Žemės ūkio naujienos: 2024-12-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimo komitetas: į paramą galės pretenduoti ir ūkininkų tėvai, vaikai, broliai
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui nuo balandžio liberalizuoti finansinę paramą ūkininkaujantiems artimiems giminaičiams – teikiant Europos Sąjungos ar Lietuvos finansinę paramą būtų laikoma, kad tik sutuoktiniai yra susiję asmenys. Tai reiškia, kad į paramą galėtų pretenduoti ir ją jau gavusių ūkininkų tėvai, vaikai, broliai ar seserys – dabar tai draudžiama.
Tuo metu ūkininkaujančio žmogaus sutuoktinis, kaip ir dabar, nebegalės pretenduoti į paramą, jeigu kitas ją bus jau gavęs, nors ir užsiims skirtinga veikla.
Komitetas trečiadienį pritarė tokioms Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms ir dabar jas svarstys Seimas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika tikisi, kad atlaisvinus paramos reikalavimus palengvės ūkininkavimo sąlygos.
Komitetas turėjo balsuoti dėl konservatoriaus Jurgio Razmos pataisos, kad vaikai būtų laikomi susietais asmenimis, jeigu jie būtų to paties ūkio bendrasavininkiai. Tačiau parlamentaras pataisą atsiėmė.
Seimo komitetas: įsiterpusi dirbama žemė pirmiausia turi būti siūloma kaimynams
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo pirmumo teisę įsigyti parduodamą dirbamą žemės sklypą suteikti tik ūkininkams, kurie greta dirba žemę.
Taip trečiadienį nutarė Seimo Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, pirkimo-pardavimo tvarką. Dabar jo išvadą svarstys Seimas.
Komitetas nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui iš viso atsisakyti dabartinės pirmenybės teisės įsigyti dirbamos žemės sklypą asmenims prie besiribojančio kito tokio sklypo.
„Žemės ūkio paskirties žemė turi atitekti žemdirbiui ir turi visų pirma būti pasiūlyta tam, kas yra artimiausiai ir geriausiai ją gali dirbti. Pasiūlymas (įsigyti parduodamą gretimą sklypą – BNS) turi būti ir kaimynas turi žinoti“, – sakė Bronis Ropė.
Komitetas taip pat nutarė, kad įmonės, pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės ar kitos kaimynystėje parduodamą žemę galėtų įsigyti, jeigu jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų pajamų.
Pirminėmis pataisomis pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūlyta suteikti ir tiems savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme. Tačiau ūkininkai priekaištavo, kad pašonėje sklypus įsigys vėjo ir saulės elektrinių statytojai.
Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2024-12-18
VMVT informuoja: prevencija – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo Snukio ir nagų ligos išplitimo Europoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai surengė mokymus, skirtus prevenciškai apsisaugoti nuo labai greitai plintančios, ūminės snukio ir nagų ligos (SNL), kuri ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Liga šiuo metu Europos Sąjungoje neaktyvi, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra itin aktyvi.
Lietuva jau nuo 1996 m. oficialiai pripažinta, kaip saugi SNL ligos atžvilgiu – paskutinis atvejis buvo užregistruotas 1982 m. – tai svarbus pasiekimas, padedantis plėtoti tarptautinę prekybą.
„Dėl klimato atšilimo gyvūnų užkrečiamosios ligos nebėra būdingos tik tam tikroms šalims – jos tampa bendros visame pasaulyje. Nors snukio ir nagų liga šiuo metu Lietuvoje nėra aktyvi, tačiau prevenciškai pasiruošti būtina. Tai itin greitai plintanti, ūminė liga, pavojinga visiems skeltanagiams gyvūnams. Ypač imlūs šiai ligai yra galvijai, tačiau ji neaplenkia ir kiaulių, avių, ožkų bei elnių. Mokymų metu daugiau dėmesio skirta praktinei patirčiai – dalyviai, remdamiesi gautomis praktinėmis žiniomis per mokymus Kenijoje, kurioje liga dabar išplitusi, mokėsi atpažinti, kokie yra ligos klinikiniai simptomai, kokių biologinio saugumo priemonių reikia laikytis įeinant ir išeinant iš užkrėsto ūkio, atrinkti mėginius. Tokie praktiniai mokymai reikšmingai prisideda prie to, kad Lietuvos veterinarijos specialistai gebėtų laiku pastebėti susirgimo požymius ir būtų pasiruošę operatyviai reaguoti į galimą jos pasireiškimą,“ – kalbėjo VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Susirgusiems šia liga gyvuliams būdingi tokie simptomai, kaip karščiavimas ir pūslelių (aftų) atsiradimas snukio gleivinėje, tarpunagėse bei ant tešmens.Virusą gali platinti ne tik sergantys, bet ir jau persirgę gyvuliai, kai kuriais atvejais – net iki 390 dienų. Virusas į aplinką patenka per seiles ar kitas gyvulio išskyras dar prieš pasireiškiant ligos simptomams, o infekcija dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą arba įvairius aplinkos veiksnius. Pasyviai infekcijos pernešėjais gali būti neimlūs ligai gyvuliai, paukščiai ar žmonės. SNL atvejų gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.
Pasak P. Bušausko, snukio ir nagų ligos ir kitų pavojingų ligų kontrolė – ne tik gyvūnų sveikatos, bet ir ekonominės gerovės klausimas. Lietuvai, turinčiai nuo SNL laisvos šalies statusą, tai ypač svarbu, siekiant plėsti tarptautinę prekybą. Mokymuose įgytos žinios reikalingos specialistams profesionaliai konsultuojant ūkininkus, tinkamai reaguojant į galimas grėsmes bei užtikrinant, kad gyvulininkystės sektorius būtų pasirengęs bet kokiems iššūkiams.
Mokymai vyko bendradarbiaujant su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). Institute specialistai gilinosi į mėginių analizės procesus ir pažangiausius diagnostikos metodus. Ligų diagnostika ir prevencija – itin svarbios kovojant su SNL ir kitomis pavojingomis ligomis, tokiomis kaip afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, avių ir ožkų raupai bei mėlynasis liežuvis. Specialistai akcentavo būtinybę analizuoti ankstesnio laikmečio ligas, tokias kaip SNL, kurios dėl klimato kaitos gali vėl išplisti, ir pabrėžė, kad tinkamas ruošimasis yra būtinas.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2024-12-12
Kitų metų sausį – parama apsaugoti ir išlaikyti biologinę Lietuvos įvairovę
Sausio 13 – kovo 14 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ (Priemonė).
Kam skirta parama
Paraiškas pagal Priemonę kviečiami teikti fiziniai ir juridiniai asmenys – žemės ūkio veikla užsiimantys arba siekiantys užsiimti subjektai, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį. Šia paramos priemone skatinama tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, bet šiuo metu yra nutraukta), atkurti palankią jų būklę ir sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. Veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje.
Pareiškėjas yra tinkamas gauti paramą, jei jo tvarkomi plotai patenka į meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola), balinio vėžlio (Emys orbicularis), kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius), niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita), šiaurinio auksinuko (Lycaena helle), auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), stulgio (Gallinago media), paprastojo griciuko (Limosa limosa), raudonkojo tuliko (Tringa totanus), didžiosios kuolingos (Numenius arquata) buveines ir Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralių buveinių – miškapievių (6530), kadagynų (5130), medžiais apaugusių ganyklų (9070), nesusivėrusių žemyninių smiltpievių (2330), karbonatinių smėlynų pievų (6120), stepinių pievų (6210), rūšių, turtingų briedgaurynų (6230), melvenynų (6410) teritorijas.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Paramos lėšomis gali būti finansuojamos šios išlaidos:
* sumedėjusios augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
* žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
* kelmų frezavimo darbai;
* pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai;
* ganyklos (-ų) tvoros (-ų) įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę;
* elektrinio (-ių) piemens (-ų) ir jo (-ų) komponentų įsigijimo išlaidos;
* naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas;
* bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur).
Paramos suma
Šiuo paraiškų teikimo etapu paramos priemonei įgyvendinti skirta 2 266 678 Eur paramos lėšų.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti yra 70 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, mažiausias taikomas paramos intensyvumas – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
Paraiškų teikimo būdas
Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-12-17
I. Hofmanas apie proveržį: reikalinga nacionalinės reikšmės perdirbimo gamykla
Žemės ūkis turi būti pripažintas kaip strategiškai svarbus šalies sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti, tikina naujasis ministras Ignas Hofmanas. Jo teigimu, toks sprendimas atvertų galimybes skirti papildomas paskatas žemės ūkio plėtrai bei leistų ateityje kalbėti apie sektoriaus proveržį.
„Ne veltui aš sakau, kad tai nacionalinį saugumą užtikrinantis sektorius, nes įsivaizduokit, kas būtų, jeigu mes neduotume kelias dienas žmonėms maisto. Tai būtų didžiulė katastrofa. (…) Mes dažnai nepagalvojam, kokį kelią nueina produktas, kol jis atsidūrė ant prekystalio ar prekybos centrų lentynoje“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ aiškino žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
„Ta svarba leistų naudotis ir kitais įrankiais, tame tarpe įskaitant ir finansiniais įrankiais nacionaliniu lygiu, ir tiesiog tai būtų sektorius, kuris būtų pirmose gretose, prilygintas kaip ir gynyba, vidaus reikalai, saugumas. (…) Nebūtinai finansinė, gali būti ir kita pagalba, teisinis reguliavimas gali būti palankesnis, ar administracinės naštos mažinimas“, – pažymėjo jis.
Ministro teigimu, žemės ūkis šiandien susilaukia kaltinimų, kad gamina žemos pridėtinės vertės produkciją, o kad to neliktų, jis siūlo skatinti inovatyvių produktų gamybą. Pirmiausia, pabrėžia jis, Lietuvai reikėtų didelės, nacionalinės reikšmės grūdų perdirbimo gamyklos.
„Tikslas būtų skatinti perdirbimą ir jeigu norim proveržio, tai reikėtų mums kažkokios perdirbimo gamyklos, turiu omeny grūdus, nes tos žaliavos mes turime daugiausia. Kaip pavyzdžiui yra kooperatyvo „Pienas LT“, perdirbimas – tai yra puikus pavyzdys, nuostabus pasiteisinęs projektas, tai va kažką norėtų padaryti ir su grūdais“, – teigė jis.
Pasak jo, šioje gamykloje grūdai galėtų būti perdirbami į augalinių baltymų produktus bei vienkartinius puodelius. Visgi ministras konkrečių sprendimų siūlo dar palaukti, nes svarbu, kad gaminami produktai būtų reikalingi rinkoje.
„Va tokia kryptimi turėtume kurti kažkokį inovatyvų produktą, bet ne tik inovatyvų, bet tokį produktą, kurio poreikis būtų ir rinkoje. (…) Kalbėsime su kooperatyvais, kurie iš tikrųjų jau ir vysto šiek tiek, bet tas perdirbimas nėra labai didelis, jis labiau vietinės reikšmės, su žoliniais pašarais turim pavyzdžių, bet norėtųsi tokio didesnio proveržio, didesnio fabriko“, – sakė I. Hofmanas.
Politikas sutinka, kad iššūkių tikrai kils siekiant užtikrinti finansavimą tokio masto projektams, tačiau jis turi vilties, kad pavyks panaudoti ne tik Žemės ūkio ministerijai tenkančias lėšas, bet ir įtraukti visą Vyriausybę.
„Reikia pasižiūrėti, kokios yra galimybes, kokie yra finansai, Europos fondų lėšos, galbūt kalbėtis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. (…) Tai čia jau toks būtų strateginės objektas ir netgi visą Vyriausybę būtų galima įtraukti, taip pat ir verslą, ir žemdirbius, ir siekti proveržio“, – svarstė naujasis ministras.
ELTA primena, kad Gintauto Palucko Vyriausybė numato suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui, siekti stiprinti jo konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams.
„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.
„Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą“, – rašoma dokumente.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-12-16
Ministras I. Hofmanas susitiko su buvusiais žemės ūkio ministrais
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitiko su Žemės ūkio ministrų klubo atstovais: Kaziu Starkevičiumi, Kęstučiu Navicku, Vigilijum Jukna, Edvardu Makeliu, Kęstučiu Kristinaičiu, Vytautu Knašiu ir Rimvydu Survila. Žemės ūkio ministrų klubas veikia kaip visuomeninė organizacija, patarianti tuo metu einančiam pareigas ministrui įvairiais aktualiais žemės ūkio klausimais.
Šio klubo steigiamąjį dokumentą 2014 m. pasirašė E. Makelis, Jeronimas Kraujelis, V. Jukna, V. Knašys, R. Survila, K. Starkevičius ir K. Kristinaitis.
