Žemės ūkio naujienos: 2025-03-04

Sąžiningesni sandoriai

Ministerija pakeitė procedūras, susijusias su mėginių saugojimu, stebėjimo teisėmis ir dokumentavimo reikalavimais. Dėl šių pakeitimų formuojasi nauja praktika, kuri prisidės prie teisingesnio žemės ūkio produktų sandorių vykdymo.

Anot žemės ūkio ministro, vadovybė imasi visų ministerijos kompetencijoje turimų priemonių, kad būtų išvengta nesutarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų parduodant grūdus, rapsus.

„Svarbiausias pokytis – arbitražinių grūdų kokybės tyrimas, kuris atliekamas tik pamatiniais metodais. Tai mažins nesutarimus tarp pirkėjų ir pardavėjų bei užtikrins tikslų grūdų kokybės nustatymą“, – argumentuoja ministras Ignas Hofmanas.

Dar vienas pokytis: jei pirkėjas negali priimti produkcijos sutartyje numatytu laikotarpiu į sutartą priėmimo vietą, jis privalo tokiomis pačiomis sąlygomis priimti produkciją kitur.

Jeigu transportavimo atstumas iki kitos priėmimo vietos yra didesnis nei iki sutartyje nurodytos priėmimo vietos, susidariusį skirtumą už transportavimo sąnaudas turės kompensuoti pirkėjas.

Atnaujintos Grūdų sutarties tipinės sąlygos

Nuo gegužės 1 dienos įsigalios šie pakeitimai:

* Grūdų ar rapsų pirkimo‒pardavimo sutartis turės būti nurodomas pasirinktas grūdų kokybės tyrimo metodas– iš anksto sutariama dėl kokybės nustatymo.

* Pirkėjo laboratorijoje nustatytas grūdų kokybės glitimo rodiklis privalės būti pateikiamas pagal grūdų kokybės nustatymo metodų reikalavimus – skaidresnis glitimo rodiklio traktavimas.

* Pirkėjas, vertindamas grūdų kokybės rezultatus dėl drėgmės, priemaišų ir kitų rodiklių, privalės vadovautis teisės aktuose/standartuose nurodytu grūdų kokybės rodiklių rezultatų tikslumu, jų neapvalinant. Ir pagal tai apskaičiuoti superkamų grūdų kainą – nebelieka erdvės subjektyviam kokybės rezultatų traktavimui.

* Pirkėjas be rašytinio pardavėjo sutikimo negalės įskaityti abipusių skolų nesuėjus apmokėjimo terminui. ­

Grūdų kokybės tyrimų pokyčiai

Nuo sausio 20 dienos įsigaliojo arbitražinio grūdų ar rapsų ėminio kokybės tyrimas, kuris atliekamas tik pamatiniais metodais, o tai didina kokybės nustatymo tikslumą, prisideda prie tyrimų proceso aiškumo ir atvirumo.

Kiti grūdų ir rapsų ėminių pokyčiai:

* Laboratorinio mėginio sudarymo procedūrą gali stebėti grūdų pardavėjas ar jo atstovas.

* Pirkėjas suteikia pardavėjui laboratorinio mėginio arbitražiniam tyrimui supakavimui reikalingą pakuotę.

* Iki 48 val. prailgintas laboratorinio mėginio saugojimo terminas laboratorijoje. Jei per 48 val. pardavėjas nesupažindinamas su visais atliktais pristatytų grūdų laboratorinio tyrimo rezultatais ir įkainojimo dokumentais, laboratorinis mėginys laikomas tol, kol pardavėjas bus supažindintas.

* Arbitražiniam tyrimui siunčiamo ėminio priėmimo akte privalu nurodyti pasirinktą kokybės tyrimo metodą grūdų kokybės rodikliams nustatyti.

*Arbitražinis grūdų kokybės tyrimas atliekamas tik pamatiniais metodais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-03

Siekdama optimizuoti paramos teikimą ir padaryti jį sklandesnį, ŽŪM panaikino perteklines procedūras. Pakeitus Strateginį planą sušvelninti privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, panaikinta Veiksmingumo ir efektyvumo metodika, patvirtinta nauja intervencinė priemonė, investicijoms skirtas papildomas finansavimas, bus plačiau taikomi fiksuotieji įkainiai, pagerintos kitos paramos teikimo sąlygos, taip pat sumažinta perteklinė administracinė našta. Visi šie pakeitimai sustiprins žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir atsparumą.

Palankesnės paramos sąlygos

Intervencinei priemonei ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirtas papildomas nacionalinis finansavimas – 40 mln. eurų. Šie pinigai leis ne tik paskatinti inovacijas, technologinę pažangą, ūkių modernizavimą, energetinį efektyvumą, atsparumą, bet ir užtikrins, kad parama pasiektų dar daugiau ūkininkų.

Pasinaudoti parama ir įgyvendinti investicinius projektus bus galima dar lengviau, nes dabar priemonėse ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ ir ,,Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai. Tai labai palengvina pirkimų procedūras, nes ūkininkams nebereikia teikti 3 komercinių pasiūlymų. Taikant įkainius galima įsigyti modernios žemės ūkio technikos ir įrangos, taip pat įrenginių, skirtų energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai, ir kt. Įkainių taikymą planuojama plėsti bei jį taikyti ir kitose priemonėse.

Uždaro grunto daržovių (šildomų šiltnamių) sektoriuje dirbantiems ūkininkams padidintas galimas išmokos dydžio nuokrypis ir dabar jis gali siekti iki 50 proc. (anksčiau – iki 30 proc.). Lengvinant sąlygas smulkiems ūkininkams, deklaravusiems iki 10 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto, nebus taikoma kontrolė ir nuobaudos dėl paramos sąlygų (Valdymo reikalavimų ir GAAB) laikymosi.

Paramos pagal priemonę ,,Trumpoms tiekimo grandinės“ nuo šiol gali kreiptis ir kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės ir kiti vieši subjektai, galintys padėti ūkininkams efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje. Taip pat iki 60 proc. padidintas intensyvumas projektams, kuriantiems logistikos centrus.

Supaprastinti GAAB reikalavimai

Europos Komisija sutiko, kad būtų sušvelninti GAAB 4 standarto reikalavimai dėl apsauginių juostų prie melioracijos griovių. Nuo 2025 metų apsauginės 3 metrų pločio juostos bus paliekamos prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 km arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km, arba kuriuose vidutinio vandeningumo metais vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn. per metus. Prie kitų mažesnių melioracijos griovių bus nustatomos 1 m pločio apsauginės juostos (anksčiau buvo 3 metrai). Šie pokyčiai bus naudingi daugiau nei 95 proc. melioracijos griovių ir tai ženkliai sumažins ūkininkavimo apribojimus šalia jų esančiose žemės ūkio naudmenose.

Pagal GAAB 5 ir GAAB 6 standartus sutrumpintas minimalus žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminas – šis laikotarpis nustatomas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. (anksčiau buvo nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d.).

Pagal GAAB 7 standartą sumažinti reikalavimai augalų kaitai. Deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius, sumažintas nuo 65 proc. iki 35 proc. Be to, augalų kaitos reikalavimus galima įgyvendinti auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) ir ilgesnį laiką (anksčiau buvo 2 m., nuo 2025 m. – 3 m.) galima auginti tas pačias kultūras toje pačioje vietoje.

Atsižvelgiant į ES teisės aktų pasikeitimus, pakeistas ir GAAB 8 standartas. Panaikintas reikalavimas skirti dalį ariamos žemės negamybiniams plotams – nuo 2025 m. jiems nereikia privalomai skirti 4 proc. ariamos žemės. Nuo 2025 m. reikalavimai paliekami tik dėl kraštovaizdžio elementų išlaikymo ir draudimo pjauti gyvatvores bei medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu.

Pakeistos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos

Kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ panaikinta taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir iki šiol taikytas gamybinių bei negamybinių veiklų susiejimas. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje ekologinėje sistemoje, nebeprivalo dalies ariamosios žemės skirti negamybinėms veikloms. Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ privalo pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Pakeistas ir mažiausias tinkamas paramai plotas: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiams iki 50 ha (anksčiau buvo ūkiams iki 10 ha) − 0,1 ha, o ūkiams, didesniems kaip 50 ha (anksčiau buvo ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha. Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinei sistemai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha plotą.

Nustatytas ekologinių sistemų „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ suderinamumas, t. y. su tais pačiais plotais galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose.

Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data – vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d. Data iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą patikslinta ir kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – buvusi kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d. Tokiu būdu datos suvienodintos su GAAB 6 standarto reikalavimais.

Pradedama įgyvendinti nauja intervencinė priemonė

Įgyvendinant naująją priemonę ,,Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose” bus galima tvarkyti melioracijos griovių šlaitus, naikinti invazinius augalus (Sosnovskio, Mantegacio barščius ir pan.). Paramos gali kreiptis ūkininkai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, savivaldybės. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos dvi išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha (kai vykdoma jungtinė veikla).

Strateginio plano biudžetas – 4,3 mlrd. Eurų

Šiuo metu įgyvendinamo Strateginio plano biudžetas, įskaitant nacionalinį finansavimą, yra beveik 4,3 mlrd. eurų. Pagrindinis Strateginio plano tikslas – tvari Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtra, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių pajamas, inovacijas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Žemės ūkio ministerija stebės, kaip siekiama Strateginiame plane užsibrėžtų tikslų, ir, nustačius naujus probleminius klausimus, inicijuos diskusijas su socialiniais partneriais dėl konkrečių tobulintinų sričių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-04

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Žemės ūkio agentūros (ŽŪA) atstovai susitiko, siekdami aptarti bendradarbiavimo galimybes ir priimti sprendimus, kurie prisidės prie paslaugų efektyvumo didinimo ir administracinės naštos klientams mažinimo. Vienas iš svarbiausių susitikimo akcentų buvo sutarimas, kad nuo šių metų ŽŪA galėtų perimti mokymų renginių patikras, kurias anksčiau vykdė NMA. Tai reikšmingas žingsnis, nes šias patikras atliks viena institucija ir jos nebevyks vietoje – informacija ir procesai bus tvarkomi naudojantis „NMA Agro“ programa.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-04

Naudinga tik vienai įmonei?

Skiriama parama vienam pareiškėjui – iki 600 tūkst. eurų. Kompensuojama iki 50 proc. įrangos vertės (tinkamų finansuoti išlaidų). Iš viso kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta skirti 7 mln. eurų.

Ne vienam žemės ūkį išmanančiam specialistui perskaičius šį kvietimą kilo klausimas: kam ši parama iš tikrųjų naudinga? Nors paramos sąlygose rašoma, kad už subsidijas galima įsigyti naujos biodujomis, biometanu ar elektra varomos derliaus nuėmimo technikos, krautuvų, savaeigių purkštuvų, šienapjovių, smulkintuvų, srutų skirstytuvų, pašarų dalytuvų, srutvežių ir kitos žemės ūkio technikos, paramos intensyvumas – 600 tūkst. eurų – tarsi suponuoja, kad parama iš tikrųjų orientuota visai ne į po 50–70 tūkst. eurų kainuojančius įrenginius, o į daug brangesnę techniką. Pavyzdžiui, į biometanu ir elektros pavaromis varomą traktorių.

Įdomu tai, kad tokio tipo transporto priemonės rinkoje paprasčiausiai nėra. Ją įsigyti siūlo vienintelė žemės ūkio technologijų įmonė ir ekologiško maisto gamintoja „AUGA group“, kuri, ne paslaptis, susiduria su finansiniais sunkumais ir yra paskelbusi apie restruktūrizacijos procesą. Kitais žodžiais tariant, jei įmonė neišspręs savo problemų, jai gali grėsti bankrotas. Taigi, ar tik šia parama nesiekiama bent iš dalies padėti minėtai įmonių grupei išsikapanoti iš sunkumų? Toks klausimas kyla ne vienam žemės ūkio srityje besisukančiam asmeniui.

Parama daiktui, kuris neegzistuoja

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas APVA kvietimą pavadino absurdišku ir vertu prokuratūros dėmesio.

„Pagal išsilavinimą esu inžinierius. Kai pirmą sykį išgirdau, jog vienos korporacijos atstovai užsigeidė sukurti biodujomis varomą traktorių, atrodė šiek tiek keistokai. Amerikiečių korporacija „John Deere“ vien įvairiems tyrimams kasdien išleidžia po 1 mln. dolerių, tai kaip jie iki šiol dar nesugalvojo sukurti tokio traktoriaus? Parodoje Hanoveryje esu matęs dujomis varomą „New Holland“ traktorių, tačiau negirdėjau, kad ūkininkai jį garbintų. Ateityje gal ir bus sukurta patikimų elektra ar kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais varomų traktorių, tačiau tik ne dabar. Net jei, tarkime, tas, kuris jau sukurtas, ir veikia patikimai, reikia jam pritaikytos infrastruktūros, aptarnavimo, visos su juo susijusios sistemos. Jei staiga jis sugestų, ką su juo turėtų daryti jį įsigijęs žmogus? Kur jį reikėtų dėti? Kas jį pataisytų? Man dabar susidaro nuomonė, kad šį traktorių įsigis tie patys asmenys, kurie jį ir kūrė, tik jau už Lietuvos ir visos ES mokesčių mokėtojų pinigus“, – svarstė J.Kuzminskas, pridūręs, kad tokie metodai iš dalies primena vienos nedraugiškos šalies metodus.

Jam antrino ir žemės ūkio technika prekiaujančios lietuviško kapitalo bendrovės „East West Agro“ (EWA) vadovas Gediminas Kvietkauskas. Jis netgi teigė, kad šis APVA kvietimas paramai gauti apskritai yra vienas absurdiškiausių, koks tik yra buvęs Lietuvoje. G.Kvietkauskui taip pat įtarimų kelia tai, kad šią priemonę paskelbė būtent APVA. Tai reiškia, kad žemės ūkio techniką įsigiję asmenys nebus tikrinami, jiems tereikės atitikti paramos sąlygas.

„Tai parama neegzistuojančiam daiktui. Taip, už keliasdešimt tūkstančių eurų galima įsigyti, tarkime, elektrinį šarnyrinį krautuvą, bet tada kodėl sąlygose įrašyta, jog galima prašyti net iki 600 tūkst. eurų paramos? Akivaizdu, kad čia atveriamos galimybės didesniam pirkiniui, nes 10 tokių krautuvų žmogus tikrai nepirks. O nei traktorių, nei kombainų už tokias sumas Lietuvoje ir net visoje Europoje nėra! Išskyrus vienos lietuviškos korporacijos sukurtą traktorių, kuris kelia daug abejonių. Dar neaišku, ar jis apskritai sertifikuotas! Danijoje yra pora bendrovių, kurios turi pasigaminusios elektrinius traktorius, tačiau jie – nišiniai, nedidelio galingumo ir naudojami komunalinių paslaugų sferoje. Dirbti žemės su jais neįmanoma“, – kalbėjo G.Kvietkauskas.

Anot jo, pasaulyje galima rasti ir nedidelių biokuru varomų traktorių, tačiau jie taip pat neefektyvūs, o juos naudoti galima nebent tuose ūkiuose, kurie patys tą biokurą ir gaminasi.

J.Kuzminskas svarstė, kad APVA daug labiau ūkininkams galėtų pagelbėti kitais būdais, nei siūlydama tokius nelogiškus paramos kvietimus. Pavyzdžiui, kompensuojant techniką su mažesne CO2 emisija.

Neverta ieškoti kaltų

Minėta parama įtarimų kelia ir žemės ūkio viceministrui Andriui Palioniui. Jam taip pat peršasi išvada, kad kvietimas paskelbtas konkrečiai vienam dalyviui. Viceministras pripažino, kad lėšas būtų galima panaudoti daug efektyviau. Jis taip pat apgailestavo, kad atšaukti paramos jau neįmanoma, tačiau vylėsi, kad ne visi pinigai bus išnaudoti, todėl ateityje juos bus galima perskirstyti kitiems tikslams.

„Aplinkos ministerijos paramos orientuotos į tvarumą, žaliąjį kursą ir panašius dalykus. Yra daugybė variantų, kur galima panaudoti turimus pinigus ir kurie atrodo daug logiškesni. Pavyzdžiui, tikrai naudingiau būtų kompensuoti mėšlo tvarkymo priemonių įsigijimą. Neneigsiu, man labai keista, kad apskritai toks APVA kvietimas buvo paskelbtas, tačiau dabar jau turbūt neverta ieškoti kaltų. Reikia tik stengtis užkirsti kelią, kad ateityje tai nepasikartotų“, – kalbėjo viceministras A.Palionis.

Jau yra pareiškėjų

Situaciją komentavusi APVA Komunikacijos projektų vadovė Agnė Obelytė teigė, kad jokio kriminalo minėtame kvietime nereikėtų ieškoti. Anot jos, tai yra pilotinė, inovatyvi paramos priemonė.

„Suprantame, kad kol kas rinkoje elektra ar antros kartos biodegalais varoma žemės ūkio technika nėra įprastas, pirmasis tikslinės auditorijos pasirinkimas. Tačiau žemės ūkio sektorius yra atsakingas už penktadalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Jų sumažinimui tiek nacionaliniuose, tiek ES dokumentuose keliami išties ambicingi tikslai. Inovatyvios, mažiau arba visiškai netaršios žemės ūkio technikos skatinimas – viena iš priemonių, nors tikrai ne vienintelė, šiems tikslams pasiekti. Elektra ar biodegalais varomos žemės ūkio technikos rinka po truputį jau pradeda formuotis, todėl šiame etape valstybės parama tvaresnį ūkininkavimą pasirinkti nusprendusiems ūkininkams yra itin svarbi. To šia paramos priemone ir siekiama“, – paaiškino A.Obelytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad šis APVA kvietimas skirtas ne tik traktoriams įsigyti, bet ir kitoms biodujomis, biometanu ir elektra varomoms žemės ūkio technikos priemonėms ir savaeigėms mašinoms.

„Būtina pabrėžti, kad parama neįpareigoja įsigyti tik išskirtinai brangios technikos. Pagal paramos priemonės aprašą, ūkininkams finansuojama ne daugiau kaip 50 proc. įrangos vertės ir bendrai parama vienam pareiškėjui negali viršyti 600 tūkst. eurų. Planuojamos įsigyti žemės ūkio technikos ir savaeigių mašinų skaičius nėra ribojamas. Taigi, kvietime nurodyta suma – 600 tūkst. eurų – nėra skirta įsigyti tik vieną konkretų technikos vienetą už 600 tūkst. eurų. Tai yra bendra galima maksimali paramos suma, nepriklausomai nuo to, kiek technikos vienetų yra įsigyjama. Tad skaičius, į kurį reikėtų koncentruotis galvojant apie paramos intensyvumą, yra iki 50 proc. įrangos vertės“, – teigė pašnekovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad APVA nėra šios paramos priemonės iniciatorius, aprašo rengėjas ar subjektas, atsakingas už rinkos analizę, kriterijų nustatymą. Priemonė yra numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP), kuris buvo derintas Vyriausybėje su suinteresuotomis šalimis. A.Obelytės teigimu, kvietimo atšaukimui pagrindo nėra, nes jau sulaukta ne vienos paraiškos. Tik įdomu, kas tie pareiškėjai?

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-02-25

Ant kiekvienos – kalnas vilnos

Mickiemės kaimo (Panevėžio r.) ūkininkės Beata Norvilė ir Gražina Vildzevičienė savo ūkio favoritėmis pasirinko angoros ožkas. 20 ožkų bandą pavasarį papildys maži ožiukai. Mama su dukra augina angoros ožkas dėl jų išskirtinės švelnios moherio vilnos. Pačios kerpa, paruošia ir suverpia siūlus bei savomis rankomis mezga kojines, pirštines, kepures, šalikus, megztinius, net audžia kilimus. Vienkiemyje, kur gyvena ir augina ožkas, yra įkūrusios mažą dirbtuvėlę. Su lankytojais edukacijose dalinasi 5 metų patirtimi. Įdomia išskirtine veikla užsiimančios moterys nesibaimina, kad šiltos žiemos pakenks vilnonių gaminių populiarumui.

Savo ožkininkystės ūkį dukra su mama pradėjo kurti 2019 metų spalio mėnesį, iš Anglijos atsivežusios turkų veislės penkias angoros ožkas. Išsididinti bandą ir susilaukti daugiau palikuonių lengva nebuvo. Kerpamų ožkų augintojos B.Norvilės pastebėjimu, jeigu melžiamų veislių ožkos atsiveda po 3–4 ožkiukus, tai angoros ožkos – po vieną, geriausiu atveju – du jauniklius. Šios ožkos nėra vislios, tad banda sparčiai nesiplėtė. Per metus jų ūkis sulaukdavo vidutiniškai penkių ožkiukų, kelis kartus pasitaikė dvynukai. Dabar bandoje 20 ožkų, keletą ožkų pernai pardavė. Šiemet septynios ūkio ožkos vaikingos, ožkiavimosi periodas turėtų prasidėti nuo balandžio vidurio.

Angoros ožkų išlaikymas ūkiui kainuoja: neužtenka vasarą gyvulėliams tik žolės, medžių šakelių, o žiemos laikotarpiu – tik šieno. Papildomai tiek vasarą, tiek žiemą duoda laižalų, maisto racioną papildo kombinuotais pašarais. Ūkininkės aiškino, kad jų auginamos ožkos nėra melžiamos, šie gyvuliukai augina plaukus, o tam, kad moheris būtų sveikas, gražus, žvilgėtų, ožkoms reikia energijos, mineralų, vitaminų. Mat, jei prasčiau pašeriama melžiama ožka, tai iš karto pasijaučia – mažiau primelžiama pieno. Panašiai angoros ožkoms, tik jos nėra melžiamos, siekiamybė – gražus kailis, todėl nuolatos stebi augintinių kailį, odą, taip laiku pamato, ar ko nors netrūksta.

Ožkų bandą augina dėl jų švelnios vilnos. „Kerpame du kartus – pavasarį ir rudenį. Nuo vienos ožkos per metus gauname 4–5 kg moherio. Tai labai produktyvūs gyvuliukai. Skirtumo tarp lyties nėra – kerpamos ir ožkos, ir ožiai“, – aiškino Beata.

Anot jos, šioms ožkoms būdingas gausus plaukuotumas – plaukai auga pažastyse, ant pilvukų, aplink ragus, ant snukio, kanopėlių bei prie pat nagų, ant kūno beveik nėra neplaukuotos vietos. Moteris palygino nedidelio ūgio angoros ožką su gana didele alpaka. Beatos teigimu, nuo alpakos galima gauti apie 2 kg alpakos vilnos, o nuo angoros ožkytės – net 4–5 kg moherio. Kiekviena ožka ant savęs nešiojasi didelį kalną vilnos. Plaukai greitai atauga – per mėnesį po 2 cm, o per pusmetį užauga iki 10–15 cm ilgio.

Ne tik ūkininkės, bet ir amatininkės

Vasarą ūkininkės kartu su šeimos nariais prisiruošia ožkoms pašarų žiemai – prisidžiovina šieno. Beata pasakojo, kad iš jų turimų 3 ha nuosavos žemės didžiąją dalį sudaro ganyklos, taip pat nuomoja 1,5 ha žemės, o šienavimui – 6 ha pievų. Ūkis rūpinasi maždaug 10 ha žemės. Išlaiko bandą ožkų ir keturis žirgus. Pagal valdomus žemės plotus galėtų ir dar daugiau ožkų išmaitinti, bet kol kas to nenori. „Keturiomis rankomis nespėsi visų apžiūrėti, nukirpti, vilną suverpti ir iš jos pagaminti gaminius. Kiek dabar turime ožkų, optimalus skaičius“, – kalbėjo jų augintoja.

Ūkininkės šeima turi laiku pasirūpinti ir ožkų sveikata. Jų pasirinktos išvaizdžios ožkos gana lepios. Joms kenkia drėgmė. Sukuria sąlygas, kad besiganančių lauke ožkų nesulytų. Kiekvienai nakčiai jas uždaro tvarte. Ši žiema lengva, net jeigu sninga, bet šilta, jos dienos metu ganosi lauke. Nors ožkos mėgaujasi buvimu lauke, pasirūpinta pastogėmis, kad turėtų kur pasislėpti.

„Svarbu, kad nebūtų labai šlapia, nemerktų lietus. Ožkų vilnos gana greitai prisigeria vandens. Ožkos moheris neturi lanolino (riebalo), kurį turi avys. Nuo jų vanduo nenubėga. Tada joms šalta, o ožkos šalčiui jautresnės negu avys ar karvės“, – pasakojo ūkininkė Beata.

Joms tenka naudoti profilaktines priemones prieš erkes. Sunkiausia vasarą, kai ožkas puola kandančios musės, liaudyje vadinamos sparvomis, kraujasiurbiai. Šeimininkės gyvuliams aplink ragus sutepa atbaidančiais tepalais. Ožkoms dėkingiau, jas apsaugo jų ilgas tankus kailis, gali ir mašalų apsuptyje ganytis. Sodyboje dar gyvena pulkelis žąsų bei ančių, vištų. Didesnės įvairovės Panevėžio rajono ūkininkės jau ir nenori, kad ūkis nebūtų panašus į mini zoologijos sodą. Per 19 metų, kol buvusios miestietės iš Panevėžio gyvena įsigytoje sodyboje-vienkiemyje, yra auginusios buliukus ir kiaulių. Išsibandė viską.

Sodybos pastate įkūrė dirbtuvėles. Pasak Beatos, jos mama juokaudama labai gražiai yra pasakiusi, jog dirbtuvėlės šeimai buvo reikalingos tam, kad „nereikėtų valgyti barščių su plaukais“. Buvo poreikis atskirti amatą nuo gyvenamųjų ir buities patalpų. Beata pasakojo, kad daug darbų daro lauke – ten išsiplauna vilnas, lauke jas ir išsidžiovina, tada nešasi į dirbtuvėles, kur pačios kedena, karšia ir verpia, audžia, mezga, neria. Karšimo paslaugų nesamdo – išmoko pačios. Dirbtuvėse turi senovinių, 100 metų skaičiuojančių verpimo ratelių, bet jie labiau atlieka mokomąją misiją, nes yra nusipirkusios ir naujus, modernesnius, vos kelių metų gamybos verpimo įrenginius. Buvo sunku jų rasti, todėl užsisakė užsienyje.

„Jau mini dviem kojomis, patogiai. Keičiasi antgaliai. Senoviniais verpimo rateliais gali tik ploną siūlą suverpti, tai šiuo įrenginiu galime suverpti kokio tik nori storio siūlą. Keičiant antgalius, gali gauti siūlą, puoštą gumuliukais, kriauklytėmis, kaspinėliais. Tobulas būdas išgauti tokį, kokio nori storio, lygų ar faktūrinį“, – naujovėmis džiaugėsi amatininkės.

Kol kas Lietuvoje jos neturi kur semtis patirties, todėl bendrauja su kitų šalių angoros ožkų bei kitų kerpamų gyvuliukų augintojais, kurie patys vilnas ir perdirba. Imtis Lietuvoje dar mažai žinomų angoros ožkų veisimo, auginimo ir moherio apdirbimo buvo ūkininkės G.Vildzevičienės mintis, o dukra Beata šią idėją padėjo įgyvendinti. Joms abiem neįdomu tai, ką kiti ūkininkai daro. Joms reikia kažko kitokio, išskirtinio.

Vienas angoros veislinis ožys gali kainuoti daugiau nei 1 tūkst. eurų, kaip ir veislinė angoros ožka – apie 1 tūkst. eurų. Dabar moterys jau išaugina ūkyje prieauglio pardavimui. Sako, kad Lietuvoje susidomėjimas angoros ožkomis tikrai jaučiamas. Tik, jų pastebėjimu, kol kas Lietuvoje žmonėms dar sunku suprasti, kaip gali ožką pirkti, kai kiti už dyką dalina. Tačiau entuziastų atsiranda.

Ruošiasi Kaziuko mugei

Panevėžio rajono ožkų augintojos teigė, kad jų ūkininkavimas išsivystė į amatą-verslą, kuris reikalauja labai daug rankų darbo. Pačios ožkas kerpa, taip pat išplauna, sukaršia, sukedena moherio vilnas, iš jų suverpia siūlus, mezga, neria, audžia. Iš moherio gali sukurti visko daug – nuo aprangos iki namų apyvokos daiktų. Ūkio dirbtuvėlėje gimsta pavadai arkliams, balno sąvaržos, kantarai. Gan stiprus ir nesiveliantis pluoštas.

Angoros ožkų vilna yra baltos spalvos, bet kūrėjos karšiant pamaišo su spalvota alpakų vilna arba su kitu pluoštu, pavyzdžiui, šilku. Deda 80 proc. moherio ir 20 proc. šilko arba alpakos vilnos ir iškart gauna norimą spalvą.

Ūkininkės-amatininkės pastebėjo, kad moherio rūbus pajūryje galima nešioti ir vasarą. Jie labai gerai kvėpuoja. Gaminius siūlo ūkyje, veža į muges, artimiausia – Kaziuko mugė Vilniuje. Šiai mugei jau prisiruošusios įvairios aprangos (šalikų, kojinių, pirštinių, kepurių), taip pat ant grindų tiesiamų kilimų, moherio sruogų, nes jų pageidauja lėlių kūrėjos, iš jų darančios lėlėms plaukus.

Į Kaziuko mugę, kur praleis tris dienas, gyvos ožkos vežtis negalės, nors į trumpesnes muges vežasi. Kvies šeimas atvykti į savo ūkį. Beata gyrė ožkas, kad jos labai ramios, flegmatikių charakterio. Atvirų širdžių ir pačios ūkio šeimininkės.

„Nuo to, kad padejuosi, geriau nebus. Milijonų neuždirbame, bet po truputį – vis į priekį. Vis daugiau žmonių sužino, atvažiuoja pas mus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Žmonės dabar pasiilgę rankų darbo. Čia mūsų variklis“, – kalbėjo ožkų augintojos. Atvykusius į ūkį supažindina su ūkio gyvuliais, papasakoja apie moherį, jo apdirbimą, verpimą, gyvai parodo ir kitus pamoko.

Ne visos ožkos atsiperka

Salantuose (Kretingos r.) pieninių ožkų ūkį plėtojantys sutuoktiniai Maja ir Saulius Sedaliai teigė, kad ožkų pienas turi daugybę gydomųjų savybių, jis tinka ir alergiškiems žmonėms, nes ožkos natūraliose ganyklose prisiragauja ir vaistingų žolelių. Sutuoktiniai augina šveicarų Zaneno veislės bei prancūzų alpines ožkas, kasmet pavasarį bandą papildo ožkiukai. Ožkų pienas ir iš jo pagaminti produktai, anot ūkininkės, yra labai populiarūs. Tačiau ožkininkystė nėra lengva žemės ūkio šaka, ne kiekvienam pateisina lūkesčius, todėl ožkų laikytojų Lietuvoje mažėja – lieka ištvermingiausi.

„Kiekvienas naujas ožkininkas, įsigijęs ožkų, galvoja, kad iš to bus labai didelis pelnas, kad kiekviena ožka bus produktyvi. Deja, taip nėra. Per mano 20 metų auginant ožkas, galiu drąsiai sakyti, kad ožka save atperka, bet dalis ožkų vėliau ūkiui yra nuostolingos. Gyvuliukai mieli, jų nenurašysi, neišpjausi, neparduosi mėsai. Taip ir laikome juos gailėdami“, – prisipažino M.Sedalė.

Ūkininkės Majos teigimu, atsivedusi ožkiuką, ožka mama su mažyliu šeimininkams sukelia rūpesčių, su jais būna nemažai vargo. Panašiai kaip ir apsiveršiavusi karvė, nes jie augina ir keletą džersių veislės melžiamų karvių. „Pasakysiu atvirai: kai apsiožkiuoja, pirmus du mėnesius per piką gerai duoda pieno, būna 3–4 litrai, vėliau pieno gerokai sumažėja“, – aiškino pašnekovė.

Pastaruoju metu stebi tendencijas, jog ožkų ūkiai nyksta, o priežasčių tam – ne viena. Anot M.Sedalės, net ir permainingas klimatas irgi labai neigiamai veikia ožkas. Tą patys savo bandoje pastebėjo.

„Pieninės ožkos nuo dabartinių klimato pokyčių labai sumažino pieno kiekius. Likus 3–4 mėnesiams iki ožkiavimosi jos galima beveik nemelžti. Prieš 10 metų tokių atvejų nėra buvę, bet dabar vis labiau pasireiškia. Joms netinka kintantis klimatas – tai karšta, tai lietūs, tai šalta. Permainingi orai ožkoms – ne į gera“, – pasakojo M.Sedalė, pridūrusi, kad gerai nors tiek, jog ožkos nesigano pamiškėse ir neserga erkiniu encefalitu. Tačiau kituose ūkiuose egzistuoja ir dar viena ožkininkystės problema – kraujomaiša.

Majos teigimu, ožka yra prabangos gyvulys, nes suėda gana daug. „Nusipirkęs ožką žmogus gal galvoja, kad per žiemą jai paduos 2 kg šieno, vandens ir grūdų saujelę, ir ožka jam duos 5 litrus pieno. Taip šeriama, ji iš jėgos duos litrą pieno. Ji pati nusistekens, nusilps, pagimdys silpną ožkiuką. Žmogus nusivilia“, – pastebėjo M.Sedalė.

Gerai pašerta, duos ir pieno

Salantiškiai sutuoktiniai ožkų augintojai žino: jeigu nori gauti kokybiško pieno, turi ožkai duoti ir itin subalansuotų pašarų, turi nepagailėti investuoti į pašarus. Tam reikia 10 rūšių įvairių grūdų mikso – iš žirnių, avižų, miežių, kviečių ir t.t. Turi duoti papildų ir kombinuotųjų pašarų. Šio ūkio ožkos gauna ir šieno, ir tikro šienainio, kuriame matyti net augalų lapeliai. Anot M.Sedalės, gerų Lietuvos ūkininkų grūdų augintojų dirvožemiai nustekenti, todėl išaugintuose grūduose nėra tiek mineralų. Jau tik vienas kitas išsaugojęs natūralias pievas. Jie patys vieninteliai kaime išsaugojo 8 ha neartos žemės, kur paliktos pievos.

Gerai šeriant, kai ožka sveika, prižiūrėta, pasak ūkininkės, per laktaciją kasdien galima tikėtis primelžti po 2–3 litrus pieno. Iš pradžių, po ožkiavimosi, duoda daug gero pieno, bet kai esi pienininkas, privalai žindyti-girdyti ožkiuką, nes tai yra pats baltymingiausias ir geriausias vasaros pienas. O ožkiukas žinda 3–4 mėnesius. Tad didžioji dalis mamos pieno tenka ožkiukui. Kuri ožka sena, mažai pieno duoda, taip pat palieka prie ožiuko. Norint, kad pieninis ožkų ūkis būtų perspektyvus, reikia produktus gaminti, nes jų laukia žmonės.

Pasak Majos, viską suskaičiavę, už litrą ožkos pieno turėtų gauti 6 eurus, bet tiek niekas nemoka ir nemokės. Paskaičiavus, kiek per visus metus uždirba pardavę ožkų pieno sūrius, kiek ožkos suėda pašarų, kiek kartais sutrypia po savimi, paaiškėjo, jog ožka – neekonomiškas gyvulys. Todėl savame ūkyje jie laiko porą karvių. Kitaip neišgyventų, nes abu dirba tik ūkyje.

„Žiemos periodu būtinai turi padėti karvės, nes kitaip užpuls stresas“, – tikino ūkininkė, bet ožkininkystės aiškino neatsisakysianti, jiems ji labai svarbi. Šiemet net padidino pieninių ožkų bandą, nes padidėjo produkciją perkančių klientų. Ūkininkei Majai ožkų pienas nepakeičiamas, iš jo sukuria galutinį produktą – sūrius, varškę. Gamina ir iš karvių pieno, todėl gali palyginti. Bet ūkininkė neslepia: ožka yra ožka, duoda mažai, bet labai vertingo pieno.

Sedaliai patikino, kad nuo to, ką ožkai duosi per visą sezoną ir periodu, kada ji yra užtrūkinta, kaip ją šersi, priklausys ir pieno kiekis bei prieauglis. Jeigu pagailėsi, tai nieko ir neturėsi. Ožka per žiemą turi sustiprėti. Be to, reikia rasti „viduriuką“, nes kai kurie ožkininkai tiesiog pripila grūdų ir galvoja, kad tai – išeitis, bet Sedaliai tikina, jog ožkų nutukinti negalima.

Komentaras

Andžela Dalia Ėmužytė, Lietuvos pieninių ožkų asociacijos pirmininkė

Be paramos neišgyventų

Ilgą laiką ožkininkystėje vyravo daug mažų šeimos ūkelių. Įdėjome daug darbo, kad ūkininkai pasirinktų, pirktų ir augintų veislines ožkas. Bet dabar yra tiek nustatyta įvairių reikalavimų, kad juos įvykdyti nusipirkusiam brangų kilmingą gyvulį smulkiam ūkininkui ar vyresnio amžiaus žmogui išpildyti yra itin sudėtinga. Todėl jie nebenori auginti veislinių gyvulių.

Nors veisliniai gyvuliai ir yra didžiausias turtas, jei jų trūksta – žlunga ir visa šaka. Tada norintieji auginti ožkas perka prastos reprodukcijos, prasto pieningumo gyvulius, nusivilia ir ožkininkystės atsisako. Įsivaizduokime, jeigu ožka duoda mažiau nei 4 litrus pieno, aišku, kad tokių ožkų žmonės ir nebenori auginti.

Kiekvieną iniciatyvą auginti ožkas dėl pieno, vilnos ar mėsos vertinu labai teigiamai. Žmonės galėtų daugiau pradėti auginti mėsinių ožkų, nes su jomis kyla mažiau problemų – nereikia jų melžti, o mėsos išeiga daug didesnė. Bet mėsinė ožkininkystė nėra remiama. Tad net veislinių mėsinių ožkų pirkimas jau būtų paties ūkininko rizika.

Smulkūs ūkininkai, kurie karves keičia ožkomis, rizikuoti savo pinigais ne tik nelinkę, bet ir nelabai gali. Ypač be susietosios paramos. Be to, viskas atsiremia į tai, kad gyvulininkystė, ne tik ožkininkystė, iš viso traukiasi, nes tai yra darbas kiekvieną dieną, be atostogų, be išeiginių, ir trunkantis dešimtmečius. Tad jei jis nebeatsiperka, tai ir gyvulių nenorima auginti.

Skaičiai

Metai ožkų ūkiai laikomų ožkų skaičius

2025 m. sausio 1 d. 3 288 14 402 ožkos

2024 m. sausio 1 d. 3 499 14 988 ožkos

2023 m. sausio 1 d. 3 588 14 994 ožkos

2022 m. sausio 1 d. 3 712 14 688 ožkos

2021 m. sausio 1 d. 3 795 14 478 ožkos

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2025-02-26