Žemės ūkio naujienos: 2024-11-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams – tirpsta mokėjimo prašymų pateikimo terminas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia jaunųjų ir smulkiųjų ūkininkų, šiuo metu įgyvendinančių projektus, dėmesį, kad mokėjimo prašymai NMA privalo būti pateikti nuo 2025 m. sausio 1 d.iki 2025 m. vasario 28 d. Terminas ypač aktualus ūkininkams, vykdantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams“– pagal šias priemones 2025 m. vasario 28 d. yra paskutinė mokėjimo prašymo pateikimo data, kuria užbaigiamas KPP programos laikotarpis.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentus bei pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas. Pažyma rengiama vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika. Pažymėtina, jog verslo plano įgyvendinimo laikotarpisapima verslo planui įgyvendinti skirtą laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plane nurodytų rodiklių pasiekimo. Verslo plano įgyvendinimo laikotarpiopabaiga sutampa su finansinių metų pabaiga ir yra ne vėlesnė kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimas NMA pateikti mokėjimo prašymus bei papildomus dokumentusiki vasario mėnesio pabaigos aktualus ir jauniesiems ūkininkams, kurie pateikė paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir kurie 2024 m. gruodžio 31 d. nusimatė pabaigti įgyvendinti verslo planus. Šie paramos gavėjai, kurie prieš teikdami galutinį mokėjimo prašymą numato, jog tam tikro įsipareigojimo negalės pasiekti, gali prašyti NMA pratęsti verslo plano įgyvenimo laikotarpį, t. y. pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, tik svarbu neviršyti įgyvendinimo taisyklėse nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio.
Visais atvejais, kai su paraiška privaloma pateikti verslo planą, iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu jį tinkamai įgyvendinti, kaip numatyta konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, pvz.: vykdyti numatytą veiklą, įsigyti ir panaudoti veikloje visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, turėti atitinkamą VED dydį, pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-23
VMVT: JK uždraudus eksportuoti ūkinius gyvūnus, pasienyje bus griežtinama kontrolė
Didžiajai Britanijai uždraudus eksportuoti gyvus ūkinius gyvulius į Europos Sąjungą (ES), nuo ateinančių metų bus griežtinama eksporto sertifikatų išdavimo ir patikros kontrolė, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šių metų liepos 22 d. įsigaliojęs Didžiosios Britanijos Gyvūnų gerovės (gyvulių eksporto) įstatymas draudžia eksportuoti gyvus galvijus, avis, ožkas, kiaules ir arklius skerdimui arba penėjimui iš Didžiosios Britanijos į trečiąsias šalis.
VMVT teigimu, oficialiai įtvirtinti draudimą eksportuoti penėjimui ar skerdimui skirtus gyvus gyvūnus nuspręsta po 2020-2021 m. vykusios visuomenės apklausos, kurios metu net 87 proc. respondentų pasisakė už tokį apribojimą.
Tokį draudimą jau taiko Brazilija bei Naujoji Zelandija, o avių eksportą artimiausiais metai planuoja nutraukti ir Australija.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-11-24
Žemės ūkio produktų perdirbėjams – galimybė gauti lengvatinę paskolą
Artimiausiu metu žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančios įmonės galės kreiptis dėl lengvatinių iki 1 mln. eurų siekiančių paskolų, skirtų naujoms investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. Ši finansinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP). Jos tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą.
SP finansinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ bus įgyvendinama pirmą kartą.
Paskolas žemės ūkio produktų perdirbančioms įmonėms suteiks kreditų įstaigos, kurias atrinks valstybinė finansų įstaiga UAB ILTE (iki 2024-08-30 buvusi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Šiuo metu ILTE jau derina bendradarbiavimo sutartį su atrinktu finansavimo partneriu, tad tikimasi, jog dėl paskolų perdirbėjai galės kreiptis jau netrukus.
„Pagal šią priemonę lengvatinių paskolų teikimui skirta 10 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Kai bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas paskoloms gauti, jas bus galima teikti atrinktam finansų tarpininkui nepertraukiamai iki bus pasiekta finansinės priemonės įgyvendinimui skirta lėšų suma“, – pažymi Sigutė Mečkovskienė, žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja.
Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta viena lengvatinė paskola iki 1 mln. eurų, kuri gali būti skirta investicijoms ar apyvartiniam kapitalui finansuoti. Investicinė paskola suteikiama iki 5 metų laikotarpiui. Tuo tarpu paskola apyvartiniam kapitalui suteikiama iki 3 metų laikotarpiui.
Pasak S. Mečkovskienės, šiomis lengvatinėmis paskolomis siekiama sudaryti žemės ūkio produktų perdirbėjams palankesnes sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus bei didinti žemės ir maisto ūkio sektorių konkurencinį pranašumą.
Kai paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, maksimali apyvartiniam kapitalui suteikta suma yra 200 000 eurų bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 finansinių metų laikotarpį. Formulę, pagal kurią skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas, galima rasti UAB „ILTE“ interneto svetainėje: www.ilte.lt
Kam gali būti suteikta lengvatinė paskola?
„Šia SP numatyta finansine priemone siekiama padėti žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriui augti bei skatinti investicijas į perdirbimą, naujų produktų kūrimą. Strateginiuose dokumentuose nėra išskirtų strateginių žemės ūkio produktų perdirbimo sričių, kurioms būtų teikiamas prioritetas, t. y. visi rinkoje veikiantys žemės ūkio produktų perdirbėjai lygiomis galimybėmis gali kreiptis lengvatinės paskolos“, – pažymi S. Mečkovskienė.
Lengvatinės paskolos gali kreiptis juridiniai asmenys, kurie atitinka keletą reikalavimų. Pagrindinis kriterijus paskolai gauti – juridinis asmuo turi mažiausiai 1 metus vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą, o pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos bent 1 metus iki paraiškos pateikimo turi sudaryt 50 proc. ar daugiau visų pajamų.
Paskolos gavėjais gali būti juridiniai asmenys, kurie kreipiasi dėl produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) perdirbimo, kurie išvardyti sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede. Galutinis produktas gali būti nenurodytas I priede (parama šiuo atveju yra skiriama laikantis De minimis reglamento nuostatų).
Paskola skiriama verslo plane numatytoms išlaidoms, kurios gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusias su remiama veikla, taip pat apyvartinio kapitalo finansavimą.
Lengvatinės paskolos pranašumai
Pasak S. Mečkovskienės, lengvatinės paskolos pagal SP finansinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ turi keletą pranašumų, palyginus su įprastais kreditais, kuriuos teikia finansų įstaigos šiandieninės rinkos sąlygomis.
„Lengvatinės paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 20 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 80 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Be to, lengvatinė paskola pasižymi ne tik mažesnėmis nei rinkoje taikomomis palūkanomis, bet ir galimybe dalį paskolos „nurašyti“, t. y. kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija. Dotaciją suteikia finansų tarpininkas iš SP lėšų, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį“, – pažymi S. Mečkovskienė.
Kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti bus skelbiamas ILTE interneto svetainėje jau artimiausiu metu, o paskolų sutartys bus pasirašomos iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-21
Žemės ūkio duomenų centras bus pertvarkytas į akcinę bendrovę
Seimas patvirtino įstatymo pataisas, kuriomis siekiama transformuoti valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) į akcinę bendrovę. ŽŪDC atsakingas už valstybės žemės ūkio duomenų ir informacinių išteklių valdymą ir priežiūrą, taip pat vykdo komercinę veiklą – teikia žemėtvarkos, geodezijos ir teritorijų planavimo paslaugas. Įmonės teisinei formai pasikeitus, jos pagrindinė funkcija ir toliau liks nepakitusi – centras turės užtikrinti sistemų veikimo tęstinumą.
„Šis pokytis yra reikalingas ir sveikintinas. Valstybė ir toliau išliks įmonės šeimininke, o akcinės bendrovės statusas suteiks įmonei daugiau galimybių, leis vystyti komercinę veiklą ir pritraukti daugiau investicijų“, – sako žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Po reorganizacijos valstybė išliks vieninteliu akcininku, taip išlaikydama visišką įmonės kontrolę. Pertvarka atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl įmonių valdymo tobulinimo Lietuvoje.
ŽŪDC generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio teigimu, teisinės formos keitimas neturės įtakos turimiems įmonės įsipareigojimams valstybei: „Mes ir toliau vykdysime valstybės pavestas užduotis, o įmonės teisinės formos pakeitimas į akcinę bendrovę leis veikti pagal visame pasaulyje pripažįstamus pažangiausius bendrovių veikimo ir gerosios valdysenos principus. Tuo pačiu metu, tapsime konkurencingais vykdant komercinę veiklą – plėsime komercinių žemėtvarkos, geodezijos ir teritorijų planavimo bei naujų paslaugų teikimą.“
Žemės ūkio duomenų centras veiklą pradėjo po kelių įmonių sujungimo 2023 m. sausio mėnesį, ir yra atsakingas už LR Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų, jų duomenų bazių saugų ir nepertraukiamą veikimą, taip pat vykdo komercinę veiklą – teikia komercines žemėtvarkos, geodezijos ir teritorijų planavimo paslaugas.
Įmonės pertvarkymas į akcinę bendrovę numatomas nuo 2025 m. metų liepos 1 d.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-11-20
Gerieji pavyzdžiai kaimą daro patrauklų
Lietuvos regionų patrauklumas gyventi, vietos verslo konkurencingumas ir vietos bendruomenių gyvybingumas priklauso ne tik nuo ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių pajėgumo viename ar kitame regione, bet ir nuo daugybės kaimų, nedidelių miestelių veiklių ir ryžtingų žmonių, kuriančių verslus bei steigiančių darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Tai savotiška simbiozė.
Apie tokius geruosius pavyzdžius plačiai kalbėta lapkričio 16 dieną Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) Kaune. Čia vyko Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) organizuota respublikinė konferencija „Kaimo plėtros dalyvių vaidmuo KPP priemonių įgyvendinimo ir informacijos, žinių sklaidos proceso kokybei užtikrinti, KPP įgyvendinimo kokybės įtaka pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu: KPP gerieji pavyzdžiai“.
Konferencija prasidėjo sveikinimais šio renginio organizatoriui LŪD – šiais metais ji mini jau 85-ąjį savo veiklos jubiliejų. LŪD įkūrėja ir iniciatorė Alena Devenienė dar tarpukariu siekė, kad į šią draugiją jungtųsi veiklios kaimo, miestelių moterys. Nebuvo svarbu, jos ūkininkės ar ne. Šioje bendruomenėje, be ūkininkių, veiklos rado ir medikės, bibliotekininkės, slaugės, mokytojos ir kitos veiklios moterys. LŪD įkurta 1939 metais, šiandien sėkmingai tęsia darbą skleisdama naudingą informaciją, bendrumą tarp moterų. Šiandien ši draugija sėkmingai dirba ir evoliucionuoja toliau.
„Į regionus grįžta jaunos šeimos, kurių moterys pamažu atranda ir LŪD veiklą. Išties, dalis mieste gyvenusio jaunimo mato prasmę grįžti į miestelius ar kaimus, gyventi žalesnėje aplinkoje, su nuosavu žemės sklypu, kur galima ne tik sodininkauti, daržininkauti, bet ir nedidelį verslą sukurti. Be to, regionuose, kur nėra ranka pasiekiami koncertai, kino teatrai ir kitokie kultūriniai renginiai, itin reikšmingą vietą užima bendruomenės. Čia moterys ne tik susirenka pasikalbėti, bet ir save atranda visiškai naujuose vaidmenyse: tautodailėje, amatuose ar versle. Tad LŪD branduolį dabar sudaro net ne ūkininkės, o veiklios ir iniciatyvios kaimo vietovėse bei mažuose miesteliuose besikuriančios moterys, kurios savo verslais, iniciatyvomis ir bendruomeniškumu sukuria tam tikrą veiklų simbiozę, darančią regionus išties patrauklius gyventi“, – LŪD raidos tendencijas apibūdino pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Beje, minint LŪD jubiliejų į ŽŪR salę susirinko ne tik gausus draugijos narių būrys, bet ir anksčiau šios organizacijos raidos gaires brėžusios pirmininkės.
Tikslai – gerieji pavyzdžiai
LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė pastebėjo, kad mums pirmiausia reikia išmokti dalintis geraisiais projektų pavyzdžiais. Be to, kitų įgyvendinti projektai gali būti stiprus padrąsinimas pačiam imtis įgyvendinti savo sumanymus.
„Turime daug gražių įgyvendintų projektų pavyzdžių, tačiau ne visi apie juos sužino. Kiekvienas dirba, triūsia, tačiau gerosios žinutės apie savo sėkmę nepapasakoja kitų rajonų žmonės. Todėl tokių konferencijų tikslas yra apie tai daugiau kalbėti, pamatyti, kokią reikšmę turi bendruomenių ryšiai, bendradarbiavimas ir bendrystė. Tai dalinimasis gerosiomis praktikomis. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra daug, tereikia dažniau susitikti ir pasidalinti gerąja patirtimi. Dar per pandemiją žmonės įprato būti užsidarę, bendrauti tik per nuotolį, tačiau viskas keičiasi, ir aš tikiu, kad vis dažniau susitiksime vieni apie kitus sužinoti, pasisemti patirties“, – pastebėjimais dalinosi LŪD pirmininkė.
Būtent apie gerąsias patirtis, sėkmingo jų įgalinimo mechanizmus buvo dalinamasi skaitant pranešimus. Štai pranešimą „Kaimo plėtros dalyvių įgalinimas, įrankiai KPP įgyvendinimo kokybei užtikrinti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu“ pristatė dr. Ligita Smagurauskienė, Vietos plėtros strategijos (VPS) administravimo vadovė iš Ignalinos rajono.
„Kaimo plėtros dalyvių vaidmuo ir aktualumas KPP informacijos, žinių sklaidos procese. Naujų kaimo plėtros dalyvių įtrauktis vietos lygmeniu“ tematiką plėtojo VVG pirmininkė bei VPS administravimo vadovė iš Kėdainių rajono Aušra Vaidotienė bei bazilikų karaliene tituluojama ūkininkė iš to paties rajono Rosita Liubomirskienė. Tuo tarpu pranešimą „Kaimo plėtros dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo galimybės vietos lygmeniu, siekiant KPP įgyvendinimo kokybės ir žinomumo“ tema pristatė VšĮ „Globalūs projektai“ iš Širvintų rajono direktorė Vilma Dainienė.
Po pietų geruosius pavyzdžius pristatė Kultūros meno ir mokslo asociacija „Kultūros menė“, atstovaujama jos prezidentės, menininkės bei Kauno miesto savivaldybės tarybos narės profesorės Jūratės Jankauskienės bei menininkės ir asociacijos direktorės Virginijos Ruškienės. Patirtimi dalijosi ir Maišiagalos tradicinių amatų centro atstovai su renginių organizatore Janina Voleišo Kovalevska priešakyje.
Itin išsamiai jungtinę veiklą „Pramiegoti pusryčiai kupole“ pristatė bei gerosiomis bendrystės praktikomis dalinosi Kazlų Rūdos savivaldybės moterys. Tai jaunoji ūkininkė, šeimos ūkio „Daržo bitės“ šeimininkė Viktorija Dūdonienė, Tvarumo akademijos bei Duonos ir amatų namų atstovė Jolanta Vizbaras, fotografė, „Nosiaus“ namų kūrėja Domininka Živelienė, edukacinio šeimos ūkio „Ąžuolų Vila“ šeimininkė Eglė Jurkšienė bei „Meduolinio namuko sodybos“ ir „Kardokų kupolo“ savininkė Ingrida Bernotė.
Beje, minint 85-ąsias LŪD veiklos metines buvo pasirašytos keturios bendradarbiavimo sutartys – su Ignalinos VVG, su Maišiagalos tradicinių amatų centru, su Kultūros meno ir mokslo asociacija „Kultūros menė“ bei su Samariečių draugijos Alytaus miesto skyriumi. Tai rodo plačias LŪD veiklos sritis šių dienų kontekste – nuo įprasto dėmesio VVG iki meno kuravimo bei atjautos ir labdaringos veiklos su samariečiais.
Ateities perspektyvos
LŪD geruosius KPP pavyzdžius aktyviai pristatinėjo ir seminaruose. Štai šiais metais vyko seminarų ciklas „Socialinis dialogas: kaimo plėtros dalyvių sutelktumo ir bendradarbiavimo skatinimas, siekiant KPP kokybiško įgyvendinimo. Gerieji KPP pavyzdžiai“. Jų dalyviai buvo aktyvūs diskusijose ir darbo grupėse, entuziastingai ir kryptingai modeliavo ateities kaimo perspektyvas, puošė renginius kultūrinėmis ir meninėmis programomis, istorinėmis edukacijomis, tautinio paveldo gėrybėmis ir pan. Seminaruose buvo kalbama apie socialinį dialogą ir bendradarbiavimo reikšmę kaimo gyvybingumui užtikrinti.
„Įgyvendindama šio projekto veiklas – seminarus, LŪD turėjo galimybę apskrityse kalbėti apie kaimo moterų vaidmenį formuojant kaimo plėtros politiką ir stiprinti organizaciją iš vidaus, kviečiant jungtis naujas nares į draugijos gretas visoje Lietuvoje. Ne ką mažiau svarbu, kad draugijos narės, dalindamosi savo veiklos gerosiomis KPP patirtimis, kartu skleidė ir draugijos pagrindinę misiją, kad kaimo moteris turi būti stipri socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime“, – apie seminarų naudą pasakojo LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė.
Pažymėtina, kad tokių seminarų dalyvės atstovauja labai skirtingoms veikloms, todėl patirtys ir požiūriai dėl socialinio dialogo kaime seminaruose būna įvairiapusiai, apimantys labai daug aspektų – nuo bendrų tikslų išgryninimo iki konkrečių asmeninės lyderystės pavyzdžių, puoselėjant sveiko gyvenimo kultūrą, tradicijas ir amatininkystę. Moterys akcentuoja, kad bendradarbiavimas kaime yra reikalingas ir galimas, jei siekiama vieno tikslo – kaimo socialinio, ekonominio ir kultūrinio augimo, kai geranoriškai keičiamasi informacija apie sėkmingus rezultatus ir savo patirtis įveiklinant idėjas.
Pasak pirmininkės, LŪD, turėdama ilgalaikes bendrystės puoselėjimo ir lyderystės tradicijas, seminarų ciklo pagalba Lietuvos apskrityse prisideda prie pagrindinio projekto tikslo – skatinti kaimo plėtros dalyvių didesnę įtrauktį ir bendradarbiavimą kaimo plėtros politikos procesuose teritoriniu principu, pasitelkiant geruosius Bendrosios žemės ūkio politikos, bendradarbiavimo, komunikavimo, verslų kūrimo pavyzdžius.
Evoliucija dėl regionų gerovės
Į LŪD susibūrusios veiklios moterys savo aplinkose nuoširdžiai dalijasi bendradarbiavimo pagrindu pasiektais rezultatais, kuriančiais išliekamąją vertę ne tik kaime gyvenantiems žmonėms, bet ir visuomenei. Pasak jų, tai savotiška simbiozė. Nes atskirai paimti verslai, be visumos, nepadaro regiono patrauklaus gyventi. O kai kaimiškoje vietovėje sąveikauja maži verslai, bendruomenės ir kultūrininkai, regionas tampa patrauklus gyventi. Tad dar prieš lapkričio 16 dienos konferenciją ŽŪR, LŪD pirmininkė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad draugijos veikla evoliucionuoja.
„Dabar mūsų draugijos veikloje yra vietos moterų verslumo skatinimui kaimiškuose regionuose, taip pat kuruojamos net ir kultūrinės, meninės ar į socialinę atjautą orientuotos veiklos. Tai tam tikra evoliucija, skirtingų veiklų simbiozė ir aktyvus dalinimasis gerosiomis praktikomis. Ir tai įveiklina kaimiškus regionus, jie tampa patrauklūs jaunoms šeimoms, gyvybingi. Tokiu būdu kaimas tampa patraukliu gyventi“, – sako LŪD pirmininkė A.Pabedinskienė.
Išties, bendrystė padaro kaimą patraukliu. Juo labiau kad visos idėjos įgyvendinamos, jei yra lyderis ir atsiranda idėjos palaikymo bendraminčių. Taip pat reikia nepamiršti ir motyvacijos, kuri gali būti kaip stiprus skatinimo įrankis bendroms veikloms. Tačiau būtina keistis patirtimis, tad LŪD skyriai visuomet laukia prisijungiant iniciatyvių moterų visuose regionuose. Ši mintis ne kartą buvo išsakyta ir lapkričio 16 dieną vykusios konferencijos metu.
Konferencija organizuota įgyvendinant projektą „Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos realijos ir perspektyvos, skatinant kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą ir įtrauktį į informacijos ir žinių sklaidos procesus kaimo vietovėse“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms.
Šaltinis: Almantas Karčiauskas, 2024-11-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
