Žemės ūkio naujienos: 2024-11-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Valdoms modernizuoti – lengvatinės paskolos, skirtos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP) suteikia ūkininkams galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui. Pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ lengvatinių paskolų ūkininkai gali kreiptis bet kada ištisus metus.
O ūkininkams, norintiems pasinaudoti dotacijos ir lengvatinės paskolos deriniu, numatytos papildomos galimybės – nuo š. m. lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. bus skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal minėtą SP priemonę supaprastina tvarka.
Palankios finansavimo sąlygos
Šis kvietimas suteiks galimybes gauti palankias finansavimo sąlygas tiek patyrusiems žemės ūkio veiklos vykdytojams, tiek jauniesiems ūkininkams. Pagal šį kvietimą didžiausios galimos sumos:
* dotacijos suma – 80 tūkst. Eur, paramos intensyvumas – 40 proc. (jauniesiems ūkininkams gali būti padidintas iki 60 proc.);
* lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui suma – 200 tūkst. Eur. Kadangi paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, sudaryta galimybė pasinaudoti paskola palankesnėmis nei rinkos sąlygomis – šiuo metu bendra metinė palūkanų norma siekia apie 2,4 proc. Paskolos grąžinimo laikotarpis – 5 metai, o kai kreipiamasi paskolos tik apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui
Ypač palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas. Šie ūkininko veiklai palaikyti skirti pinigai palengvina sezoninius iššūkius bei leidžia geriau valdyti kasdienes ūkio operacijas.
Paskolos apyvartiniam kapitalui suteikia galimybę ūkininkams įsigyti trumpalaikį turtą (sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus ir kt.), apmokėti darbo užmokestį, turto draudimo išlaidas, komunalines išlaidas, kitus mokesčius ir pan., taip išvengiant finansinių sunkumų sudėtingesniais ūkininkavimo laikotarpiais ar esant kitoms nenuspėjamoms situacijoms.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gavus lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui (skirtingai negu investicijoms), nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas, kuris mažintų investicinės paramos (dotacijos) sumą.
Kur kreiptis?
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti šios SP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą. Gavę NMA pažymą, pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Šiuo metu lengvatines paskolas teikia net 18 finansinių tarpininkų ir tai užtikrina pareiškėjams jų pasiekiamumą bet kuriame Lietuvos regione. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir INVEGOS interneto svetainėje www.invega.lt.
Kitos galimybės
Žemės ūkio ministerija primena, kad lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui teikiamos ne tik pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, tačiau ir pagal kitas SP priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Joms taikomas tęstinis paraiškų surinkimas, t .y. paraiškas tik paskolai gauti galima teikti nepertraukiamai iki šių metų pabaigos, nesvarbu, kad kvietimas investicinei paramai gauti yra pasibaigęs.
Taip pat artimiausiu metu planuojama paskelbti kvietimą teikti paraiškas paskoloms gauti pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-19
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. spalio mėnesį
Informuojame, kad 2024 m. spalio mėn. vidutinė natūralaus (4,36 proc. riebumo ir 3,56 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 512,92 Eur už toną ir buvo 19,6 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. rugsėjo mėn. – 428,75 Eur už t). 2024 m. spalio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 31,7 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. spalio mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. spalio mėnesį, palyginus su 2023 m. spalio mėn., padidėjo 31,2 proc. ir buvo 388,32 Eur už t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. spalio mėnesį už natūralų pieną (4,33 proc. riebumo ir 3,59 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 558,56 Eur už t. Palyginus su 2024 m. rugsėjo mėn., ši pieno kaina padidėjo 17,6 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. spalio mėn., palyginus su 2024 m. rugsėjo mėn., padidėjo 11,4 proc. ir buvo 422,37 Eur/t Eur už t (2023 m. spalio mėn. – 327,96 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. spalio mėn.).
2024 m. spalio mėn. buvo supirkta 115,30 tūkst. t pieno, 2,6 proc. mažiau, palyginus su 2023 m. spalio mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-11-19
Žemės ūkio ministerija nustatė tiesioginių išmokų dydžius
Žemės ūkio ministerija nustatė tiesioginių išmokų dydžius už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos teikimo reikalavimus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones.Nustatyti šie išmokų dydžiai: bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka, papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka.
Taip pat papildoma pajamų paramos jaunajam ūkininkui išmoka, susietosios pajamų paramos išmokos už cukrinius runkelius, baltyminius augalus, vaisius, uogas, riešutus ir daržoves, auginamas atvirajame grunte, bei ekologinių sistemų išmokos.
Išmokų dydžiai nenustatyti už kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Tarpiniai pasėliai“ (už tarpinius pasėlius per žiemą), „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (už EB svarbos šlapynių tvarkymą), ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Pagal šioms ekologinėms sistemoms / veikloms nustatytus reikalavimus patikros, po kurių bus nustatyti išmokų dydžiai, bus baigtos tik kitais metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. susietosios pajamų paramos išmoka už daržoves uždarajame grunte ir sėklines bulves bus nustatyta atskiru ministro įsakymu.
Visos išmokos turės būti išmokėtos iki 2025 m. birželio 30 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-18
Sprendžiami lietuviškų produktų eksporto į Indoneziją klausimai
Beveik 280 mln. gyventojų turinti Indonezija – itin perspektyvi rinka pieno ir kiaušinių produktams, jautienai, gyvulių eksportui ir kitai lietuviškai produkcijai, nes ateityje maisto produktų, ypač turtingų baltymais, importo poreikis tik augs. Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama delegacija šios šalies sostinėje Džakartoje sprendė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo klausimus, susijusius su produktų eksporto leidimais.
Svarbiausius tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo klausimus viceministras V. Tomkus aptarė su Indonezijos žemės ūkio ministerijos generaliniu direktoriumi dr. Agung Suganda, atsakingu už maisto saugą. Viceministras pabrėžė Lietuvos norą glaudžiai bendradarbiauti, pristatė mūsų šalies patirtį taikant modernias žemdirbystės technologijas ir inovacijas, taip pat įgyvendinant Vyriausybės programas, skatinančias pieno ir daržovių vartojimą vaikų ugdymo įstaigose.
Pasak V. Tomkaus, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės jau yra pasirengusios dirbti su vietiniais partneriais ir importuotojais, tad reikėtų kuo skubiau sutvarkyti lietuviškų pieno ir kiaušinių produktų eksporto į Indoneziją leidimų klausimus. „Rinkos atvėrimas pieno, mėsos, kiaušinių ir kitiems produktams – Lietuvos prioritetas, tačiau tai ir Indonezijos interesas, nes apsirūpinimo maistu iššūkių kontekste mes galime būti patikimi partneriai“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovas.
Indonezijos žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius akcentavo, kad apsirūpinimo maistu iššūkių sprendimas – vienas jų Vyriausybės prioritetų. Apie 80 proc. pieno produktų yra importuojama ir tai kol kas nepasikeis, nors ir siekiama didinti vietinę gamybą. A. Suganda kvietė Lietuvos įmones pasidomėti investavimo į Indonezijos maisto pramonės perdirbimo sektorių galimybėmis, nes šiai šaliai labai reikia pažangesnių technologijų ir inovacijų. Tikimasi, kad per ateinančius 5 metus karvių skaičius Indonezijoje padidės 1 mln., tačiau tai vis tiek neužtikrintų pieno tiekimo poreikių. Užsiminta ir apie poreikį plėsti žemės ūkio mokslų studentų žinias, o tam Lietuva būtų tikrai geras pavyzdys.
Lietuvos ir Indonezijos atstovai sutarė, kad sprendžiant veislininkystės (bandos atnaujinimo) ir kitus tarpusavio bendradarbiavimą galinčius stiprinti klausimus, svarbu pasirašyti memorandumą, kuris suteiktų tinkamą teisinį pagrindą tolesniam bendradarbiavimui. Šis susitarimas apimtų tiek dvišalės prekybos skatinimo, tiek bendradarbiavimo mokslo, veislininkystės, inovacijų, technologijų taikymo sritis. Sutarta, kad artimiausiu metu bus derinamas susitarimo tekstas, o kitais metais, jį pasirašius, būtų galima pradėti įgyvendinti, įtraukiant šalių mokslo, tyrimų bei inovacijų atstovus.
Susitikime su Indonezijos žemės ūkio ministerijos atstovais, atsakingais už maisto saugą, detaliau aptartas pieno ir kiaušinių produktų eksporto leidimų klausimas, numatytos procedūros ir veiksmai, kurių reikia siekiant sulaukti Indonezijos veterinarijos pareigūnų audito Lietuvoje.
Lankantis Indonezijos Nacionalinės mitybos agentūroje, Lietuvos delegacijai buvo pristatyta šalies prezidento inicijuota nauja nemokamo vaikų maitinimo programa. Indonezijoje apie 32 proc. vaitų serga anemija, net 41 proc. jų nevalgo pusryčių, 58 proc. valgo nepakankamai sveiką maistą. Tikimasi, kad plėtojant programą apie 82 mln. Indonezijos vaikų, nėščiųjų bei maitinančių motinų gaus maistingesnius produktus nemokamai. Viceministras V. Tomkus pasiūlė kolegoms pasinaudoti Lietuvos patirtimi organizuojant įvairių produktų vartojimo skatinimo iniciatyvas vaikų ugdymo įstaigose.
Vizitas Indonezijoje baigėsi apsilankymu Džakartos maisto pramonės parodoje SIAL, kur su parodos organizatoriais kalbėta apie galimybes šioje parodoje dalyvauti ir Lietuvos įmonėms.
Pernai žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Indoneziją stipriai paaugo ir siekė 35,5 mln. eurų (33 proc. daugiau nei 2022 m.). 2023 m. į Indoneziją daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės kviečių ir meslino, perdirbtų maisto produktų, taip pat išrūgų, produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, gyvūnų pašarams naudojamų produktų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-18
Daržovių augintojų atstovas: sumažintas PVM paskatintų vartojimą ir auginimą
Lietuvos daržovių asociacijos valdybos pirmininkas sako, kad šio sektoriaus atstovai palaiko valdančiųjų siekį sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vaisiams ir daržovės. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovas Paulius Andriejavas įsitikinęs, kad sumažintas PVM paskatintų daržovių vartojimą, padidėtų jų auginimo plotai, sektoriuje būtų įdarbinama daugiau žmonių.
„Taip, mes pritariame. PVM sumažinimas turėtų paskatinti vartojimą. Padidėjęs vartojimas skatintų didesnę gamybą, būtų kuriamos darbo vietos“, – antradienį LRT RADIJUI teigė P. Andriejavas.
Pasak asociacijos vadovo, padidėjęs įdarbinimas labai svarbus regionuose, kur darbo ieško daug jaunimo.
P. Andriejavas, be kita ko, piktinosi, kad teigiant, kad dėl sumažinto PVM vaisiams ir daržovėms mažės biudžeto pajamos, nėra skaičiavimų, kiek biudžete ir žmonių kišenėse liktų daugiau pinigų dėl geresnės sveikatos, kai būtų valgoma daugiau daržovių.
„Padidėjęs vartojimas duotų naudą, kurios galbūt šiandien nematome“, – sakė P. Andriejavas.
Naujoji socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ valdančioji koalicija sutartyje numatė mažinti PVM vaisiams ir daržovėms. Koks tarifas vietoje 21 proc. galėtų būti – 5 ar 9 proc. – dar neaišku.
„Žmonės apskritai vartoja, palyginus, per mažai ir nesiekia tos sveikos mitybos“, – anksčiau yra sakiusi parlamentarė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Suaugusių vilniečių gyvensenos tyrimas parodė, kad daržoves 2022 m. kasdien valgė beveik šeši iš 10-ies, o vaisius – beveik kas antras. Bet tai – mažiau nei tokių buvo prieš penkerius metus.
Ekonomistai perspėja, kad įvedus lengvatinį PVM, nauda dažnai juntama trumpam, po to – nunyksta. O atšaukti lengvatinį tarifą beveik neįmanoma. Atšaukus, kyla ir kainos, ir gyventojų pasipiktinimas.
