Žemės ūkio naujienos: 2024-10-31

Tipiška danų karvė per metus pagamina 6 metrines tonas (6,6 tonos) CO2e, taigi už vieną karvę per metus reikės mokėti maždaug po 264 eurus, nuo 2035 m. – po 660 eurų. Gyvulininkystė traukiasi – „nematome apčiuopiamos logikos“ Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vertinimu, galvijų, kiaulių ir avių laikytojai bent artimiausioje ateityje neturėtų būti apmokestinami, kadangi Lietuva ir taip susiduria su mažėjančiu šių gyvulių skaičiumi – jų yra 4 kartus mažiau nei 1990 m. Anot ministerijos atstovų, toks apmokestinimas paskatintų dar labiau sumažinti šių gyvulių skaičių arba apskritai atsisakyti tokios veiklos.

ŽŪM pridūrė, kad galvijai yra vieninteliai gyvūnai, kurie menkos vertės produktus (žolinius pašarus) geba paversti aukštos energetinės ir ekonominės vertės produktais: pienu ir mėsa. „O gaunamas mėšlas ir srutos – ne tik labai vertinga organinė trąša, būtina palaikyti dirvos derlingumą, bet ir galimybė geriau apsirūpinti atsinaujinančiais energijos ištekliais: biodujomis ir elektra. Nematome apčiuopiamos logikos apmokestinti šaką, kuri tiesiogiai kuria vertę ir naudą plačiąja prasme, juolab, kad racionaliai taikant tvarius gamybos metodus yra galimybės mažinti ir ŠESD emisijas“, – pabrėžė pašnekovai.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė antrino, kad gyvulininkystė Lietuvoje sparčiai traukiasi, taigi, jei norime turėti savo natūralios produkcijos (pieno, mėsos), apmokestinti gyvulius būtų labai neprotingas žingsnis: „Mano asmenine nuomone, Lietuvoje yra tikrai didesnių taršos objektų. Todėl, manau, būtų tikslinga palyginti visas sritis (transportą, gamyklas ir kt.), o ne tik kryptingai kaltinti gyvulininkystę ir tuo labiau apmokestinti.“

Vienas iš būdų mažinti šiltnamio efektą – daugiau melžti?

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad Danijoje kiaulininkystė yra labai išplėtota. Anot jo, kiauliena danai apsirūpina 5–6 kartus daugiau, nei patys suvartoja, tad ją eksportuoja. O lietuviai – atvirkščiai – kiaulienos nepasigamina tiek, kiek suvalgo, t. y. 1 mln. (apie 47 proc.) kiaulienos užsiauginame, dar 1 mln. parsivežame. Taigi kiaulininkystės įtaka aplinkai Danijoje yra didelė, mėšlo ir srutų tvarkymas yra labai aktuali problema, kuriai reikia griežto reguliavimo, tačiau Lietuvoje pakanka tvarkingai vykdyti gamybą, teigė pašnekovas.

O Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas atkreipė dėmesį, kad kuo daugiau iš karvės primelžiama pieno, tuo mažiau ji išskiria CH4 ir CO2. Taigi, didindami pieninių galvijų produktyvumą, mažinsime šiltnamio efektą. „Daugelis pasaulio šalių planuoja pasiekti nulinę ŠESD emisiją 2050 m. pieninėje gyvulininkystėje. Šio tikslo esmė, kad CH4 ir CO2 būtų uždarame cikle, t. y. jų nebūtų išmetama daugiau, negu reikia karvės gyvavimo periode. Pasauliniais skaičiavimais, šiuo metu pieninė galvijininkystė yra atsakinga tik už 4 proc. ŠESD emisijos. O Lietuvoje išmetamo CO2 nuo 1991 iki 2017 m. sumažinome apie 2,3 karto. Taigi racionalaus preteksto mokesčio įvedimui tiesiog nėra“, – teigė pašnekovas.

Toks mokestis Lietuvoje „nuskandintų“ ūkininkus?

A. Baravyko nuomone, „tokia nesąmonė“, kaip minimo mokesčio įvedimas Lietuvoje, yra „įmanoma, tačiau mažai tikėtina.“ Jis paminėjo, kad gyvulininkystėje yra „apstu“ problemų ir be CO2 mokesčio: „Žinant ūkininkų nusiteikimą sulėkti traktoriais į Vilnių, tai galėtų nutikti ne kartą. Bet kuriuo atveju, pirmiausia mes stengtumėmės diskutuoti ir argumentuotai įrodyti, kad šiandien reikia gelbėti grimztantį kiaulininkystės laivelį, o ne prikrauti į jį papildomų akmenų, kad greičiau nuskęstų. Vežtume rodyti fermas, kurioms reikia rekonstrukcijų, o ne naujų mokesčių.“

Asociacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad pastaruosius 20 metų kiaulininkystės modernizavimui teko vos 2 proc. nuo 1 mlrd. eurų: „Tokiai šakai tiek mažai paramos, kaip karvei karštą dieną – stiklinė vandens. Toks požiūris ir lemia, kad kiaulininkystės šakos ir ūkių būklė kai kuriais atvejais yra labai problematiška, ūkiai neturi iš ko modernizuoti, atnaujinti gamybos priemonių.“ A. Baravyko pridūrė – jei ūkininkams tektų mokėti daugiau, galutinis produktas – kiauliena – brangtų ir vartotojui.

Kiek gyvuliai Lietuvoje prisideda prie šiltnamio efekto?

ŽŪM patikino, kad klimato kaitos švelninimo planuose nėra numatyta jokių mokesčių, vietoje to bus siekiama diegti taršą mažinančias technologijas, skaitmenizuoti gyvulininkystę, didinti mėšlo ir srutų tvarkymo tvarumą ir pan. Anot ministerijos, 2022 m. didžiausias visų ŠESD emisijų šaltinis buvo energetikos sektorius (įskaitant transportą) – 62 proc., tuo metu žemės ūkio sektorius sudarė tik 22 proc. Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėjos Jolantos Merkelienės, pagrindiniai metano emisijų šaltiniai Lietuvoje 2022 m. buvo gyvulininkystė (11 proc.), atliekų tvarkymo sektorius (4 proc.) ir energetika (2 proc.) nuo bendro šalyje išmesto ŠESD kiekio (18,9 mln. t. CO2e).

Ji atskleidė, kad gyvulininkystės sektoriaus metano emisija 2022 m. sudarė 2028 tūkst. tonų CO2e. O tai yra apie 50 proc. nuo bendros žemės ūkio sektoriaus emisijos ir beveik 11 proc. nuo bendro Lietuvos 2022 m. išmesto ŠESD kiekio. Pašnekovė aiškino, kad gyvulininkystės sektoriaus metano emisija susideda iš gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskyrusio metano (1763 tūkst. t. CO2e) ir mėšlo (265 tūkst. t. CO2e). Vis tik ji pridūrė, kad gyvulininkystės sektoriaus išmetamo CH4 kiekis nuo 1990 m. sumažėjo 64 proc., kadangi ženkliai sumažėjo gyvulių skaičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-30

Atlikus paraiškų atitikties vertinimą atrankos kriterijams paaiškėjo, jog didžiausią atrankos balų skaičių – 100 balų – surinko 15 paraiškų, jų bendra prašoma paramos suma sudaro 976 286 Eur, taigi visiems šiems pareiškėjams paramos lėšų pakanka iš dalies. Likusioms paraiškoms, surinkusioms 95 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakanka.

NMA jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl papildomų lėšų skyrimo. ŽŪM priims sprendimą, ar bus skirtos trūkstamos paramos lėšos – apie tai pareiškėjai bus informuoti atskirai.

Primename, kad pagal priemonę parama skiriama organizuoti ir vykdyti renginius, kuriuose suinteresuoti subjektai galėtų susipažindinti su SP, būtų skatinamas jų dalyvavimas rengiant, įgyvendinant SP, gerinant SP įgyvendinimo kokybę ir t. t. Dėl paramos šioms veikloms vykdyti buvo kviečiami kreiptis nacionaliniu ir vietos lygmeniu veikiantys Tinklo nariai (narių sąrašas skelbiamas LKT svetainės www.kaimotinklas.lt skyriuje Nariai“ esančiame narių sąraše).

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-31

Siekdama dar labiau populiarinti trumpąsias maisto tiekimo grandines – trumpiausią kelią nuo lauko ant stalo – ir paskatinti visuomenę vartoti vietiniuose ūkiuose užaugintus produktus, Žemės ūkio ministerija baigia kurti tam skirtą mokymų ir bendradarbiavimo įrankį.

Interneto svetainės https://maistograndine.lt/ tikslas – padėti maisto gamintojams susirasti savo potencialų vartotoją ar perkančiąją organizaciją.

Tai bus ne tiesioginių pirkimų platforma, bet bendradarbiavimo, susitarimų, kontaktų platforma, kuri turėtų tarnauti kaip duomenų bazė, žada Žemės ūkio ministerija.

Svetainėje tiekėjai (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai) ir pirkėjai (viešąsias maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos ar privatus sektorius) turės galimybę susirasti vieni kitus ir taip paspartinti vietinės produkcijos radimo ir įsigijimo procesus.

„Šiuo metu tenka dažnai išgirsti, kad tiekėjai nesuranda pirkėjų ir atvirkščiai – pirkėjai nežino kur rasti ūkininką, kuris galėtų parduoti savo užaugintą ar pagamintą produkciją.

Todėl kontaktų paieškos vyksta chaotiškai, individualiai, dažnai pagal kiekvieno ieškančiojo kantrybę ir užsispyrimą“, – pastebi Žemės ūkio ministerija.

Ką galima rasti naujoje svetainėje

Interneto svetainės https://maistograndine.lt/ paskirtis – sukaupti esamų ir būsimų trumpųjų tiekimo grandinių vystytojų duomenis, padaryti matomus visuomenei, rasti tinkamus, gauti dokumentų šablonus ir kitą naudingą informaciją.

Ši svetainė bus prieinama visiems, tačiau užsiregistravę svetainės lankytojai turės galimybę matyti daugiau informacijos, kuri padės vykdant tolesnius pirkimus – pardavimų sandorius su konkrečiais trumpųjų grandinių vystytojais.

Svetainėje bus skelbiamas tiekėjų sąrašas, kuris susiformuos automatiškai užpildžius registracijos skiltį.

Šiuo metu yra prasidėjęs aktyvus svetainės testavimas, todėl prašoma visų, vietiniu maisto realizavimu ar įsigijimu besidominčių pusių, t. y. tiek tiekėjų, tiek pirkėjų (vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, teikiančių maitinimo paslaugas), aktyviai jungtis, testuoti, teikti pastabas svetainės administratoriams (el. paštu maistograndine@zum.lt) ir tapti šios svetainės dalimi.

„Tikimės, kad metų gale pradėsianti veikti trumpųjų maisto grandinių svetainė ne tik paspartins supaprastintus pirkimo–pardavimo procesus, suburs tiekėjų ir pirkėjų tinklą, bet ir padidins trumpųjų maisto tiekimo grandinių žinomumą bei prisidės prie lietuviškos produkcijos populiarinimo ir paskatins jos vartojimą visuomenės mastu“, – tikisi Žemės ūkio ministerija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-29

Žirniai ir pupos (98,84 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Daniją, Prancūziją, Egiptą, Maroką ir Indiją (vidutinė kaina – 284,65 EUR/t).

Rapsų eksportas 2024 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo 84,13 proc. didesnis ir sudarė 85,91 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 459,77 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 19(455), 2024-10-28

,,Skirtingų mokslo, tyrimų ir rizikos vertinimo sričių ekspertų darbas ir nuolatinis bendradarbiavimas ne tik suteikia išskirtinę galimybę atlikti be galo svarbius ir reikalingus tyrimus visuomenės, gyvūnų ir maisto saugos stiprinimui, tačiau kartu tai ir jų pačių kompetencijų stiprinimo kelias, kuris būtinas ieškant vis naujų ir pažangių sprendimų tarptautiniu lygmeniu. Kviečiu ir toliau aktyviai naudotis šiomis galimybėmis bei stiprinti tarpusavio ryšį, nes tikrai galime ir turime pasisemti patirties vieni iš kitų. Taip pat labai svarbu gebėti perteikti naujausias mokslines žinias visuomenei lengvai suprantama kalba, paruošiant tam tikras gaires ar įvairių mokymų forma. Čia glaudus ryšys tarp mokslininkų ir komunikacijos specialistų, jų bendra veikla yra ypač reikšminga, todėl visuomet stengiamės skatinti ir plėtoti šią partnerystę“, – sveikindama susitikimo dalyvius kalbėjo VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.

Direktorės pavaduotoja bei EFSA Patariamojo forumo narė Jurgita Bakasėnienė apžvelgė veiklos aktualijas, akcentuodama nuolatinį EFSA veiklos skaidrumo didinimą, ypač vertinant šalių paraiškas dėl projektų finansavimo.

EFSA kontaktinių asmenų tinklo koordinatorė Elina Ciekure (EFSA centrinė būstinė, Parma, Italija), plačiau apžvelgdama EFSA veiklas, tikslus ir kontaktinių asmenų tinklo veiklą, pasidalino esminiais kriterijais, kurie būtini norint dalyvauti specializuotose EFSA veiklose. Pateikti sėkmingų projektų pavyzdžiai padrąsino įsitraukti ir Lietuvos organizacijas. Latvijos BIOR (Valstybinio maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų) instituto mokslininkė ir kaimyninės šalies EFSA kontaktinis asmuo Inese Siksna dalinosi savo darbo institute patirtimi, papasakojo apie vykdomus mitybos studijų projektus, tarp jų ir apie tyrimą, nagrinėjantį, ar vartotojai tinkamai naudoja maisto papildus. Rezultatus kiek plačiau ketinama viešai plačiajai visuomenei pristatyti jau kitąmet.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Mačiulskis susitikimo metu pristatė šiuo laikotarpiu itin aktualią laukinių paukščių ligų stebėsenos sistemą, skirtą aptikti paukščių gripo virusą ypač ankstyvoje stadijoje ir taip apsisaugoti nuo didesnių ligos protrūkių. Pabrėždamas žinių apie riziką būtinybę, specialistas taip pat apžvelgė naują EFSA specializuotą veiklą, kuri bus vykdoma nuo 2025 metų. Joje dalyvaus ir Lietuva: tai botulino neurotoksiną gaminančių bakterijų paplitimo Europoje tyrimas.

Kauno technologijos universiteto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė kalbėjo apie naujausius tyrimus, susijusius su įvairiais maisto produktais, kurie patvirtinti kaip naujas maistas, pvz., kai kurie vabzdžiai; ir aptarė jų galimą teigiamą bei neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei pasidalino informacija apie inovatyvių technologijų taikymą mikotoksinams iš maisto pašalinti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas dr. Aleksandr Novoslavskij atkreipė dėmesį į didėjantį atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygį, akcentuodamas, kad būtina nedelsiant imtis aktyvių prevencinių priemonių, siekiant suvaldyti kylančias grėsmes.

Tyrimų rezultatus apie maisto ir maisto medžiagų suvartojimą pateikė Higienos instituto vyriausioji specialistė Gabija Bulotaitė. Apklausų būdu surinkti duomenys atskleidė, kiek ir kokių produktų suaugusieji daugiausia suvartoja per dieną. Iš šių duomenų apskaičiuota, kad vis didėja iš riebalų gaunama energinė vertė, t. y. Lietuvoje suvartojama per daug riebalų, o tai nesutampa su mitybos specialistų rekomendacijomis dėl sveikatai palankios mitybos. Specialistė pažymėjo, kad ypač daug suvartojama mėsos ir riebių pieno produktų, tai yra rimtas signalas sveikatos priežiūros specialistams.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė pristatė EFSA kampaniją #PlantHealth4Life, skatinančią visuomenę atkreipti dėmesį į augalų sveikatą, nuo kurios priklauso ir žmogaus bei gyvūnų sveikata. One Health – vienos sveikatos – principą pabrėžia visos ES agentūros.

Tyrimus apie Lietuvoje auginamas bulvių, burokėlių veisles apžvelgė VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Jurgita Kulaitienė, atskleisdama, kad mažiausiai nitratų kaupiasi ekologiškai auginamų bulvių stiebagumbiuose, o burokėlių luobelė maistine verte pranoksta minkštimą, nes joje kur kas daugiau mikroelementų.

VMVT komunikacijos specialistė Greta Gudaitytė pasidalino patirtimi dalyvaujant EFSA koordinuotosios komunikacijos veikloje ir įspūdžiais iš mokymų Olandijoje, pateikdama įdomių įžvalgų apie rizikos komunikaciją.

Antroji renginio dalis buvo skirta EFSA 36-tojo straipsnio organizacijų teminėms diskusijoms, kurios vyko mažose grupelėse. Netrūko aktyvių pokalbių tarp skirtingų institucijų atstovų, kurie išsakė lūkesčius aktyviai bendradarbiauti ir dalintis gerąja praktika rizikos vertinimo srityje. Dalyviai pasakojo, kokie veiksniai juos motyvuoja bendradarbiauti tarpusavyje ir su EFSA, bei kas gali apsunkinti jų įsitraukimą. EFSA kontaktinis asmuo Agnė Vilkoicaitė užtikrino, jog bus atsižvelgiama į išsakytus pastebėjimus ir pasiūlymus, kad Lietuvos kompetentingų organizacijų tinklas veiktų kuo sklandžiau.

Apibendrindama susitikimą, VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Čiuberkytė pabrėžė, kad glaudus tęstinis bendradarbiavimas tarp mokslininkų, institucijų ir visuomenės yra esminis, siekiant užtikrinti aukštą maisto kokybę ir saugą Lietuvoje bei visoje Europoje.

Šaltinis: 2024-10-30