Žemės ūkio naujienos: 2024-10-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Starkevičius ragina suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams ES valstybėse
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ragina suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams Europos Sąjungos (ES) šalyse. Taip jis kalbėjo antradienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Taryboje buvo patvirtintos pirmininkaujančios šalies išvados dėl į ūkininkus orientuotos bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų.
„Nebegalime eiti tuo pačiu keliu, kai žemdirbiams užduočių daugėja, o finansavimas toliau karpomas. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turi būti pakankamas ir atitinkantis jai keliamus tikslus. Be to, nauji iššūkiai juk vienodai slegia visų šalių ūkininkus, todėl būtina užtikrinti teisingą ir nediskriminuojantį tiesioginių išmokų paskirstymą tarp ES narių“, – Žemės ūkio ministerijos pranešime cituojamas K. Starkevičius.
Anot ministerijos, į išvadas buvo įtraukta nuostata dėl tiesioginių išmokų netolygaus pasiskirstymo tarp ES valstybių problemos ir jos sprendimo.
Pasak pranešimo, šioms nuostatoms pritarė ir ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis.
Tvirtinant išvadas Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija pateikė bendrą deklaraciją, kurioje buvo įvardinta, kad tiesioginės išmokos tarp valstybių narių turi būti suvienodintos iki 2028 metų.
Taryboje taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria ES maisto grandinė, kiti svarbūs su prekyba susiję žemės ūkio klausimai.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane įvairioms tiesioginėms išmokoms numatyta per 3 mlrd. eurų. Šių išmokų Lietuvoje suma kasmet siekia vidutiniškai apie 205 eurus už ha, o ES vidurkis siekia 270 eurų.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-10-22
Melioruos melioruotus plotus?
Tokie tautosakoje žinomi posakiai kaip „sviestas sviestuotas“ arba „šlapias vanduo“ paprastai vartojami iliustruojant teksto ar sumanymo bukumą, veiklos bergždumą. Kuris atvejis taikytinas Prienų rajono merijai – nutarkite patys. Projektuose ūkininkai aptiko, kad jų valdose ketinama vėl melioruoti jau neseniai melioruotus plotus.
Rajono žemdirbiai „Valstiečių laikraščiui“ sako, kad labai nustebo sužinoję, jog tai neva daroma jiems pritariant ir pageidaujant. O merijos pasakojimus, kad viskas su jais buvo derinta, vadina melu ir fikcija.
Rašyta savivaldybei
Veiverių krašto ūkininkams pasiskundus, rugsėjo 6 d. Prienų ūkininkų sąjungos rašte merijai teigiama, kad visas projekto techninis planas nebuvo derinamas su ūkininkais ir žemės savininkais.
„ parašai iš ūkininkų buvo surinkti naudmenų ir pasėlių deklaravimo metu, teigiant, kad jie reikalingi tik pritarimui ruošti techninio plano projektavimą. Todėl tas pats parašų lapas, kaip priedas prie melioracijos techninio priedo, yra neteisėtas ir yra faktas, kad parašai surinkti esant dar neparuoštam melioracijos projektui.“
Toliau rašte, kuris pasirašomas sąjungos pirmininkės Astos Gluoksnienės, kviečiama visgi tartis ir susitarti, bet… savivaldos klerkai laikosi savo – „viskas teisėta“.
Atsirašoma
Tuo tarpu Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas į jam adresuotą raštą atsako labai valdininkiškai: „Atsakydami informuojame, jog, atsižvelgiant į gyventojų ir ūkininkų prašymus, situacijos įvertinimą vietoje, apžiūrėjus griovių ir drenažo techninę būklę, į tai, jog nustatyta, kad didžioji dalis melioracijos ištekėjimo žiočių yra po sąnašomis, Valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisija atrinko Projektą „Prienų rajono Veiverių kadastrinės vietovės dalies melioracijos sistemų rekonstrukcija“. 2024-06-15 informacija apie numatomus atlikti melioracijos darbus buvo paviešinta. Informaciniai laiškai buvo išsiųsti tik tiems sklypų savininkams, kurių žemės sklypuose bus rekonstruojamos drenažo sistemos. Projektuotojas UAB „Melprojekta“ (toliau – Projektuotojas), rengiant techninį projektą, buvo atvykęs į Veiverių kadastrinę vietovę ir atliko techninio darbo projektui parengti reikalingus tyrinėjimo darbus. 2024-08-22 buvo parengtas techninis projektas.
Kaip teisingai Jūsų 2024-09-06 kreipimesi nurodyta, Veiverių seniūnijos gyventojų parašai dėl pritarimo projektui buvo renkami iki techninio projekto parengimo (parengtas 2024-08-22), kaip tai reglamentuota teisės aktuose. Vietovės darbų schema buvo pateikiama kartu su parašų rinkimo lapu dar prieš Projektuotojui rengiant techninį darbo projektą ir gyventojų parašai buvo reikalingi tik pritarimui ruošti techninio darbo projektą, todėl teigti, kad parašai buvo renkami neteisėtai, negalima.“
Kalba ūkininkai
Paliekant struktūrines biurokratines diskusijas, pakalbinome ūkininkus – juk, teoriškai, iš projekto daugiausiai naudos turėtų gauti kaip tik jie.
Ūkininkas Martynas Butkevičius pasakoja istorijos pradžią. „Vyksta rajono Tarybos posėdis, jau tuoj sėja, o nėra detalaus plano. Užeinu, nes noriu paklausti: mere, kaip gi taip? Bet kadangi jis labai užimtas, išeina pabendrauti Jūratė Zailskienė – vicemerė, atsakinga už melioracijos reikalus“, – prisimena jis.
Tada du merijos darbuotojai, kaip liudija M.Butkevičius, atsiunčiami Veiveriuosna ir seniūnijoje bando pristatyti projektą. „Blaškosi, painiojasi, nieko esminio nepasako – peizelas“, – nurodo jis.
Tuomet, anot pašnekovo, ir gimė raštas Prienų ūkininkų sąjungai, kuri paskui rašo savivaldybei. Bet merija atrašo taip, kaip viršuje cituojama. Gi žemdirbys iš gauto projekto sužino, kad per jo žemes drieksis vykdytinų darbų trasos. Ir, nutik man taip, ten, kur jau melioruota. Ir, pasirodo, jis toks ne vienas.
Pinigai balon ar kažkam?
Kitas rajono ūkininkas Martynas Pažėra „Valstiečių laikraščiui“ aiškina, kad tokie projektai ne tik nereikalingi, bet dar ir žalingi. „Na kaip kitaip galima pasakyti? Įgyvendinamas projektas, pinigai tikrai nemaži…. Pinigai įsisavinami, o ūkininkui naudos nulis. Ten, kur buvo užmirkę – taip ir bus, kur užsnigę – taip pat irgi bus. Netvarko ko reikia“, – teigia jis.
M.Pažėra teigia, kad jei žemdirbiai gautų įsisavinamus ar gal pasisavinamus per valdiškus kiaurasamčius leidžiamus pinigus – seniai viskas būtų daug geriau sutvarkyta. „Mes ir taip jau seniai daugelis turime ekskavatorius, kitas technikas. Patys klojame drenažo griovius, vamzdžius. Tai, ko mums tikrai reikia. O šiuo atveju… Pinigai kažkam, – piktinasi jis. – Melioruoti valdiškais pinigais tai, kas jau mano paties melioruota, yra gudru.“
Ūkininkė Aušra Babenskienė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistui patvirtina, kad iš tokios melioracijos jokios naudos nematanti, o ir informacijos negavusi. Tai, po kokiu dokumentu iš jos ir kitų buvo išvilioti parašai, ji tiesiog lakoniškai pateikė žurnalistui.
Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui taip pat nepatinka tokia tvarka: „Seniai sakiau, kad pinigus reikia skirti tik tiesiogiai ūkininkams. Patys parinks rangovus, užsakys planus, valdžiai mažiau reiks viešinimo ir pristatymo, o savo ūkyje niekas dvigubai ar trigubai nieko nemelioruos. Ir kaštai administravimo bus ne tokie.“
Tik, panašu, kad kol tokios tvarkos sulauksime, kai kur numelioruos ne tik laukus, bet ir savivaldybių pinigus.
Vietoj išvados
Meras A.Vaicekauskas atostogauja, tad, kaip oficialiai nurodo jo kanceliarijos klerkai – ne melioracija jam galvoje. Ir žiniasklaida palauks – komentarų nebus. Tokia maždaug vieno sakinio komentaro fabula. O klausimai juk paprasti. Tam ir vicemerai yra, ir dar specialistai, bet meras, matyt, liepia užsiklijuoti burnas, kol meras sugrįš. Kad ko nors netinkamo neprikalbėtų.
Šaltinis: Tomas Čyvas, valstietis.lt, 2024-10-22
Svarbu laikytis 6 GAAB standarto reikalavimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto reikalavimus, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. Pareiškėjai, įgyvendinantys 6 GAAB standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d. privalo laikytis tam tikrų reikalavimų.
Deklaruojantieji iki 50 ha paramai tinkamo ploto ne mažesniame nei 50 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynų plotus) ir deklaruojantieji daugiau kaip 50 ha paramai tinkamo ploto ne mažesniame nei 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant sodų ir uogynų plotus) turiauginti žemės ūkio augalus arba palikti ražienas ar kitų augalų liekanas.
Ražienų plotuose arimas yra draudžiamas, tačiau nėra draudžiamas žemės dirbimas bearimiu būdu, t. y. ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas (pvz., seklus skutimas) taip, kad ražienos išliktų matomos.
Žemės dirbimas deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas. Juodąjį pūdymą, išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose, iki spalio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau išvardyti reikalavimai yra netaikomi sodų ir uogynų plotuose, kurie einamaisiais metais yra įveisiami arba atnaujinami, bei plotuose, kuriuose einamaisiais metais buvo auginamos daržovės (klasifikatoriaus kodai AGU, POM, DUK, AGK, POD, BUR, BRO, KOP, KOŽ, KOK, KOB, ART, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, DAK, SAL, CUK, MOL, PAT, SLO, RID, RDK, AGR, PAP, GRE, RŪG, KRA, ŠPI, ROP, BAK, PAS, RAB, ŠPA, KRI, PAU, SLU, DAM), bulvės (kodas BUL) ir runkeliai (kodai CUR, PAR).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-23
Vykdoma pareiškėjų ir paramos gavėjų apklausa
Informuojame, kad šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atlieka pareiškėjų ir paramos gavėjų apklausą. Apklausa bus vykdoma iki lapkričio 3 d. įskaitytinai. Apklausa siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėjai ir paramos gavėjai yra gerai informuoti apie paramos priemones, ar informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, kokia respondentų nuomonė apie paramos administravimo skaidrumą, kaip jie vertina aptarnavimą ir kitas NMA teikiamas paslaugas.
Apklausos duomenys reikalingi siekiant tobulinti NMA veiklą ir klausimyne nėra teiraujamasi jokios asmenį identifikuojančios ar finansinės informacijos.
Kvietimai dalyvauti apklausoje siunčiami tik tiems pareiškėjams, paramos gavėjams, kurie sutiko dalyvauti NMA organizuojamose apklausose (sutikimą buvo pažymėję NMA informaciniame portale ar paraiškoje).
Dėkojame už sutikimą bendradarbiauti ir maloniai prašome skirti laiko atsakymams į klausimus.
Jūsų nuomonė mums labai svarbi!
NMA užsakymu tyrimą atlieka duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė „TNS, UAB“, kuri užtikrina duomenų anonimiškumą ir Jūsų atsakymų konfidencialumą. Apklausos metu gauta informacija bus naudojama tik tyrimo tikslais, o duomenys analizuojami apibendrinta forma.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-22
VMVT padės sukurti ir įdiegti naujus, aplinkai draugiškus maisto produktų ženklinimo sprendimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), dalyvaudama KU Leuven universiteto projekte „Horizon Europe“ „TealHelix“ prisidės prie maisto ženklinimo sistemos pakeitimo. Naujas ženklinimas padės sužinoti, kaip maisto produktai gaminami nuo pradžios iki pabaigos ir kokį poveikį jie daro aplinkai.
VMVT, kaip viena iš šio projekto pagrindinių partnerių, rūpinsis, kad būtų užtikrinta, jog šie nauji ženklinimo sprendimai atitiktų Europos Sąjungos sveikatos ir saugos standartus.
Kuriama nauja ženklinimo sistema vartotojui turėtų padėti aiškiau ir paprasčiau suprasti pateikiamą informaciją ant maisto produktų pakuočių. Kuriant ją bus remiamasi vartotojų elgsenos tyrimais, analizuojamas produktų gamybos ciklas.
Projektą koordinuoja KU Leuven universitetas, vienas iš pirmaujančių Europos universitetų, turintis didelę patirtį tyrimų ir inovacijų srityje. Šio universiteto vadovaujama komanda, kartu su kitais partneriais, sieks užtikrinti, kad naujosios ženklinimo sistemos atitiktų šiuolaikinius tvarumo iššūkius ir būtų naudingos tiek gamintojams, tiek vartotojams. Visa tai prisidės prie didesnio maisto pramonės skaidrumo. Projekto įgyvendinimas numatytas iki 2028 metų rugpjūčio mėnesio.
