Žemės ūkio naujienos: 2024-12-18

Komitetas trečiadienį svarstys Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, pirkimo-pardavimo tvarką.

Pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūloma suteikti ir tiems savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų.

Ūkininkai tam priešinasi ir sako, kad pašonėje sklypus įsigys vėjo ir saulės elektrinių statytojai.

Šios pataisos autorius konservatorius Kazys Starkevičius linkęs nusileisti – siūlo leisti prekybą tik dirbama žeme, o pirmenybę įsigyti ją turėtų tik tie sklypo savininkai, kurių žemė ribojasi ir yra dirbama.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas siūlo atsisakyti dabartinės pirmenybės teisės įsigyti dirbamos žemės sklypą asmenims prie besiribojančio kito tokio sklypo. Pasak jo, taip būtų užtikrintas racionalus žemės naudojimas.

Dabar pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę už pardavimo kainą ir tokiomis pat sąlygomis turi sklypo bendraturčiai, ne trumpiau kaip metus žemę dirbę ūkininkai, nesusiję su savininku giminystės ryšiais, taip pat įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos viršija 50 proc. visų gautų pajamų.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-12-18

*Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“;

*Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Remiami buvo visi žemės ūkio sektoriai: pieninė galvijininkystė, mėsinė gyvulininkystė (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai), taip pat sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė bei kiti augalininkystės sektoriai.

Pateiktos 504 paraiškos už 35,39 mln. Eur. Nors sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektorių prašoma paramos suma skirtų lėšų neviršijo, tačiau bendras priemonės lėšų biudžetas buvo viršytas 2,6 karto. Pieninės galvijininkystės, mėsinės galvijininkystės bei kituose augalininkystės sektoriuose prašoma paramos suma net 23,26 mln. Eur viršijo skirtą paramos sumą.

Atsižvelgusi į tai, ŽŪM priėmė sprendimą skirti papildomus 3,06 mln. Eur visoms vienodus atrankos balus surinkusioms paraiškoms finansuoti, kurioms tik iš dalies pakako skirtų lėšų. Tai sudaro galimybę pieninės galvijininkystės sektoriuje finansuoti paraiškas, surinkusias 55 ir daugiau atrankos balų, mėsinės galvijininkystės ir kituose gyvulininkystės sektoriuose – 60 ir daugiau, kituose augalininkystės sektoriuose – 75 ir daugiau atrankos balų surinkusias paraiškas.

Parama – visoms pateiktoms paraiškoms

SP intervencinei priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka įgyvendinti buvo skirta 45 mln. Eur. Pateiktos 237 paraiškos, kuriose prašoma 16,69 mln. Eur paramos.

Paraiškų pagal pieninės galvijininkystės, mėsinės galvijininkystės bei sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorius prašoma paramos suma skirtų lėšų neviršija, t. y. finansuojamos bus visos pagal šiuos sektorius pateiktos paraiškos.

Pagal kitus augalininkystės sektorius buvo pateiktos 203 paraiškos už 14,41 mln. Eur – skirtas biudžetas viršytas 4,38 mln. Eur. ŽŪM priėmė sprendimą skirti trūkstamus 4,38 mln. Eur ir finansuoti visas pagal šią SP priemonę pateiktas paraiškas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-17

Gintautas Gumauskas, Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas

Gal pagaliau po ketverių metų visi vėl ateisime į protą. Kai ŽŪM vasarą pradėjo vadovauti Kazys Starkevičius, per tris mėnesius pasijuto, kad tai tikrai yra kompetentingas ministras, o ministerijai vadovauja protingas žmogus. Prieš tai buvo katastrofa. Net žodžių nerandu, kaip nusakyti. Dabar tikiuosi, kad ir toliau viskas bus gerai, tik kyla didžiulis klausimas, ar premjeras nors kiek atsižvelgs į naujo ministro nuomonę, ar norės jį išgirsti? Tikiuosi, kad viskas bus gerai.

Dėl to, kad ministras bus ne kokios nors partijos narys, problemos nematau, gal net ir gerai. Žinoma, jei tik neprivers jo įstoti į kurią nors partiją. Nes mes iš naujojo žemės ūkio ministro tikimės supratimo, kad žemdirbiai būtų ne skirstomi – vieni tokie, kiti – kitokie, treti – dar kitokie, o laikomi vienodais ir lygiateisiais. Gal naujasis ministras dar sugebės ir suvienyti žemdirbius, susodinti juos prie vieno stalo dėl vieno tikslo – žemės ūkio. Iki šiol žemdirbiai buvo išblaškyti, įvairiai vadinami. Gal naujojo ministro atėjimas taps pretekstu visiems ateiti į protą.

Viltimi, kad šie metai nebus nuostolingi, gyvena ir mūsų bendrovė, metų rezultatai dar nesuvesti. Tikiuosi, kad nuostolingai nedirbome. Mūsų ūkis – pienininkystės, tai gal vienintelis toks ūkis regione, o gal ir šalyje, kurio vos ne 90 proc. pajamų sudaro už parduotą pieną gautos pajamos. Tad mums labai svarbi pieno supirkimo kaina, pienininkystės perspektyvos. Šiemet labai nukentėjome nuo sausros, bet tikimės, kad turimų pašarų užteks, nes dar turime sukaupę pašarų likučių iš ankstesnių metų. Pienininkystės neketiname atsisakyti ir ateityje – jau dabar planuojame koreguoti sėjomainą, dar daugiau plotų skirti žoliniams pašarams, kad lengviau būtų galima prisitaikyti prie klimato pokyčių.

Remigijus Liaukonis, Veisiejų krašto (Lazdijų r.) ūkininkas-verslininkas

Žinią, kad ŽŪM ateina vadovauti ūkininkas, sutikau pozityviai. Pernai dalyvavau žemdirbių protesto akcijose – deginome laužus, traktoriais važiavome į Vilnių ir mitingavome prie Vyriausybės. Jas organizavo Lietuvos žemės ūkio taryba, kuriai vadovavo I.Hofmanas. Akcijos buvo organizuotos sklandžiai, pavyko. Tad, manau, žemdirbių bendruomenė jį palaiko ir laukia prie ŽŪM vairo žmogaus, kuris būtų ne politikas, bet specialistas „arčiau žemės“. Galbūt labiau supras tuos kasdieniškus, žemės ūkiui svarbius momentus.

I.Hofmanas nėra stambaus ūkio atstovas, nes jo ūkis – vidutinio dydžio. Deklaravo, kad stengsis visus matyti – ir smulkius, ir vidutinius, ir gyvulininkus, ne tik augalininkus, nes pats, supratau, yra augalininkas. Pagyvensime, pamatysime, ką deklaravo prieš eidamas pas prezidentą ir ką darys jau būdamas ministru.

Metams einant į pabaigą nuotaikos geros, tik ar šiemet sekėsi dirbti taip, kad dar kažkiek ir liktų, paaiškės tik kitų metų pradžioje, kuomet „užsidarys“ buhalterija. Metų pradžioje buvo momentų, kuomet aplankydavo mintis ir retorinis klausimas – dėl ko dirbi? Bet atėjo pavasaris, ūkyje prasidėjo darbai ir darbas darbą vijo, tai ir didesniems apmąstymams laiko neliko: eini į priekį ir darai tai, ką reikia daryti, ir taip – vis į priekį. Mes, žemdirbiai, mokame dirbti žemę ir tą darydami jos neniokojame – kiek gali, saugai, tausoji. Pats žinai, kokią ją gavai, įsigijai ar paveldėjai iš diedulių, prosenelių, ir specialiai tikrai neniokoji, kaip kai kas skelbia.

Bet ūkiams yra labai daug biurokratijos, kuri atima iš ūkininko laiką – žurnalų pildymai, įvairių ataskaitų teikimai. Ūkininkui reikia traktoriuje sėdėti, bet ateina tam tikra diena ir būtinai turi būti pateikęs visas ataskaitas, turi būti supildyti ūkio žurnalai. Tada arba naktį tą darai, jei turi sveikatos, arba nedirbi tiesioginio darbo laukuose, o eini tvarkyti popierių.

Manau, kad ūkininkui tenkanti biurokratijos našta yra per didelė. Kai mano tėtis pradėjo ūkininkauti 1992–1993 metais, neatsimenu, kad sėdėtų ar važiuotų kažkur, vežtų kažkokius žurnalus, galvotų, skaičiuotų normas ir t.t. Jis paprasčiausiai dirbo žemę. O mes turime elgtis kitaip – vos ne pradėdamas kažkokį darbą jau turi žiūrėti, ar ne per anksti pradėjai, ar ne per vėlai, pavyzdžiui, išveži mėšlą, purški. O duomenys, per kiek laiko padarai tą ar kitą darbą, turi nugulti specialiame žurnale. Ir tokių žurnalų yra ne vienas ir ne du – jų daug.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas

Pasikeitus valdančiajai daugumai atsiranda nauja Vyriausybės programa ir ji yra pagrindas, į ką turės atsiremti ir kuo turės vadovautis visi ministrai, įskaitant ir I.Hofmaną. Užsimanęs ministras ką nori daryti negali – visgi yra koaliciniai susitarimai. Mes nuo pat pradžių dėl žemės ūkio ateities diskutavome su įvairiomis partijomis. Manau, kad kai kas pavyko – mūsų, jaunųjų ūkininkų, problemos yra priskirtos prie prioritetinių, yra parodytas dėmesys kartų kaitai. Be to, tam tikriems sektoriams planuojama panaikinti PVM. Tai ir Lietuvoje išaugintoms daržovėms, vaisiams, gal dar galima būtų ir uogoms, nes tai skatintų trumpąsias maisto tiekimo grandines, kai maisto produktus vartotojai gali įsigyti tiesiai iš ūkių.

ŽŪM ateinantis vadovauti ministras, manau, yra kompetentingas ir suprantantis, kas yra žemės ūkis, ir tai labai džiugina. Tikimės glaudaus bendradarbiavimo tiek konkrečiais techniniais klausimais, tiek prireikus informacijos ar siekiant pasitarti. Mes, kaip socialiniai partneriai, bendradarbiavome ir su ankstesnės kadencijos ministrais, to tikimės ir iš naujojo. Juolab kad ir amžiumi jis yra ne vyresnės kartos, o, palyginti, jaunas. Tad tikimės teisingo požiūrio ir supratimo, kad jaunieji ūkininkai negali būti diskriminuojami dėl savo amžiaus. Neprašome kažkokių išskirtinių sąlygų, tik to, ką yra numačiusi ES politika, kuri siekia skatinti kartų atsinaujinimą.

Tad naujo ministro atėjimą vertiname labai pozityviai ir tikimės iššūkių. Jų tikrai bus ir mums, ir pačiam ministrui, nes jau girdime kalbas apie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimą, kad būtų panaikintos galimybės apeiti žemės įsigijimo ribojimą 500 ha, apie ką mes, jaunieji ūkininkai, kalbame turbūt jau 10 metų. Tai vienas iš tų ministrų, kuris atėjęs jau pirmą dieną viešoje erdvėje pasakė: taip, yra problema, kurią reikės spręsti. Tai džiugina.

Lygiai taip pat matome, kad programoje yra numatyta padėti silpnesniems ūkiams. Tai yra labai svarbu, nes jaunieji pradedantys ūkininkai yra labiausiai pažeidžiami, silpniausi žemės ūkio rinkos sektoriaus dalyviai. Ir turbūt visa žemės ūkio politika turėtų būti nukreipta ta linkme, kad būtų stengiamasi padėti silpniausiems. Tik iš patirties žinome, kad situacijų buvę visokių, tad pažiūrėsime, kaip seksis. Atėjus naujam ministrui tikimės teigiamų pokyčių ne tik jaunųjų ūkininkų atžvilgiu – turime vilties, kad visas šalies žemės ūkis gyvens ne blogiau. O kiek geriau, ir ar bus geriau, pamatysime.

Artūras Margelis, Krosnos seniūnijos ūkininkas, Lazdijų r. sav. tarybos narys

Tai, kad ūkininkas imasi vadovauti ŽŪM, manyčiau yra labai pozityvu. Šis žmogus jau turi nemenką patirtį žemės ūkio srityje, todėl, manau, jis tokių nesąmonių, kaip darė Kęstutis Navickas, jau nedarys. O tai, kad jis pats yra vidutinio ūkio šeimininkas, manau, tikrai netrukdys jam pamatyti ir viso žemės ūkio sektoriaus problemas. Bent jau viliuosi, kad ūkininkavimo patirties turintis žmogus sugebės spręsti tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų ūkininkų problemas. Be to, jis jau įrodė turįs ir gerų organizacinių gebėjimų.

Juk nesvarbu, kas bevadovautų ŽŪM, vis tiek naujų problemų iškils ir teks su jomis susidoroti. Nes niekas nestovi vietoje. Žemdirbiams kasmet pasitaiko vis naujų iššūkių. Štai šie metai mūsų ūkyje blogi nebuvo. Mano ūkyje žieminiai javai derėjo gausiai, tik vasarinių nedaug prikulta – byrėjo prasčiau. Savo korekcijų įnešė ir klimato pokyčiai – labai trūko drėgmės.

Zita Bakanienė, Lietuvos savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė

Tai, kad ūkininkas imasi vadovauti ŽŪM, manyčiau yra labai pozityvu. Šis žmogus jau turi nemenką patirtį žemės ūkio srityje, todėl, manau, jis tokių nesąmonių, kaip darė Kęstutis Navickas, jau nedarys. O tai, kad jis pats yra vidutinio ūkio šeimininkas, manau, tikrai netrukdys jam pamatyti ir viso žemės ūkio sektoriaus problemas. Bent jau viliuosi, kad ūkininkavimo patirties turintis žmogus sugebės spręsti tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų ūkininkų problemas. Be to, jis jau įrodė turįs ir gerų organizacinių gebėjimų.

Juk nesvarbu, kas bevadovautų ŽŪM, vis tiek naujų problemų iškils ir teks su jomis susidoroti. Nes niekas nestovi vietoje. Žemdirbiams kasmet pasitaiko vis naujų iššūkių. Štai šie metai mūsų ūkyje blogi nebuvo. Mano ūkyje žieminiai javai derėjo gausiai, tik vasarinių nedaug prikulta – byrėjo prasčiau. Savo korekcijų įnešė ir klimato pokyčiai – labai trūko drėgmės.

Zita Bakanienė, Lietuvos savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė

Rajono, kuriame ūkininkauja paskirtasis žemės ūkio ministras, žemės ūkio veiklos subjektai ir bendruomenė labai palankiai sutiko šią žinią. Džiugina tai, kad šį paskyrimą pats I.Hofmanas vertino labai rimtai. Todėl tikimės, kad šį atsakingą ir svarbų šaliai ministro postą užims profesionalus, atsakingas ir aktyvus asmuo, priimsiantis tinkamus sprendimus formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės, maisto, žuvininkystės, kaimo plėtros ir žemės ūkio srityse.

Savivaldybių žemės ūkio specialistų asociacija iš naujojo ministro tikisi kantrybės, tolerancijos diskutuojant svarbiais žemės ūkiui klausimais ir priimant tinkamiausius sprendimus. Tuo pačiu tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo, būti išgirsti. Esame pasirengę įsiklausyti ir diskutuoti visais klausimais, įskaitant biurokratinių procedūrų ir administracinės naštos mažinimą.

Dr. Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Ką ir kaip politikai sudėlioja, kokia koalicija laimi rinkimus, su tais mums ir tenka dirbti. Vertinant žmones mums svarbiausia, kad jie būtų kompetentingi, žinantys savo sritį ir gebantys dirbti su savivalda, su partneriais. ŽŪM atsako už visą politiką kaime, ne vien už žemės ūkį, ir ministras su komanda neša atsakomybę už visą ilgalaikį kaimo ir žemės ūkio vystymąsi. Bet kokiu atveju yra Vyriausybės programa ir kokie politikai bebūtų, jie vis tiek turi sekti bendru politiniu sutarimu – vykdyti Vyriausybės programą, laikytis tam tikrų Seimo Kaimo reikalų komiteto aptartų nuostatų ir bet kokiu atveju suderinti savo veiklos kryptis, vizijas, strategijas su žemdirbių, ūkininkų visuomene.

Be abejo, naujasis ministras, atėjęs iš žemės ūkio srities, gali jausti tam tikrą nostalgiją ar kokį norą. Tačiau šiuo atveju ministras ateina kuruoti itin plačią sritį, nes jau pats žemės ūkis apima daugybę žemės ūkio gamybos šakų, veikia daugybė asociacijų, be to, ir pati ŽŪM kuruoja ne kažkokią žemės ūkio, o kaimo plėtros – kaimo rėmimo programą. Ji apima daugybę klausimų, kurie prisideda prie kaimo, regionų gyvybingumo palaikymo. Tad, manyčiau, ŽŪM turėtų apimti ne tik žemės ūkio sritį, bet ir regionų vystymąsi – tapti žemės ūkio ir regionų ministerija, kaip yra kai kuriose kitose šalyse. Tik Lietuvoje šios ministerijos kuruojamos sritys labai apkarpytos – apima tik žemės ūkį ir perdirbimą. Visa, kas susiję su maisto gamyba, miškais, kaimo, regionų plėtra, turėtų tapti ŽŪM kuruojama sritimi.

Kitas dalykas – prioritetai, kurie jau yra surašyti Vyriausybės programoje. Tai ir dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie yra visos politikos pagrindas. To turės laikytis ir ministras. Jeigu jis ateina iš kokios nors asociacijos, tai, kaip ir šiuo atveju, jis atsiduria jau kitoje barikadų pusėje, kaip sakoma, „kuris akmenis mėtė, dabar tuos akmenukus turės susirinkti“. Be to, kai esi kitoje barikadų pusėje, jau negali kelti tokių klausimų, kokius kėlei būdamas asociacijoje, nes privalai spręsti visų Lietuvos kaimo žmonių problemas.

Taip, visur ir visada gali būti įvairių rizikų. Bet aš tikiu, kad visada galima rasti kompromisą, bendrą kalbą ir išvengti rizikų bei įvairių nesusipratimų tiesiog ieškant bendrų gerų teigiamų sprendimų. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kada vyksta geopolitiniai lūžiai – nauji rinkimai ir Europoje, ir JAV, ne tik Lietuvoje, taip pat bruzdėjimas visame pasaulyje, milžiniški klimato pokyčiai, Lietuvoje mes kaip tik turime ieškoti galimybių, kaip įsivertinti visas iš išorės ateinančias rizikas, nes tik kartu, vienas kitą palaikydami, galime išlikti.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-12-18

„LJŪJS ir CEJA kreipimesi išreiškėme didelį susirūpinimą dėl artėjančio ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo patvirtinimo. ES jaunųjų ūkininkų nuomonė vieninga. Esame CEJA nariai, todėl bendradarbiaujame su kitų ES šalių jaunaisiais ūkininkais, dalinamės informacija, diskutuojame apie ateities įžvalgas. ES jaunieji ūkininkai mato ūkininkų įpareigojimo dėl tvarumo reikalavimų problemą. Nepaisant bandymų užtikrinti Mercosur šalių atsakomybę šioje srityje, esamos deklaracijos ir politiniai įsipareigojimai kelia rimtų abejonių dėl jų laikymosi.

Daugiau aiškumo ir garantijų būtina tokiose srityse kaip aplinkos ir klimato kaitos valdymas, maisto sauga, produktų atsekamumas ir darbo standartai. Deja, papildomos deklaracijos, pridėtos prie susitarimo, šių abejonių neišsklaido. Todėl CEJA nariai kreipiasi ne tik į savo šalių valdžios institucijas, bet ir į Europos Komisiją su raginimu ryžtingai prieštarauti ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimui.

Drauge su ES jaunaisiais ūkininkais nepritariame minėtam susitarimui, nes jis yra žalingas daugeliui ūkininkų, t.y. konkurencija su Pietų Amerikos šalimis dėl maisto produktų rinkos bus nepakeliama.

Pastarųjų šalių ūkiai yra stipriai monopolizuoti ir nekontroliuojami jokiais palankiais gamtai ribojimais, kaip yra ES, todėl jų gamybos kaštai yra gerokai mažesni ir jie ganai greitai užvaldys Europos maisto produktų rinką ir taip išstums vietinius ūkininkus. Taip pat nukentės ir patys vartotojai, gaunant prastesnės kokybės maistą. Kokia žala bus padaroma gamtai, niekas negalės paskaičiuoti, nes esant didesniam maisto produktų poreikiui, monopoliniai Pietų Amerikos ūkiai tik dar sparčiau kirs atogrąžų miškus ir vers juos ūkio paskirties žemėmis. Įkvėpti Prancūzijos ūkininkų, Jungtinėje Karalystėje vyksta neregėto masto protestai dėl paveldimo turto mokesčio, kuris, pasak protestuojančių, sunaikins šeimos ūkius ir stabdys maisto produktų gamybą“, – pažymi LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė.

Daugiau grėsmių, nei galimybių

Nors jaunieji ūkininkai visoje Europoje siekia pasinaudoti prekybos teikiamomis galimybėmis, jaunieji ūkininkai mato reikšmingų grėsmių, kurias šis susitarimas gali sukelti žemės ūkio sektoriui. Daugelį metų įvairios suinteresuotosios šalys – nuo ūkininkų organizacijų iki vartotojų sąjungų bei aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų – nuosekliai reikalavo didesnio žemės ūkio ir prekybos politikos nuoseklumo ES lygiu. Deja, ES ir Mercosur susitarimas yra akivaizdus politikos nesuderinamumo pavyzdys.

LJŪJS ir CEJA pripažįsta konkurencingumo svarbą, tačiau Mercosur susitarime įžvelgia daugiau grėsmių nei galimybių. Ypač didelė rizika kyla jautriausiems Lietuvos žemės ūkio sektoriams. Šiuo susitarimu būtų sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, nes Mercosur šalių žemės ūkio produkcija yra mažiau reguliuojama nei ES viduje. Tai suteiktų neproporcingą pranašumą Pietų Amerikos produkcijai, kuriai būdingos žemos gamybos sąnaudos dėl šiltesnio klimato ir masto ekonomikos.

Stabdytų kartų atsinaujinimą ūkiuose

Be to, didelės korporacijos, dominuojančios Pietų Amerikos žemės ūkio rinkose, galėtų gaminti pigesnę produkciją, su kuria ES ūkininkai tiesiog negalėtų konkuruoti. Toks scenarijus ne tik keltų grėsmę socialinei ir ekonominei raidai, bet ir stabdytų ūkininkų kartų atsinaujinimą, dėl kurio taip ilgai ir atkakliai dirbome.

Jauniesiems ūkininkams šis klausimas ypač svarbus dėl kelių priežasčių:

Ūkininkų kartų atsinaujinimas ir sektoriaus patrauklumas. Jauni ūkininkai – pagrindinis veiksnys, lemiantis žemės ūkio sektoriaus modernizaciją, inovacijas ir ilgalaikį tvarumą. Jei nesąžininga konkurencija sumažins jų galimybes būti pelningais, šis sektorius taps mažiau patrauklus jaunimui. Tai neigiamai paveiktų visą ES žemės ūkio sistemą, kuri jau dabar susiduria su ūkininkų senėjimo problema.

Investicijų grąža ir finansinė rizika. Jauni ūkininkai dažnai pradeda veiklą su didelėmis investicijomis, pasinaudodami ES ir nacionalinėmis paramos priemonėmis. Dėl Mercosur susitarimo atsirandanti konkurencija sumažins jų galimybes greitai grąžinti investicijas, o tai gali padidinti finansinę riziką bei bankrotų skaičių.

Tvari ir aplinką tausojanti žemdirbystė. Jauniesiems ūkininkams svarbi ne tik produkcijos kaina, bet ir jos kokybė bei poveikis aplinkai. Jie dažnai naudoja pažangias technologijas ir siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai. Tačiau šis susitarimas sudarys sąlygas į ES rinką patekti mažiau tvariai pagamintiems produktams, taip žlugdydamas tvarumo iniciatyvas.

Regionų vystymasis ir socialinė sanglauda. Daugelis jaunųjų ūkininkų veiklą vykdo kaimo vietovėse, kurios yra itin jautrios ekonominiams svyravimams. Jei vietiniai ūkininkai patirs nuostolių dėl importo iš Mercosur šalių, tai turės neigiamą poveikį regionų vystymuisi, gyventojų migracijai ir kaimo bendruomenių išsaugojimui.

Maisto sauga ir atsekamumas. Jaunieji ūkininkai, dirbantys ES, yra griežtai reglamentuojami maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimų. Importuojama produkcija iš Mercosur šalių gali neatitikti šių standartų, o tai kelia riziką ne tik ūkininkams, bet ir vartotojams.

Parengta pagal ŽŪR

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-13

Auditoriai dvi savaites vertino Lietuvoje vykdomus žemės ūkio subjektams teikiamos finansinės paramos procesus. Buvo audituojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro ir VMVT pagal kompetenciją vykdoma veikla.

VMVT atliekamai kontrolei auditoriai neturėjo jokių pastabų.

Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-12-12