „Augos“ traktoriumi – įžvelgia aferą ir norą pasidengti skolas

Rinkos dalyvius suaudrino žinia, kad „Auga“ sieks didžiulės „Invega“ paskolos, nes biometanu varomą traktorių norėtų vystyti ne iš savo apyvartinių lėšų. Tuo labiau, kad vienos didžiausių Europoje ekologinių ūkių grupės, kurios akcijos kotiruojamos biržoje, finansiniai rezultatai neblizga.

Jie buvo labai nekokie net 2022 metais, kuriuos ūkininkai tiesiai įvardino kaip „auksinius“ – dėl karo Ukrainoje šokus derliaus supirkimo kainoms dauguma Lietuvos ūkių pelnus didino keletą kartų, jei lygintume su vidutiniais metais.

Įtaria, kad eurai dings

„Mes įtariame galimą aferą ir apgavystę, kuri ilgainiui gali pakenkti viso žemės ūkio sektoriaus reputacijai ir patikimumui. Prašoma suma investicijoms konkurencijoje yra niekinė, nes pasaulio gamintojai jau investavo milijardus ir nukeliavę labai toli į ateitį. Matant dabartinę „Auga“ finansinę situaciją, kyla pagrįstų abejonių ar įmonė yra pajėgi investuoti toliau ar apskritai yra pajėgi įgyvendinti projektą ir kokia to projekto nauda, nes perspektyvų nematyti. Tokio būdu „Invega“ galimai „sudegins“ mokesčių mokėtojų pinigus akivaizdžiai žlugusiam projektui finansuoti“, – teigia Erikas Bėrontas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija vadovas.

Pati „Auga“ atkerta, kad šie kaltinimai tik konkurentų plakimas piktais liežuviais. „Žemės ūkio technikos asociacijos keliamame „susirūpinime“ dėl mūsų iš „Invegos“ prašomos paskolos matome ne ką kitą, kaip finansinį suinteresuotumą šiomis lėšomis ir dirbtinai kuriamas abejones“, – „Delfi“ atsiųstame komentare sako Kęstutis Juščius, „Auga group“ valdybos pirmininkas. Tačiau Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pastebi, kad šiandien „Auga group“ trūksta pinigų skoloms dengti – pažeisti įsipareigojimai kreditoriams. Čia reikėtų paaiškinimo, apie ką kalba. Rugsėjį „Auga“ paskelbė naujieną, kad nori skolintis iš „Invega“. „Šiuos ateities projektus norėtume finansuoti ne iš pačios įmonės pinigų srautų. Dėl žemesnių rezultatų šį sezoną neturime pakankamo likvidumo ir apyvartinių lėšų, kad trumpuoju laikotarpiu reikalingas lėšas galėtume skirti ilgalaikėms investicijoms. Dėl to siekiame pritraukti investuotojų“, – seminare investuotojams sakė K. Juščius.

Jo teigimu, bendrovė per 2–3 mėn. tikisi sulaukti „Invegos“ sprendimo dėl 60 mln. Eur paskolos 75 mln. Eur vertės technologijų vystymo projektui įgyvendinti: „Konkreti data, kada mūsų paraiška bus patvirtinta arba peržiūrėta (…), tikriausiai bus žinoma per artimiausius 2–3 mėnesius.“ Grupės antrinė įmonė „Auga Tech“ birželį pateikė 60 mln. Eur paraišką „Invegai“, o likusią 15 mln. Eur dalį tikisi surinkti iš išorinių partnerių. „Tuo pat metu projektui ieškome investuotojų“, – pabrėžė K. Juščius. (Šaltinis BNS)

Pati „Invega“ šią situaciją komentuoja labai sausai „Visų pirma norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo metu sprendimas dėl bendrovės „Auga tech“ pateiktos paraiškos paskolai pagal finansavimo priemonę „Milijardas verslui“ nėra priimtas. Paraiška yra vertinama kaip ir bet kuri kita ILTE pateikiama paraiška. Kiekvienos paraiškos kredito riziką vertiname labai detaliai, įvertiname ar projektas yra ekonomiškai pagrįstas, finansiškai gyvybingas ir nedarys reikšmingos žalos aplinkai.

Žvelgiant bendrai, dėl finansavimo besikreipiančios įmonės turi skirti pakankamai dėmesio parengti pagrįstą verslo planą, kuris demonstruotų finansuojamo projekto pagrįstumą, grąžą, rinkos išmanymą. Taip pat svarbu paminėti, kad pagal priemonę „Milijardas verslui“ skiriamas finansavimas nėra parama, o suteikiamas paskolų forma bei rinkos sąlygomis, o tai reiškia, kad skiriamos lėšos turės būti grąžintos pilna apimtimi.“

Traktorių vertina kaip neperspektyvų

Tačiau Žemės ūkio technikos asociacija „Auga“ traktorių mato kaip visiškai neperspektyvią eurų deginimo mašiną ir sako, kad asociacijai ir jos nariams ši žinia kelia didelį susirūpinimą dėl kelių labai svarbių aspektų: „Mes, kaip savo srities profesionalai, atstovaujantys didžiųjų pasaulio technikos gamintojų žemės ūkio techniką, nuo pat Auga M1 traktoriaus pristatymo prieš keletą metų matome projekto beviltiškumą ir neperspektyvumą. Auga Lietuvos auditorijai šį traktorių pristato, kaip inovaciją ir deklaruoja kaip „Auga“ išradimą. Tai yra visiška netiesa.

Toks traktorius ne naujiena

Norime pabrėžti, kad biometanu varomi traktoriai pasaulio rinkoje yra jokia naujiena. Jau daugiau nei dešimtmetį šie traktoriai egzistuoja rinkoje. Traktorių gamintojas „Valtra“ (Suomija) sukūrė prototipą dar 2014-aisiais. Projektas šiuo metu yra įšaldytas kaip neperspektyvus dėl kelių priežasčių – didelė sprogumo rizika dirbant su suspaustomis dujomis, rinka nerodo susidomėjimo ir tikėjimo šia technologija. „New Holland“ prieš kelis metus pristatė serijinį biometanu varomą traktorių, vienas jau dirba ir Lietuvos laukuose. „New Holland“ investuoja dideles sumas į biometano traktorių gamybą ir technologijas. Jie tiki šia kryptimi mažuosiuose ir vidutiniuose traktoriuose. Tačiau tai yra serijinis gamintojas, o norint tokiu tapti reikalingos šimtamilijoninės ar milijardinės investicijos.

Kiti gamintojai žvelgdami į ateitį vysto kitas technologijas – „John Deere“ koncentruojasi į elektrinių traktorių koncepciją, „Massey Ferguson“ ir „AGCO“ grupė inestuoja į vandeniliu varomų traktorių kūrimą. Be to, „Auga M1“ traktorius nėra „Auga“ kūrinys, o elementariai perdarytas CLAAS Xerion traktorius įmontuojant į jį dujų įrangą. Vertint tokio projekto ekonominę logiką galima tik su šypsena, nes „Auga M1“ traktorius bus brangiausias traktorius rinkoje. Visame pasaulyje visi didieji gamintojai su milžiniškais konstruktorių ir mokslininkų resursais modeliuoja ateities kuro perspektyvas. Todėl „Auga M1“ technologiškai ir idėjiškai yra labai atsilikęs, bent jau iš viešai pateikiamos informacijos.

Projektas mūsų manymu yra skirtas pridengti katastrofiškus pastarųjų metų AUGA grupės rezultatus, o „Invega“ paskolos lėšos bus skirtos dengti „Auga“ finansines skolas. Todėl asociacija ir jos nariai bei kiti rinkos dalyviai norėtų dalyvauti tokiuose priimamuose sprendimuose, kai skiriamos net 60 mln. Eur lėšos tokiems žemės ūkio technikos projektams. Manome, kad sprendimų priėmėjai nėra tiek susipažinę su rinka, kad neatlikę rinkos tyrimo ar bent vertinimo priimtų sprendimus dėl 60 mln. Eur skyrimo neperspektyviam projektui. „Auga group“ finansinė padėtis yra labai bloga, o paanalizavus viešai prieinamus finansinius rodiklius – akivaizdu, kad įmonei gresia techninis bankrotas. Sunkiai suprantama „Invega“ pozicija šios paskolos klausimu, nes bankrutuojanti įmonė negali būti pajėgi įgyvendinti tokio mąsto projektą. Augos akcijos vertė nukritusi žemiausiai nuo „Agrowill“ įsteigimo laikų ir toliau krenta“.

„Auga“ – vertinimai prasilenkia su realybe

„Pati asociacija pripažįsta, kad nėra susipažinusi su mūsų produktu ir jį vertina iš „viešai pateikiamos informacijos“. Toks vertinimas prasilenkia su realybe, iškraipomi faktai, atsiranda neatitikimų, kuomet vienu teiginiu dėl biometanu varomų traktorių tikinama, kad „rinka nerodo susidomėjimo ir tikėjimo šia technologija“, kitu – vardinamos pasaulinės investicijos, gamintojai ir panašių technologijų plėtra“, – atkerta K. Juščius. „Auga“ vadovas sako, kad inovacijos, tvarumas ir siekis ateities kartoms palikti geresnį pasaulį visuomet buvo „Auga group“ varomoji jėga. „Auga“ technologijos gimė siekiant sumažinti emisijų kiekį, o „Auga M1“ traktorius per vieną sezono mėnesį sutaupo tiek emisijų, kiek vienas dyzelinis automobilis jų sugeneruoja per visą gyvenimo ciklą.

Hibridinis, galingas, elektra ir biometanu varomas 300-500 AG „Auga M1“ traktorius gali dirbti iki 12 valandų arba net 2-3 kartus ilgiau nei panaši technika. Pagrindinė jo vertė – rėminė konstrukcija, leidžianti sutalpinti reikiamą energijos kiekį biometano ir baterijų pavidalais. Pažymėtina tai, kad ši AUGA group technologija yra patentuota pačiose svarbiausiose žemės technikos rinkų: JAV, Eurazijoje, Kinijoje, Australijoje.

Būtent pasauliniai patentai ir jų platus mastas, o ne savų interesų turinčių asociacijų šališki vertinimai, leidžia patvirtinti mūsų technologinio sprendinio unikalumą ir tarptautines perspektyvas.

Trūksta pinigų skoloms dengti

V. Plunksnis sako, kad „Auga group“ finansinės skolos 2024 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 79,4 mln. eurų, kai patikslinta pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) prognozė 2024 metams sudaro 11,5 mln. eurų (anksčiau buvo – 23,3 mln. eurų). Taip pat reiktų paminėti, jog iš šios EBITDA virš 8 mln. eurų yra realios piniginės sąnaudos už nuomą, kurios dėl apskaitos standartų (IFRS 16) reikalavimų įtraukiamos į EBITDA.

Todėl realūs bendrovės generuojami pinigų srautai nėra pakankami skoloms aptarnauti ir „Auga group“ yra priklausoma nuo to, ar pavyks refinansuoti esamas skolas, kurių terminai baigiasi. Reikia pritraukti naujo skolinto ar nuosavo kapitalo bei įtikinti kreditorius, kad 2025 metais rezultatai bus geresni. „Auga group“ yra pažeidusi įsipareigojimus obligacijų turėtojams išlaikyti 30 proc. nuosavo kapitalo koeficientą (2024 metų birželio pabaigoje jis siekė 24 proc.) ir atsižvelgiant į dabartines prognozes, aš nematyčiau, kad be išorinio kapitalo pritraukimo rodiklis bus atstatytas. Tiesa, gal tai ir ne taip svarbu, nes visais atvejais obligacijos išperkamos 2024 metų gruodį.

Tačiau be tradicinio žemės ūkio ir grybų auginimo verslo „Auga group“ plėtoja technologijų startuolį „Auga tech“, kuriam tikisi pritraukti 75 mln. eurų, iš jų 60 mln. eurų – kaip paskolą iš ILTE. Pagrindinis „Auga group“ akcininkas Kęstutis Juščius – verslininkas vizionierius, kurį vadinčiau Lietuvos Elonu Musku, kuris irgi ne kartą buvo atsidūręs sunkiose situacijose. Todėl bus įdomu stebėti, ar „Auga group“ pavyks „išvažiuoti“ su biometanu ir elektra varomo traktoriaus idėja, ar įprasto verslo realybė įmonę „nuleis ant žemės“.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2024-09-26

Mokymo įstaigos kviečiamos vykdyti parodomuosius projektus

Nuo spalio 1 d. skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“. Projektus pagal priemonę planuojančios vykdyti mokymo įstaigos paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galės teikti iki lapkričio 29 d.

Remiama veikla

Parama galės būti skirta, kai numatomos vykdyti visos šios veiklos:

parodomųjų bandymų rengimas ir vykdymas;informavimo renginių (seminarų, lauko dienų) organizavimas;dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų organizavimas.

Pareiškėjai ir jiems keliami reikalavimai

Paraiškas dėl visų nurodytų veiklų vykdymo kviečiamos teikti mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir konsultavimo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą.

Įstaiga, kurios vardu teikiama paraiška, teisės aktų nustatyta tvarka turi turėti teisinį pagrindą užsiimti žinių perdavimo ir informavimo veiklomis, nurodytomis juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurioms vykdyti yra skirtas projektas, o paraišką teikiantys formalųjį suaugusiųjų švietimą vykdantys juridiniai asmenys turi turėti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina vykdyti projektą.

Taip pat pareiškėjas per paskutinius penkerius metus turi turėti ne trumpesnę kaip dvejų metų patirtį, kuri susijusi su mokymo, mokslo sklaidos veikla ir (arba) ūkių konsultavimo paslaugomis žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio srityse.

Pareiškėjas laikomas turintis tinkamų pajėgumų parodomųjų veiklų rengimui ir vykdymui, informavimo renginių organizavimui, jei turi projekto vadovą, administratorių (jei yra poreikis) ir finansininką, kurie turi aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą, taip pat kitus projektą įgyvendinančius asmenis, turinčius aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienerių metų patirtį per paskutinius penkerius metus, parodomajam bandymui įrengti ir vykdyti, priklausiančią nuo vykdomų veiklų. Projekte dalyvaujantys lektoriai taip pat turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam prilygintą išsilavinimą toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas, ir turėti ne trumpesnę kaip vienerių metų patirtį per paskutinius penkerius metus šviečiamosios ar mokslo sklaidos srityje, kuri būtų susijusi su numatomo informavimo renginio turiniu.

Jei paraišką teikia konsultavimo įstaiga, jos konsultantai iki paraiškos pateikimo dienos turi būti įtraukti į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą.

Kartu su paraiška būtina pateikti parengtą parodomojo bandymo metodiką, pagal kurią bus vykdomas projektas bei kuri turi atitikti Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Pagrindiniai reikalavimai vykdant veiklas

Projekte numatytos veiklos turi būti susijusios su žemės, maisto, miškų ūkio sritimis, kurios atitinka visus konkrečius bendrosios žemės ūkio politikos tikslus (nustatyti Reglamento (ES) 2021/2115 6 str.), teikiant prioritetą parodomiesiems projektams, kurie susiję su aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto žaliavų gamyba ir perdirbimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui, tvaria gamyba, beatliekių ir mažų atliekų technologijų taikymu, novatoriškų bioproduktų iš biožaliavų vystymu ir gamyba, trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, pažangių technologijų plėtra, skaitmeninimu, bei prisideda prie Europos žaliojo kurso žemės ūkio tikslų įgyvendinimo.

Vykdomi renginiai turi būti skirti žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, įskaitant ūkyje dirbančius šeimos narius, ūkininko partnerius, ūkio darbuotojus, kurių darbo pobūdis susijęs su informavimo renginio ir (arba) dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės susitikimo tema.

Parodomieji bandymai, lauko dienos turi vykti projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. fizinių ir (arba) juridinių asmenų valdose, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais.

Seminarai ir dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės narių susitikimai gali būti organizuojami tiesioginio kontakto būdu (gali vykti fizinių ir (arba) juridinių asmenų valdose, auditorijoje ir pan.) bei įvairiais nuotoliniais būdais.

Dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimuose turi dalyvauti mažiausiai 3 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, sudarytos per 3 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo pradžios. Grupę turi sudaryti nuo 4 iki 6 nuolatinių narių, vykdančių su numatomu demonstruoti parodomuoju bandymu susijusią veiklą ir tvarkančių buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį kiekvienais metais, nuogrupių veiklos plano pateikimo NMA dienos, turi būti suorganizuoti mažiausiai dveji kiekvienos grupės narių susitikimai, kurių trukmė – ne mažiau kaip 4 akademinės valandos. Ūkiai, kuriuose vyktų susitikimai, turi atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Paramos suma

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1 133 286 Eur paramos lėšų.

Parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 100 000 Eur tinkamų finansuoti projekto išlaidų, finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Didžiausia vienos dienos informavimo renginio arba dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės narių susitikimo organizavimo kaina kontaktiniu būdu gali būti 740 Eur be PVM, nuotoliniu būdu – 590 Eur be PVM.

Atrankos kriterijai

Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams, o juos atitikus bus skiriamas atitinkamas balų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad atrankos balai pagal 5–7 punktus suteikiami už vieną paraiškoje pareiškėjo pasirinktą atrankos kriterijų, temą pasirinkus iš prioritetinių temų sąrašo.

1. Ūkių ir (arba) įmonių, kuriose planuojama atlikti parodomąjį bandymą, skaičius(balai suteikiami nedalyvavusiems nei 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“, nei 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ projektuose (tikrinama pagal Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinė sistemoje ŽMIKIS esančią informaciją):

10 ir daugiau ūkių ir (arba) įmonių – suteikiama 15 balų;nuo 8 iki 9 ūkių ir (arba) įmonių – suteikiama 10 balų;nuo 6 iki 7 ūkių ir (arba) įmonių – suteikiami 5 balai.

2. Numatomų suformuoti grupių skaičius:

5 ir daugiau grupių – suteikiami 25 balai;4 grupės – suteikiama 15 balų.

3. Projekto vadovo patirtis vadovaujant projektams, susijusiems su naujų žinių kūrimu, parodomųjų bandymų vykdymu, seminarų, lauko dienų žemės ūkio, maisto ūkio, miškų ūkio srityse organizavimu:

daugiau kaip 3 metai – suteikiami 5 balai;nuo 1 iki 3 metų įskaitytinai – suteikiami 3 balai.

4. Parodomojo bandymo informavimo veiklas organizuoti numatoma:

visose Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;9 apskrityse įskaitytinai – suteikiama 18 balų;8 apskrityse įskaitytinai – suteikiama 16 balų;7 apskrityse įskaitytinai – suteikiama 14 balų;6 apskrityse įskaitytinai – suteikiama 12 balų;5 apskrityse įskaitytinai – suteikiama 10 balų;4 apskrityse įskaitytinai – suteikiami 8 balai;3 apskrityse įskaitytinai – suteikiami 6 balai;2 apskrityse įskaitytinai – suteikiami 4 balai;1 apskrityje – suteikiami 2 balai.

5. Projektas susijęs su skaitmeninimu (demonstruojama bent viena skaitmeninė technologija, nurodyta Projektų inovatyvumo vertinimo metodikos (inovatyvumo metodika) 1 priedo kriterijaus „Skaitmeninimas“ aprašyme (pagrindimas pateikiamas paraiškos III skyriuje „Projekto santrauka“)) – suteikiami 25 balai.

6. Projektas susijęs su teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui (demonstruojama inovacija turi atitikti bent vieną inovatyvumo metodikos 1 priedo kriterijuje „Teigiamas poveikis aplinkai ir klimatui“ poveikio aplinkai aprašymą (pagrindimas pateikiamas paraiškos III skyriuje „Projekto santrauka“)) – suteikiami 25 balai.

7. Projektas susijęs su aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto žaliavų gamyba ir perdirbimu (turi apimti procesą nuo žaliavos iki produkto gamybos ir (arba) realizavimo)arba trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis (pagrindimas pateikiamas paraiškos III skyriuje „Projekto santrauka“) – suteikiami 25 balai.

8. Parodomąjį bandymą vykdantis mokslininkas yra ir pristatomos inovacijos autorius (pagrindimas pateikiamas paraiškos III skyriuje „Informacija apie parodomąjį bandymą vykdantį mokslininką“) – suteikiama 10 balų.

Norint gauti paramą privaloma surinkti 40 atrankos balų – šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos ir toliau nevertinamos.

Sudarius paraiškų pirmumo eilę ir paaiškėjus, kad prašoma paramos suma viršija skirtąją, paramos paraiškų atrankos pirmumo eilės sudarymas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paraiškos – elektroniniu būdu

Paramos paraiškos ir jos priedai NMA galės būti teikiami tik elektroniniu būdu: pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-25

VMVT siekia inovatyvumo maisto ir veterinarijos sektorių įmonių patikrose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) komanda sėkmingai tęsia projektines veiklas, kuriose siekia gilinti specialistų žinias bei kompetencijas tarptautinės patirties keliu. VMVT kartu su Aplinkos apsaugos departamentu sėkmingai laimėjus Europos Komisijos finansuojamą projektą, tokia galimybė atsivėrė per 40 VMVT inspektorių, kurie kartu su kolegomis aplinkosaugininkais rugsėjo 24–26 dienomis tarptautiniame seminare aptars naujausius su patikrinimais susijusius patobulinimus Lietuvoje.

Skirtingų sričių – maisto ir veterinarijos bei aplinkos apsaugos specialistai trijų dienų praktiniame seminare dalinsis savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis, taip pat iššūkiais, su kuriais kasdien susiduria savo darbe. Taip pat galės išgirsti patirtis iš tarptautinių ekspertų, atvykusių iš Nyderlandų, Graikijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apie analogiškas patikras kitose ES valstybėse.

„Verslo aplinkos gerinimas – vienas kertinių mūsų įstaigos tikslų, todėl siekiame būti mažiau biurokratiški maisto ir veterinarijos subjektams, mažinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą, kontrolės planavimą grįsti rizikos vertinimu. Kiekviena tokia projektinė patirtis mums itin svarbi tobulinant darbo metodus ir įgyjant naujų kompetencijų, kad galėtume efektyviai reaguoti besikeičiančioje aplinkoje. Siekiame keisti vykdomos veiklos praktiką, įgyvendiname įvairius projektus bei diegiame sprendimus, kurie užtikrintų ne tik efektyvų žmogiškųjų išteklių naudojimą, nuolatinį specialistų profesinį mokymąsi, bet ir pasitikėjimu grįstą kontrolę. Ne mažiau svarbu ir nuosekliai stiprinti bei gerinti tarpinstitucinį darbą, vienodinant patikras, jų planavimo principus su kolegomis iš aplinkos apsaugos, koordinuoti abiejų institucijų veiksmus“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Trijų dienų seminare apie 80 maisto, veterinarijos ir aplinkos apsaugos inspektorių numatomi teoriniai ir praktiniai interaktyvūs mokymai, kuriuos organizuoja EBPO bendradarbiaudama su Europos Komisija.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-09-24

Žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų, skirs paramą

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas ir vietoje dyzelinio kuro grūdų džiovinimo įrenginiuose naudoti biometaną ar biodujas.  

ES strateginiuose dokumentuose biometanui – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintoms biodujoms, numatytas svarbus vaidmuo siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Iš maisto ir žemės ūkio atliekų, mėšlo ar kitų bioskaidžių atliekų gaminamos biodujos laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių.

Biometanas gali ženkliai prisidėti siekiant dekarbonizacijos tikslų, nes jo gamybos bei naudojimo ciklo metu į aplinką išmetama žymiai mažiau CO2 nei vartojant dyzeliną. Įvairių tarptautinių organizacijų skaičiavimų duomenimis, biometano šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, priklausomai nuo biometano gamybos žaliavų, yra 70-95 proc. mažesnės nei dyzelinio kuro.

Iš Klimato kaitos programos lėšų šiam kvietimui plėsti biodujų ir biometano naudojimą žemės ūkyje, pakeičiant dyzelinį kurą, iš viso skiriama 2 mln. eurų. Kompensacinės išmokos (subsidijos) dydis vienam pareiškėjui siekia 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams bei žemės ūkio kooperatyvams. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminę žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža arba vidutinė įmonė.

Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojantiems grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius. Pavyzdžiui, biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms ir (ar) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams. Parama taip pat skiriama išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.

Paraiškos priimamos iki 2025 m. sausio 7 d. arba kol pakaks kvietimui numatytų lėšų. Daugiau informacijos, išsamios sąlygos ir paraiškos forma – APVIS sistemoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-25

Ankstesnės žemės ūkio naujienos