Žemės ūkio naujienos: 2024-11-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Coface“: ES žemės ūkio produktų sektoriui gresia nuostoliai dėl prekybos karų su Kinija
Europos ir Kinijos prekybos santykiuose aštrėjant įtampai, tai gali turėti ilgalaikį poveikį eksporto rinkoms ir kainoms Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje, rašoma naujoje tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje. Europai spalį priėmus sprendimą įvesti muitus kiniškiems elektromobiliams, Pekinas nedelsdamas atsakė paskelbdamas apie muitus Europos brendžio importui, ypač prancūziškam konjakui ir armanjakui, dėl kurio nuo 2024-ųjų pradžios atliekamas tyrimas dėl dempingo.
Kartu Kinija pradėjo tyrimą dėl nesąžiningų subsidijų, susijusių su europietiškais pieno produktais ir kiauliena. Tarp Briuselio ir Pekino bręsta nauja prekybos įtampos era, o artėjantis prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia naujų prekybos karų grėsmę.
Kinijos atsakas į Europos muitus elektromobiliams yra nukreiptas į pagrindines Europos eksporto prekes, tikintis būsimų prekybos derybų. Kinų tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio ir maisto produktams iš šalių, kurios palaiko tarifus – Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos.
Prancūzijos brendžio gamintojai, ypač tie, kurių prabangūs prekės ženklai ne tokie atpažįstami, nuo spalio pabaigos Kinijoje susiduria su muitais.
Ateityje Europos kiaulienos ir pieno sektoriams irgi gali būti taikomi muitai, o tai turės įtakos kainoms visoje vertės grandinėje, ypač Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Kinija naudojasi padėtimi Europoje
Pekinas nusitaikė į svarbų Europos ekonomikos sektorių, sukuriantį maždaug 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 13 proc. darbo vietų. Šie tyrimai taip pat orientuoti į dinamišką eksporto sektorių, kuris teigiamai prisideda prie Europos prekybos balanso.
2022-aisiais ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktų perviršinis balansas siekė 33 mlrd. eurų, o visas žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 200 mlrd. eurų.
Kinija žino, kad ES žemės ūkio ir maisto pramonė yra labai subsidijuojama pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Šiuo metu dėl brendžio ir kiaulienos atliekamas antidempingo tyrimas, o dėl pieno – antisubsidijų tyrimas.
Šį pavasarį keliose Europos šalyse vykę žemės ūkio protestai išryškino didėjančią atskirtį tarp Europos vyriausybių ir ūkininkų. Taigi Kinijos institucijos naudojasi padėtimi Europoje, kad padidintų spaudimą Briuseliui.
Kritikuodama paramą Europos žemės ūkiui, Kinija ne tik taikosi į BŽŪP, dėl kurios ES kyla nesutarimų, bet ir atkreipia dėmesį į pagrindinius jos naudos gavėjus, iš kurių kai kurie Briuselyje pritarė muitų įvedimui kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms.
Tarp jų – Prancūzija, kuri yra didžiausia BŽŪP subsidijų gavėja, po jos rikiuojasi Ispanija ir Vokietija.
Iššūkis ir kinams
Tačiau Kinijos kontrpuolimas gali atskleisti esmines problemas jos pačios žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Kaip ir kituose Kinijos sektoriuose, pasiūla šiuo metu viršija paklausą, todėl žemės ūkio produktų kainos mažėja ir kyla grėsmė ūkių finansiniam gyvybingumui.
Per pirmuosius dešimt 2024-ųjų mėnesių pieno kainos palyginti su praėjusiais metais sumažėjo 3 proc., o kiaulienos kainos, palyginti su pastaraisiais trejais metais, sumažėjo 23 procentais.
Todėl sankcijos Europos pieno ir kiaulienos importui gali būti panaudotos ne tik deryboms su Europos Komisija, bet ir siekiant sumažinti rinkos prisotinimą. Tačiau, skirtingai nei plieną, Pekino galimybės eksportuoti perteklinę pieno produkciją yra labai ribotos.
2008-aisiais didelio masto pieno užterštumas melaminu paveikė daugiau kaip 300 tūkst. vaikų. 52 tūkst. vaikų buvo hospitalizuoti ir mirė mažiausiai šeši kūdikiai. Nuo to laiko mažai šalių nori importuoti kinišką pieną.
Prancūziškam brendžiui kol kas tenka didžiausia našta dėl didėjančios įtampos Kinijos ir Europos prekybos santykiuose. Prieš kelias savaites Pekinas paskelbė, kad būtent jam nuo šiol bus taikomi vidutiniškai 35 proc. muitai. Į Kiniją iš Europos eksportuojamas daugiausia prancūziškas konjakas, taip pat armanjakas.
Kinija yra antra pagal dydį prancūziško konjako eksporto rinka po JAV ir sudaro ketvirtadalį viso eksporto, todėl ši rinka yra labai svarbi šiam sektoriui. Anot „Coface“, kainų padidėjimą dėl muitų įvedimo aukščiausios klasės ir itin aukštos kokybės spiritiniams gėrimams Kinijos vartotojai greičiausiai iš dalies absorbuotų ir tai turėtų tik nedidelį poveikį pardavimams.
Tačiau tai turėtų daug didesnį neigiamą poveikį mažiau prestižinių prekės ženklų brendžio pardavimui Kinijos rinkoje.
Galima grandininė reakcija
Po metų panašūs tarifai gali būti pritaikyti kiaulienai ir pieno produktams. Praradus Kinijos eksporto rinką, Europos pieno ir kiaulienos bendrovės susidurtų su didele našta, o kainos Europoje padidėtų.
Prancūzijai ir Ispanijai tektų didžiausia galimų Kinijos muitų kiaulienai ir pieno produktams našta. Kinija yra pagrindinė Prancūzijos pieno ir išrūgų eksporto kryptis ir antra pagal dydį kiaulienos rinka. Taip pat Kinijai tenka 11 proc. Ispanijos kiaulienos eksporto – ši antroje vietoje po Italijos. Ūkininkų ir perdirbėjų pajamų praradimas dar labiau pablogintų šių dviejų sektorių sąlygas tose šalyse.
Kinijos ir Europos prekybos santykių pablogėjimas gali sukelti grandininę reakciją. Nesant dvišalių susitarimų, Kinijos tyrimai ir galimos kliūtys taikant muitus gali būti taikomos ir kitiems produktams.
Atsižvelgiant į Briuselio ketinimus apriboti didžiulį Kinijos elektromobilių antplūdį į Europos rinką, ribotą Pasaulio prekybos organizacijos, kaip pasaulinių prekybos santykių reguliatoriaus, vaidmenį ir blogėjančią pasaulinę geopolitinę ir ekonominę padėtį, tikėtina, kad prekybos įtampa išliks. Tarp žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems gresia pavojus – sūris ir vynas bei šampanas.
Pekinas gali priversti Kinijos automobilių pramonės įmones sumažinti investicijas Europoje. Tai dar labiau pagilintų Europos šalių nesutarimus, supriešindama žemės ūkio milžines – Prancūziją, Italiją, Lenkiją – ir Vidurio Europos automobilių pramonę.
Šaltinis: lrt.lt, 2024-11-27
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai pernai liepą buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), o dėl savanoriškos susietosios paramos išlaidų už gyvulius neatitikties – 5,5 mln. eurų sankcija.
Prašydama iš dalies panaikinti EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 13,1 mln. eurų išlaidas ES žemės ūkio fondų lėšomis, Vyriausybė į ESBT kreipėsi pernai rugsėjį. Pasak teismo, Lietuva ginčijo ne patį sankcijų taikymą, bet jų sumą.
Lietuva teismui nurodė, kad skirdama vadinamąsias finansines pataisas EK pažeidė Bendrijos reglamentą, jos buvo neproporcingos, be to, Komisija nebendradarbiavo pritaikant fiksuotą pataisą, neatsižvelgė į Vyriausybės pateiktus skaičiavimus. Visus šiuos argumentus teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė.
Pernai rugsėjį Vyriausybei sprendžiant dėl kreipimosi į ES teismą, tuometis žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas teigė, kad būtina siekti, jog sprendimas dėl sankcijų „būtų panaikintas arba pakeistas taip, kad Lietuvai pritaikyta finansinė pataisa būtų maksimaliai sumažinta ir kartu būtų apsaugoti Lietuvos finansiniai interesai“.
Apie tai, kad kompleksinė parama Lietuvoje buvo įgyvendinama nesilaikant ES teisės ir tai būtina ištaisyti, EK Lietuvos institucijoms pranešė 2020-ųjų kovą.
Tuo metu apie administravimo ir kontrolės trūkumus atliekant pieninių karvių patikrą Lietuvai pranešta tų pačių metų lapkritį.
ESBT sprendimas per du mėnesius gali būti skundžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).
2020-ųjų pradžioje Bendrasis Teismas jau buvo atmetęs Lietuvos ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti 2017-aisiais EK priimtą sprendimą taip pat daugiau nei 10 mln. eurų sumažinti paramą Lietuvos žemės ūkiui. Tuomet sankcija buvo pritaikyta už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą.
Šį ESBT sprendimą Lietuva skundė Teisingumo Teismui, tačiau pastarasis 2021-ųjų birželį atmetė apeliacinį skundą.
Valdų modernizavimo paraiškos surikiuotos į pirmumo eiles
Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sudarė paraiškų, spalio 7 – lapkričio 4 d. pateiktų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (Priemonė), prioritetines eiles. Pienininkystės sektoriaus pirmumo eilę rasite čia.
Per paraiškų priėmimo laikotarpį ūkininkai pateikė 248 paraiškas, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 17,478 mln. Eur. Tuo tarpu dotacijoms pagal Priemonę numatytas 45 362 320 Eur biudžetas.
Po atrankos vertinimo 11 paraiškų atsidūrė pieninės galvijininkystės sektoriaus pirmumo eilėje. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 786 tūkst. Eur, tuo tarpu skirta daugiau kaip 11 mln. Eur. Lėšų pakanka visoms 11 paraiškų, surinkusioms 50–25 atrankos balus.
21 paraiška po atrankos vertinimo pateko į mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 1,373 mln. Eur, tuo tarpu skirta daugiau kaip 12 mln. Eur. Lėšų pakanka visoms pateiktoms paraiškoms, surinkusioms 70–25 atrankos balus.
Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 3 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 184 tūkst. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta daugiau kaip 11 mln. Eur.
Daugiausia paraiškų surikiuota į kitų augalininkystės sektorių pirmumo eilę. Joje atsidūrė 210 paraiškų, kurioms finansuoti prašoma beveik 15 mln. Eur. Šiam sektoriui skirta kiek daugiau kaip 10 mln. Eur. Lėšų visiškai pakanka 103 paraiškoms, surinkusioms 75-54 atrankos balus. 64 paraiškoms, kurios surinko 50 atrankos balų, lėšų pakako iš dalies, 43 paraiškoms, surinkusioms 46 balus ir mažiau, lėšų nepakanka. Dėl šių paraiškų finansavimo Žemės ūkio ministerija spręs atskirai.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-11-28
Vyriausybė priėmė sprendimą, kad Nekilnojamojo turto kadastre būtų tikslūs duomenys
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerijos siūlymu buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, leisiantis užtikrinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumą ir išsamumą, sutaupyti valstybės biudžeto lėšas ir įgyvendinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie žemės sklypams taikomas teritorijas, kuriose galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet kurios nėra įregistruotos registre, gali būti panaikintos tik pateikus suinteresuoto asmens prašymą. Kartu su prašymu Registrų centrui būtina pateikti asmens, suinteresuoto ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, vykdymu, dokumentus. Nekilnojamojo turto registre įregistravus teritoriją, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su ja susijusi ankstesnė žyma tampa neaktuali, tačiau toliau yra viešinama, nors turėtų būti perkelta į registro archyvą. Todėl registro duomenys tampa netikslūs ir neišsamūs.
Pakeitus Vyriausybės nutarimą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. Registrų centras žemės sklypų žymas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą perkels be atskiro suinteresuoto asmens prašymo, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruojama su šia žyma susijusi teritorija.
Pokyčiams įgyvendinti būtina, kad Registrų centrui būtų perduoti valstybės registruose, kadastruose ar informacinėse sistemose sukaupti duomenys. Siekiant integruoti šiuos duomenis į Nekilnojamojo turto registrą bus sukurtas IT sprendimas, kuris leis perkelti žymas į registro duomenų bazės archyvą. Šio sprendimo kūrimą, kurio numatoma kaina yra apie 24 tūkst. eurų, finansuos Aplinkos ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2 mln. žymų, susijusių su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Kultūros paveldo departamento teikiamais teritorijoms įregistruoti reikalingais duomenimis, sukauptais valstybės registruose, kadastruose ar valstybės informacinėse sistemose.
Jei šios žymos būtų išregistruojamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką – suinteresuoto asmens prašymu – sąnaudų kompensavimui iš valstybės biudžeto reikėtų beveik 13 mln. eurų.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-11-27
Žemės ūkio duomenų centras užbaigė rizikingą modernizacijos projektą: neketiname čia sustoti
VĮ Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ŽŪDC) sėkmingai užbaigė didelį ir rizikingą modernizacijos projektą, kurio metu jau pasenusios technologijos buvo keičiamos naujomis – buvo perkelta didžioji dalis visos Lietuvos žemės ūkio sektoriaus duomenų. „Buvo perkeltas didžiulis kiekis duomenų, projekto finale kolegos dirbo nepaisydami, diena ar naktis. Labai džiaugiuosi pasiektu rezultatu“, – sako įmonės generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
Pasak ŽŪDC skaitmenizacijos departamento direktorės Vaidos Grucienės, projekto, trukusio pusantrų metų, tikslas – suteikti Žemės ūkio sistemoms ir registrams naujų funkcijų bei patikimumo. Šios užduoties nuspręsta imtis įvertinus centro IT ūkio stovį, turimą įrangą, programinę įrangą ir viso to išlaikymo kaštus.
„Apsibrėžėme strategiją, kur einame su technologijomis, ko norime ateityje. Labai svarbus buvo Žemės ūkio ministerijos kolegų ir ŽŪDC valdybos palaikymas. Procesas nebuvo lengvas, reikėjo nuolatinio darbo ir tikėjimo sėkme“, – pasakojo V. Grucienė.
„Mes migravome į aukštesnę duomenų bazių versiją visus 18 įmonės valdomų registrų ir informacinių sistemų vienu metu”. Tai ypač sudėtinga ir retai pasitaiko dėl milžiniškos projekto rizikos. Taip teko elgtis dėl esamos sistemų architektūros specifikos“, – aiškino V. Grucienė.
Pasak jos, ši duomenų perkėlimo „operacija” buvo pirmasis, tačiau pats rizikingiausias žingsnis.
„Mes neketiname čia sustoti. Laukia dar šiais metais galutinis išsikraustymas į valstybinį duomenų centrą ”, – sake V. Grucienė.
ŽŪDC valdo didžiąją dalį žemės ūkio srities sistemų bei registrų, taip pat visus aktualius žemės ūkiui erdvinius duomenis.
„Mūsų klientai visi Lietuvos piliečiai ar organizacijos, susijusios su žemės ūkiu. Taip pat ir ne su žemės ūkiu. Nes mes tvarkome ir kitus registrus, kaip, pavyzdžiui, Gyvūnų augintinių registrą, kur saugoma informacija apie visus Lietuvos šunis, kates bei šeškus”, – pajuokavo A. Juozaponis.
„Iš žemės ūkio srities registrų – administruojame visus ūkinius gyvūnus, kaip galvijai, kiaulės, ožkos, avys, vištos, bitės ir kt. gyvūnai. Registruose registruojamos žemės ūkio valdos, ūkininkų ūkiai, traktoriai ir kita žemės ūkio technika. Išduodame įvairius pažymėjimus: žemės ūkio transporto priemonių ir traktorininkų, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės, taip pat išduodame galvijų ir arklių pasus” – vardijo centro vadovas.
Dėl naudojamų pasenusių technologijų duomenų saugojimui, kiekvieną dieną būtų didėjusi tikimybė, kad įranga suges ir jie bus prarasti. Kadangi duomenys buvo kaupti daugybę metų ir įrašyti daugybe formatų, naudojant skirtingą programinę įrangą, ir suvesti į skirtingas duomenų bazes, perkėlimas vienu metu kėlė didelių iššūkių centro IT specialistams.
Apie juos papasakojo ŽŪDC Skaitmenizacijos departamento direktorė Vaida Grucienė, pažymėjusi, jog sutrikimai atliekant tokio masto naujo programinio kodo diegimą yra pakankamai dažni atvejai IT sektoriuje.
„Buvo perrašyta dešimtys tūkstančių programinio kodo eilučių, įdiegti pokyčiai duomenų bazėse. Komanda įvaldė ir padengė automatiniais testais didžiąja dalį svarbiausių sistemų. Įdiegė naujas praktikas bei įrankius programinio kodo valdymui. Pasidžiaugsiu, kad neturime jokių sutrikimų dėl programinio kodo diegimo“, – dėstė V. Grucienė.
Žemės ūkio duomenų centras veiklą pradėjo po kelių įmonių sujungimo 2023 m. sausio mėnesį, ir yra atsakingas už LR Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų, jų duomenų bazių saugų ir nepertraukiamą veikimą, taip pat vykdo komercinę veiklą – teikia komercines žemėtvarkos, geodezijos ir teritorijų planavimo paslaugas.
