Žemės ūkio naujienos: 2024-11-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Žemės ūkis patirs didelę katastrofą“: 73 proc. melioracijos sistemų yra nusidėvėjusios
Neskiriant užtektinai lėšų melioracijos statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti, pinigų ieško pačios savivaldybės. Kauno rajone įkurtas specialus fondas. Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas sako, kad toks fondas turėtų būti respublikinis, nes darbams reikia milijardo eurų. O kai kur trūksta ne tik lėšų, bet ir sutarimo. Prienų rajone diskutuojama dėl planuojamų darbų ūkininkų laukuose.
Prienų rajono ūkininkai prie Veiverių diskutuoja apie jų laukuose planuojamą melioraciją. Kiti ūkininkai labai džiaugiasi, tik stebisi valdininkų parengtu projektu – esą ar tikrai kai kur reikia keisti prieš dešimtmetį jau tvarkytą sistemą.„Negali sakyti, kad ji šimtu procentų veikia, bet tikrai yra laukų, kur prieš 30 metų melioracija tvarkyta, yra būklė tikrai prastesnė“, – sako ūkininkė Aušra Babenskienė.
Kiti svarsto, ar tik nebus pinigai vėjui paleisti.
„Praeina projektas, akmenukų primeta ir kelias šlapynes padaro, o pagrindinės melioracijos problemos taip ir neišsprendžia, yra užsemti laukai. O visai nedaug reikia, gal ir aš prisidėčiau“, – kalba ūkininkas Martynas.Prienų ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako – panašu, kad valdininkai melioracijos projektą parengė neišėję iš kabineto.
„Vienų ūkininkų parašai paimti, kitų nepaimti yra, projektas gal aplaidžiai atliekamas yra, nes žmonės nesupažindinti, nebuvo informuoti. Teigiama, kad vieni gavo, kiti negavo tos informacijos“, – tikina ji.Prienų rajono meras su dalies ūkininkų kritika nesutinka, sako, kad projektas buvo viešintas, jis tvirtintas rajono taryboje.
„Žinodami dėl šito projekto, kad buvo pastabų, mes ir pavasarį važinėjome po seniūnijas, tame tarpe ir į Veiverius“, – pabrėžia meras Alvydas Vaicekauskas. Tačiau dar didesnė problema – lėšų trūkumas. Veiverių seniūnijoje darbams numatyta daugiau kaip pusė milijono eurų iš Europos sąjungos fondų ir savivaldybės biudžeto. Ir tai esą – lašas visame rajone.
„Mes bandome ir kitu būdu daryti, įdėję į kaimo rėmimo programą, patiems ūkininkams kompensuoti dalį lėšų. Bet deja, dar vangiai viskas vyksta, gal įsisiūbuos“, – sako A. Vaicekauskas. 40 milijonų eurų melioracijos sistemoms rekonstruoti bei prižiūrėti reikėtų ir Kauno rajone. Savivaldybė parengė strateginį planą, sužymėjo problemas ir planuojamus darbus, kitąmet pradeda veikti fondas – toks pirmas Lietuvoje.
„Žemės ūkio paskirties mokestis, kuris surenkamas savivaldybės teritorijoje, bus skiriamas melioracijos fondui ir tvarkymui melioracijos sistemų. Turime 73 proc. nusidėvėjimą melioracijos sistemų, iki milijono eurų renkamas mokestis tikrai pasitarnaus“, – tikina Kauno rajono savivaldybės atstovas Tomas Didžiulis.
Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Andrius Marinas sako, jog kai centrinė valdžia problemos nesprendžia, iniciatyvos priverstos imtis savivaldybės. „Mes manome, kad per dešimties metų žemės ūkis patirs didelę katastrofą, jei nebus imtasi veiksmų“, – įsitikinęs jis.
Jis skubina kurti bendrą fondą, apie kurį kalbama kone trisdešimt metų.
„Turtą valdo ir valstybė, ir ūkininkai, tai vien [išlaidos] valstybės turto rekonstrukcijai siekia milijardą, tai yra labai didžiuliai pinigai. Reikalingas nuoseklus, ilgametis finansavimas ir buvo rengiamas fondo projektas, įstatymo projektas, jis buvo suderintas ir tiesiog reikia, kad fondas atsirastų“, – priduria asociacijos pirmininkas.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad lėšų melioracijai tvarkyti ir prižiūrėti kitais metais nebus daugiau nei šįmet – per 20 milijonų eurų, kai, skaičiuojama, kasmet reikėtų 2–3 kartus tiek.
Šaltinis: Jūratė Anilionytė, Goda Malinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2024-11-05
Dzūkijos regiono gyventojams paslaugas teiks naujas VĮ Žemės ūkio duomenų centro padalinys
Alytuje duris atvėrė naujas valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento padalinys, kuris šio ir aplinkinių regionų gyventojams bei verslo atstovams teiks komercines geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras yra atsakingas už saugų žemės ūkio duomenų ir informacinių sistemų valdymą. Šios įmonės, vienos didžiausių ir moderniausių Lietuvoje, Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas taip pat teikia labai platų komercinių įvairių geodezijos, žemėtvarkos ir visų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugų spektrą.
Įmonė siekia, kad jos paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiųjų šalies miestų, bet ir regionų gyventojams bei juridiniams asmenims. Įmonės biurai jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Anykščiuose ir Skuode. Ši regioninių padalinių sistema leidžia įmonei efektyviai reaguoti į vietos gyventojų, įmonių bei institucijų poreikius.
„Alytaus padalinys, įsikūręs strategiškai palankioje Pietų Lietuvos vietoje, taps vertingu partneriu ne tik vietos gyventojams ar verslo atstovams, bet ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kurioms reikalingos aukšto lygio geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo paslaugos. Kartu mes prisidėsime prie Alytaus regiono stiprėjimo, nes vietos gyventojams atsiras naujos darbo vietos geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityse“, – sako Žemės ūkio duomenų centro generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
Alytaus bei viso Dzūkijos regiono gyventojai, žemės ūkio bendrovės, kiti juridiniai asmenys ir verslo atstovai kviečiami apsilankyti naujajame Žemės ūkio duomenų centro padalinyje, kuris įsikūręs Alytuje, Vilties g. 5.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-04
Pakartotinis AB „Lietuvos veislininkystė“ akcijų privatizavimo aukcionas
Valstybei priklausančias akcijas valdanti bei jų privatizavimą vykdanti valstybės įmonė Turto bankas pakartotinai skelbia viešą AB „Lietuvos veislininkystė“ 98,95 proc. (4 116 005 vnt.) akcijų paketo aukcioną. Akcijų paketo pradinė pardavimo kaina – 1 303 290 Eur. Viešo aukciono dokumentų rinkinys parduodamas nuo lapkričio 4-osios iki lapkričio 12 d. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai. Dokumentų rinkiniai neparduodami subjektams, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.
Pirkėjai (įsigiję dokumentų rinkinį) paraiškas dalyvauti aukcione gali pateikti nuo lapkričio 11 d. 8 val. iki lapkričio 12 d. 16 val., aukcionas numatytas lapkričio13 d. 10 val.
Laimėtoju bus pripažintas dalyvis, pasiūlęs aukščiausią kainą. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
AB „Lietuvos veislininkystė“, įmonės kodas 302705528, įregistruota Šiaulių r. sav., Šiaulių kaimiškoji sen., Sutkūnų k., Tilžės g. 335. Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 1 206,303 tūkst. eurų, ilgalaikį turtą – 150 tūkst. Eur, 2023 m. metinė apyvarta siekė 2 514,20 tūkst. Eur.
Bendrovės pagrindinė veikla – aukščiausios veislinės vertės reproduktorių spermos pasiūlos ir veislininkystės paslaugų (gyvulių sėklinimo) ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinimas. Daugiau informacijos apie bendrovės veiklą – jos tinklapyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-04
Iki gruodžio 1 d. praneškite apie KŽS ribų pasikeitimus
Pareiškėjai, kurie sutvarkė netinkamus paramai plotus, turi pranešti apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas. Tai galima padaryti per mobiliąją programą „NMA agro“ arba prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS), Išankstinių KŽS ribų aprašymų elektroninės sistemos.
Pareiškėjai, kurie buvusius netinkamus paramai plotus pavertė į tinkamus (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.), arba, kai tinkami paramai plotai tapo netinkamais (pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.), turi pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus ir naudmenų sluoksnio pakeitimus.
Iki gruodžio 1 d. aprašytus išankstinius KŽS ribų pasikeitimus vertina VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).
Pranešti per „NMA agro“ programą
Norint pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus per „NMA agro“ programą, reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas.
Siunčiant pranešimą reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotais“, nufotografuoti plotą paspaudus fotoaparato ženklą. Nuotrauką išsiųsti reikia paspaudus laiško ženklą.
Svarbu, kad būtų pateiktos bent dvi kiekvieno pakeitimo nuotraukos, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir kt. Taip pat teikiant informaciją per „NMA agro“ programą reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Informaciją apie pateiktus pranešimus galima matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.
Praneškite prisijungę prie PPIS
Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus galima aprašyti prisijungus prie PPIS, pasirinkus skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“. Reikia padėti tašką plote, kuris buvo sutvarkytas, arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pvz., medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus taip pat galima aprašyti savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.
KŽS ribų pakeitimų tikslinimo eigą galima stebėti elektroniniame žemėlapyje.
Atkreipiame dėmesį, kad, jei atlikus patikrą vietoje nustatoma, jog aprašytas KŽS ribų pasikeitimas neatitinka tikrovės, KŽS ribos netikslinamos, o vėlesniais metais to paties pareiškėjo aprašyti išankstiniai KŽS ribų pasikeitimai bus tikslinami tik tada, kai ŽŪDC gaus vėlesnių metų naujausią ortofotografinę medžiagą arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinę informaciją.
Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti https://www.nmaagro.lt/.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-04
Seime – siūlymas nelaikyti tėvų ir vaikų „susijusiais asmenimis“, teikiant paramą žemės ūkiui
Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma palengvinti sąlygas pradedantiems ūkininkams, perimantiems ūkius iš tėvų. Priėmus pataisą, teikiant finansinę paramą ūkiams, tėvai ir vaikai nebus laikomi susijusiais asmenimis. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimams parlamentarai pritarė bendru sutarimu. Projektas bus nagrinėjamas skubos tvarka.
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus parengtais įstatymo pakeitimais siekiama „sudaryti galimybes vykti natūraliai ūkininkaujančių asmenų kartų kaitai“. Argumentuojama, kad galiojanti tvarka neatsižvelgia, jog ūkio perdavimas iš tėvų vaikams yra natūralus procesas, o ne rizikos faktorius, gaunant finansinę paramą.
„Nelaikant tėvų ir vaikų susijusiais asmenimis, galima būtų išsaugoti šeimų ūkių tęstinumą ir užtikrinti, kad sukauptos žinios bei patirtis būtų perduodamos jaunajai kartai, be to tai motyvuotų daugiau jaunų žmonių likti kaimo vietovėse ir tęsti šeimos tradicijas“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Pataisomis siekiama nustatyti, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi tik sutuoktiniai. Pažymėtina, kad brolių ir seserų giminystės ryšys taip pat nebus vertinamas pagal „susijusių asmenų“ rizikos kriterijų.
