Žemės ūkio naujienos: 2024-10-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Traktorius ūkiuose ir soduose vis dažniau keičia keturračiai, pasakė kokius darbus su jais galima atlikti
Dauguma žmonių į keturratį žiūri kaip į pramoginę transporto priemonę, nors iš tiesų nemenka dalis parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, teigiama pranešime spaudai. Įvardijama, kad prie jų galima pritvirtinti įvairius padargus, žoliapjoves, priekabas ir taip vežti krovinius. Tiesa, dideliems traktoriams keturračiai neprilygsta.
Tai, kad keturračiai gali būti pozicionuojami kaip traktoriai, rodo jų registracijos subtilybės. Didžiuma Lietuvoje parduodamų keturračių yra registruojami savivaldybėse kaip T3B kategorijos traktoriai, tad jais galima važinėti viešaisiais keliais su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu. „Aišku, transporto priemonės nepigios, tačiau siauras, lengvas ir geru pravažumu pasižymintis keturratis padeda sutvarkyti daugybę reikalų“, – sako bekelės specialistas, vienas iš keturračių sporto Lietuvoje pradininkų, žinomas keliautojas Audrius Sutkus.
Nurodoma, kad keturračių funkcionalumą išplečia didelis įvairių priedų asortimentas.
Funkcionalumą užtikrina padargų gausa
Specializuotose parduotuvėse keturračiui galima nupirkti bent keliolikos skirtingų tipų priekabas įvairiems kroviniams vežti: jos gali turėti netgi hidraulines rankas. Parduodami žemės ūkio padargai: pavyzdžiui, plūgai ar kultivatoriai; jei reikia pjauti didelius žolės plotus, galima prikabinti žoliapjovę. Keturračio priekyje taip pat montuojami įvairūs priedai, kaip antai greideriai keliams lyginti ir net kaušai žemėms vežti. „Iš tiesų keturračiai turi tiek daug priedų, kad jie visomis prasmėmis sodyboje gali atstoti traktorių. Su jais galima dirbti miško, ūkio darbus ir prižiūrėti aplinką“, – komentuoja šiomis transporto priemonėmis prekiaujančios ir bent kelis šimtus skirtingų padargų keturračiams asortimente turinčios bendrovės „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius.
Dideliems traktoriams neprilygsta
Tiesa, lengvas keturratis savo specifikacijomis ir galimybėmis negali prilygti dideliems traktoriams, todėl nevertėtų tikėtis, kad juo bus galima prižiūrėti stambų ūkį.
„Ūkininkams, kurie turi traktorius, keturratis nėra išeitis dėl vienos pagrindinės techninės priežasties: keturračiai neturi darbinio veleno, kurie duoda apsukas kitiems mechanizmams, tad prie jų tvirtinamiems komponentams reikia atskiro variklio“, – paaiškina A. Sutkus. Kaip pavyzdį jis pateikia žoliapjovę, kuri įprastai turi savo motorą, o pats keturratis veikia tik kaip velkančioji transporto priemonė. Lyg priekaba tvirtinamas šakų smulkintuvas ar rąstų pjaustyklė taip pat turės savo benzininį variklį. Prie rąstams gabenti skirtų priekabų gali būti pritvirtintos hidraulinės rankos.
O didžiajai daliai peilių ar šluotų pakanka gervės. Palyginti su sunkiąja žemės ūkio technika, mažieji padargai kainomis jai nė iš tolo neprilygsta. „Keturračiai yra populiarūs tarp ūkininkų kaip lengvos ir greitos transporto priemonės, tačiau jie daug labiau pasitarnauja klientams sodybose. Dažniausiai didesnėse sodybose apstu darbų, tačiau tai nėra ūkis, kuriam reikėtų traktoriaus. Čia aukso viduriuke įsitaiso keturratis, nes jis visus metus gali tarnauti kaip darbinė transporto priemonė: priedai leidžia prižiūrėti visus sodybos kampus, o, juos nuėmus, transporto priemonė tampa pramoginė“, – vardija „Motorider“ atstovas.
Šaltinis: delfi.lt, 2024-10-29
NMA ir KREDA diskusija, siekiant dar efektyvesnio paramos skyrimo proceso
Vakar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) lankėsi KREDA – jungtinių kredito unijų atstovai. Susitikimo tikslas – aptarti galimus būdus, padėsiančius palengvinti NMA teikiamos paramos administravimo procesus. Susitikime išsamiai pristatyta išmokų už deklaruotus plotus bei gyvulius mokėjimo tvarka, atkreiptas dėmesys į svarbiausius mokėjimą lemiančius veiksnius – šiuo avansinių išmokų mokėjimo laikotarpiu tai abiem susitikimo šalims itin aktualios temos.
Diskusijoje taip pat kalbėta apie investicinio pobūdžio projektų finansavimą, planuojamus artimiausius kvietimus teikti paraiškas bei lengvatinių paskolų teikimo galimybes. Kartu ieškota sprendimų, galinčių palengvinti ir pagreitinti paramos skyrimo ūkininkams procesus.
Susitikimo metu pateikta informacija ir priimti sprendimai neabejotinai prisidės prie greitesnio ir efektyvesnio paramos administravimo.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-30
Siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas ūkininkai paraiškas teikė labai aktyviai
Informuojame, kad baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (Priemonė) teikimas. Rugsėjo 16 – spalio 18 d. ūkininkai teikė paraiškas dėl dotacijos ir lengvatinės paskolos ar tik lengvatinės paskolos pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės bei kitų augalininkystės sektorių ūkių modernizavimo
Per paraiškų priėmimo laikotarpį ūkininkai pateikė 249 paraiškas, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 87 mln. Eur. Tuo tarpu dotacijoms pagal Priemonę numatytas 40 mln. Eur biudžetas.
Pieninės galvijininkystės sektoriui modernizuoti pateikta 90 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 34,7 mln. Eur.
Mėsinės galvijininkystės, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę, įskaitant kiaušinių gamybą, ir kiti gyvulininkystės sektoriaus atstovai pateikė 88 paraiškas, kuriose prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 31,4 mln. Eur.
Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriui modernizuoti pateiktos 28 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma – daugiau kaip 12,3 mln. Eur.
Kitų augalininkystės sektorių atstovai pateikė 43 paraiškas. Jose prašoma bendra paramos suma siekia daugiau kaip 8,5 mln. Eur.
Bus sudaromos atskiros kiekvieno remiamo specializuoto sektoriaus paraiškų pirmumo eilės. Primintina, kad kiekvienam iš šių sektorių buvo skirta 10 mln. Eur, tad pieninės, mėsinės galvijininkystės ir sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriaus atstovams bus itin svarbus paraiškų atitikties atrankos vertinimas – kam iš šių pareiškėjų atiteks parama, lems sudaroma paraiškų pirmumo eilė.
Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 35 balai. Nesurinkus minimo balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Paramos paraiškų atitiktis atrankos kriterijams turi būti įvertinta ir paraiškų pirmumo eilė sudaryta per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.
Dėl lengvatinės paskolos – 17 pareiškėjų
Šiuo paraiškų teikimo etapu buvo galima kreiptis ir dėl lengvatinės paskolos – dėl jos kreipėsi 17 pareiškėjų, bendra jų prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 2,1 mln. Eur. Tuo tarpu šiuo paraiškų teikimo etapu lengvatinėms paskoloms buvo skirta 10,3 mln. Eur. Taigi, paramos lėšų pakanka visoms pateiktoms paraiškoms. Šio kvietimo skirtų paramos lėšų lengvatinėms paskoloms likutis keliamas į kvietimo pagal Priemonę, prasidėjusio nuo spalio 7 d.
Paraiškų, pateiktų dėl lengvatinės paskolos, atitiktis atrankos kriterijams nebus vertinama ir pirmumo eilė nebus sudaroma.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-30
VMVT ir LSMU diskutuoja dėl specialios mokymų programos atliepiant rinkos poreikius
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) praeitą savaitę lankėsi atstovai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Vyko diskusija kaip orientuojantis į darbo rinkos ir darbdavių poreikius kartu spręsti vis labiau Lietuvoje jaučiamą veterinarijos specialistų trūkumo problematiką. Specifines funkcijas atliekančių veterinarijos srities gydytojų ypač trūksta užtikrinant valstybinę veterinarinę priežiūrą.
Susitikimo metu aptartos galimybės LSMU, rengiant naujas Veterinarijos slaugytojų pirmosios ir antrosios pakopos programas, ieškoti būdų, kaip suteikti būsimiems absolventams specializacijos pasirinkimo galimybes, atliepiančias šalyje esantį veterinarijos specialistų trūkumą. Su LSMU atstovais kalbėta apie tai, kad parengti specialistai gebėtų dirbti tokiose veterinarijos priežiūros srityse, kaip, pavyzdžiui, besiplečiančiose veterinarijos gydyklose, išmaniuose ūkiuose, skerdyklose, pasienio veterinarijos postuose ir kt. Planuojama, kad ši programa ir galimos specializacijos leistų absolventams įgyti specifinių žinių, reikalingų dirbti šiose srityse.
Taip pat aptartos praktikos galimybės VMVT, kurios padėtų absolventams integruotis į darbo rinką. Praktikos metu studentams būtų suteikta galimybė dalyvauti mokomosiose pratybose ir ūkio subjektų patikrinimuose, kaip vienoje iš galimų praktinių veiklų.
Neabejojama, kad tinkamų žinių ir įgūdžių turintys absolventai labai prisidėtų prie veterinarijos specialistų kompetencijų išplėtimo ir kartu padėtų spręsti tokių profesijų darbuotojų trūkumo problemą Lietuvos rinkoje. VMVT tikisi, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas su LSMU padės ateityje užtikrinti, kad būtinų specialistų poreikis būtų patenkintas siekiant įgyvendinti valstybės funkcijas.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-10-30
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Kinijoje sumažėjo kai kurių pieno gaminių importas
Šių metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, Kinija importavo 12,6 proc. mažiau nenugriebto pieno miltelių (iš viso 323 tūkst. t). Importo sumažėjimas fiksuotas iš beveik visų šalių–tiekėjų, išskyrus Nyderlandus ir Suomiją. Analizuojamu laikotarpiu Kinija mažiau (-36,8 proc.) importavo ir nugriebto pieno miltelių (iš viso 178 tūkst. t). Minėto gaminio eksporto kiekiai į Kiniją sumažėjo iš visų pagrindinių šalių–eksportuotojų, bet labiausiai – iš Airijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV.
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Kinija importavo 474 tūkst. t išrūgų miltelių – 3,9 proc. mažiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš Naujosios Zelandijos importo kiekiai išaugo 54,6 proc., didėjo taip pat importas iš Airijos, Argentinos, Nyderlandų, tačiau iš pagrindinės tiekėjos – JAV, importo kiekiai buvo mažesni.
EK prognozuoja, kad 2025 m. turėtų sumažti nugriebto pieno miltelių, nenugriebto pieno miltelių eksportas iš ES dėl mažėjančio pieno gaminių importo Kinijoje ir didėjančios konkurencijos su Naująja Zelandija dėl gaminių eksporto.
Analizuojamu laikotarpiu sviesto (įskaitant lydytą sviestą) Kinija importavo 99 tūkst. t – 3,2 proc. mažiau nei 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. Pagrindinė priežastis – sumažėjęs importas iš Naujosios Zelandijos, kuri yra daugiausia minėtą gaminį eksportuojanti šalis į Kiniją.
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. Kinija importavo 131 tūkst. t sūrių – 2,9 proc. mažiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš pagrindinės šalies tiekėjos, Naujosios Zelandijos, Kinija sūrių importavo 7,5 proc. mažiau.