Žemės ūkio naujienos: 2024-10-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvoje sparčiai mažėja ekologinių ūkių: kaltina ir itin menką vartojimą
Nors Lietuva tikisi iki 2030-ųjų metų du kartus padidinti ekologinių ūkių plotus, ūkininkai tokiais planais abejoja. Kol kas ekologiniai ūkiai ne plečiasi, bet traukiasi. Tam įtakos turi nepalanki išmokų sistema ir itin menkas ekologiškos produkcijos poreikis. Tauragės rajone Ruikių kaime ūkininkaujantis Paulius Macas valdo apie pusę tūkstančio hektarų žemės, augina pustrečio šimto galvijų, pusė jų – melžiamos karvės. Sako – ekologiškai ūkininkauti nelengva.
Lietuvoje ekologiškai dirbamos žemės plotai – mažiausi iš Baltijos šalių
Ūkininkas svarsto atsisakyti dešimtmetį vystyto ekologinio ūkininkavimo.
„Šiai dienai jau ir mes gvildenam mintį, kad turbūt teks trauktis iš tos ekologijos, nes idėja ilgai nebūsi sotus“, – teigia jis.
Mėsinius galvijus keliolika metų auginantys Būdviečių kaimo ūkininkai Kleinaičiai sako ekologinį ūkį jau anksčiau sumažinę ir planuoja dar labiau trauktis. Pasak ūkininkų, vartotojas ekologiškai produkcijai nelojalus. Dažniau renkasi ne tokius kokybiškus, bet pigesnius produktus.
„Niekas nenori mokėt už produkciją, niekam nereikia arba kaina yra neadekvati. Darbas yra tas pats, technikos reikia daugiau. Dirbi, gaila neadekvataus darbo. Niekas už tai nemoka“, – sako ūkininkas Donatas Kleinaitis.
Per pastaruosius metus ekologinių ūkių sumažėjo penktadaliu, tokio ūkininkavimo atsisako ir smulkieji, ir stambesni ūkiai. Tam įtakos esą turi neparanki paramos politika.
„Prisibijo visos tos veiklos sertifikavimo, pradėti įsipareigoti, tarkim, 5 metam. Tos išmokos didėja ne taip ženkliai, kaip norėtųsi“, – priduria ūkininkė Jurgita Kleinaitienė.
Ekologinės gamybos plotai šalyje sudaro mažiau nei dešimtadalį visos dirbamos žemės. Tačiau siekiama, kad iki 2030-ųjų ekologinis ūkininkavimas užimtų bent 16 proc. žemės ūkio naudmenų.
Bandydama skatinti ekologinį ūkininkavimą Tauragės savivaldybė rajono ūkininkams jau kelerius metus skiria finansinę paramą.
„Skiriam paramą pirmais metais, kiek sumoka sertifikavimo mokesčio. Taip pat numatyta ūkininkų rėmime, kad ūkininkai gali tvarkytis ir melioracijos sistemas“, – sako Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas.
Lietuvoje ekologiškai dirbamos žemės plotai mažiausi iš Baltijos šalių ir užima tik apie 8 proc. dirbamos žemės, kai tuo metu Latvijoje 14, o Estijoje net 20 procentų. Pasak ekspertų, statistinis Europos Sąjungos vartotojas per metus ekologiškai produkcijai išleidžia apie 100 eurų, Lietuvoje – vos apie 20. Labiausiai ekologišką produkciją vertina šveicarai – per metus tam išleidžia apie pusę tūkstančio eurų.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2024-10-23
Įveisk mišką ir uždirbk iš CO2 kreditų: Lietuvoje už hektarą galima gauti apie 700 eurų
Lietuvoje šiemet veiklą pradėjusi kompanija „Arbonics“ ragina neišnaudojamos žemės savininkus imtis miškininkystės ir už tai gauti anglies dvideginio (CO2) kreditų, kurie labai paklausūs tarp tarptautinių korporacijų, tokių kaip „Microsoft“. „Kalbame apie 15 tūkst. eurų už hektarą per artimiausius 20 metų“, – tikėtiną uždarbį įvardija bendrovės vadovas Kristjanas Lepikas.
Ji paaiškino, kad situaciją artimiausiais metais turėtų pakeisti naujas Europos Komisijos (EK) reguliavimas.
„Europoje turi atsirasti visų projektų, kurie dalyvauja anglies kreditų schemose, duomenų bazė. Ten visi projektai turėtų būti suregistruoti, bus aišku, kur tas projektas vyksta, ar jis turi realų poveikį. Kiekvienas vartotojas, kuris norės tuos kreditus nusipirkti ar dalyvauti tokioje schemoje, galės gauti daug daugiau informacijos ir pasitikrinti, ar tai realūs dalykai, ar kažkoks smegenų plovimas“, – LRT.lt sakė ji.
Galimybė užsidirbti
Vienas CO2 kreditas yra 1 tona sukaupto arba neišskirto CO2. K. Lepikas pasakojo, kad juos perka įvairios tarptautinės bendrovės, turinčios tikslą būti neutralios klimatui.
„Microsoft“ CO2 kreditams teikia labai daug dėmesio. Tai labai smarkiai auganti rinka, tačiau tą augimą pamatyti nėra labai lengva. Pavyzdžiui, jei „Microsoft“ nusiperka kreditų, jie kartais paskelbia pranešimą, tačiau neprivalo to daryti. Būdamas labai arti veiksmo galiu pasakyti, kad tai viena sparčiausiai augančių rinkų apskritai pasaulyje. Niekas tiksliai nežino, kur būsime 2030 m., bet matydami, kaip EK reikalavimai stumia įmones to link, manau, dabar globaliai yra maždaug 1 tūkst. tuo užsiimančių bendrovių, o po kelerių metų bus 3–4 tūkst.“, – sakė jis.
CO2 kredito kainą nustato rinka, tačiau K. Lepikas įvardijo, kad iš jų Lietuvoje galima uždirbti apie 15 tūkst. eurų per 20 metų.
„Žinoma, yra daug kintamųjų: kokius medžius sodinsite, koks yra dirvožemis ir pan. Galiu pasakyti, kad prieš įeidami į rinką turime investuoti 20 tūkst. eurų, kad ištirtume dirvožemį ir pan. Beje, ataskaitą klientui pateikiame nemokamai. Uždirbame tik tada, kai jis pradeda gauti pajamų iš anglies dvideginio kreditų. Imame 10 proc. Taigi, pasodinate mišką, o pirmus kreditus gaunate 5-aisiais metais. Tai yra pirmas kartas, kai ir mes gauname pajamų.
Mūsų įmonei reikia investuoti apie 20 mln. eurų prieš gaunant kokias nors pajamas. Jei paklaustumėte, kiek aš asmeniškai tuo tikiu, tai akivaizdu. Šiam projektui skiriu ir dar skirsiu bent 10 savo gyvenimo metų. Iš investuotojų esame surinkę 7,5 mln. eurų, dar šiek tiek trūksta iki 20 mln. eurų tikslo. Labai atvirai dalinuosi skaičiais, manau, nėra prasmės to slėpti. Mūsų investuotojai nėra eiliniai, kurie nori kuo greitesnės grąžos, jie irgi tiki tuo, ką mes kuriame“, – interviu LRT.lt dėstė K. Lepikas.
„Hektaras miško leidžia uždirbti maždaug po 700 eurų per metus. Jei turi 10 hektarų, uždirbi 7 tūkst. eurų, tai yra jau visai neblogai. Kokia alternatyva? Už pievų priežiūrą EK skiria apie 100 eurų už hektarą per metus“, – palygino jis.
„Arbonics“ skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 150 tūkst. hektarų neįveiklintos žemės.
„Šiuo metu Lietuvoje turime beveik dešimt klientų. Tačiau ką tik pradėjome veiklą. Bendrai Estijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikianti kompanija „Arbonics“ yra bendravusi su 5 tūkst. žemės valdytojų“, – sakė K. Lepikas, pridūręs, kad artimiausiu metu ketina plėstis ir į Švediją bei Lenkiją.
Pašnekovas įvardijo, kad sertifikavimo metu dirba su viena garsiausių šios srities organizacijų iš JAV – „Verra“.
„Kalbant apie pirkėjus, pavyzdžiui, „Microsoft“ turi 150 žmonių komandą, kurie dirba su šia tema. Galite įsivaizduoti, kaip smarkiai jie patikrina visas detales. Jie turi ilgą reikalavimų sąrašą, nes jeigu kur nors padarytų klaidą, būtų apkaltinti „žaliuoju smegenų plovimu“.
Paaiškėtų, kad iš tikro nieko gero planetai nepadarė. Dėl to naudojamės JAV organizacijos „Verra“ paslaugomis, kuri ir išduoda sertifikatus. Žemės valdytojas gauna šiuos sertifikatus ir gali juos parduoti korporacijoms. Supratome, kad pirmiausia turime sukurti labai patikimą duomenų bazę ir suprasti kiekvienos šalies ypatybes. Pavyzdžiui, Lietuvoje sukūrėme programą, į kuria sudėtas visas tiek „Verra“, tiek EK, tiek ir Lietuvos valstybės bei savivaldybių reguliavimas. Jei kreipiatės į mus turėdami, tarkim, 10 hektarų pievų, galime per kelias minutes jums labai tiksliai pasakyti, kokia jų dalis yra tinkama ir kiek galima iš to uždirbti“, – sakė jis.
Ketina pasodinti 1 mln. medelių
Vienas bendrovės „Arbonics“ klientų Lietuvoje yra „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“. Kaip sakė jo vadovaujantis partneris Martynas Samulionis, jie jau šiuo metu yra įveisę apie 200 ha mišraus miško ir iš viso pasodinę 750 tūkst. medelių.
„Planuojame aktyviai tęsti darbus ir artimiausiais metais – manome, kad 2025 m. pabaigoje mūsų pasodintų medelių skaičius viršys 1 mln. Mūsų projektai – ilgalaikiai, 100 metų trukmės, todėl skiriame daug dėmesio pasiruošimui, atsižvelgiame į kintantį klimatą ir profesionalų rekomendacijas, kruopščiai parenkame tinkamas rūšis konkrečiam miško įveisimui, siekiame užauginti ir formuoti mišrius, atsparius aplinkos veiksniams medynus.
Dažniausiai sodiname beržus, paprastąsias pušis ir juodalksnius. Įveisę mišką, reguliariai jį lankome, investuojame į jo priežiūrą. Tikime, kad visi šie žingsniai ateityje sukurs įvairiapusę vertę ir miško savininkui, ir visai mus supančiai aplinkai“, – pasakojo jis.
K. Lepikas sakė, kad Lietuva turi didelį miškų atkūrimo potencialą.
„Švedijoje jis yra kur kas mažesnis ir ten siūlysime kitą produktą – 78 proc. Švedijos teritorijos jau dabar sudaro miškai. Dar pabrėšiu, kad medžiai Lietuvoje auga kitaip nei Estijoje. Lietuva yra geresnėje padėtyje, esame piečiau ir medžiai auga greičiau. Sukūrėme modelius, kurie parodė, kaip greitai medžiai auga Lietuvoje, žemė čia kitokia.
Mūsų programinė įranga gali pasakyti, jei turi tam tikrą dirvožemį, kokius medžius ten geriausia sodinti ir kaip greitai jie užaugs. Pavyzdžiui, Lietuvos pajūryje galite pastebėti, kad pušys yra mažesnės. Taip yra dėl vėjo, o dirvožemyje yra daugiau smėlio. Taip, tai gražus miškas, bet giliau žemyne pušynai užauga aukštesni. Galime tai suprasti remdamiesi programa. Reikia įvertinti dirvožemį, medžius ir geografiją.
Klimatui šylant, medžiai migruoja į šiaurę. Anksčiau medis per tam tikrą laiką (20 metų) užaugdavo Lenkijos pietuose, o dabar tiek pat trunka Lietuvoje. Miškai auga greičiau. Lietuvoje geriausia auginti plačialapius, pavyzdžiui, beržus ar ąžuolus. Beje, beržai CO2 saugojimui tikrai labai geri. Jie greitai auga, tačiau, žinoma, reikia atsižvelgti ir į dirvožemį. Būna situacijų, kai beržai toje žemėje neauga ir reikia sodinti ką nors kitką. Paprastai taip būna pajūryje – ten labiau tinka pušys“, – dėstė pašnekovas.
Galės uždirbti ir iš medienos
K. Lepikas pažymėjo, kad įveisto miško savininkai galės uždirbti ne tik iš CO2 kreditų, bet ir iš medienos, kurią galės parduoti, kai miškas subręs, t. y. po 40, 60 ar 80 metų.
Ar tai reiškia, kad iki tol sukauptas CO2 bus paleistas į orą? G. Tamulaitytė sakė, kad nebūtinai.
„Svarbu pažiūrėti, kur paskui ta mediena naudojama. Ar kaip malkos ir viskas sukūrenama, nes tada visas 50 ar 60 metų kauptas CO2 išleidžiamas atgal. Bet gal ta mediena bus naudojama ten, kur išlaikys savo struktūrą, bus medinis namas, kuris CO2 ir išlaikys savyje. Tada išeina dviguba nauda, nes ir sukaupiame CO2, praėjo 60 metų, miškas užgyveno didelę biologinę įvairovę, o žmogus dar galės iš to užsidirbti pinigų“, – svarstė ji.
Aplinkosaugos specialistė dar pažymėjo, kad yra ir geresnių būdų CO2 išsaugoti.
„Miškai yra ne vienintelės ekosistemos, kurios kaupia anglį. Daugiausiai CO2 sukaupia pelkės. Reikėtų žiūrėti ir į tokias ekosistemas, nes miškas gali būti sunaikinamas labai paprastai, pavyzdžiui, kilus gaisrui. Pelkės gali gyvuoti tūkstančius metų ir anglis jose niekur nedings“, – sakė ji.
Ji taip pat ragino išsaugoti pievas, kurios irgi yra vertingos ir neturėtų būti užsodinamos mišku vien dėl galimybės užsidirbti iš CO2 kreditų.
„Labai svarbu, kad kai kalbame apie tokius projektus, jie vyktų ten, kur ir turi vykti. Kad nebūtų taip, kad yra nusausinamos pelkės ir ten užsodinamas miškas tam, kad gautų kreditų“, – įspėjo G. Tamulaitytė.
Žemdirbiai irgi uždirba iš CO2 kaupimo
K. Lepikas užsiminė, kad CO2 kreditų galima uždirbti ne tik iš miškų, bet ir iš kitų sprendimų. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia „HeavyFinance“, valdanti vieną didžiausių anglies kaupimo ūkininkavimo programų Europoje.
Klimato kaitos startuoliu besivadinančio „HeavyFinance“ tvarumo vadovė Violeta Gevorkjan LRT.lt sakė, kad jie ir „Arbonics“ dirba su skirtingais sektoriais, todėl tiesiogiai nekonkuruoja.
„Neteko susidurti su atvejais, kad kas nors pirktų žemės ūkio paskirties žemę ar mišką vien tam, kad būtų generuojami anglies taršos sertifikatai. Jei vertintume nei miško, nei žemės ūkio neturinčio asmens galimybes, reikėtų įtraukti ir perkamos žemės kainą kreditams generuoti ir kitus kriterijus – per daug dedamųjų, kad galėtume vienareikšmiškai atsakyti. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vienas miškų anglies kreditas tarptautinėje rinkoje šiuo metu kainuoja apie 5 JAV dolerius, o žemės ūkyje – apie 40 dolerių“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad 5 dolerius kainuoja miško apsaugojimas nuo iškirtimo (angl. avoidance), o žemės ūkyje jie generuoja iš atmosferos pašalintos ir dirvožemyje užrakintos anglies kreditus (angl. removal), kurie tarptautinėje rinkoje šiuo metu kainuoja po maždaug 40 dolerių.
V. Gevorkjan dar papasakojo, kad į daugiau nei 600 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės „HeavyFinance“ programą įtrauktų ūkių laukuose atliekami laboratoriniai dirvožemio tyrimai, ūkininkams teikiamos nepriklausomų tarptautinių agronomų konsultacijos, į procesą įtraukiami ir vietos universitetai bei ūkininkų asociacijos.
„Taip padedame ūkių savininkams pereiti prie tvariosios žemdirbystės ir iš atmosferos pašalinti kuo daugiau CO2 emisijų pagerinant dirvožemio kokybę ir ūkio pelningumą“, – nurodė ji.
„HeavyFinance“ tinklapyje nurodoma, kad, vertinant konservatyviai, vienas hektaras dirbamos žemės iš atmosferos pašalina 2,3 tonos CO2 emisijų. Tai reiškia, kad ūkininkai gali uždirbti vidutiniškai bent 30 eurų už hektarą per metus.
„Tačiau reikia pabrėžti, kad anglies sertifikatų kaina tarptautinėje rinkoje priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, todėl pateikiami skaičiavimai yra preliminarūs“, – priduria bendrovė.
Šaltinis: Edgaras Savickas, LRT.lt, 2024-10-24
Mokesčių inspekcija primena: žemės mokesčiui sumokėti liko mėnuo
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešime žiniasklaidai informuoja, kad privačios žemės savininkai prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024 metus. Dauguma žemės savininkų informaciją apie žemės mokestį netrukus gaus ir e. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI e. paslaugomis, deklaracijos bus išsiųstos klasikiniu paštu. Žemės mokestį reikia sumokėti iki šių metų lapkričio 15 d.
„Siekiame, kad žemės mokesčio mokėjimas būtų kuo patogesnis jos savininkams. Didžioji dalis deklaracijų jau yra paruošta ir pateikiama mūsų e. sistemose, o tiems, kurie neturi galimybės jomis naudotis, informaciją išsiunčiame paštu. Tikimės, kad šis procesas vyks sklandžiai, o gyventojai galės be jokių rūpesčių laiku atlikti mokėjimus“, – teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Šiemet popierinės deklaracijos klasikiniu paštu bus išsiųstos maždaug 165 tūkst. žemės savininkų. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojai, nesinaudojantys VMI e. paslaugomis, turėtų nurodyti teisingą gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Savo adresą gyventojai gali pasitikrinti seniūnijose arba prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų.
VMI primena, kad mokėtojai būtų budrūs ir gavę pranešimus e. paštu pasitikrintų, ar šis pranešimas atsiųstas iš VMI. Oficialūs VMI e. pašto adresai visada baigiasi galūne @vmi.lt.
Kaip sužinoti mokėtiną sumą ir atlikti mokėjimą
Paprasčiausias būdas sumokėti mokestį – per Mano VMI. Taip pat galima atlikti mokėjimą bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose bei kitose mokėjimų įstaigose. Jei mokestį už kitą asmenį atlieka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą.
Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkę žemės mokesčio temą, gali sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą automatiniu pranešimu, nelaukdami eilėje.
Papildoma informacija ir konsultacijos
Norint apsilankyti VMI aptarnavimo padaliniuose, būtina išankstinė registracija VMI svetainėje arba numeriu +370 5 260 5060. Individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo taip pat teikiamos šiuo telefonu.
Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį galima rasti interneto svetainėje, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“. Taip pat VMI yra paruošusi vaizdo įrašą „Kaip sužinoti savo žemės mokestį?“.
Šaltinis: LRT.lt, 2024-10-23
Seimo komitetas kitąmet prašo daugiau finansavimo žemės ir miško savininkų kompensacijoms
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) po svarstymo trečiadienį pritarė patobulintam kitų metų valstybės biudžeto planui. Tarp komiteto pasiūlymų – papildomos lėšos žemės ir miško privačių savininkų ir valdytojų kompensacijoms, taip pat didesnis finansavimas žemės ūkio darbuotojų atlyginimams kelti. Komitetas siūlo papildomai skirti 2 mln. eurų valstybės perduotoms savivaldybės žemės funkcijoms vykdyti ir žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui savivaldybėse ir seniūnijose kelti.
„Būtų verta paminėti 2022 m. birželio 28 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris įpareigoja įstatyme numatant apribojimus numatyti ir kompensavimo mechanizmą. Tai yra susieti dalykai ir tikėkimės, kad niekas ir negaus kompensacijos, jei nepagrįs kompensacijos dydžio pagal galiojančius teisės aktus“, – trečiadienį KRK posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis posėdyje teigė, jog pagal Vyriausybės parengtą metodiką nuspręsta siūlyti papildomą 12 mln. eurų sumą, kuri būtų skirta tik būtiniesiems nuostoliams atlyginti.
„Pagal (Vyriausybės parengtos – ELTA) metodikos apimtis ir yra pateikti tie skaičiavimai, kuriuos Valstybinė miškų tarnyba įvertino ir atsižvelgiant į esamą reguliavimą tiesiog pateikė“, – teigė A. Gaižutis. „Šitos sumos, kurios yra pateiktos yra pačios minimaliausios ir būtinos įvestiems nuostoliams atlyginti“, – paaiškino jis. Komiteto narys, konservatorius Sergejus Jovaiša pasiūlė numatyti kompensacijų išmokėjimo terminą, jeigu nuostolių būtų daugiau nei skaičiuojama dabar. „Jei tas poreikis bus didesnis nei dabar prašoma, ar neturime nusimatyti termino pagal kurį turėtų būti išmokėtos tos kompensacijos. (…) Manau, kad turėtų būti numatyta daugiau nuostolių dėl ribojimų“, – siūlė jis.
Žemės ūkiui skiriamos lėšos mažės 22,3 mln. eurų
2025 m. biudžete žemės ūkiui suplanuoti 1,25 mlrd. eurų – 1,22 mlrd. eurų ministerijai ir 31,2 mln. eurų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Lyginant su šiais metais, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) skiriama 22,3 mln. eurų mažiau, VMVT finansavimas mažės 400 tūkst. eurų. 80,4 proc. šios sumos sudarys ES lėšos, 11,5 proc. atkeliaus iš valstybės biudžeto. 595,6 mln. eurų ŽŪM biudžeto sudarys tiesioginės išmokos, 433,3 mln. eurų numatoma kaimo plėtros programai.
Pasak Žemės reikalų viceministro Vytenio Tomkaus, bendros ŽŪM skiriamos lėšos bus mažesnės 22,3 mln. eurų todėl, kad 2025 m. Europos Sąjungos (ES) Lietuvai skirs lėšas tik pagal vieną kaimo plėtros paramos programą. „Ateinančių metų biudžete atsispindi tai, jog baigiasi kaimo plėtros programos priemonės. Kitais metais liks tik strateginis planas, viena programa. Lygiai taip pat žuvininkystės – baigiasi praėjęs laikotarpis, todėl Europos Sąjungos lėšų sumažėja, ir nors strateginio plano priemonės žuvininkystei didinamos, bet bendras sumažėjimas matysis“, – posėdyje teigė V. Tomkus.
ELTA primena, kad šią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą. Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc. Biudžeto projektui papildomas KRK trečiadienio posėdyje pritarė.
Šaltinis: delfi.lt, Dominykas Datkūnas, 2024-10-23
A.Svitojus neabejoja: kaimą kurs iniciatyvūs žmonės
Spalio 18 d. Utenos kultūros centre pagerbti ūkininkai, apdovanoti „Metų ūkio“ ir nuotraukų konkurso „Mažieji ūkininkai“ nugalėtojai. Šventė pradėta duonos pašventinimo ceremonija, kurią atliko Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas kun.Algis Neverauskas. Pirmą kartą rajone buvo organizuojamas nuotraukų konkursas „Mažasis ūkininkas“. Visą mėnesį Utenos rajono savivaldybė drauge su Utenos ūkininkų sąjunga kvietė tėvelius fiksuoti netikėtas, linksmas akimirkas, kuriose įamžintas vaikų susidomėjimas žemės ūkiu.
Mažieji konkurso dalyviai apdovanoti renginio rėmėjų Biovelos group ir Rokiškio pienas dovanomis.
„Metų ūkis 2024“ apdovanojimai
Geriausių iš geriausių ūkininkų apdovanojimų ceremonijai į sceną lipo Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas, vicemeras Rimantas Dijokas, Ūkininkų sąjungos pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Brigita Mosiejauskė ir Mindaugas Kinderis, Seimo narys Edmundas Pupinis, rėmėjų: Gringrasas, Agrenta, Švyturys, Utenos mėsa, Rokiškio pienas atstovai.
Į sceną pakviesti ir aplodismentais pasitikti konkurso „Metų ūkis 2024“ dalyviai: Aurelijus Galiauskas, ūkininkaujantis Gaižiūnų kaime; Sandra ir Gediminas Gužiai, ūkininkaujantys Zastrono kaime; Gražina ir Gediminas Skardžiai, bitininkaujantys Mikėnų kaime; Aidas Streižys, ūkininkaujantis Nemeikščių kaime; Laima ir Romas Kasiliauskai, ūkininkaujantys Ažugirių kaime; Leonardas Rinkevičius iš Joneliškio kaimo; Kristina ir Mindaugas Kinderiai iš Leliūnų kaimo.
Pirmąją vietą iškovojo Gražina ir Gediminas Skardžiai. Jiems įteikta Utenos rajono mero padėka ir Utenos rajono savivaldybės įsteigtas piniginis prizas – 3 tūkst. eurų, ir atminimo lenta.
Antrąją vietą iškovojo ūkininkai Kristina ir Mindaugas Kinderiai, kurie apdovanoti rajono mero padėka, Utenos rajono savivaldybės įsteigtu piniginiu prizu – 2 tūkst. Eurų.
Trečiosios vietos laimėtojas – Aurelijus Galiauskas, apdovanotas mero padėka, Utenos rajono savivaldybės įsteigtu piniginiu 1 tūkst. eurų piniginiu prizu.
Pagerbti ir kiti Utenos krašto ūkininkai: Aidas Streižys už darbštumą ir atsakingumą kuriant ir puoselėjant vynuogyninkystės ūkį bei aktyvią ūkio veiklos sklaidą; Sandra ir Gediminas Gužiai, už sėkmingą ekologinio gyvulininkystės ūkio kūrimą, puoselėjimą ir plėtrą; Laima ir Romas Kasiliauskai, už ilgametį ūkininkavimą ir neblėstančią energiją bei darbštumą puoselėjant pienininkystės ūkį; Leonardas Rinkevičius, už iniciatyvumą ir bendruomeniškumą, organizuojant įvairias veiklas ūkyje bei aktyvų dalyvavimą viešuosiuose renginiuose.
Žemės ūkio rūmų padėkos
Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir Utenos ūkininkų sąjungos pirmininkas įteikė padėkas Remigijui Trinkūnui, Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vyr. specialistui, už nepriekaištingą žemdirbių konsultavimą, nuoširdų jų interesų atstovavimą, bendradarbiavimą ir atsidavimą savo darbui ir Jolantai Guigienei, Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus specialistei, už nepriekaištingą žemdirbių konsultavimą, nuoširdų jų interesų atstovavimą, bendradarbiavimą ir atsidavimą savo darbui.
„Šiandien skiriame ypatingą dėmesį ir pagarbą žemdirbiams, kuriantiems šalies kaimo ateitį. Džiaugiuosi gražiu ir darbščiu rajono ūkininkų būriu, jų aktyvumu ir iniciatyvomis. Dirbdami išvien galime prisidėti prie Lietuvos regionų sėkmingos ateities. Dėkojame Utenos rajono savivaldybei už ūkininkams skirtą prizinį fondą ir rėmėjams, kurie nepagailėjo dėmesio ir dovanų ne tik ūkininkams, bet mažiesiems nuotraukų konkurso dalyviams ir nugalėtojams. Svarbu skatinti vaikus mylėti mūsų gražų Utenos kraštą, kaimą ir ugdyti tęsti ūkininkavimo tradicijas“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Utenos ūkininkų sąjungos pirmininkas dr. A.Svitojus.
Šaltinis: ZUR.lt, 2024-10-23
Ankstesnės žemės ūkio naujienos